Civilinė byla Nr. e2-3172-1070/2022
Teisminio proceso Nr.2-69-3-20455-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina,
sekretoriaujant Enrikai Venslauskienei ir Almai Kazlauskienei,
dalyvaujant ieškovo A. B. atstovei advokatei S. Ž. ir
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginių lėšų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas A. B. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 1298 Eur sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 1-4).
2. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodoma (el. b. t. 1, l. 1-4, 142-145), kad jis ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), bendrasavininkai. Šalims priklauso po ½ dalį minėto pastato. 1999 m. šalys susitarė pelningai parduoti Pastatą bei pasidalinti gautas lėšas po lygiai. Naudojimosi Pastatu tvarka nebuvo nustatyta, atsakovė naudojo visą Pastatą. 2018 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimu buvo nustatyta Pastato naudojimosi tvarka. Be to, teismo sprendimu buvo nuspręsta iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 15 235 Eur nuostolių atlyginimą (t. y. negautą nuomos mokestį) bei 365 Eur nuomos mokestį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki atsakovė atlaisvins ieškovui priklausančias naudoti patalpas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovės 14 522,12 Eur nuostolių atlyginimą bei 302,55 Eur mėnesio nuostoliams atlyginti nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki atsakovė atlaisvins ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas pirmame aukšte ir rūsyje. Ieškovui priklausanti naudoti Pastato patalpų dalis buvo perduota jam atsakovės tik 2020 m. birželio 16 d., iki tol ši Pastato dalis buvo valdoma tik atsakovės. Ieškovui gavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) nurodymus sumokėti nekilnojamojo turto mokesčius, jis sumokėjo 1835,61 Eur už 2019, 2020 m. Tačiau būtent atsakovė turėjo sumokėti 915 Eur mokesčio už 2019 m. ir 383 Eur mokestį už 2020 m. sausio – gegužės mėn. Dėl to atsakovė yra skolinga ieškovui 1298 Eur. Ieškovas informavo atsakovę elektroniniu paštu apie tai, kad jis turėjo sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, bei prašė grąžinti jam sumokėtas lėšas. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovo išlaidas, nurodydama, kad nekilnojamojo turto mokestis buvo įskaičiuotas į teismo priteistą sumą 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 2-12818-877/2019 (t. y. į negautų pajamų sumą). Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Atsakovė perdavė ieškovui palėpės patalpų raktą tik 2020 m. gegužės mėn., o visos kitos patalpos, skirtos naudoti ieškovui, buvo perduotos tik jam pareiškus ieškinį. Atsakovė naudojo Pastato patalpas, priklausančias ieškovui, ilgą laiką, nuomojo jas trečiajam asmeniui, gavo iš to naudos, tačiau atsisako mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Patalpų nuomos vertės nustatymas neturi ryšio su nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimu.
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atmesti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 89-93, 164-169). Atsakovė nurodo, kad tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl pastogės patalpų atlaisvinimo. 2020 m. gegužės 27 d. ieškinyje ieškovas kėlė klausimą dėl atsakovės iškeldinimo tik iš pirmo aukšto patalpų. Ieškovui pirmo aukšto patalpos buvo perduotos 2020 m. birželio 16 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu, o kitos likusios patalpos buvo perduotos ieškovui, nepasirašant dėl to jokio akto. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti jam sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį už visas jam priskirtas naudotis 366,09 kv. m. patalpas. Ieškovas galėtų reikalauti atlyginti sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, skaičiuojamą tik nuo 113,48 kv. m. patalpų, t. y. 402,35 Eur. Iš UAB „Lituka ir Ko“ konsultacinės išvados matyti, kad civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo nustatant nuomos kainą buvo įvertinta tik derybinė nuolaida, o mokesčiai nebuvo atskirai įvertinti ir aptarti. Tai, atsakovės nuomone, reiškia, kad jie apima nustatytą nuomos kainą. Pats ieškovas ginče dėl nuostolių atlyginimo laikė, kad konsultacijoje nustatytas nuomos mokestis apima ir visus mokesčius. Ieškovui priteistas kitose bylose nuostolių atlyginimas apima ir nekilnojamojo turto mokestį. Ieškovas nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio, neaišku, kaip buvo apskaičiuota iš atsakovės prašoma priteisti 1298 Eur suma. Ginčo patalpos buvo atlaisvintos ir perduotos ieškovui iki 2020 m. birželio 16 d. patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Ieškovas vengė pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą, vengė perimti patalpas, nes tai jam buvo naudinga. Pastato pirmo aukšto patalpos buvo išnuomotos UAB „Utilsa“, todėl tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl tolimesnio Pastato patalpų išnuomojimo šiai bendrovei. Ieškovo atstovė atsiuntė atsakovei pakoreguotą nuomos sutartį ir aktą, tačiau jie buvo ne tokio turinio, kaip tarėsi ieškovas su atsakovės atstovu. 2019 m. liepos 8 d. atsakovė išsiuntė ieškovui patikslintą objektyvų Patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo palikta vietos ir pastaboms. Ieškovo atstovė elektroniniu paštu atsakė, kad jam netinka atsakovės pasiūlyti pakeitimai. Tai patvirtina, kad ieškovas pats vengė priimti jau seniai atsakovės atlaisvintas patalpas. Ieškovas galėjo atvykti į Pastatą ir naudotis tomis patalpomis, bet pats vengė tai daryti. Rūsio ir palėpės patalpos buvo perduotos ieškovui dar 2019 m., jis galėjo jomis naudotis.
4. 2022 m. liepos 15 d. teismo posėdžio metu ieškovas A. B. prašė patenkinti ieškinio reikalavimus visiškai, patvirtindamas jo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. gegužės mėn. atvažiavus jam perimti ginčo patalpas, atsakovė perdavė tik pastogę ir nesutiko perduoti visų skirtų ieškovui naudoti patalpų. Pirmo aukšto patalpos buvo naudojamos atsakovės. Ieškovas gavo deklaracijas, kurias jis apmokėjo, iš VMI. Prieš sumokėjimą jis gavo deklaraciją 2021 m. lapkričio mėn.
5. Ieškovo atstovė advokatė S. Ž. prašė patenkinti ieškinio reikalavimus visiškai ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pirmo aukšto patalpos nebuvo perduotos ieškovui, nes ten vyko veikla, 2020 m. gegužės mėn. ieškovui buvo perduotos tik antro aukšto patalpos. Iškėlus bylą dėl iškeldinimo, ieškovui buvo perduotos ir pirmo aukšto patalpos, pasirašius priėmimo-perdavimo aktą. 2019 m. didžioji dalis patalpų buvo iš dalies atlaisvinta.
6. Atsakovės direktorius A. P. bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu prašė atmesti ieškinio reikalavimus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Atstovas patvirtino aplinkybes, nurodytas atsakovės procesiniuose dokumentuose, papildomai paaiškino, kad pirmame aukšte vyko veikla. Raktai nuo patalpų buvo perduoti A. J. dar 2019 m. birželio mėn., nes ji turi įgaliojimą. 2020 m. buvo karantinas, todėl patalpos tuo metu negėlėjo būti perduotos, jos buvo perduotos anksčiau.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Ieškovui A. B. ir atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1999 m. liepos 16 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, priklauso pastatas-parduotuvė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 7, 8). Ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimais nuo šio Pastato įsigijimo momento jis buvo naudojamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.
8. Ieškovas pateikė į bylą 2017 m. lapkričio mėn. darytas ginčo Pastato pastogės nuotraukas, iš kurių matyti, kad šios patalpose buvo sukrautos statybinės medžiagos, įvairūs daiktai (durys, mediniai stalai, šaldytuvas ir kt., el. b. t. 2, l. 56-58).
9. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai pakeitė šalių bendrai įsigyto ginčo Pastato paskirtį iš prekybos į maitinimo, bei perdavė jas UAB „Utilsa“, kuri patalpose teikė visuomeninio maitinimo paslaugas (CPK 182 straipsnio 2 punktas, el. b. t. 1, l. 26-35). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-984-752/2018 (el. b. t. 1, l. 36-51), nustatyta Pastato naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovui paskirtos naudotis pastogės patalpos, terasa ir dalis pirmo aukšto patalpų, kurių bendras plotas yra 359,19 kv. m. Atsakovei nustatytos naudoti Pastato patalpos, esančios rūsyje, dalis pirmame aukšte esančių patalpų, rampa ir terasa, iš viso – 362,22 kv. m. Šalims paskirtos bendrai naudoti dalis patalpų, esančių rūsyje, kurių plotas yra 9,50 kv. m.
10. 2019 m. gegužės 23 d. Konsultacijos dėl (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės 1E1p nuomos kainos (el. b. t. 1, l. 15-19) duomenimis Pastato pirmo aukšto ir rūsio patalpų nuomos kaina galėtų būti 1345 Eur. Konsultacijoje nurodyta, kad galima minėtų patalpų nuomos kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į prekybos patalpų ir pastatų nuomos sandorius artimiausiose Kauno miesto teritorijose. Pažymėta, kad nuomos kainos analizė buvo atlikta neapžiūrėjus patalpų įrengimo, kuris turi įtakos nustatomai nuomos kainai, ir neatsižvelgiant į galimas teisines aplinkybes, susijusias su aptariamuoju pastatu, kurios taip pat gali turėti įtakos nustatant nuomos kainą.
11. Atsakovė pateikė į bylą Pastato pastogės nuotraukas, darytas 2019 m. liepos mėn. (el. b. t. 2, l. 51-54), iš kurių matyti, kad pastogėje buvo laikomos statybinės medžiagos (lentos, blokeliai), didžioji dalis pastogės ploto buvo tuščia.
12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019 (el. b. t. 1, l. 63-71), ieškovui A. B. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 14 522,12 Eur nuostoliams atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. bei 302,55 Eur mėnesio nuostoliams atlyginti už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki atsakovė atlaisvins ieškovui pirmame aukšte ir rūsyje priskirtas naudoti Pastato patalpas. Šiame teismo sprendime buvo konstatuota, kad ieškovas neturi galimybės naudotis jam priskirtomis patalpų dalimis, nes rūsio ir pirmo aukšto patalpos yra išnuomotos atsakovės kitam subjektui, o antro aukšto patalpos yra neįrengtos, jose sudėtos lentos ir kitos statybinės medžiagos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiuo teismo sprendimu nustatyta ieškovui priteistinų nuostolių atlyginimo suma buvo sumažinta 15 proc., įvertinus tai, kad pajamos, gautos iš nuomos, apmokestinamos valstybės 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat nustatė, kad ieškovui nebuvo perduotos teismo sprendimu skirtos naudoti patalpos, todėl ieškovui buvo priteistos ir negautos pajamos nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki visiško patalpų perdavimo ieškovui.
13. Kauno apygardos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-12818-877/2019, 2020 m. sausio 10 d. nutartyje (el. b. t. 1, l. 72-82) sutiko su Kauno apylinkės teismo išvada, kad atsakovė iki šiol viena naudojasi ginčo Pastatu, kad ieškovas kaip Pastato dalies savininkas neturi galimybės naudotis savo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta faktų, jog ieškovas nepriėmė jam perduodamo turto ar kitokiais veiksmais prisiėmė riziką: atliko veiksmus, dėl kurių Pastato patalpos jam nebuvo perduotos, kad ieškovo veiksmai bent iš dalies lėmė jo nuostolius.
14. 2020 m. balandžio 8 d. prašymu dėl išsikeldinimo iš patalpų (el. b. t. 1, l. 147, 148) ieškovas prašė atsakovės per vieną mėnesį atlaisvinti Pastato patalpas, nustatytas naudotis ieškovui teismo sprendimu. Atsakovei neperdavus ieškovui visų šiam skirtų naudotis Pastato patalpų, A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę iš ieškovui skirtų naudotis Pastato pirmo aukšto patalpų (el. b. t. 1, l. 149-152). Ieškinyje buvo nurodoma, kad atsakovė be teisėto pagrindo neatlaisvina ieškovo pirmo aukšto patalpų. Teismo posėdžio metu ieškovas bei liudytoja apklausta A. J. (ieškovo įgaliotinė ir žento motina) pripažino tai, kad ieškovui skirtos naudoti antro aukšto patalpos buvo perduotos 2020 m. gegužės mėn., todėl ieškiniu nebuvo prašoma atlaisvinti ir pastogę (antrą aukštą).
15. 2020 m. gegužės 28 d. ieškovas būdamas VMI užpildė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2019 m., kurioje buvo apskaičiuotas 915 Eur nekilnojamojo turto mokestis.
16. 2020 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku (el. b. t. 1, l. 172) atsakovės atstovas kvietė ieškovą atvykti 2020 m. birželio 8 d. į (duomenys neskelbtini), perimti ieškovui priklausančias patalpas. 2020 m. birželio 16 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu (el. b. t. 1, l. 14) atsakovė perdavė ieškovui Pastato patalpas, esančias pirmame aukšte. Todėl ieškovas atsisakė ieškinio dėl atsakovės iškeldinimo iš jam priklausančių patalpų 2020 m. liepos 2 d. pareiškimu ir civilinė byla dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovo patalpų buvo nutraukta (el. b. t. 1, l. 23-25).
17. 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovas užpildė VMI Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2020 m., kurioje taip pat buvo apskaičiuotas 915 Eur nekilnojamojo turto mokestis, mokėtinas ieškovo (el. b. t. 1, l. 154-157). 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovas sumokėjo VMI 1835,61 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 ir 2020 m. (el. b. t. 1, l. 10, 158).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį už visus 2019 m. (915 Eur už 12 mėn.) ir už dalį 2020 m. (už 2020 m. sausį-gegužę, t. y. 383 Eur už 5 mėn.). Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovė naudojo minėtu laikotarpiu ieškovui priskirtas Pastato patalpas, todėl būtent ji ir turi sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Atsakovė iš esmės neginčija to, kad naudojo ieškovo patalpas iki 2019 m. vasaros, tačiau nesutinka su tuo, jog ieškovui patalpos buvo perduotos tik 2020 m. birželį, kad atsakovė privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kadangi šis mokestis buvo įskaičiuotas į ankstesniu teismo sprendimu ieškovui priteistą nuostolių atlyginimą.
19. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, iš pradžių pasisako dėl nekilnojamojo turto (Pastato) savininkų (šalių) pareigos mokėti nekilnojamojo turto mokestį, po to – dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę sumokėti dalį jo apmokėto nekilnojamojo turto mokesčio (ne)pagrįstumo.
Dėl ginčo šalių, t. y. ginčo Pastato savininkų, pareigos mokėti nekilnojamojo turto mokestį
20. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas neginčijo, t. y. pripažino tai, kad nuomos mokestį turi mokėti juridinis asmuo tuo atveju, jei jis naudoja fiziniam asmeniui priklausančias patalpas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Atsakovės atstovas taip pat iš esmės pripažino faktinę aplinkybę, jog ieškovui nustatytos naudoti patalpos buvo perduotos tik 2019 m. vasarą. Atsakovė neigia tai, kad naudojo ieškovo patalpas po 2019 m. vasaros, grįsdama savo poziciją į bylą pateiktomis 2019 m. liepos mėn. darytomis nuotraukomis, liudytojos (atsakovo atstovo sutuoktinės R. P. parodymais), susirašinėjimu elektroniniais laiškais su M. J. (t. y. ieškovo žentu), kuriame šis dėkoja už antro aukšto patalpos atlaisvinimą (el. b. t. 2, l. 68-71).
22. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus kitų byloje esančių įrodymų (t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties) kontekste (žr. šio sprendimo 12, 13 punktus), konstatuoja, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovui priskirtų naudotis patalpų perdavimo 2019 m. vasarą.
23. Atsakovės atstovo susirašinėjime elektroniniu paštu 2019 m. birželio mėn. (el. b. t. 2, l. 68-71) užfiksuoti tik atsakovės atstovo ketinimai atlaisvinti antro aukšto patalpas, kad šios patalpos kažkiek buvo atlaisvintos, bet neįrodo to, jog antro aukšto patalpose apskritai neliko atsakovei priklausančių daiktų (tarp jų – statybinių medžiagų), kad atsakovei atlaisvinus šias patalpas, ieškovui buvo perduoti raktai nuo pastogės (t. y. antro aukšto patalpų), bei suteikta galimybė jomis naudotis.
24. Atsakovės pateiktas į bylą 2019 m. liepos 8 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktas (el. b. t. 1, l. 182) nepatvirtina to, kad ieškovui patalpos buvo perduotos dar 2019 m., kadangi šis aktas nepasirašytas abiejų šalių. Atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu su ieškovo atstove advokate S. Ž. (el. b. t. 1, l. 178, 184, 186) neįrodo, kad ieškovas vengė priimti patalpas 2019 m. liepos mėn., kadangi iš minėto susirašinėjimo matyti, jog abi šalys siūlė patalpų priėmimo-perdavimo sąlygas, tačiau vienos šalies siūlomos sąlygos netiko kitai. Ieškovui buvo siūloma tęsti nuomos santykius su UAB „Utilsa“ ir perleisti jam priskirtas naudotis patalpas UAB „Utilsa“ nuomai, tačiau ieškovas atsisakė tokių pasiūlymų. Buvus šioms aplinkybėms, nei atsakovė perdavė ieškovui patalpas, nei ieškovas turėjo galimybę jas priimti (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Toks ieškovo elgesys, kai jis atsisako pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame įtvirtinta sąlyga išnuomoti jas kitam subjektui, negali būti prilygintas vengimui priimti nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą, nes tai reikštų ieškovo vertimą susitarti dėl jam priklausančių patalpų nuomos, o sutartys (tarp jų – ir patalpų nuomos sutartys) sudaromos laisva valia (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Todėl nors ieškovas nesutiko pasirašyti atsakovės siūlomų patalpų perdavimo-priėmimo aktų, parengtų 2019 m. birželį, liepą, tai nesudarė pagrindo negrąžinti A. B. teismo sprendimu priskirtų naudotis Pastato patalpų, pasirašius kito turinio perdavimo-priėmimo aktus (t. y. išbraukiant sąlygas dėl ieškovui priklausančių patalpų perdavimo kito subjekto nuomai), nesudarant nuomos sutarties.
25. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų turinį ir procesinį elgesį kitoje civilinėje byloje dėl atsakovės iškeldinimo prieš tai priimtų teismo sprendimų kontekste (žr. šio sprendimo 12-14 punktus), konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad visos jam nustatytos naudoti ginčo Pastato patalpos buvo perduotos tik 2020 m. gegužės mėn. bei 2020 m. birželio 16 d. (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Iki 2020 m. gegužės mėn., birželio 16 d. ieškovui skirtas naudoti ginčo patalpas naudojo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl būtent jai kilo pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį už ieškovui priklausančias patalpas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2020 m. birželio 16 d. (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl ieškovo A. B. reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1298 Eur nekilnojamojo turto mokesčio
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
27. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta, kad mokesčio tarifas yra nuo 0,3 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d., nustatyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 915 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 m. bei tokią pat nekilnojamojo turto mokesčio sumą už 2020 m. (šio sprendimo 15, 17 punktai). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Pastato vidutinė rinkos vertė 2019 m. gruodžio mėn. buvo 314 000 Eur. Todėl laikytina, kad ieškovas deklaravo nekilnojamojo turto mokestį nuo 157 000 Eur vertės turto (314 000 Eur/2). Apskaičiuojant ieškovo mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį, pritaikytas mokesčio tarifas, neviršijantis įstatyme nustatyto dydžio, t. y. 0,58 proc. (915 Eur×100 proc./157 000 Eur).
29. Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad atsakovė turi jam grąžinti sumokėtą nekilnojamojo turo mokestį už 2019 m. (12 mėn.) ir 2020 m. (5 mėn.).
30. Teismas, ištyręs konsultacinės išvados dėl Pastato patalpų nuomos mokesčio dydžio turinį, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinių dokumentų dėl ieškovui priteistino iš atsakovės nuotolių atlyginimo turinį (šio sprendimo 10, 12, 13 punktai), nustatė, kad apskaičiuojant ieškovo nuostolių dydį kitoje byloje, nebuvo atsižvelgta ir į ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės teiginius, jog nekilnojamojo turto mokestis buvo įskaičiuotas į ieškovui priteistą nuostolių atlyginimą kitoje civilinėje byloje.
31. Nustačius, kad atsakovė naudojo ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį visus 2019 m., ir 5 mėn. 2020 m., konstatuojama, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 915 Eur už 2019 m. ir 381,25 Eur už 5 mėn. 2020 m. (915 Eur/12 mėn.×5 mėn.), iš viso – 1296,25 Eur. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalimi, tenkina ieškinį iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai 1296,25 Eur sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio.
32. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškovui priteistos sumos (1296,25 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, teismo sprendimas priimtas 99,87 proc. (1296,25 Eur×100 proc./1298 Eur) ieškovo naudai ir 0,13 proc. atsakovės naudai.
34. Ieškovas šioje byloje turėjo 913 Eur bylinėjimosi išlaidų (29 Eur žyminio mokesčio ir 884 Eur advokato padėjėjos ir advokatės teisinės pagalbos išlaidas), atsakovė – 315 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas (el. b. t. 1, l. 5; t. 2, l. 34-41, 63-67).
35. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 911,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovės naudai turi būti priteista 0,41 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, nustatoma, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 911,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).
36. Valstybė šioje byloje turėjo 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteisiama 13,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovo valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas (0,02 Eur) nepriteisiamas, kadangi jo dydis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 1, 2, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti iš dalies ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1296,25 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis Eur 25 ct) sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (1296,25 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 911,40 Eur (devynis šimtus vienuolika Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,42 Eur (trylika Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Svetlana Panina