Pirmosios
instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-42-278/2009
Teisėja Rita
Dambrauskaitė Procesinio sprendimo
kategorija:
(S)
82.3;
110.1; 122.1; 122.2; 122.3; 128.10; 1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T
I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio
13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens Jotainių pensionato atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo teisėjos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
2-1598-589/2008 pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. J., T. K., Panevėžio apskrities
viršininko administracijai, Jotainių pensionatui dėl globėjo atleidimo iš
pareigų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie
bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 02 15
sprendimu D. K. buvo pripažintas neveiksniu ir 2005 03 17
jam nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta jo motina I. J.. 2008 01 07 sudegė sodo namelis, kuriame gyveno D. K. ir jo motina, tačiau I. J. apžiūrėti
gyvenimo sąlygų pareiškėjo neįsileido. Be to, pareiškėjui buvo pateikti
duomenys, kad motina sūnumi nesirūpina, elgiasi keistai, su aplinkiniais
nebendrauja, atsisakė sūnui priklausančios socialinės pašalpos. Prašė teismą
atleisti I. J. iš D. K. globėjos ir
turto administratorės pareigų ir globėju skirti tėvą T. K..
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, nušalino I. J. nuo
pripažinto neveiksniu D. K. globėjos pareigų, taikė
laikinąją apsaugos priemonę iki bus paskirtas kitas D. K. globėjas
ir Jotainių pensionatui pavedė atlikti D. K. globėjo
pareigas, įskaitant ir jo apgyvendinimą pensionate bei pavedė Panevėžio apskrities
VPK užtikrinti neveiksnaus asmens apgyvendinimą pensionate. Teismas nurodė, kad
I. J. negali būti atleista nuo globėjos pareigų, nes nėra
CPK 494 str. 1 d. numatytų pagrindų, tačiau atsižvelgiant į jos elgesį,
aplinkybę kad ji nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų sūnui bei siekiant užtikrinti
D. K. interesus darė išvadą, kad I. J. nušalintina
nuo pareigų, kaip netinkamai atliekanti globėjos pareigas. Teismas konstatavo,
kad siekiant užtikrinti D. K. interesus, iki bus
išspręstas klausimas dėl D. K. globėjo paskyrimo, byloje
taikytina laikinojo apsaugos priemonė.
Atskiruoju skundu Jotainių pensionatas prašo panaikinti nutartį dėl
laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo ir pavedimo Jotainių pensionatui atlikti
D. K. globėjo pareigas, įskaitant jo apgyvendinimą
pensionate ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareigą globoti ir
apgyvendinti D. K. pensionate suinteresuotą asmenį teismas
įpareigojo neinformavęs jo apie bylos buvimą, jiems to nežinant, todėl
pensionatas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus. Be to, D. K. Jotainių pensionate gali būti apgyvendintas tik šį
klausimą išsprendus pensionato steigėjui Panevėžio apskrities viršininko
administracijai, kuri anksčiau buvo davusi siuntimą D. K.,
tačiau nustatytu terminu bei jį pratęsus, į pensionatą D. K. neatvykus,
siuntimas buvo atšauktas. Mano, kad steigėjas turi būti įtrauktas į
nagrinėjamą bylą, nes tik jis sprendžia kiek ir ką apgyvendinti pensionate, o
ne pareiškėjas ir ne teismas. Teigia, kad apgyvendinus D. K. Jotainių
pensionate pažeidžiant LR Vyriausybės nustatytą tvarką, jį reikės išlaikyti
kitų globotinių sąskaita, todėl skubus nutarties vykdymas yra neįmanomas. Be
to, suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad I. J. neatlieka globėjos pareigų ir nesirūpina globotiniu,
negali būti globėja, nes pareiškėjo nurodyti asmenys neapklausti. Mano, kad D. K. globėja yra motina, kuri neatstumia savo vaiko,
rūpinasi juo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas skundą prašo atmesti.
Nurodo, jog suinteresuoto asmens teiginys, kad tik steigėjas sprendžia asmens
apgyvendinimo pensionate klausimą yra nepagrįstas, nes tai prieštarauja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtiems norminiams aktams. Teigia,
kad Panevėžio apskrities viršininko administracija Panevėžio m. yra skyrusi 30
vietų kvotą Jotainių pensionate, tačiau apgyvendinti yra tik 25 miesto
gyventojai, du laukia eilėje, todėl miestui skirtos kvotos nėra viršytos.
Nurodo, kad 2008 12 12 yra kreiptasi į Panevėžio viršininko administraciją dėl D. K. apgyvendinimo globos įstaigoje, o 2008 12 16 socialinės
paramos skyriaus vedėjo įsakymu D. K. yra įrašytas į eilę
socialinės globos įstaigoje. Nurodo, kad už asmenų, apgyvendintų globos
įstaigose, išlaikymą atsiskaito savivaldybės pagal sudaromas Socialinės globos
lėšų kompensavimo sutartis, todėl apelianto teiginys, kad D.
K. bus išlaikomas kitų globotinių sąskaita, yra nepagrįstas. Teigia, kad D. K. motina gyvena sode, neapšiltintoje medinėje pašiūrėje,
antisanitarinėse sąlygose, kas patvirtina, jog ji netinkamai atlieka globėjos
pareigas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 02 15
sprendimu D. K. buvo pripažintas neveiksniu ir šio teismo
2005 03 17 nutartimi jo globėja bei turto administratore paskirta I. J. (b.l.7-8). Civilinio kodekso (toliau CK) 3.238
straipsnyje nustatyta, kad globos steigimo tikslas yra įgyvendinti, apsaugoti
ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, o Civilinio proceso
kodekso (toliau CPK) 491 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis
teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos
reikalingų asmenų teisės ir interesai. Iš byloje esančių aktų ir buities tyrimo
aktų matyti, kad neveiksnaus D. K. globėja I.
J. netinkamai atlieka globėjos pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir
interesų apsaugos, t.y., neužtikrina D. K. normalių
gyvenimo sąlygų, juo tinkamai nesirūpina, todėl pirmosios instancijos teismas
pagrįstai nušalino I. J. nuo globėjo pareigų (b.l. 7-8,
11, 13, 25, 33-35, CK 3.246 str. 3 d.). Apeliantas, teigdamas, kad I. J. yra tinkama globėja ir teismas be pagrindo ją nušalino
nuo pareigų, jokių įrodymų, apart teiginių, kad ji yra neveiksnaus asmens
motina, apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė, o pareiškėjo
nurodytų teiginių nepaneigė (CKP 178 str.). Pagal CPK 494 straipsnio 4 dalies
nuostatas globėją nušalinus nuo pareigų, kito globėjo pilnamečiam asmeniui
paskyrimo klausimas sprendžiamas pagal šio kodekso XXX skyriaus 3 skirsnio
nuostatas. Iš Panevėžio m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos
skyriaus pareiškimo matyti, kad nauju D. K. globėju buvo
siūloma skirti jo tėvą T. K., tačiau iš 2008 03 05 teismo
posėdžio protokolo matyti, kad vykdyti globėjo pareigas T. K. atsisakė
(b.l.23-24). Kiti asmenys, galintys būti neveiksnaus asmens globėjais, teismui
nepasiūlyti. Kadangi skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo
moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo
santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, globėjo pageidavimą bei kitas
turinčias reikšmės aplinkybes, todėl klausimo dėl naujo globėjo skyrimas gali
užsitęsti (CK 3.242 str.3 d., CPK 507 str.4 d.). Iš byloje esančių dokumentų
matyti, kad byla dėl D. K. globėjo paskyrimo nėra
išnagrinėta, klausimas kas bus paskirtas globėju neišspręstas, todėl nušalinus D. K. globėją I. J. nuo globėjos
pareigų, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio nuostatomis pirmosios instancijos
teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir interesus,
gindamas viešąjį interesą, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus
paskirtas kitas D. K. globėjas ir šias pareigas pavedė apeliantui.
Iš Jotainių pensionato nuostatų matyti, kad ši įstaiga yra iš valstybės
biudžeto visiškai išlaikoma socialinės paskirties valstybės įstaiga, skirta
gyventi suaugusiems (nuo 18 metų amžiaus, o reikalingiems intensyvios slaugos -
nuo 16 metų amžiaus) invalidams, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir
turintiems intelekto sutrikimų, kuriems yra būtina priežiūra, slauga ir
medicininis aptarnavimas (b.l.50-53). Kadangi pagrindinis šio pensionato
uždavinys yra teikti gyventojams socialines, psichologines, kultūrines,
dvasines, buitines-materialines paslaugas ir sudaryti tinkamas socialinės,
medicininės ir darbinės reabilitacijos sąlygas, todėl ši įstaiga gali
patenkinti sutrikusios psichikos asmeniui būtinus dvasinius ir fiziologinius
poreikius, sudaryti globos reikalingam D. K. geresnes
gyvenimo sąlygas, saugoti ir ginti jo teises ir interesus, ir kt. iki bus
išspręstas klausimas dėl jo globėjo paskyrimo. Kaip minėta, bylą nagrinėjantis
teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos
reikalingų asmenų teisės ir interesai, todėl apelianto teiginiai, kad teismas
ėmė vykdyti jam nepriskirtas funkcijas, vertintinas kritiškai. Jotainių
pensionate D. K. yra apgyvendinamas laikinai, esant
ypatingam skubos atvejui, kai neveiksnus asmuo neturi globėjo, todėl apelianto
teiginiai, kad D. K. apgyvendinimui pensionate nėra gautas
Panevėžio apskrities viršininko administracijos siuntimas yra atmestinas, nes
globėjo pareigų paskyrimas ir D. K. apgyvendinimas
pensionate yra laikino, o ne nuolatinio pobūdžio. Šį klausimą skubiai spręsti
privalo pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Jotainių pensionato suteiktų
paslaugų apmokėjimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Socialinių
paslaugų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 nuostatų nustatyta tvarka. Duomenų, kad Panevėžio miesto
savivaldybė atsisakė skirti lėšas už D. K. išlaikymą,
teismui nepateikta, todėl teiginiai, kad D. K. išlaikymui
lėšos nėra paskirtos ir dėl to nukentės pensionate gyvenantys kiti
globotiniai, yra neįrodytas ir atmestinas ((duomenys
neskelbtini).).
Iš byloje esančios 2008 04 28 nutarties matyti, kad suinteresuotu
asmeniu į bylą teismas yra įtraukęs Panevėžio apskrities viršininko
administraciją, todėl apelianto teiginys, kad yra pažeistos steigėjo teisės, vertintinas
kritiškai (b.l.26-27). Aplinkybė, kad laikinoji apsaugos priemonė yra skirta
teismo posėdyje nedalyvaujant Jotainių pensionatui, nesudaro pagrindo naikinti
nutartį, nes laikinosios apsaugos priemonės klausimas gali būti sprendžiamas ir
nepranešus apie jų taikymą suinteresuotiems asmenims (CPK 148str.1d.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra
pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
1 punktu teisėjų kolegija
N u t a r ė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
teisėjai: Romualdas
Januška
Ramunė Čeknienė
Birutė
Valiulienė