Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-148-107-2009].doc
Bylos nr.: 1A-148-107-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Stasys Valužis



Pranešėjas Stasys Valužis                              Baudž. byla Nr. 1A-148-107/2009

Teisėja Violeta Balčiūnienė                                                        Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                   1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.(S)

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2009 m. kovo  12 d.

Klaipėda

 

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,

gynėjui S. C. ,

nuteistajam S. L. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio ir nuteistojo S. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendžio, kuriuo S. L. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

              Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

              Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendį bei suėmimo laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

              Procesas dėl D. S. 150 litų civilinio ieškinio nutrauktas.

              Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

              S. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 3 d., apie 22.05 val., prie parduotuvės „Maxima“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Taikos pr. 39, Klaipėdoje, pro atidarytas D. S. automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles įlipo į automobilio saloną, ir iš jo pagrobė akumuliatorinį suktuką „Bosh“ su krovikliu, kurių bendra vertė 250 litų, bei 150 litų vertės automobilio raktą su signalizacijos pulteliu. Taip S. L. pagrobė svetimo nukentėjusiajam D. S. priklausančio turto už 400 litų.

                            Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis tvirtina, kad teismas vertindamas įrodymus ir perkvalifikuodamas nuteistojo S. L. nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 str.     1 d. neįvertino nuosprendyje paminėtos aplinkybės, jog nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu, kai jis atsitraukęs nuo savo automobilio aiškinosi su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nuteistojo S. L. pažįstamu,  matė, kaip nuteistasis S. L. įsėdo į D. S. automobilį, o įvažiavus į gatvę kitam automobiliui, vaikinai pabėgo. Grįžęs prie automobilio D. S. pamatė, kad automobilio variklis išjungtas, muzika nebegrojo, iš spynelės buvo ištrauktas ir dingęs automobilio užvedimo raktelis, taip pat neberado automobilyje palikto akumuliatorinio suktuko. Prokuroras teigia, kad nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę apibūdino tiksliau, parodė, kad matė, kaip S. L. įsėdo į jo automobilį pro priekines keleivio pusės dureles ir greitai iš jo išlipo. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis S. L. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme parodė, kad įlipęs į nukentėjusiojo automobilį jame rastu akumuliatoriniu suktuku bandė išjungti garsiai grojančią magnetolą, tačiau tai padaryti pavyko tik išjungus automobilio variklį. Išlipant iš automobilio nuteistajam kilo mintis pasiimti ir suktuką, o automobilio raktelius jis išmetė į šalia buvusį fontaną. Prokuroras mano, kad iš nuteistojo S. L. parodymų akivaizdu, kad jis nesistengė pagrobti turto iš automobilio slapta, t. y. taip, kad nukentėjusysis nepamatytų. Prokuroras mano, kad bylos aplinkybės duoda pagrindą teigti, jog S. L. suvokė, kad nukentėjusysis, būdamas netoli savo automobilio, mato, kaip jis įsėda į jo automobilį, kaip išlipęs kažką turi rankose, o nuteistasis, pagrobęs automobilyje rastą suktuką, pabėgo, kad nukentėjusysis jo nesulaikytų. Prokuroras daro išvadą, kad nuteistasis S. L. veikė atvirai, t. y. D. S. priklausantį turtą iš jo automobilio pagrobė atvirai.

              Apeliaciniame skunde aiškinama, kad baudžiamosios teisės doktrinoje atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Atvirąja vagyste laikomi tokie kaltininko veiksmai, kai jis veikia viešai, esant savininkui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad savininkas supranta jo veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoruoja.

              Prokuroras mano, kad bylos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad S. L. veika atitinka atvirosios vagystės požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.

              Prokuroras nurodo, kad teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, nuosprendyje pažymėjo, kad kaltinamasis teistas 11 kartų, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas jauno, darbingo amžiaus laisvėje nedirbo, nesistengė gyventi pagal bendražmogiškąsias taisykles ir vėl nusikalto, todėl pagal BK 27 str. pripažintas recidyvistu. Prokuroras teigia, kad atsižvelgiant į tokią nuteistojo charakteristiką, jam skirtina ne mažesnė kaip Baudžiamojo kodekso straipsnyje už atitinkamą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

              Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo        2008-12-22 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažinti          S. L. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. dėl atviro svetimo turto pagrobimo ir paskirti jam trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

              Apeliaciniame skunde nuteistasis S. L. nurodo, kad nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, išprovokavo padaryti pats nukentėjusysis, žalos nėra, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nuteistasis prašo paskirtą bausmę švelninti.

              Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti,  nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

              Apeliaciniai skundai atmestini.

              Apylinkės teismas nuteistojo S. L. nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 1 d. perkvalifikavo pagrįstai. Nuteistojo S. L. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Savo kaltės neneigia nė pats nuteistasis.

              Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia atvirai, suprasdamas, kad jo veiksmus suvokia nukentėjusysis ar kiti asmenys, tačiau nekreipia į tai dėmesio. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Slapta vagystė yra tada, kai: svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta.

              Tiek nuteistasis S. L. , tiek nukentėjusysis D. S. patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto S. L. draugo įvyko konfliktas. Nukentėjusysis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad iššokęs iš savo automobilio pradėjo aiškintis su S. L. draugu. Kai šis išsitraukė peilį, jis atsitraukė nuo automobilio apie 10 metrų, bet matė, kaip nuteistasis S. L. įsėdo į jo automobilį ir greitai iš jo išlipo. Nukentėjusysis mano, kad S. L. ir jo draugas pabėgo, nes išsigando atvažiavusio automobilio (b. l. 5–6, 120–121). Nuteistasis S. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis D. S. išlipo iš savo automobilio ir, nuėjęs apie 50 metrų nuo automobilio, aiškinosi su jo draugu. Nuteistajam S. L. nepatiko automobilyje grojanti muzika, todėl įsėdo į nukentėjusiojo automobilį, nes norėjo išjungti muziką. Paėmė automobilyje buvusį akumuliatorinį suktuką ir bandė nutildyti muziką, tačiau tai padaryti pavyko tik išjungus variklį. Išlipo iš automobilio rankoje turėdamas akumuliatorinį suktuką ir automobilio užvedimo raktelius. Nuteistasis parodė, kad daiktus pavogti sugalvojo spontaniškai, jau įlipęs į automobilį. Nuteistasis nematė, kad draugas turėjo peilį (b. l. 30, 119–120).

              Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis į nukentėjusiojo D. S. automobilį įsėdo norėdamas nutildyti jame grojančią muziką, nuteistojo S. L. parodymai ir kiti bylos įrodymai patvirtina, jog nuteistasis prieš įsėsdamas į nukentėjusiojo automobilį matė, kad nukentėjusysis D. S. yra atsitraukęs nuo savo automobilio ir jo dėmesys nukreiptas į nuteistojo draugą, todėl suvokdamas, kad nukentėjusysis jo nemato, pasinaudojęs proga, nuteistasis iš automobilio pavogė akumuliatorinį suktuką su krovikliu, automobilio užvedimo raktelius ir pabėgo. Nors nukentėjusysis D. S. ir matė, kaip nuteistasis įsėdo į jo automobilį, tačiau nuteistasis, įsėsdamas į automobilį, nesuvokė, kad nukentėjusysis jį mato ir jo veiksmus stebi. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti atvirąja vagyste nėra pagrindo.

              Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. L. , bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.    2 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis S. L. anksčiau net vienuolika kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei – daugiausiai už vagystes, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra jaunas ir darbingas žmogus, tačiau būdamas laisvėje niekur nedirbo, teistumai neišnykę, skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinį nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimą nuosavybei, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Nuteistasis nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad jis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių. Nuteistasis S. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad žalos nėra, tačiau tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. S. buvo pareiškęs 150 litų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 8), nukentėjusiajam padaryta 150 litų turtinė žala atlyginta nebuvo. Žala liko, bet neliko civilinio ieškinio. Taip atsitiko ne dėl nuteistojo nuopelnų, bet dėl to, kad nukentėjusysis nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 120).

              Įvertinęs įrodymų visumą, teismas nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nešvelnintina. Pagal du nuosprendžius paskirta galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant bausmių subendrinimo taisyklių.

Kadangi kolegija prokuroro apeliacinio skundo dėl nuteistojo S. L. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 2 d. netenkina, todėl prokuroro skunde ryšium su sunkesne nuteistojo veikos kvalifikacija keliami griežtesnės bausmės skyrimo klausimai nenagrinėjami. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai apylinkės teismo nuosprendyje aptarti tinkamai, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per švelni.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

        n u t a r i a :

 

              Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio ir nuteistojo S. L. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Stasys Valužis

                                                                         

Teisėjai                                                                                                                Zigmas Pocius        

 

                                                                                                                             Remigijus Preikšaitis