Baudžiamoji byla Nr. 1-968-800/2019

Teisminio proceso Nr.1-01-1-27134-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.3; 2.1.15.1.13; 2.3.6.4.5.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 15 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant prokurorei Rasa Urbienei,

kaltinamajam P. J.,

nukentėjusiajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Prienų r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

P. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. birželio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini), esančio nesaugomo žemės sklypo per kelis kartus, bet ne mažiau kaip per keturis, pagrobė M. P. priklausantį turtą – 10 kietmetrių įvairios medienos, kurios 1 kietmetrio vertė – 21,00 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajam M. P. padarydamas 210,00  Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis P. J. su naujai pakeistu kaltinimu sutiko pilnai, kaltę pripažino. Kaltinamasis nurodė, kad netoli jo gyvenamosios vietos buvo pjaunamas miškas ir sudėta mediena. Nukentėjusysis prašė šią medieną pažiūrėti, t. y. pasaugoti nuo vagysčių. Laukuose medienos stovėjo kelios rietuvės. Medieną atvažiavus kraudavo sunkiasvorė technika įvairiu paros metu, net ir naktį. Kas kraudavo medieną nežiūrėjo. Paaiškino, kad tikslaus laiko įvardinti negali, iš nukentėjusiajam priklausančios medienos rietuvės per keturis kartus jis pavogė įvairios pjautos medienos. Medieną vogė vienas, pasikraudamas į arklinį vežimą. Iš šios rietuvės pasikrovė keturis vežimus medienos, kurią pardavė kaimynui J. M.. Arkliniame vežime galėtų tilpti apie 2-3 kietmetriai medienos. Nors jis neskaičiavo kiek pavogė, tačiau apie 10 kietmetrių tikrai galėjo būti.

Nukentėjusysis M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, kada pirko malkas, malkas pirko ne vieną kartą, pradėjo pirkti kovo – balandžio mėnesį. Paskutinį kartą nupirko vieną rietuvę malkų, t. y. 135,7 kietmetrio. Pinigus už malkas sumokėjo 2019 m. gegužės 3 d. Lauke buvo kelios rietuvės, iš kurių jam priklausė viena. Įsigijęs malkas, paprašė kaltinamojo prižiūrėti malkų rietuvę. Šis sutiko, kadangi gyveno netoliese. Atvažiavęs krautis malkas, pastebėjo, kad jų trūksta. Tuomet nuėjo pas kaltinamąjį pasiteirauti, ar nematė kas pavogė malkas. Kaltinamasis atsakė, kad nematė. Kaimynė D. L. patvirtino mačiusi, jog kaltinamasis vežė malkas iš šios rietuvės ir kitų rietuvių, esančių tame pačiame lauke. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai buvo nuvykę pasikalbėti su D. L.. Visos malkos buvo pažymėtos – juodais brūkšniais užbraukytais galais. Malkos buvo įvairaus diametro, žmogus pats galėjo jas susikrauti. Nerado rietuvėje apie 55 kietmetrių. Mediena apskaičiuojama dviem būdais: suskaičiuojamas medienos pakrautas kiekis į mašiną, už kurį atsiskaitoma iškart, arba perkama visa rietuvė. Nurodytą pavogtą medienos kiekį arkliniu vežimu įmanoma išvežti, tik ne per vieną dieną. Kaimo gyventojai patvirtino, jog kaltinamasis vežė ir pardavinėjo malkas, nurodė konkrečius asmenis, kurie pirko malkas iš kaltinamojo. Malkų rietuvės stovėjo nevažinėjamoje miško vietoje, kurioje siauras, duobėtas kelias. Sunkiasvorei mašinai įvažiuoti yra galimybė, nors ir kelias siauras. Civilinį ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 10 val., atvykęs į T. M. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš minėto žemės sklypo yra pavogta mišrios malkinės medienos, 3 metrų ilgio rąsteliai. Minėtą medieną jis buvo įsigijęs iš T. M., už kurią sumokėjo apie 2 800,00  Eur. Medienos buvo apie 135 kietmetriai. Rietuvės aukštis – apie 3,5 metro. Rąstelių galai buvo sužymėti raudonos, mėlynos ir juodos spalvos pieštuku ir oranžinės spalvos purškiamais dažais. Paskutinį kartą buvo atvykęs prie rietuvės maždaug prieš dvi savaites, tuomet mediena buvo savo vietoje (b. l. 24-25). Papildomos apklausos metu parodė, kad jis buvo įsigijęs malkinės medienos 135,7 grynojo kietmetrio. Už šią medieną sumokėjo 2 849,70 Eur. Ši mediena buvo laikoma atviroje vietovėje, kuri nesaugoma ir nuolat neprižiūrima, adresu (duomenys neskelbtini). Prie žemės sklypo, kur buvo laikoma mediena, šalia yra tik vienas gyvenamasis namas, iš kurio puikiai matosi sukrauta mediena. Kadangi tai yra nesaugoma vietovė, o netoliese gyveno, P. J., jis pas jį nuėjo paprašyti, kad jis prižiūrėtų teritoriją ir jeigu kažkas negerai – informuotų. 2019 m. birželio 28 d. atvykęs išsivežti malkų, pamatė, kad yra pagrobta 55,7 kietmetrio medienos. Vieno kietmetrio kaina 21,00 Eur, todėl jam iš viso padaryta 1 169,70 Eur turtinė žala. Nuėjo pas P. J. paklausti, kur dingo mediena. P. J. atsakė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Nuvykęs į tolimesnę sodybą sužinojo, kad žmonės matė, kaip P. J. kelias dienas su arkliniu vežimu vežė jo medieną į Vyšniūnų kaimą ir pardavinėjo kaimo gyventojams, bei išgėręs visiems gyrėsi, kad išvežė ir pardavė jo malkas (b. l. 33-35). 2019 m. rugpjūčio 6 d. papildomos apklausos metu M. P. patikslino, kad už šią krūvą jam pardavėjas T. M. išrašė sąskaitą-faktūrą. Kitos krūvos, kurios buvo sukrautas, buvo išvežtos. Buvo likusi viena medienos krūva, 135,70 kietmetrio, kuri stovėjo prie P. J. namo iki 2019 m. birželio 28 d. 2019 m. birželio 12 d. atvykęs apžiūrėti medieną, kuri buvo sukrauta prie P. J. namo, pamatė, kad mediena stovi sukrauta ir yra nejudinta. 2019 m. birželio 28 d. atvyko susikrauti su miškovežiu medieną ir pamatė, kad krūva yra žemesnė. Ji buvo pažymėta specialiais dažais. Pasikrovus į miškovežį, išmatavo malkas ir nustatė, kad trūksta 55,7 kietmetrio medienos. Kaip vėliau paaiškėjo, medieną pagrobė P. J. (b. l. 37-39).

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Paiškino, kad kaltinamasis paskambino jam ir pranešė, kad atvežė malkų. Tuo metu jo nebuvo namuose. Malkas sutiko paimti. Nurodė, kad atvežė vežimą malkų. Už malkas sumokėjo, t. y. paskambino į parduotuvę ir paprašė, kad kaltinamajam duotų butelį degtinės, alaus ir cigarečių pakelį. Kaltinamasis nuėjo ir pasiėmė į parduotuvę prekes, nes tai buvo atlygis už atvežtą medieną. Tokiu būdu už alkoholį iš kaltinamojo įsigijo du vežimus medienos. Į arklinį vežimą galėtų tilpti maždaug 1 kubas medienos, rastai buvo ploni, malkinė mediena. Tai įvyko liepos mėnesį. Girdėjo, kad vasaros laikotarpiu kitiems gyventojams kaltinamasis siūlė įsigyti medienos taip pat. Ankstyvą pavasarį kaltinamasis buvo atvežęs dar du vežimus malkų, apie kovo mėnesį. Įsigyta mediena buvo žymėta, perbraukta brūkšniais. Rastai buvo nesupjauti apie 2,5 m ilgio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2019 m. birželį, savaitę prieš Jonines, jam paskambino P. J. ir pasiūlė pirkti malkų. Jis sutiko, kadangi P. J. pasakė, kad malkas išsipjovė iš savo miško. Įsigijo du arklinius vežimus drebulės ir beržo medienos. Kai P. atvežė malkas, jo nebuvo namuose. Už malkas atsiskaitydavo alkoholiu. P. J. pasiimdavo alkoholį parduotuvėje „Vyšniava“, o jis vėliau sumokėdavo už jį. Kiek jam žinoma, P. J. vežė malkas ne tik jam (b. l. 42-43).

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad būnant Vyšniūnų kaimo parduotuvėje girdėjo žmones kalbančius, jog kaltinamasis pardavinėja malkas. Pati matė kaltinamąjį kraunantį malkas iš rietuvės. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.

Ikitesminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad pažįsta P. J., jis gyvena netoliese. 2019 m. pavasarį matė, kad prie P. J. namų yra sukrauta mediena. P. J. jai pasakojo, kad medieną jis saugo, ji priklauso ne jam. Birželio ar gegužės mėnesį matė, kad P. J. į arklinį vežimą krovė medieną. Kiek jai žinoma, P. J. malkas pardavinėjo Vyšniūnų kaimo gyventojams (b. l. 46-47).

Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam žinomos aplinkybės, kad kaltinamasis pavogė medieną. Apie pavogtą medieną sužinojo iš nukentėjusiojo. Jis pardavinėjo medieną Akuškonių kaime, Prienų rajone. Mediena buvo lauke, apie 250 kubų malkinės medienos. Nukentėjusysis pirko malkinę medieną, kurios buvo 2 didelės rietuvės. Už nupirktas malkas atsiskaitė iškart, o vežė, kada jam patogu. Nukentėjusysis nusipirko 130 kubų, kurie stovėjo vienoj rietuvėj. Už antrą rietuvę sumokėjo pinigus, o kada vežėsi malkas, nežino. Kitas esančias rietuves pirko kiti asmenys. Į arklinį vežimą galėtų tilpti iki 2 kubų.

Kaltinamasis savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur nurodė netoli jo gyvenamosios vietos, maždaug už 200 metrų vietą, kurioje buvo sukrauta nukentėjusiajam priklausanti mediena, iš kurios jis pagrobė 4 arklinius vežimus medienos (b. l. 84-90).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalia lauko kelio, esančiame medienos sandėlyje, kurį sudaro medienos rąsteliai sukrauti į rietuvę. Rietuvė stovi 2 metrų atstumu nuo lauko kelio. Medienos rietuvės ilgis 25 metrai, plotis 3 metrai, rietuvės aukštis aukščiausioje vietoje 3 metrai, žemiausioje 2,70 metrai. Medienos rietuvę sudaro alksnio, drebulės, gluosnio, pušies 3 metrų ilgio, įvairaus diametro rąsteliai, kurių galai sužymėti raudonos, mėlynos ir juodos spalvos pieštuku bei purškiamais oranžinės spalvos dažais. Matosi, kad nuo rietuvės viršaus nukrauta mediena (b. l. 15-19).

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis arkliniu vežimu, per keturis kartus pagrobė 10 kietmetrių medienos. Nors kaltinamajam buvo pareikštas įtarimas dėl didesnio kiekio vagystės, pastarasis nurodė, kad pradžioje jam inkriminuoto 55,7 kietmetrių medienos jis negalėjo pavogti per 4 kartus veždamas arkliniu vežimu, kuriame gali tilpti ne daugiau 2-3 kietmetriai. Vien tai, kad nukentėjusysis nerado būtent 55,7 kietmetrių medienos, neįrodo, kad tokį medienos kiekį pavogė būtent kaltinamasis. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai patvirtino, kad į arklinį vežimą telpa ne daugiau kaip 3 kietmetriai. Vertinant tai, kad kaltinamasis nurodė vogęs nukentėjusiajam priklausančią medieną keturis kartus, darytina išvada, kad jis pagrobė 10 kietmetrių medienos, nes tikslesnio būdo įvertinti pagrobtą medieną nėra. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad P. J., tyčia, be savininko sutikimo pagrobė 10 kietmetrių medienos, šiuo turtu disponavo savo nuožiūra, t.y. dalį medienos pardavė, taip padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą. Atsižvelgus į byloje esančią pažymą apie medienos vertę, pripažintina, kad šia nusikalstama veika padaryta 210,00 Eur (10 kietmetrių x 21,00 Eur) turtinė žala, todėl jo veika kvalifikuotina kaip svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

Nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl 1 169,705 Eur žalos atlyginimo (b. l. 53-54). Ši suma yra apskaičiuota pagal pagrobtos medienos kiekį, t. y. viso už 55,70 kietmetrius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam buvo inkriminuotas mažesnis pagrobtos medienos kiekis, priteistinos turtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas iki 210,00 Eur. Kaltinamasis su ieškiniu šioje dalyje sutiko, nurodydamas, kad iš karto tokios sumos dėl sunkios meterialinės padėties apmokėti neturi galimybės.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 210,00 Eur turtinė žala yra pilnai įrodyta, todėl nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo 210,00 Eur turtinės žalos.

Dėl bausmės paskyrimo

P. J. anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 57), padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau teismas jo pripažinimo atsižvelgiant ikiteisminio metu duotus paaiškinimus negali vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes paaiškinimai nėra nuoseklūs ir nuoširdūs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios paaiškino nusikalstamos veikos motyvus ir jos padarymo aplinkybes, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nors baustas administracine tvarka (61-62), tačiau šie pažeidimai yra kitokio pobūdžio, nesusiję su pasikėsinimu į nuosavybę. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, P. J. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3, 5 punktuose numatytus įpareigojimus, nes ji bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus. 

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

P. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo taryboje, per 6 (šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. J. 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) civiliniam ieškovui M. P. turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Živilė Janavičienė