Civilinė byla Nr. e2-1665-753/2015

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01418-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2;

(S)

2.5.10.5.2.17; 3.1.18.6; 3.2.6.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 7 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovui Dok. Iur. D. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (toliau – UAB DK „PZU Lietuva“), prašydama priteisti iš jos 2896,20 Eur žalos atlyginimą dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 5 procentus metinių palūkanų nuo 11874,42 Eur (41000 Lt) sumos pagal preliminarias žemės pardavimo sutartis, skaičiuojant terminą nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir sumokėtą žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžių metu ieškovė bei jos atstovas patvirtino, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 pareiškė iš anksto akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį bei prašydama užtikrinti galimai palankaus sprendimo įvykdymą prašė teismo taikyti A. G. nekilnojamajam turtui areštą. 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolio Dariaus Jonaičio padėjėja parašė patvarkymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo Nr. K045316, kuriuo pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį Nr. 2-1407-810/2014 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkės A. G. nekilnojamajam turtui – 18263,58 Lt (5289,50 Eur) sumai. 2015 m. liepos 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys buvo atmestas, civilinė byla nutraukta, atsakovei A. G. priteistos 579,24 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo neteikė, 2015 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000003160 apmokėjo atsakovei išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo, įgydamas res judicata statusą. 2015 m. rugpjūčio 18 d. 9.45 val. antstolio Dariaus Jonaičio patvarkymu Nr. K057032 areštas 0.6346 ha kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija – 0.1048 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), bei 3.7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei atsakovės iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., t. y. beveik vienerius metus. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė preliminariąsias žemės sklypų pardavimo sutartis su ūkininku A. B., pagal kurias įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 1 d. parduoti anksčiau minėtus žemės sklypus – už 11000 Lt esantį (duomenys neskelbtini) ir už 30000 Lt esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė gavo iš pirkėjo 5000 Lt avansą už abu sklypus. Vadovaujantis preliminariųjų sutarčių 9 p., jeigu pagrindinė sutartis  nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, jis įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas grąžinti pirkėjui visą sumokėto avanso sumą ir sumokėti pirkėjui tokio paties dydžio baudą. Dėl nekilnojamajam turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negalėjo įvykdyti preliminariosiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir 2014 m. gruodžio 6 d. grąžino pirkėjui 5000 Lt avansą bei sumokėjo tokio paties dydžio baudą, iš viso 10000 Lt. Ši 10000 Lt, t. y. 2896,20 Eur, suma laikytina minimaliais nuostoliais, kuriuos patyrė ieškovė dėl atsakovės pareikšto nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 1 d. ieškovė iš pirkėjo turėjo gauti iš viso 40000 Lt už abu parduodamus sklypus. Ji būtų turėjusi galimybę naudotis šiomis lėšomis savo nuožiūra, tačiau dėl nepagrįsto ieškinio bei be teisėto pagrindo atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – sklypų arešto – minėtų lėšų negavo, todėl prašo iš atsakovės priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant terminą nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas advokatas R. B. nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, kuriuos prašė atmesti kaip nepagrįstus, kadangi ieškovė neskundė apeliacinės instancijos teismui nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to ieškovė žinodama apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesikreipė raštu ar žodžiu į atsakovę ar teismą dėl paskirtos laikinosios pasaugos priemonės pakeitimo kita laikinąja apsaugos priemone, t.y. sudariusi terminuotas preliminariąsias žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Taip pat ieškovė neprašė žemės sklypų pirkėjo dėl baudos mokėjimo sumažinimo ir pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nuo teismo nutarties gavimo, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. ieškovės nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2014-09-10 iki 2014-12-01d., nors teismo nutartis įteikta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2014-08-30 per šeimos narį - brolį. Be to, kaip ieškovės atstovas nurodė, ieškovė minėtu laikotarpiu turėjo savo piniginėje sąskaitoje apie 10 000 -20 000 Lt, kurie buvo nuimti žinant, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu draudimo bendrovei nenurodžius ir nesikreipus į ją, kad ji turi kito turto, kuriam gali būti taikyta (pakeista) laikinoji apsaugos priemonė.

Ieškinys atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų nustatymu atsakovui ar jo turtui bei turtinėms ir neturtinėms teisėms (CPK 145 str.). Įstatyme įtvirtinta ieškovo teisė prašyti atsakovui taikyti atitinkamus ribojimus taip pat apima ir ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą. CPK 146 str. 2 d. įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška. CPK 146 str. 2 d. nustatyta, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 146 str. 2 d.), pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimų nepagrįstumas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Civilinės atsakomybės prasme tai yra bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip neteisėti pareiškėjo veiksmai. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė žalą, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo.

Laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti kreditoriaus interesus tik laikinai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti patikrintas teismo procese, t. y. skolininko teisės apsaugomos teise reikalauti, kad teismas jo ir kitos šalies ginčą išspręstų galutinai. CPK 146 str. 2 d. taikymo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas; dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas patyrė nuostolių. Šios sąlygos suponuoja skolininko teisę į nuostolių atlyginimą pagal CPK 146 str. 2 d. – pateikiant naują ieškinį po ginčo, iki kurio išnagrinėjimo buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo. Įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl skolininko patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal CPK 146 str. 2 d. reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas.

Pagal šioje bei apžiūrėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 esančius rašytinius įrodymus, Lietuvos informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė šioje byloje UAB DK „PZU Lietuva“, atstovaujama advokato R. B., kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš ieškovės šioje byloje A. G. (buvusios Š.) 18263,58 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 548 Lt dydžio žyminį mokestį, 1136 Lt už vertimus bei 1379,40 Lt už ieškinio parengimą; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms 18263,58 Lt sumai (civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015 1 t. b. l. 3-6).

UAB DK „PZU Lietuva“ atstovaujantis advokatas 2015 m. balandžio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 pateikė teismui patikslintą UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį, informuodamas teismą, kad ieškovė atsisako 3173,70 Eur ieškinio dalies (civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015 (3 t. b. l. 11). Patikslintu ieškiniu UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti jai iš ieškovės šioje byloje A. G. 10141,75 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 304 Eur dydžio žyminį mokestį, 329 Eur už vertimus bei 399,50 Eur už ieškinio parengimą (civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015 3 t. b. l. 12-15). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 priėmė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinio dalyje dėl 3173,70 Eur priteisimo iš atsakovės A. G. (Š.) atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas (civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015 3 t. b. l. 58-70). Kaip nustatyta bylos medžiaga ir LITEKO duomenimis, ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 UAB DK „PZU Lietuva“ tokio pirmos instancijos teismo sprendimo neskundė, vadinasi, su juo sutiko. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką ir CPK 146 str. 2 d., darytina išvada, kad A. G. dėl tos aplinkybės, kad dalis ieškinio jos atžvilgiu buvo atmestas ir dalyje ieškovė jo atsisakė, formaliai įgijo teisę reikalauti, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 atlygintų nuostolius, kuriuos patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nustatyta, kad A. G. priklausančių 0.6346 ha kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija – 0.1048 ha, esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir 3.7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) areštas iš Turto areštų aktų registro buvo išregistruotas 2015 m. rugpjūčio 18 d.

Tačiau taip pat pažymėtina, kad atsakomybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas be kaltės (CPK 146 str. 2 d.) asmeniui, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio vertinti kitos šalies (kreditoriaus) kaltę dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo arba žalos atsiradimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str. 4 d.) (2014 m. sausio 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos ir prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, asmuo prisiima riziką, kad jo reikalavimai gali būti atmesti, tačiau tai savaime nereiškia jo piktnaudžiavimo teise. Teismas, taikydamas civilinę atsakomybę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai – ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei A. Š. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises ne didesnei kaip 18263,58 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos; atsakovės turtą surasti ir aprašyti pavesti antstoliui. Šia nutartimi ieškovei buvo išaiškinta, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą gali būti taikoma CPK 145 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. numatyta atsakomybė (civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015 1 t. b. l. 103-104). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, taip pat ir ieškinys bei teismo pranešimas 2014 m. rugpjūčio 30 d. buvo įteikti A. G. (nurodyta – Šimonytė) gyvenamuoju adresu jos broliui R. Š. (civilinės bylos Nr. 2-16-810/2015 1 t. b. l. 114, 115). Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. toks nutarties įteikimas laikytinas tinkamu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė šioje byloje A. G. nebūtų sutikusi, kad nutarties įteikimas jos artimam giminaičiui nebuvo tinkamas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. G. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį būtų skundusi, taigi nėra jokių duomenų, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-16-810/2015 nebūtų sutikusi su nutarties teiginiais, taip pat ir su jai nustatytu draudimu areštuotus jos nekilnojamuosius daiktus perleisti. Nepaisydama šio draudimo, kitą dieną po to, kai nutartis, kuria buvo nuspręsta areštuoti jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, t. y. 2014 m. rugsėjo 1 d., A. G. sudarė jau minėtų anksčiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis. Nors 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nebuvo nurodytas konkretus turtas, jo suradimas ir aprašymas buvo pavestas ieškovės pasirinktam antstoliui, taigi ieškovės skubotumas parduoti minėtus žemės sklypus laikytinas ne tik lengvabūdišku nerūpestingumu, bet ir teismo įpareigojimo nevykdymu. Atsižvelgdama į 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ieškovė privalėjo laukti, kol antstolis suras ir aprašys konkretų turtą ne didesnei už ieškinio reikalavimo dydį sumai.

To nelaukdama, nebendradarbiaudama su antstoliu (tokiu būdu neišnaudodama galimybės tartis dėl kito, ne norimo parduoti, turto areštavimo) ir sudarydama minėtas žemės sklypų preliminariąsias sutartis, kaip minėta, A. G. ne tik nevykdė teismo įpareigojimo, bet elgėsi nerūpestingai, kadangi, kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 1 d. preliminariųjų sutarčių 9 p., sudarydama jas, prisiėmė įsipareigojimą, dėl jos kaltės nesudarius pagrindinės sutarties iki 2014 m. gruodžio 1 d., sumokėti pirkėjui avanso dydžio baudą, kuri, kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 1 d. preliminariųjų sutarčių: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (sutarties 5 p.), buvo nustatyta 2000 Lt, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini). – 3000 Lt (sutarties 5 p.), iš viso 5000 Lt, t. y. 1448,10 Eur.

Ne vien iš tokio ieškovės šioje byloje elgesio galima spręsti, jog ji pati nebandė išvengti nuostolių, t. y. ji ne tik neskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės –  jos turto bei turtinių teisių areštas, turtą surasti ir aprašyti buvo pavesta antstoliui; sudarė preliminariąsias sutartis, pažeisdama teismo įpareigojimus; ir, nors preliminariosios sutartys buvo sudarytos dar neįsiteisėjus minėtai nutarčiai, ieškovė šioje byloje taip pat nesinaudojo civilinio proceso įstatymo suteikta teise prašyti pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir /ar būdą, kaip tai numato CPK 148 str. CPK 145 str. 8 d. numato asmens, kurio turtas areštuotas, atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą, tačiau kiti CPK straipsniai (148, 149) suteikia galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, turėdama profesionalią pagalbą teikiantį atstovą, turėjo būti informuota, kad gali pasinaudoti savo teise prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones arba leisti sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad atsakovas, norėdamas disponuoti konkrečiu areštuotu turtu, turi teisę prašyti pakeisti (panaikinti) areštą konkrečiam turto objektui, tokiu būdu įgaudamas galimybę disponuoti konkrečiu areštuotu daiktu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-556/2010).

Taigi ieškovė privalėjo siekti, kad nuostolių neatsirastų. Esamoje situacijoje, t. y. po to, kai jai jau buvo įteikta teismo nutartis dėl arešto jos turtui taikymo sudarius preliminariąsias sutartis, visiškai nepateisinamas jos pasyvumas nedėti jokių pastangų, kad areštas būtų panaikintas. Jei ieškovė būtų kreipusis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, nurodydama, kad areštuotą turtą nori parduoti, šiuos klausimus teismas būtų išsprendęs jau tuo metu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nepatirtų nuostolių. Vien ta aplinkybė, kad turtas buvo areštuotas, nesuteikia teisės asmeniui pasyviai laukti arešto panaikinimo, ir jau po to kreiptis į teismą dėl nuostolių iš kitos šalies atlyginimo. Atvirkščiai, nukentėjęs asmuo taip pat yra atsakingas, kad išvengtų nuostolių arba jų būtų kuo mažiau, todėl A. G. privalėjo aktyviai to siekti.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovės nuostolius sąlygojo jos pačios veiksmai (preliminariųjų sutarčių sudarymas tinkamai jai pranešus apie nutartį, kuria buvo taikytas areštas jos turtui, nepaisant teismo įpareigojimo neperleisti turto) ir neveikimas (nutarties neapskundimas, neprašymas panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, pakeisti jų kitomis), todėl ieškinys atmestinas.

Teismui atmetus pagrindinę ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo taip pat atmestina ir ieškinio dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo 11874,42 Eur (41000 Lt) sumos pagal preliminarias žemės pardavimo sutartis, skaičiuojant terminą nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir dėl sumokėto žyminio mokesčio.

Iš ieškovės A. G. priteistina tik dalis atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. tik 136,50 Eur, kurias sudaro atstovo pasirengimas ir atstovavimo šioje byloje (viename teismo posėdyje) išlaidos. Nors atsakovės atstovas pateikė byloje PVM sąskaitą faktūra, serija RB Nr. 01087, 665,50 Eur sumai, pagal kurią šią sumą sudaro atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pati atsakovė, kuomet 2015-08-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei nepagrįstai paprašius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgėsi pasyviai, t.y. 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ elektroniniu būdu buvo įteikti ieškinys, jo priedai ir pranešimas, kuriuo ji buvo informuota apie nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti, tačiau atsiliepimo nepateikė. 2015 m. spalio 9 d. nutartimi teismas 2015 m. lapkričio 4 d. 13 val. paskyrė parengiamąjį posėdį, į kurį atsakovė ar jos atstovas neatvyko, nors apie jį taip pat buvo informuota elektroniniu būdu. Ieškinyje ieškovė neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui teisės aktų nustatytais atvejais, o 2015 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu jos atstovas prašė jį priimti. Ieškovės A. G. atstovo prašymas buvo atmestas, kadangi teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažino būtina apklausti ieškovę A. G., kuri parengiamajame posėdyje taip pat nedalyvavo. Apie 2015 m. lapkričio 24 d. 14 val. teismo posėdį šalims pranešta tinkamai. Taigi pati atsakovė (juridinis asmuo) šioje byloje buvo pasyvi dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, atvyko į teismo posėdį tuomet, kai teismas pripažino byloje būtinu ieškovės dalyvavimą posėdyje, ir ieškovės atstovo Dokt. Iur. D. G. paaiškinimu, atsakovė sureagavo tuomet, kai jis pats asmeniškai kreipėsi į atsakovės atstovą advokatą R. B., išsiaiškinti dėl kokių aplinkybių į posėdžius jis neatvyksta. Tokios aplinkybės, t.y. jog iš tiesų atsakovės atstovui advokatui R. B. telefonu skambino dėl posėdžio ieškovės atstovas Dok.Iur D. G., nepaneigė ir pats atstovas. Teismas laiko, kad atsakovė savo neveikimu kaip procesinė šalis elgėsi neatsakingai (nepateikusi byloje atsiliepimo į ieškinio reikalavimus, neatvykusi į teismo parengiamąjį posėdį) ir tai užvilkino bylos procesą, todėl jos prašoma priteisti 665,50 Eur suma iš ieškovės už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (pasirengimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme) neatitinka protingumo kriterijų. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2.1, 2.2, 2.7, 8.2 p., ir atsižvelgiant į tai, kad pagal savo pobūdį ši byla nėra itin sudėtinga, vykusio teismo posėdžio trukmę, t.y. 1 val. 30 min., atsakovei priteistina tik 136,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, kurias sudaro pasirengimas bylos nagrinėjimui - 39 Eur, advokato atstovavimas pirmosios instancijos teisme - 97,50 Eur, atstovaujant atsakovės interesus.

Iš ieškovės nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nes jos yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 – 270,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. G. 136,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus penkiasdešimt eurocentų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“, į.k.110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, naudai.

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo archyvui civilinę bylą Nr. 2-16-810/2015 (3 tomus).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Rasa Balsevičienė