Administracinė byla Nr. eAS-750-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. D. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skundą atsakovams V. D. ir V. D. (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. D. asmeninės nuosavybės teise valdomą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2012 m. sausio 27 d. hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat žymas apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 3021, pagrindu, ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;

3) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2012 m. sausio 27 d. hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat žymas apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 3021, pagrindu, ir leisti pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 17 960 Eur;

5) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 110 Eur;

6) nustatyti, kad atsakovams V. D. ir V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 13 030 Eur.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (žr. adresu: www.tpdr.lt), Specialiojo plano registracijos kodas - T00079723.

Pareiškėjas paaiškino, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, Susisiekimo ministerija 2017 m. sausio 23 d. raštais Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo V. D. apie pradėtą 8,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,8428 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 18,2151 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Be to, šiais raštais atsakovas buvo informuotas apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios kiekvieno jo žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas bei kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – Žemės paėmimo įstatymas, ŽPVPĮ) nustatyti veiksmai.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad, parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas), 2018 m. balandžio 30 d. raštais Nr. 2-4973, Nr. 2-4982 ir Nr. 2-5023 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovas buvo informuotas apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir galimybę pasiūlymus dėl Projekto sprendinių pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos jame nurodytais adresais. Be to, 2018 m. balandžio 30 d. raštais Nr. 2-4973 pranešimu atsakovui buvo pranešta, kad, pagal Projekto sprendinius, iš 2,8428 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 1,2497 ha dydžio dalis ir kad yra parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. ŠIV-31(16387036), 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2-4982 – kad, pagal Projekto sprendinius, iš 18,2151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 1,8019 ha dydžio dalis, ir yra parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. ŠIV-30(16387015), o 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2-5023 – kad, pagal Projekto sprendinius, iš 7,8551 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 2,5336 ha dydžio dalis ir kad yra parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. ŠIV-273(17176391).

Susisiekimo ministerija nurodė, kad NŽT direktorius 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 1P-386-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - Sąrašas), nustatyti jų kadastro duomenys. Be to, NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. 1P-386-(1.17 E.) nustatė, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 114-3, Nr. 117-3 ir Nr. 119-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Pareiškėjas patvirtino, kad 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. 2-833 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą apie priimtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, pateikė atsakovui šių aktų kopijas ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus bei nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Be to, šiuo raštu atsakovas buvo informuotas, kad tuo atveju, jei žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodyti atlyginimo dydžiai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Atsižvelgus į tai, jog žemės sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 priklauso V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus turi pasirašyti abu bendraturčiai, 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. 2-832 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo V. D. apie NŽT priimtus 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-183-(1.18.) bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-184-(1.18.), pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Be to, aukščiau nurodytu raštu atsakovė buvo informuota, kad tuo atveju, jei žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodyti atlyginimo dydžiai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Iki kreipimosi į teismą momento, t. y. 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. balandžio 16 d., pervedė 2018 m. gruodžio 27 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-923-(1.18.), NŽT 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-183-(1.18.) ir NŽT 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-184-(1.18.) nurodytas sumas, atitinkamai – 8110 Eur, 13 030 Eur ir 17 960 Eur, į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2-3172 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė V. D., o 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2-3173 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ – V. D.. Be to, 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2-3170 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ apie piniginių lėšų pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą buvo pranešta ir NŽT, kaip Lietuvos valstybės, V. D. ir V. D. hipotekos kreditorės, atstovei.

Susisiekimo ministerija paaiškino, kad V. D. ir V. D. per nustatytą terminą 2018 m. gruodžio 27 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-923-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) bei NŽT 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šių aktų teisėtumo patvirtinimo.

Susisiekimo ministerija pareiškime tvirtino, kad egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą teismui patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą.

Atsakovas V. D. atsiliepime prašė netenkinti Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimų patvirtinti NŽT direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-923-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) ir 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) teisėtumą.

V. D. teigimu, žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai yra neteisėti, kadangi buvo priimti, kai buvo kilęs teisminis ginčas dėl NŽT direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1P-386-(1.17 E.), kuriuo buvo patvirtintas Projektas. Atsakovo manymu, Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą privalėjo patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimas. Atsakovas abejojo, ar Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintas Specialusis planas yra galutinis teritorijų planavimo dokumentas, bei vertino, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis atitinka visuomenės poreikius. Dėl Specialiojo plano įgyvendinimą reguliuojančių teisės aktų neaiškumo ir teisėkūros nestabilumo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31, NŽT direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1P-386-(1.17 E.) bei 2018 m. gruodžio 27 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-923-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) galiojimas turi būti stabdomas.

Atsakovė V. D. papildomų paaiškinimų neteikė, pareiškė pritarianti sutuoktinio V. D. paaiškinimams.

Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir NŽT atsiliepimuose sutiko su Susisiekimo ministerijos pareiškime pareikštais reikalavimais. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad yra visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patvirtinti NŽT priimtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje aktų teisėtumą.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą ir leido Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus bei pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams – geležinkelio linijai tiesti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31, kuriuo patvirtintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas (toliau – Specialusis planas) ir kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai. Teismas nustatė, kad yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Geležinkelio linijai nutiesti projektas (toliau – Projektas), kurį NŽT direktorius patvirtino 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17E.), o VĮ Registrų centras parengė 2018 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas, kuriose nurodytos atlygintinos sumos, skirtos asmeniškai V. D. ir bendrai abiem atsakovams V. D. ir V. D., pervestos į notaro depozitinę sąskaitą. NŽT direktorius priėmė 2018 m. gruodžio 27 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-923-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-183-(1.18.) ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-184-(1.18.).

Teismas kaip nepagrįstus vertino V. D. teiginius, kad Specialusis planas, kuriam įgyvendinti paimami žemės sklypai, yra pakeistas ir nepilnas, kadangi tokiems teiginiams patvirtinti atsakovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, šiame registre Specialųjį planą keičiančių dokumentų nėra įregistruota.

Teismas sprendė, kad Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 23 d. raštų Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ turinys leidžia teigti, kad šiais raštais atsakovui buvo pranešta apie pradėtą 8,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,8428 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 18,2151 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios kiekvieno jo žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas bei kiti Žemės paėmimo įstatyme nustatyti veiksmai. Teismo vertinimu, Susisiekimo ministerija informacinio pobūdžio raštuose pateikė teisingą ir išsamią informaciją apie pradėtas ir ateityje vyksiančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Be to, Susisiekimo ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. raštai Nr. 2-4973, Nr. 2-4982 ir Nr. 2-5023 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ patvirtina, kad V. D. buvo informuotas apie visuomenės supažindinimą su patvirtintu Projektu, galimybę pasiūlymus dėl Projekto sprendinių pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Taigi, atsakovas, būdamas aktyvus ir rūpestingas, siekdamas ginti savo teises, turėjo teisę domėtis šiomis procedūromis, realiai dalyvauti Projekto sprendinių svarstyme, teikti savo pasiūlymus. Teismas, išanalizavęs Susisiekimo ministerijos pateiktus duomenis, konstatavo, kad V. D. buvo nustatyta tvarka ir tinkamai informuotas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, jų metu priimtus dokumentus ir turinį.

V. D., kaip žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė, 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. 2-832 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ buvo nustatyta tvarka informuota tik apie NŽT 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-183-(1.18.) bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-184-(1.18.), jai buvo pateiktos šių aktų kopijos, informacija apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą. Teismas nurodė, kad V. D. užtikrinus teisę dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus svarstomais klausimais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo, nustatyti visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų savininko informavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai vertintini kaip neesminiai ir nesudarantys pagrindo pripažinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus neteisėtais.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, sprendė, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo yra pagrįsti ir tenkinami. Patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, leidžiama įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, naikinami Nekilnojamojo turto registre įrašyti juridiniai faktai apie žemės sklypo hipotekas, įregistruoti remiantis Hipotekos registro pranešimais apie hipotekos įregistravimą, žymas apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui bei įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu.

III.

Atsakovai V. D. ir V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovai teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino Susisiekimo ministerijos pareiškimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi pagrindo abejoti NŽT aktais Nr. ŽVP-923, ŽVP-183 ir ŽVP-184, ir turėjo įvardinti poreikius visuomenei, kurie bus tenkinami paėmus atsakovų turtą. Taip pat teismas neatiliko savo pareigos bylą išnagrinėti išsamiai ir objektyviai, surinkti patikimus ir objektyvius įrodymus, pagrindžiančius viešąjį interesą ir visuomenės poreikį, tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio reikalavimus. Visuotinai žinomų įstatymų ir atsakovo pareiškimo tekstų nukopijavimas ir perkėlimas į skundžiamą nutartį nėra kompetentingo teismo teisiniai motyvai, todėl nutartis negali būti pripažinta tinkamai motyvuota.

Atsakovai žymi, jog bylos nagrinėjime nedalyvavo NŽT atstovas, nėra pateikta šios institucijos pozicija nagrinėjamu klausimu.

Teismas visiškai nekreipė dėmesio ir neatsakė į atsakovų argumentus, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 31 ir juo patvirtintas iki šiol nebaigtas Specialusis planas prieštarauja galiojančio Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ nuostatoms. Dėl to atsakovai prašė ir prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atsakovų nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad jie buvo tinkami informuoti apie Specialųjį projektą ir NŽT aktus. Atsakovai nebuvo tinkamai informuoti, nes teisės aktuose nėra nurodytas informavimo būdas – informavimas teismo posėdyje. Apie egzistuojančią atsakovų nuosavybės vertinimo ataskaitą pareiškėjams tapo žinoma tik šio bylos nagrinėjimo metu. Atsakovai iki šiol nežino apie jų patiriamų ilgalaikių nuostolių atlyginimą dėl veiklos sustabdymo ir jos nutraukimo bei priverstinio gyvenamosios vietos pakeitimo.

Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjo vertinimu, administraciniame procese tretieji suinteresuotieji asmenys dalyvauja ne dėl to, kad jiems turėtų būti reiškiami reikalavimai ar jie patys juos reiškia, o dėl to, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs administracinis ginčas liečia trečiojo suinteresuoto asmens, šiuo atveju NŽT ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, teises ir teisėtus interesus. ABTĮ 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Tokiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo pats pasirenka, kokia teisių apimtimi jis pageidauja dalyvauti procese. NŽT nagrinėjamu atveju 2019 m. gegužės 23 d. administracinėje byloje pateikė atsiliepimą ir tokiu būdu išreiškė savo poziciją dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių. Taigi, nors atsakovai teigia priešingai, administracinės bylos nagrinėjimas nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims negali būti laikomas proceso pažeidimu, ir dėl to nagrinėjama administracinė byla neturi būti grąžinama nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismui.

Vyriausybės nutarimo Nr. 31 nuostatų atitikimo Konstitucijos ir Žemės paėmimo įstatymo nuostatoms, Vyriausybės nutarimo Nr. 31 ir Specialaus plano atitikimo Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ nuostatoms teismas vertinti ir neturėjo. Nagrinėjamu atveju spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti žemės paėmimo aktų teisėtumą, teismas turėjo vertinti, ar yra visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, o ne kitas aplinkybes. Šiuo atveju teismas įvertino visas Žemės paėmimo įstatymo 6 dalies 2 straipsnyje numatytas sąlygas, patys atsakovai jokių motyvų, jog 2018 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.), 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) ir 2019 m. sausio 18 d. akto Nr. ŽVP-184-(1.18.) teisėtumo patvirtinimas netenkina minėtų sąlygų, nenurodė. Be to, atsakovai atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo.

Pareiškėjo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas yra nekompetentingas spręsti NŽT aktų teisėtumo klausimo dėl to, kad iki šiol nėra išspręstas teisminis ginčas dėl minėto NŽT parengto Įsakymo Nr. 1P-386-(1.17E). Atsakovams yra žinoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išsprendęs bylos stabdymo dėl kitoje administracinėje byloje nagrinėjamo teisminio ginčo dėl NŽT priimto Įsakymo Nr. 1P-386-(1.17E) klausimą dar iki skundžiamos nutarties priėmimo. Teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-5413-283/2019 iki Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1362-1063/2019 įsiteisės priimtas galutinis procesinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis 2019 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-544-438/2019 pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruosius skundus tenkino, 2019 m. birželio 11 d. nutartį panaikino bei bylą perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismui.

Atsakovai apie priimtus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus ir apie visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo informuoti raštais gyvenamosios vietos adresu, tuo tarpu patys atsakovai nepateikia jokių duomenų, o ir neteigia, kad pranešimų, kuriais buvo informuoti apie visus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapus, negavo. Taip pat atskirajame skunde atsakovai nepateikė jokių duomenų, kaip neva netinkamas atsakovų informavimas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą apribojo konkrečias atsakovų teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos ir tai pagrindžiantys įrodymai pateikti kartu su pareiškimu teismui, skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtino žemės paėmimo aktų teisėtumą. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarime Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, pabrėžė, kad tai yra transeuropinio transporto tinklo Europoje prioritetinis projektas. Taigi visuomenės poreikis yra poreikis tiesti naują, vakarietišką geležinkelio vėžę – viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesutinka su atsakovų atskirojo skundo teiginiais dėl NŽT nedalyvavimo teismo posėdžiuose. Pagal ABTĮ 77 straipsnio 3 dalį proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Be to, šios institucijos pozicija yra išreikšta 2019 m. gegužės 23 d. teismui pateiktame atsiliepime. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai NŽT žemės tarnybos atstovai nedalyvavo posėdyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad NŽT pozicija yra išreikšta 2019 m. gegužės 23 d. teismui pateiktame atsiliepime, tuo tarpu atsakovai nenurodė, kokios konkrečiai bylos aplinkybės nebuvo išsiaiškintos dėl to, kad NŽT atstovai nedalyvavo posėdyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas NŽT direktoriaus aktų teisėtumas ir leista visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus įregistruoti valstybės vardu bei pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovai V. D. ir V. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, o atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nes yra be motyvų, o bylos esmė neatskleista. Taip pat, atsakovų nuomone, jie nebuvo tinkamai informuoti apie Specialųjį projektą ir NŽT aktus, o bylos nagrinėjime nedalyvavo NŽT atstovas.

Pirmiausia pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo: 1) ar galioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) ar galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) ar žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) ar yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) ar yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) ar projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Taigi, nagrinėjamo pobūdžio bylose valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, su pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, turi pagrįsti, kad egzistuoja ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Atitinkamai, šios aplinkybės nustatymas (ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimas) yra pakankamas pagrindas apygardos administraciniam teismui nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Jei apygardos administracinis teismas nutartyje įvertina visas minėtas ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, konstatuodamas jų buvimą arba nebuvimą, laikytina, kad teismas nurodė motyvus, kuriais jis priėjo savo išvadas, t. y. tinkamai motyvavo nutartį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras yra galiojantys teisės aktai, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, taip pat nustatė, kad yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų egzistavimą bei, kad yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, o projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi Akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą (pirmosios instancijos teismo nutarties 9–10 psl.).

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais priėjo savo išvadas ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota. Atitinkamai, atsakovų atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo nutarties motyvų nebuvimu ir neatskleista bylos esme, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovai atskirajame skunde nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (ar dalis jų) nagrinėjamu atveju, priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, neegzistavo.

Vadovaujantis ABTĮ 77 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovo dalyvavimo neužtikrinimo teismo posėdyje. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1485/2014). Tačiau, kai tokio poreikio teismo manymu nėra, bylos proceso šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Iš šių teisės normų matyti, jog teismas turi teisę, tačiau kiekvienu atveju neprivalo pripažinti administracinės bylos proceso šalies dalyvavimą byloje būtinu, o atsisakymas tai padaryti neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamoje byloje NŽT pozicija buvo išreikta 2019 m. gegužės 23 d. pateiktame atsiliepime, o atsakovai atskirajame skunde nenurodė, kaip jų teises ir teisėtus interesus paveikė trečiojo suinteresuoto asmens nedalyvavimas teismo posėdyje. Atsižvelgus į tai, atmestini atsakovų argumentai dėl NŽT nedalyvavimo bylą nagrinėjant teisme.

Byloje nustatyta, kad atsakovui V. D. apie pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo pranešta Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176, taip pat atsakovas buvo informuotas apie visuomenės supažindinimą su patvirtintu Projektu Susisiekimo ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. raštais Nr. 2-4973, 2-4982, 2-5023. Atsakovei V. D. buvo pranešta apie NŽT 2019 m. sausio 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-183-(1.18.) ir Nr. ŽVP-184-(1.18.), tačiau ji teismo posėdyje paaiškino, kad apie vykstančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras sužinodavo iš sutuoktinio V. D., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai, būdami aktyvūs ir rūpestingi, siekdami apginti savo teises, turėjo domėtis šiomis procedūromis, realiai dalyvauti projekto sprendimų svarstyme bei teikti savo pasiūlymus. To atsakovai iki 2019 metų nedarė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jų informavimo apie priimtus aktus trūkumus neesminiais.

Atsakovai  atskirajame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tuo aspektu, jog teismas nepasisakė dėl jų prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, kad būtų patikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31, kuriuo patvirtintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas,   Žemės įstatymo ir kt. teisės aktų atitikimas aukštesnės galios teisės aktams.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.). 

Atsakovai, siekdami pagrįsti savo abejones byloje taikytinų teisės aktų teisėtumu, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta. Atsakovų abejonės iš esmės yra abstrakčios, grindžiamos subjektyviu visuomenės poreikių bei Europinio standarto geležinkelio linijos tiesimo vietos ekonominio tikslingumo supratimu.

Atsižvelgusi į nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes bei šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismui nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai, o atsakovų subjektyvios abejonės nėra pakankamai teisiškai argumentuotos.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti atsakovų atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų V. D. ir V. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius