Civilinė byla Nr. e2-144-1119/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03541-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant E. A., 

dalyvaujant ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovei K. U.,

atsakovės UAB „Paskirtis“ atstovei R. S. ir advokatei S. V.-G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Paskirtis“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau taip pat ieškovė arba draudikas) pareiškė ieškinį po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo (el. b. medž. 1 t., 28-30 l.), kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Paskirtis“ (toliau taip pat atsakovė arba administratorius) priteisti 1045,47 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020-03-12 pro išorinę pastato sieną prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas ieškovės draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio draudikas pradėjo žalos bylos Nr. 2020/052050 administravimą. Buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir jo pagrindu draudėjui išmokėta 240,30 Eur draudimo išmoka. Be to, 2020-11-02 pro pastato nesandarumus buvo užlietas ieškovės draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio draudikas pradėjo žalos bylos Nr. 2020/154889 administravimą. Buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir jo pagrindu draudėjui išmokėta 805,17 Eur draudimo išmoka. Abiejų namų administratorius yra atsakovė, kuri nepateikė ieškovei prašomos informacijos apie įvykius, taip pat, kad tinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus pareigas. Teigė, kad žala kilo dėl pastatų bendrųjų konstrukcijų, už kurių priežiūrą yra atsakingas namo administratorius.

2.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė K. U. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad žalos dydis buvo paskaičiuotas pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta programa „Sistela“, kurioje taikomi vidutiniai standartiniai statybos darbų ir medžiagų įkainiai, o žala paskaičiuojama pagal pažeistą plotą. (duomenys neskelbtini)buvo sulieta siena, jos plotas 9 m2. Tilžės g. 43-41, Šiauliuose, buvo sulietos lubos (20,35 m2), sienos (30,73 m2) ir grindjuostės (įvertinti darbai 11,82 m2). Abiem atvejais turtas buvo draustas nauja verte, todėl nusidėvėjimo neskaičiavo. Žala abiem atvejais padaryta dėl lietaus, vandeniui prasiskverbus pro išorinę pastato sieną. Mano, kad pelėsiui atsirasti pakanka 2 dienų. Duomenų dėl kondensato kaupimosi  (duomenys neskelbtini)neturi. Žalos dydis dėl šalyje paskelbto karantino buvo įvertintas nuotoliniu būdu, draudėjai pateikė ieškovei nuotraukas. Iš išorės pastatai nebuvo apžiūrėti. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), butų savininkai ne kartą informavo administratorių apie šlampančias sienas, tačiau administratorius dėl to nepriėmė jokių sprendimų, neteikė namo butų savininkams pasiūlymų dėl konkrečių statybos darbų tvarkant namo fasadą, įrodymų, kad namo gyventojai nesutiko su namo sienos tvarkymu – byloje nėra. (duomenys neskelbtini), butų savininkų administratorius iki draudiminio įvykio neinformavo apie tai, kad namo siūlės yra nesandarios, tačiau namas nėra naujas, todėl išorinės namo apžiūros turėtų būti atidesnės ir dažnesnės.

3.       Atsakovė UAB „Paskirtis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. medž. 1 t., 84-88 l.), su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra aiškus žalos apskaičiavimas bei nėra įrodymų, kas sąlygojo žalos atsiradimą. Paaiškino, kad administratorius nuolat stebi savo administruojamų namų techninę būklę, ją tikrina, pildo namo techninės priežiūros žurnalą, reaguoja į gyventojų skundus. Tačiau administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, turi sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų, o darbai jų pagrindu atliekami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Abu namai yra pastatyti daugiau kaip prieš 3 dešimtmečius ir nė vienas iš jų per tą laiką nebuvo iš esmės remontuotas nei iš vidaus, nei iš išorinės. Atitinkamai, dėl savo amžiaus, natūralaus nusidėvėjimo, ilgos eksploatacijos, nuolatinio drėgmės, šalčio, saulės poveikio, šie namai neatitinka šių dienų statybos standartų, o kad juos atitiktų, būtina atlikti jų pilną modernizavimą (šiltinimo darbus, inžinerinių tinklų atnaujinimą ir kt.), dėl ko, minėta, sprendimą turi priimti patys gyventojai. Gyventojams nenorint nei iš dalies atnaujinti savo daugiabučių namų, nei atlikti pilnos namo renovacijos, administratoriui negali būti keliami reikalavimai užtikrinti, kad daugiau kaip 30-ies metų senumo nerenovuotų namų konstrukcijos, šilumos izoliacija ir kt. būtų tokie patys kaip buvo tik juos pastačius, ar tokie, kokie yra šiuo metu statomų pastatų. Minėtuose namuose nenustatyti akivaizdūs defektai, kritinė būklė, galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, administratorius neturi nei pareigos, nei teisės vykdyti remonto, atnaujinimo, pakeitimo darbų.

4.       Be to, nėra pateikta butų planų, kuriuose būtų pažymėtos pažeistos sienos, namų fasadų nuotraukų, kuriose būtų fiksuoti konkretūs pastato trūkumai, lėmę žalos atsiradimą, duomenų, apie butų būklę iki draudimo sutarčių sudarymo, informacijos apie tai, kodėl ir kaip buvo nustatytas/apskaičiuotas konkretus žalos dydis, kodėl nuostolių lentelėse nurodomi vieni dydžiai, o turto žalos įvertinimo skaičiuoklėse – kiti.

5.       Kaip matyti iš fotonuotraukų, abiejuose butuose žala pasireiškia pelėsio buvimu; vandens nubėgimų, kurie indikuotų apliejimą, vandens prasiskverbimą, nuotraukose nesimato. Kondensato ir pelėsio atsiradimo priežastys gali būti kompleksinės ir įvairios. Be to, iš nuotraukų matyti, kad abiem atvejais pelėsis randasi virtuvėje/kambaryje, sujungtame su virtuve, kur dėl maisto gaminimo, natūralu, patalpos įprastai yra šiltesnės ir drėgnesnės, ant šildymo prietaisų (duomenys neskelbtini), matyti sudžiauti rankšluosčiai, kas taip pat didina patalpų drėgmę. Visa tai kuria palankias sąlygas pelėsio atsiradimui ir plitimui. Duomenų apie tai, kaip ieškovė nustatė tikslias pelėsio atsiradimo priežastis butuose, t. y. kad tai lėmė būtent konkretūs atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas, o ne nepakankama ventiliacija, per didelė patalpų drėgmė ar kitos priežastys, taip pat nėra pateikta.

6.       Atsakovės atstovė R. S. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė administruoja nuo jo pastatymo. Namo šoninės sienos yra raudonų plytų. Sienos esant minusinei temperatūrai peršąla ir viduje susidaro kondensatas, ši situacija namo administratoriui yra gerai žinoma. Sienos peršalimas nėra avarija, sienos peršąla dėl netinkamų sienos fizikinių savybių. Administratorius negavo pranešimų apie avariją minėtame name, tačiau buto savininkė rašė administratoriui elektroninį laišką. Buto iš karto po laiško gavimo apžiūrėti nepavyko, nes buto savininkė buvo išvykusi. Pastatas buvo apžiūrėtas iš išorės, tačiau iš išorės nesimatė avarijos požymių. Pažymėjo, kad esant išorinės sienos defektui po liūčių taipogi turėjo būti pranešta apie avarijas, tačiau tokių pranešimų administratorius negavo. Norint sutvarkyti sieną, reikalinga rengti namo fasado projektą, po to viešųjų pirkimų būdu nustatyti rangovą, kuris atliks statybos darbus. Projektui parengti ir statybos darbams atlikti reikalingos kaupti papildomos piniginės lėšos, šiuo metu bent 47 000,00 Eur. Šiuos darbus administratorius įtraukia į ilgalaikius planus, tačiau namo gyventojai nepriima sprendimų dėl lėšų kaupimo. Siena negali būti tvarkoma fragmentais, siena peršąla visu perimetru. Per 10 m. namo gyventojai 2015-2016 m. buvo sutikę tik kaupti lėšas laiptinės remontui. Gyventojai nedalyvauja balsuojant dėl ilgalaikių planų, balsavimai neįvyksta, taigi patys gyventojai nesirūpina savo turto priežiūra. Šiuo metu namo avarinėms situacijoms likviduoti ar smulkiems darbams atlikti yra sukaupta 2000,00 Eur. Tuo atveju, jei namo bendrosios konstrukcijos kelia pavojų, tuomet administratorius turi teisę organizuoti statybos darbus nesant gyventojų sutikimo. Tačiau minėto namo sienos nėra avarinės būklės.

7.       Apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimą sužinojo iš ieškovės, buto savininkas apie vandens prasiveržimą administratoriaus neinformavo, į avarinę tarnybą nesikreipė. Namą periodiškai apžiūri kvalifikuoti statybos specialistai, po apžiūros yra sudaromas ilgalaikis planas, kuriame nurodytos kaupiamosios išmokos. Namo gyventojai tvirtina ilgalaikį planą ir kaupiamosios įmokos dydį. Administratorius, apžiūrėjęs namą iš išorės, nenustatė, kad minėto buto siūlės būtų su defektais. Buto savininkas administratoriaus atstovo neįleido, įvykio priežasčių nenustatė ir neįvertino buto drėgmės. Mano, kad šis butas nebuvo aplietas avarijos metu, nes jei būtų apliejimas, tai matytųsi vandens nubėgimo žymės, vanduo kauptųsi ant grindų, būtų grindys sugadintos. Namo siūlės dėvisi, todėl administratorius ilgalaikiuose planuose siūlo gyventojams atlikti kompleksinį namo siūlių hermetizavimą. Tačiau šie darbai būtų atlikti tik tokiu atveju, jei namo gyventojai pritartų šiems darbams ir patvirtintų darbams atlikti reikalingo dydžio kaupiamąsias įmokas. Nepaisant to, kad namo savininkai pritarė ilgalaikiam planui, tačiau sumažino kaupiamąją įmoką iki 0,11 Eur už 1 kv.m. Už kaupiamosios įmokos sumažinimą pasirašė ir minėto buto savininkas.

8.       Atsakovės atstovė advokatė S. V.-G.teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį. Papildomai nurodė, kad reikia atkreipti dėmesį į baldų išsidėstymą nuotraukose. Tuo atveju, kai prie sienos yra pristumti baldai, nevyksta oro cirkuliacija, todėl pradeda formuotis pelėsis. Pažymėjo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant radiatorių matosi užleistos užuolaidos, prie sienos pristumta lova ir naktinis staliukas, taigi nėra tarpų. , (duomenys neskelbtini) pelėsis užfiksuotas virtuvėje, kur yra didesnė oro drėgmė, nesimato orlaidės, ant radiatoriaus padžiauti rankšluosčiai, kas savaime skatina oro drėgmę. Pažymėjo, kad namo administratorius ėmėsi visų veiksmų komunikacijai su gyventojais pagerinti, periodiškai skelbiamas balsavimas raštu, gyventojai skatinami gerinti pastato kokybę, tačiau abiem atvejais gyventojai yra pasyvūs. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės atstovai nebuvo atvykę įvertinti padarytos žalos ir nustatyti žalos atsiradimo aplinkybių.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

9.       Iš ieškinio, ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas R. L. ir draudikas 2018-06-18 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 2705252, kuria buvo apdraustas butas (nauja vertė), esantis  (duomenys neskelbtini) namų turtas, civilinė atsakomybė bei sudarytas pagalbos draudimas (el. b. medž. 1 t., 34-35 l.). Be kitų draudžiamųjų įvykių, butas buvo draustas nuo gamtinių jėgų bei vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, draudiminė apsauga galioja nuo 2018-06-20 iki 2021-06-19, išskaita – 60,00 Eur. 2020-03-12 draudėjas pranešė draudikui, kad po stipraus lietaus prasiskverbė vanduo, virtuvės sienos kampas paliko šlapias, siena pradėjo pelyti (el. b. medž. 1 t., 36 l.). Iš draudėjo pateiktų fotonuotraukų (el. b. medž. 1 t., 39-42 l.) matyti, kad pelėsis yra pažeidęs virtuvės sienų kampą ir lubas, vietomis matyti dažų skilimo, aptrupėjimo. Pažeidimo vieta pažymėta plane (el. b. medž. 1 t. 100 l.). Draudikas pagal pateiktą pranešimą pradėjo žalos bylą Nr. CLT2070752, įvertino padarytos žalos apimtį, kad reikės dažyti 9,45 kv. m. lubų, 6,00 kv. m. sienų ir keisti 7,50 kv. m. sienų apmušalų, naudodamasis „Sistela“ programa, nustatė padarytos žalos dydį (300,30 Eur), iš kurios išminusavo išskaitą (60,00 Eur) (el. b. medž. 1 t., 31-33, 36, 44 l.) ir išmokėjo draudikui 340,30 Eur išmoką (el. b. medž. 1 t. 37-38 l.). Ieškovė teikė atsakovei paklausimą dėl įvykio (el. b. medž. 1 t., 43 l.), tačiau ieškovės teigimu, atsakovė į šį paklausimą neatsakė. Atsakovė buvo raginama atlyginti 340,30 Eur žalos (el. b. medž. 1 t., 45 l.), tačiau jos gera valia neatlygino ieškovei.

10.       Be to, nustatyta, kad draudėja A. K. (šiuo metu S.) ir draudikas 2020-06-16 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3208659, kuria buvo apdraustas butas (nauja vertė), esantis (duomenys neskelbtini), namų turtas, civilinė atsakomybė bei sudarytas pagalbos draudimas (el. b. medž. 1 t., 46-48 l.). Be kitų draudžiamųjų įvykių, butas buvo draustas nuo gamtinių jėgų bei vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, draudiminė apsauga galioja nuo 2020-06-26 iki 2021-06-25, išskaita – 0,00 Eur. 2020-11-02 draudėja pranešė draudikui, kad lyjant lietui pradėjo šlapiuoti lubos, siena, grindys (el. b. medž. 1 t., 66-68 l.). Iš draudėjos pateiktų fotonuotraukų (el. b. medž. 1 t., 51-64 l.) matyti, kad pelėsis yra pažeidęs kambario sienų kampą ir grindjuostes, sienos tapetai vienoje vietoje atšokę, susidaręs po tapetais oro tarpas, ant sienų matyti vandens lašai. Pažeidimo vieta pažymėta plane (el. b. medž. 1 t. 101 l.). Draudikas pagal pateiktą pranešimą pradėjo žalos bylą Nr. CLT2208864, įvertino padarytos žalos apimtį, kad reikės dažyti 20,35 kv. m. lubų, keisti 30,73 kv. m. sienų apmušalų, išmontuoti ir sumontuoti 11,82 kv. m. grindjuosčių, permontuoti 1 šviestuvą, naudodamasis „Sistela“ programa, nustatė padarytos žalos dydį (805,17 Eur) (el. b. medž. 1 t., 70 l.) ir išmokėjo draudikei 805,17 Eur išmoką (el. b. medž. 1 t. 49-50 l.). Ieškovė teikė atsakovei paklausimą dėl įvykio (el. b. medž. 1 t., 65 l.), tačiau ieškovės teigimu, atsakovė į šį paklausimą neatsakė. Atsakovė buvo raginama atlyginti 805,17 Eur žalos (el. b. medž. 1 t., 69 l.), tačiau jos gera valia neatlygino ieškovei.

11.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Subrogacija ir bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

13.       Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

14.       Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

15.       Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

16.       CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). 

17.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

18.       Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą praktiką). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

19.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

20.       Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005). Be to, CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

21.       Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais yra pagrindas neatsirasti asmens pareigai atlyginti žalą.

22.       Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

23.       Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

24.       Ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei tuo pagrindu, kad ji, būdama administratoriumi, nevykdė ar netinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytas pareigas, dėl ko kilo žala tretiesiems asmenims (butų savininkams).

25.       Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis).

26.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas), vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11 p.). Administratorius patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia: objektų aprašo, ilgalaikio plano, ūkinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sąskaitas faktūras, mėnesinius mokėjimų pranešimus, informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, organizuojant balsavimą raštu – patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra (Nuostatų 14.4 p.). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus namo administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. p.). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11. p.). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Nuostatų 12. p.). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13. p.).

27.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) (redakcija, galiojusi nuo 2020-03-01 iki 2020-04-08, ir nuo 2020-04-08 iki 2021-03-03) (toliau tekste – reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (reglamento IV skyriaus 11. p.). Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas, žiemos metu neperšaltų konstrukcijos (reglamento IV skyriaus 13.4., 13.7. p.). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją (reglamento VII skyriaus 84. p.). Statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (reglamento V skyriaus 33. p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui) ir specializuotas apžiūras po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (reglamento VII skyriaus 87.1, 87.2, 87.3. p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 91. p.). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (reglamento VII skyriaus 93. p.). Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių (reglamento VII skyriaus 94. p.). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (reglamento VII skyriaus 95. p.). Tuo atveju, jei kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (reglamento VII skyriaus 96. p.). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (reglamento VII skyriaus 97. p.). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais, jis taip pat organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (reglamento VII skyriaus 98. p.). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (reglamento VII skyriaus 99. p.). 

Dėl 2020-03-12 įvykio ir administratoriaus veiksmų (neveikimo).

28.       Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2020-03-12 įvykis pripažintas draudiminiu, nes dėl stipraus lietaus (gamtinė jėga – liūtis) vanduo prasiskverbė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko sušlapo virtuvės sienų kampas, lubos, siena pradėjo pelyti. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoju apklaustas draudėjas R. L.. Pasak liudytojo, iš pradžių pasikeitė sienos spalva, po to ji pradėjo pelyti. Nors liudytojas nebuvo tikras, pro kur prasiveržė vanduo – per namo stogą (butas yra penktame aukšte) ar per namo siūles, taip pat neprisiminė, ar buvo liūtys, ar sniegas tirpo, tačiau iš liudytojo draudikui pateiktos informacijos matyti, kad sienos apgadinimai atsirado po liūčių. Iš viešai prieinamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamos informacijos matyti, kad 2020 m. kovą Šiauliuose registruotas 45–60 mm vidutinis kritulių kiekis, dėl gausių kritulių aukščiausias vandens lygis upėse stebėtas kovo 13-16 dienomis. Šiomis dienomis Vakarų Lietuvoje upių vandens lygis per kelias dienas pakilo 18-115 cm, šiaurinėje Lietuvos dalyje 16-101 cm. Be to, didžiausias vėjo greitis registruotas 12-os vakare ir 13-os naktį, kai vietomis Vakarų Lietuvoje pasiektas stichinio reiškinio kriterijus, 28–31 m/s (http://www.meteo.lt/lt/2020-kovas). Kartu paminėtina ir tai, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė, tačiau nagrinėjamu atveju pelėsis atsirado ne visame bute, o tik vandens pažeistoje vietoje – sienų kampe. Byloje nėra įrodymų, kad dėl draudėjo kaltės yra ypač padidėjusi santykinė drėgmė, kaip paaiškino liudytojas – virtuvėje yra ventiliacinė anga, orlaidė, garų surinkėjas, butas yra reguliariai vėdinamas, skalbiniai džiaunami balkone, o nuotraukose ant radiatoriaus matomi daiktai buvo padėti laikinai. Be to, kaip liudytojas paaiškino, jis bute gyvena apie 14 m. ir anksčiau nėra drėkę sienos, nebuvo pelėsio. Iš šių įrodymų visumos spręstina, kad ieškovė įrodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini)lubų pažeidimai atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrąsias namo konstrukcijas (atsižvelgiant į pažeidimų lokalizaciją (sienų kampas) - tarpblokines namo siūles), t. y., dėl liūties.

29.       Žalos dydis – 240,30 Eur - yra visiškai įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, neteikė savo skaičiavimų (CPK 178 str.). Paminėtina tai, kad pasak liudytojo R. L., gavus draudimo išmoką, jis sieną ir lubas sutvarkė, taigi byloje nėra galimybių skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, o ir atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.

30.       Vertinant, ar administratorius ėmėsi visų veiksmų, kad nebūtų įvykęs 2020-03-12 įvykis, paminėtina tai, kad nors administratorius, kaip nustato teisės aktai, reguliariai kas 2 mėnesius atliko statinio būklės nuolatinius stebėjimus (el. b. medž. 1 t., 108-110 l.), tačiau fasado tarpblokinių siūlių deformacijų nepastebėta. Atliekant sezonines pastato apžiūras, iki įvykio, t. y., 2019-05-07 ir 2019-09-03 (el. b. medž. 1 t., 111-116 l.) fasado tarpblokinių siūlių deformacijų nepastebėta. Tačiau nuo 2020-05-11 (po 2020-03-12 įvykio) stebima, kad fasado blokai ir tarpblokinės namo siūlės dėl namo amžiaus praradusios fizines savybes, todėl rekomenduojama atlikti tarpblokinių siūlių ir fasado sienų hermetizavimą (el. b. medž. 1 t., 117-130 l.). Paminėtina, kad šios namo fasado deformacijos nustatytos po to, kai draudikas administratoriui išsiuntė 2020-04-24 pranešimą apie 2020-03-12 įvykį (el. b. medž. 1 t., 43 l.). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administratorius nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir laiku nepastebėjo atsiradusių fasado tarpblokinių siūlių deformacijų bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad draudikui dėl staigaus vandens prasiskverbimo pro bendrąsias namo konstrukcijas neatsirastų šioje byloje nustatyta žala. Taigi ieškovė įrodė, kad 2020-03-12 draudiminis įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė laiku nesiėmė veiksmų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, t. y., įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Tuo pačiu paminėtina ir tai, jog atsakovei laiku pastebėjus fasado tarpblokinių siūlių deformacijas ties draudėjo butu ir ėmusis veiksmų pašalinti šias deformacijas, nebūtų kilusi šioje byloje nustatyta žala, taigi ieškovė įrodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 str.).

31.       Šiuo atveju atsakovės atsakomybės nešalina aplinkybė, jog 2020-08-31 namo gyventojai patvirtino ilgalaikį planą 2020-2024 m., kuriame numatyta šalinti fasado tarpblokinių siūlių deformacijas (el. b. medž. 1 t., 131-132 l., 2 t., 19 l.), tačiau buvo sumažintas kaupiamosios įmokos tarifas iki 0,10 Eur/m2 (el. b. medž. 1 t., 170, 192 l.), nes minėtas ilgalaikis planas ir kaupiamosios įmokos tarifas patvirtinti po 2020-03-12 įvykio. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, atsižvelgiant į tai, kad iki 2020-05-11 nebuvo stebimos fasado tarpblokinių siūlių deformacijos, jų sutvarkymas nebuvo įtrauktas į ilgalaikį planą, taigi iki 2020-03-12 įvykio nustačius, kad ties draudiko butu yra fasado tarpblokinių siūlių deformacijos, šio defekto šalinimą būtų galima priskirti darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus, t. y., pastato apsaugą nuo drėgmės - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 23-721; 200) 139.7. p.), apmokant iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Nuostatų 12. p.).

32.       Taigi konstatuotina, kad ieškovė šioje byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 2020-03-12 draudiminio įvykio, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CPK 270 str.).

Dėl 2020-11-02 draudiminio įvykio ir administratoriaus veiksmų (neveikimo).

33.       Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2020-11-02 įvykis pripažintas draudiminiu, nes lyjant vanduo pro pastato nesandarumus prasiskverbė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko sušlapo kambario sienų kampas, lubos, siena ir grindjuostės pradėjo pelyti. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja apklausta draudėja A. S. (buvusi K.). Pasak liudytojos, 2020 m. spalio mėnesį buvo stiprūs lietūs, vanduo pradėjo veržtis per sieną, sušlapo grindys, atsiklijavo tapetai. Ji apie įvykį 2020-10-23 informavo administratorių, ką patvirtina ir šioje byloje esantis liudytojos rašytas raštas (el. b. medž. 1 t., 171 l.), apie tą patį įvykį pranešė ir elektroniniu paštu 2020-11-03 (el. b. medž. 1 t., 172-174 l.), tačiau jokių veiksmų nesiimta. Iš viešai prieinamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamos informacijos matyti, kad 2020 m. spalį Šiauliuose registruotas 60-75 mm vidutinis kritulių kiekis, spalio 6, 10–14 ir 30 dienomis registruoti pavojingo lietaus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių) atvejai. Be to, spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,2 °C (teigiama 3,0° anomalija). Spalio 17–20 d. rytais daugelyje vakarinių šalies rajonų buvo fiksuotos šalnos, vietomis iki -3 °C (http://www.meteo.lt/lt/2020-Spalis). Įvertinus tiek 2020 m. spalio vidutinę oro temperatūrą, kad kai kur buvo fiksuotos šalnos iki -3 °C, taip pat esant duomenims apie pavojingą lietų, nuotraukose užfiksuotas aplinkybes (vandens lašai, tapetuose susidaręs oro tarpas), kad pasak liudytojos A. S. tai buvo vienkartinis įvykis, iš įrodymų visumos spręstina, kad labiau tikėtina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), sienų, lubų ir grindjuosčių pažeidimai atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrąsias namo konstrukcijas (namo sienas), t. y., dėl liūties, o ne dėl namo sienų peršalimo. Šiuo atveju taip pat akivaizdu, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė. Nenustatyta, kad pelėsis atsirado visame bute, jis nustatytas tik vandens pažeistoje vietoje – sienų kampe, ant grindjuosčių. Iš draudėjos pateiktų nuotraukų ir plano, kuriame pažymėta pažeidimo vieta (el. b. medž. 1 t., 64, 101 l.) matyti, kad prie sienos yra pristumta dvigulė lova ir naktinis staliukas, kas galėjo sąlygoti mažesnę oro cirkuliaciją pažeidimo vietoje. Tačiau, nesant padidėjusios drėgmės, neatsiranda sąlygos susidaryti ir plisti pelėsiui. Todėl įvertinus tai, kad drėgmė ant sienų/lubų ir atitinkamai grindjuosčių atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrąsias namo konstrukcijas, pelėsis stebimas ir vietose, kuriose oro cirkuliacija nebuvo apribota (t. y. aukščiau lovos, el. b. medž. 1 t., 56 l.) nesant duomenų apie iki minėto įvykio padidėjusią santykinę drėgmę draudėjos bute (kambaryje), spręstina, kad pelėsis atsirado ir pradėjo plisti dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrąsias namo konstrukcijas (sieną).

34.       Žalos dydis – 805,17 Eur - yra visiškai įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, neteikė savo skaičiavimų (CPK 178 str.). Iš plano matyti, kad kambario plotas yra 20,35 kv. m., lubose sumontuotas 1 šviestuvas, todėl nesant galimybių dažyti tik dalies lubų, nes skirsis spalva, ieškovė pagrįstai skaičiavo lubų dažymą 20,35 kv. m. plotui, taip pat įvertino, kad reikės išmontuoti ir vėl sumontuoti šviestuvą. Įvertinus tai, kad reikės keisti tapetus 2 sienoms, tinkamai paskaičiuota darbų ir medžiagų kaina 30,73 kv. m., o įvertinus grindų ilgį (6,42+5,4), kad pažeistos pelėsio grindjuostės, pagrįstai paskaičiuotas nuostolio dydis 11,82 kv. m. grindjuosčių išmontavimui ir sumontavimui. Paminėtina tai, kad pasak liudytojos A. S., gavus draudimo išmoką, ji įsigijo vandens surinkėją, remontavo sieną ir lubas, valė pelėsį, taigi byloje nėra galimybių skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, o ir atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.

35.       Vertinant, ar administratorius ėmėsi visų veiksmų, kad nebūtų įvykęs 2020-11-02 draudiminis įvykis, paminėtina tai, kad nors administratorius, kaip nustato teisės aktai, reguliariai kas 2 mėnesius atliko statinio būklės nuolatinius stebėjimus (el. b. medž. 1 t., 133-135 l.), tačiau sienų deformacijų ar trūkių nepastebėta, po draudėjos pranešimo administratoriui apie tai, kad pro sienas veržiasi vanduo, nefiksuota, kad ties draudėjos butu siena trūkusi ar yra kitų deformacijų ar nesandarumų. Atliekant sezonines pastato apžiūras, iki įvykio, t. y., 2019-05-14, 2019-09-02, 2020-05-18 ir 2020-09-16 (el. b. medž. 1 t., 136-149 l.) ir vėliau stebima, kad fasado galinės raudonų plytų sienos praradusios fizines savybes, esant žemai lauko temperatūrai, peršąla. Tačiau minėta aukščiau, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), žala padaryta ne dėl sienos peršalimo, o dėl sienų nesandarumo, tačiau administratorius nėra nustatęs iki draudiminio įvykio ir vėliau, kad sienos yra nesandarios. Kita vertus, iš elektroninio laiško, rašyto 2021-01-14 matyti, kad kitas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas informavo atsakovę apie tai, kad vanduo veržiasi į antrą laiptinę (el. b. medž. 1 t., 175-176 l.), taigi nepaisant to, kad nėra fiksuojami namo sienų trūkiai ar nesandarumai, name yra užliejamos patalpos per namo sienas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administratorius nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir laiku nepastebėjo atsiradusio sienos nesandarumo bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad draudikei dėl staigaus vandens prasiskverbimo pro bendrąsias namo konstrukcijas neatsirastų šioje byloje nustatyta žala. Taigi ieškovė įrodė, kad 2020-11-02 draudiminis įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė laiku nesiėmė veiksmų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, t. y., įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Tuo pačiu paminėtina ir tai, jog atsakovei laiku pastebėjus, kad siena nėra sandari ties draudėjos butu ir ėmusis veiksmų pašalinti šias deformacijas, nebūtų kilusi šioje byloje nustatyta žala, taigi ieškovė įrodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 str.).

36.       Šiuo atveju atsakovės atsakomybės nešalina aplinkybė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai yra pasyvūs, nedalyvauja balsavimuose tvirtinant ilgalaikius planus ir kaupiamosios įmokos tarifą (el. b. medž. 1 t., 158-161 l., 2 t., 4-18 l.), nes nebuvo fiksuotas nesandarumas ties draudėjos butu. Visgi nustačius sienų suskilinėjimą, ištrupėjimus tarp plytų ar kitus sienų nesandarumus (išorinių sienų mūro suskilimas vietomis yra nurodytas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) trumpame būklės apibūdinime prie 2019-2022 m., 2020-2023 m., 2022-2024 m. ilgalaikių planų, el. b. medž. 2 t., 9, 13, 17 l.), spręstina, kad yra pažeisti esminiai statinių reikalavimai (pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas bei pastato apsauga nuo drėgmės - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 23-721; 200) 22.-23., 139.7. p.), dėl ko kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, todėl asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių (reglamento VII skyriaus 94. p.). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad administratorius nesiėmė visų veiksmų, kad užkirstų kelią žalai atsirasti.

37.       Taigi konstatuotina, kad ieškovė šioje byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 2020-11-02 draudiminio įvykio, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CPK 270 str.). Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1 045,47 Eur (240,30 Eur + 805,17 Eur) žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų.

38.       Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, priėmus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo iškelta 2021-07-08, ir ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1045,47 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, už priteistą 1045,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2021-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 24,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, valstybei sumokėtą žyminį mokestį yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 str. 1 d.).

41.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,96 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, iš atsakovės UAB „Paskirtis“, į. k. 144971960, 1 045,47 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų, 47 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 045,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-07-08 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Paskirtis“, į. k. 144971960, valstybei 9,96 Eur (devynių eurų, 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                            Jurga Žulpė