Civilinė byla Nr. e2-1092-798/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00320-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės EDS GUARANTEE atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „LitCon“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finance Guru“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Šią nutartį atskiruoju skundu apskundė kreditorė UAB EDS GUARANTEE. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl suinteresuotojo asmens (viešosios įstaigos – VšĮ) „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nurodyta, kad anksčiau klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutarties ir jos nuostatos, jog teisė pateikti apmokėti vekselį atsiranda, sutarties šaliai pažeidus sutartį, nenurodė, kokių įsipareigojimų neįvykdė BUAB „LitCon“, nenurodė galimai teisingo netesybų dėl netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo dydžio, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartyje, kurios dalį panaikino apeliacinės instancijos teismas, nebuvo išsamiai išanalizuotos ieškinio senaties taikymo sąlygos.
3. VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad BUAB „LitCon“ jungtinės veiklos sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, jog šalys sutartyje buvo sutarusios, kad sutarties tikslui pasiekti BUAB „LitCon“ įneša savo patirtį dalyvaujant konkursuose statybos darbams atlikti, visas teises, leidimus, atestatus atlikti statybos darbus, galimybę / teisę dirbti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – ir NATO) objektuose, teisę dirbti su įslaptinta informacija, taip pat įneša 1 mln. Eur, ką turi padaryti pagal poreikį, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. (sutarties 3 p.). Taip pat sutarties 9 p. šalys susitarė, kad BUAB „LitCon“ įsipareigoja kas tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo raštu teikti kitam dalyviui ataskaitas apie sutarties vykdymą, numatant, jog ataskaita turi būti pateikta iki trečio mėnesio paskutinės dienos. Minėtos sutarties 10 p. BUAB „LitCon“ įsipareigojo iki 2021 m. sausio 31 d. parengti ir patvirtinti restruktūrizavimo planą ir / arba padidinti įmonės įstatinį kapitalą tiek, kad būtų atkurtas įmonės mokumas, arba kitaip išspręsti nemokumo klausimą ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 31 d. VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ paaiškino, kad jungtinės veiklos sutartyje buvo numatyti itin didelės apimties šalių piniginiai įnašai (BUAB „LitCon“ 1 000 000 Eur, kitos sutarties šalies – 6 000 000 Eur), todėl bet kokie trikdžiai bet kuriai šaliai nulemtų didžiulius piniginius nuostolius (net neįskaitant įdėto piniginio įnašo galimo praradimo), dėl ko ir buvo sutarta dėl abiejų šalių interesus atitinkančių delspinigių dydžio. Netesybos nebuvo numatytos vienašališkai – jos buvo numatytos, kaip veidrodinės, tai yra jas moka šalis, pažeidusi sutartį. BUAB „LitCon“ pardavimo pajamos per 2014 – 2017 metus siekė tarp 26 mln. ir 133 mln. Eur, o 7 000 000 Eur dydžio netesybos statybos sektoriuje yra įprastos ir racionalios. Nei 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutarties nuostata dėl numatytos baudos dydžio, nei pats vekselis teisme nėra nuginčyti (net nėra ginčo dėl to), jie galioja. Teismas VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo galėtų netvirtinti tik tuo atveju, jeigu jį pagrindžiantys pirminiai dokumentai (jungtinės veiklos sutartis, vekselis, reikalavimo perleidimo sutartis) būtų teismo pripažinti negaliojančiais. Taip pat nurodė, kad atsakovė BUAB „Lit Con“ ieškinio senaties taikyti nereikalavo, todėl ieškinio senaties termino taikymas teismo iniciatyva net ir teoriškai yra negalimas. Be to, ieškinio senatis nėra praleista. Šiuo atveju, apie tai, kad jungtinės veiklos sutartis tikrai nebus įvykdyta, VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ sužinojo tik tuomet, kai buvo iškelta BUAB „LitCon“ bankroto byla, kas įvyko 2021 m. gegužės 27 d., todėl būtent nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino skaičiavimas reikalavimui dėl 7 000 000 Eur baudos pagal jungtinės veiklos sutartį. Savo kreditorinį reikalavimą VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ pateikė 2021 m. rugsėjo 1 d., tai yra nepraėjus senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti.
4. Kreditorė UAB EDS GUARANTEE taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad pareiškėja VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ nepagrindė faktinių aplinkybių, susijusių su 7 mln. Eur dydžio baudos atsiradimu bylą nagrinėjant 2 kartus pirmosios instancijos teisme, nepaisant, to, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. buvo įpareigojęs pareiškėją iki 2022 m. vasario 11 d. pateikti visus turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų 7 mln. Eur kreditorinio reikalavimo įgijimą į atsakovę BUAB „LitCon“. Bylą nagrinėjant trečią kartą, pareiškėja nenurodė konkrečių jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, pagrįstų faktinėmis aplinkybėmis bei objektyviais rašytinis duomenimis, kurie pagrįstų 7 mln. Eur dydžio baudos taikymo bankrutuojančiai bendrovei pagrįstumą. Teigė, kad nei BUAB „LitCon“, nei ESPARKEN MALLORCA SL faktiškai negalėjo įvykdyti jungtines veiklos sutartimi prisiimtų didelių įsipareigojimų, ką abi šalys žinojo ir turėjo žinoti jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu, todėl 7 mln. Eur netesybų taikymas atsakovei BUAB „LitCon“ buvo akivaizdus nuo jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, o jungtinės veiklos sutartimi iš esmės buvo siekiama „sukurti“ 7 mln. Eur reikalavimą į BUAB „LitCon“. Kreditorės UAB EDS GUARANTEE vertinimu, BUAB „LitCon“ nepadarė pažeidimų, kurie pagrįstų 7 mln. Eur dydžio baudos taikymo galimybę, o 7 mln. Eur dydžio baudos dydis yra neproporcingas, jį vertinant su jungtinės veiklos sutartyje prisiimtais ir neįvykdytais BUAB „LitCon“ įsipareigojimais. Teigė, kad dėl visų BUAB „LitCon“ neįvykdytų įsipareigojimų, kurie yra pagrindas 7 mln. Eur netesyboms taikyti, ieškinio senatis suėjo iki nutarties dėl bankroto bylos BUAB „LitCon“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos, todėl UAB EDS GUARANTEE reikalavimu taikytina ieškinio senatis VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ pareikštiems reikalavimams dėl 7 mln. Eur dydžio netesybų.
5. Kreditorė UAB „Spektro“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais pritarė kreditorės UAB EDS GUARANTEE ir ją palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patenkino BUAB „LitCon“ nemokumo administratorės UAB „Finance Guru“ prašymą ir patvirtino BUAB „LitCon“ kreditorės VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinį reikalavimą BUAB „LitCon“ bankroto byloje – 7 000 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
6.1. Bankroto administratorė, prašydama patvirtini VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinį reikalavimą, pateikė: VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ prašymą dėl 7 000 000 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį, 2020 m. birželio 8 d. vekselį, 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą BUAB „LitCon“ ir ESPARKEN MALLORCA SL. 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutarties 1 punkte sutarties šalys įsipareigojo užsiimti bendra veikla, siekdamos dalyvauti konkursuose Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje statybos darbams atlikti, siekti pelno, nesukurdamos naujo juridinio asmens. Sutarties įsipareigojimams užtikrinti šalys per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo viena kitai turėjo išduoti paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuose nurodyta mokėtina suma – 7 000 000 Eur (jungtinės veiklos sutarties 22 punktas). 2020 m. birželio 8 d. paprastajame vekselyje dėl 7 000 000 Eur nurodyta, kad BUAB „LitCon“ įsipareigojo sumokėti 7 000 000 Eur ESPARKEN MALLORCA SL. 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartimi ESPARKEN MALLORCA SL perleido iš vekselio ir jungtinės veiklos sutarties kylančius reikalavimus VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“.
6.2. Vekselio mokėjimo terminas – jį pateikus. Teisė pateikti apmokėti vekselį atsiranda, sutarties šaliai pažeidus sutartį (jungtinės veiklos sutarties 23 punktas). Vekseliuose nurodyta suma apima visus galimus nuostolius (jungtinės veiklos sutarties 24 punktas). Šalys pareiškė, kad išduodamų vekselių suma yra priimtina ir neginčijama (jungtinės veiklos sutarties 25 punktas). Šalis, neįvykdžiusi įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, atsako, tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui). Jeigu neįvykdomas nors vienas įsipareigojimas, kaltė preziumuojama (jungtinės veiklos sutarties 26 punktas). Sutarties 29 punkte nustatyta, kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Ginčo neišsprendus taikiai, jis sprendžiamas Olandijos arbitraže pagal Ispanijos teisę (jungtinės veiklos sutarties 32 punktas).
6.3. VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad BUAB „LitCon“ sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, kad šalys sutartyje buvo sutarusios, jog sutarties tikslui pasiekti BUAB „LitCon“ įneša savo patirtį, dalyvaujant konkursuose statybos darbams atlikti, visas teises, leidimus, atestatus atlikti statybos darbus, galimybę / teisę dirbti NATO objektuose, teisę dirbti su įslaptinta informacija, taip pat įneša 1 mln. Eur, ką turi padaryti pagal poreikį, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. (sutarties 3 p.). Taip pat sutarties 9 p. šalys susitarė, kad BUAB „LitCon“ įsipareigoja kas tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo raštu teikti kitam dalyviui ataskaitas apie sutarties vykdymą, numatant, jog ataskaita turi būti pateikta iki trečio mėnesio paskutinės dienos. Sutarties 10 p. BUAB „LitCon“ įsipareigojo iki 2021 m. sausio 31 d. parengti ir patvirtinti restruktūrizavimo planą ir / arba padidinti įmonės įstatinį kapitalą tiek, kad būtų atkurtas įmonės mokumas, arba kitaip išspręsti nemokumo klausimą ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 31 d. Šių įsipareigojimų BUAB „LitCon“ neįvykdė, dėl ko jungtinės veiklos sutarties vykdymas (dalyvavimas didelės apimties ir pajamų statybos darbų projektuose Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje) tapo nebeįmanomas.
6.4. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis statybos darbams Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Sutartyje buvo numatyti didelės apimties šalių piniginiai įnašai (net neskaitant kitų įnašų): buvo sutarta, kad BUAB „LitCon“ įneš 1 000 000 Eur, o kita sutarties šalis – net 6 000 000 Eur (sutarties 3 p.). Netesybos nebuvo numatytos vienašaliai – jos buvo numatytos, kaip veidrodinės, tai yra jas moka šalis, pažeidusi sutartį. VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ teigimu, 7 000 000 Eur dydžio netesybos statybos sektoriuje (o sukonkretinant ir – BUAB „LitCon“ veikloje, įvertinant pajamų apimtį) yra įprastos ir racionalios. Pažymėtina, kad nei minėta 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutarties nuostata dėl numatytos baudos dydžio, nei pats vekselis teisme nėra nuginčyti (net nėra ginčo dėl to), jie galioja. Dėl to, šiems sutartiniams dokumentams galiojant (jų neginčija net skolininkas BUAB „LitCon“), nėra pagrindo kvestionuoti dalies jų nuostatų galiojimą.
6.5. Teismas pažymėjo, kad praleidus vekselio pateikimo apmokėti terminą, indosamentas praranda savo reikšmę, nes vekselis yra praradęs įstatyme nustatytas jo panaudojimo galimybes, turėtas iki termino pateikti apmokėti (perduoti kaip vertybinį popierių, patenkinti reikalavimą ne ginčo tvarka), todėl jis nebedalyvauja civilinėje apyvartoje ir perleidžiamas jau ne kaip vertybinis popierius, o tik kaip reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas. Nepripažinti nurodytu būdu įgyjamų teisių nėra teisinio pagrindo. Siekiant papildomai pagrįsti tai, kad VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ realiai įgijo reikalavimo teisę pagal minėtą 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį, VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreipėsi dėl patvirtinimo į kitą minėtos sutarties šalį (buvusį kreditorių, iš kurio įgijo reikalavimą) ESPARKEN MALLORCA SL, iš kurio gavo rašytinį patvirtinimą dėl to, kad nuosavybės teisė į reikalavimo teisę pagal minėtą 2021 m. rugpjūčio 16 d. sutartį VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-541-933/2022). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nurodyta, kad VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ pateikė patvirtinimą dėl atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuriame nurodoma, jog pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį, nuosavybės teisė į reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „LitCon“ VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos ir dėl to nėra ginčo. Teismas patvirtinimą priėmė, nurodydamas, kad aplinkybės dėl galimo neatsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį nurodytos tik skundžiamoje teismo nutartyje.
6.6. Teismas sprendė, kad pagrindinis jungtinės veiklos sutarties nuostatų pažeidimas (sutarties 4.1 punktas) – piniginio įnašo neįnešimas – tapo aiškus 2021 m. balandžio 1 d. (pasibaigus jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte numatyto įnašo įmokėjimo terminui, įtvirtintam jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte). Vadinasi, kreditorius nepraleido ieškinio senaties termino netesyboms reikalauti, nes kreditorinis reikalavimas pateiktas 2021 m. rugsėjo 1 d. Teismas konstatavo, kad VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ pagrindė kreditorinį reikalavimą BUAB „LitCon“ bankroto byloje ir kreditorinis reikalavimas – 7 000 000 Eur patvirtintinas minėtoje bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Trečiasis asmuo UAB EDS GUARANTEE pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovės nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas yra nepagrįstas, nes atsakovės partneris nepatyrė nuostolių – į bylą nepateikta įrodymų apie bet kokio dydžio nuostolių, susijusių su jungtinės veiklos sutarties pagrindu atliktais darbais, buvimą. Tiek apeliacinio teismo nutartimis, tiek UAB EDS GUARANTEE prieštaravimais bei prašymais dėl įrodymų išreikalavimo suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos pakartotinės prielaidos ir galimybės pateikti įrodymus apie atsakovės partnerio nuostolius.
7.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybes (kontekstą), byloje nenustatytas jungtinės veiklos sutarties vykdymo iš atsakovės pusės galimybių realumas ir atitinkamai joje nurodytų įsipareigojimų prisiėmimo pagrįstumas. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neįvertinta tai, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta po to, kai atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Dalis jungtine veiklos sutartimi prisiimtų atsakovės įsipareigojimų, susijusių su atsakovės restruktūrizavimo plano patvirtinimu arba įstatytino kapitalo padidinimu, rodo, kad tariamas atsakovės partneris žinojo apie atsakovės mokumo problemas ir gresiantį nemokumą. Nepaisant tokių aplinkybių ir susitarimo sąlygų, skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai neįvertino tai, kad asmuo, sudarantis partnerystės sutartį su galimai nemokiu asmeniu turi prisiimti su tokiu partneriu susijusią padidintą riziką, kuri negali būti pagrįstai valdoma formaliai nustatant 7 kartus nei partnerio piniginis įnašas didesnes baudas. Kita vertus, tokio dydžio baudos numatymas galimai nemokiam partneriui reiškia, kad jungtinės veiklos sutarties tikslas negalėjo būti susijęs su joje nurodytais verslo tikslais (pagal rinkos logiką, sąžiningai ir protingai veikiantis ūkio subjektas negali pagrįstai prisiimti didelės apimties įsipareigojimų tretiesiems asmenims, turėdamas objektyvių duomenų, kad jų vykdymas priklauso nuo kito asmens (partnerio), kuris yra nemokus). Labiau tikėtina, kad iš tikrųjų jungtinės veiklos sutarties sudarymas apėmė sieki įgyti formalų reikalavimą į nemokų asmenį bei galimai gauti su jo dydžius susijusias balso teises. Būtent tokį tikrąjį jungtinės veiklos sutarties tikslą patvirtina tai, kad į bylą nepateikta įrodymų apie atsakovės partnerio nuostolius, susijusius jungtinės veiklos sutarties pagrindu realiai pradėtais projektais.
7.3. Skundžiamoje nutartyje liko neįvertinta tai, kad nors jungtinės veiklos sutartis sudaryta po atsakovės restruktūrizavimo, tačiau atsakovė ne tik negavo kreditorių pritarimo įsipareigojimui iki 2021 m. kovo 31 d. sumokėti 1 000 000 Eur piniginį įnašą ir įsipareigoti 7 000 000 Eur baudą, bet taip pat nei kreditoriams, nei restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui neatskleidė apie tokios sutarties sudarymą ir įsipareigojimų prisiėmimą.
7.4. Nei vienas iš teismo nurodytų jungtinės veiklos sutarties nuostatų pažeidimų nėra susijęs su jokiais pareiškėjos ir / ar pradinio kreditoriaus ESPARKEN MALLORCA SL teisių pažeidimais, dėl kurių galėjo atsirasti ESPARKEN MALLORCA SL ir / ar pareiškėjos VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ bent minimalūs nuostoliai.
7.5. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu būtų pradėti bet kokie darbai arba egzistavo reali galimybė (dalyvauti konkurse) sudaryti sutartį darbams atlikti. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas jungtinės veiklos sutarties 3.1 p., kuriuo sutarties tikslui pasiekti BUAB „LitCon“ įneša savo patirtį dalyvaujant konkursuose statybos darbams atlikti. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas jungtinės veiklos sutarties 9 p., kuriuo BUAB „LitCon“ įsipareigoja kas tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo raštu teikti kitam dalyviui ataskaitas apie sutarties vykdymą, numatant, jog ataskaita turi būti pateikta iki trečio mėnesio paskutinės dienos.
7.6. Pažymėtina, kad byloje nėra atitinkamų pagal jungtinės veiklos sutarties 9 p. teiktinų ataskaitų iš atsakovės partnerio ESPARKEN MALLORCA SL pusės, o tai patvirtina, jog jungtinės veiklos sutartis nebuvo vykdoma iš abejų partnerių pusės.
7.7. Kadangi jungtinės veiklos sutarties pagrindu nebuvo dalyvaujama statybų konkursuose, nebuvo sudarytų statybos sutarčių ir atsakovės partneris ESPARKEN MALLORCA SL neįnešė savo 6 000 000 Eur dalies, atitinkamai nebuvo poreikio atsakovės 1 000 000 Eur įnašui mokėti.
7.8. Įpareigojimas sumokėti baudą už formalų sutarties pažeidimą, kuris nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kito asmens teisėms ir teisėtiems interesams, reiškia baudinių netesybų taikymą. Baudinės netesybos prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir kompensacinei civilinės atsakomybės sampratai.
7.9. Skundžiama nutartimi nepagrįstai neįvertinti duomenys apie tai, kad BUAB „LitCon“ negalėjo įvykdyti jungtines veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o ESPARKEN MALLORCA SL apie tai negalėjo būti nežinoma.
7.10. Skundžiama nutartimi pažeistos įrodymų naštos paskirstymo bei įrodymų pakankamumo taisyklės, taip pat pažeisti atsakovės bankroto bylos tikslai, tikrųjų kreditorių teisių apsaugos reikalavimai, kad bankroto byloje nebūtų sąlygų papildomai pažeisti nuo atsakovės nemokumo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų.
7.11. VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinis reikalavimas (apie kurio egzistavimą nėra duomenų nei jokiuose registruose, nei BUAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje, ir kuris nebuvo užtikrintas jokio vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimu / hipoteka, kurio atžvilgiu nebuvo vykdomos jokios priverstinio skolos išieškojimo priemonės ar BUAB „LitCon“ turto areštas) atsirado tik po BUAB „LitCon“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, BUAB „LitCon“ bankroto procese sudarys daugiau kaip 50 proc. visų BUAB „LitCon“ pareikštų kreditorinių reikalavimų, kas reiškia, jog galės priimti sprendimus visais svarbiausiais BUAB „LitCon“ bankroto proceso klausimais.
8. Kreditorė UAB „Lensora“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB EDS GUARANTEE atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad byloje susidarė situacija, kuomet kreditoriai jau antrus metus negali susirinkti net į pirmąjį kreditorių susirinkimą, išklausyti nemokumo administratorės ataskaitos dėl nemokumo priežasčių ir kt., nes II (paskutinės) eilės kreditorė – apeliantė, byloje nuolat teikia deklaratyvius skundus dėl įvairių kreditorinių reikalavimų ginčijimo. Nekvestionuojant apeliantės teisės teikti skundus, hipotekos kreditorei UAB „Lensora“ kyla abejonės dėl to, kokias konkrečiai savo realiai pažeistas teises gina apeliantė ir ar tikrasis skundų teikimo tikslas nėra tiesiog bankroto proceso vilkinimas. Hipotekos kreditorės UAB „Lensora“ vertinimu, kreditoriaus teisė ginčyti kreditorinio reikalavimo dydį logiškai turėtų būti susieta su skundo teikiančio kreditoriaus galimybėmis priklausomai nuo ginčijamo kreditorinio reikalavimo dydžio gauti didesnį savo reikalavimo patenkinimą ir tai byloje kreditoriaus turi būti pagrįsta (tačiau šioje byloje – nėra). Daug dėmesio savo skunde apeliantė teikia argumentams dėl jungtinės veiklos sutartyje nurodyto minimalaus ir neįrodinėtino netesybų dydžio kritikos, tačiau tokių savo motyvų ji nepagrindžia teisės normomis taikant jungtinės veiklos sutartyje nurodytą Ispanijos teisę (nors šis argumentas byloje jau buvo keltas), taip pat nepateikia jokių motyvų, kodėl sutarties aiškinimui turi būti taikoma kita, nei sutartyje numatyta teisė. Tokiu būdu apeliantės skundas yra iš esmės deklaratyvus. Teisės taikymo požiūriu byloje yra negalima teisinė situacija, kuomet esant ginčui tarp sutarties šalių ginčas būtų teismingas arbitražui ir ginčui būtų taikytina Ispanijos teisė, numatyta sutartyje, tačiau tą pati ginčą iškėlus apeliantei – jis jau būtų sprendžiamas pagal kitą – Lietuvos teisę (ko iš esmės siekia apeliantė sąmoningai negrįsdama savo pozicijos Ispanijos teisės normomis). Akivaizdu, kad skirtingos teisės taikymas tam pačiam ginčui gali iš esmės lemti netgi skirtingą ginčo išsprendimą, todėl apeliantei nenurodžius taikytinos teisės nei vienos pažeistos normos – jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Pareiškėja VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB EDS GUARANTEE atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Šiuo atveju sutarties pažeidimas iš BUAB „LitCon“ pusės pasireiškė tuo, kad šalys sutartyje buvo sutarusios, jog sutarties tikslui pasiekti BUAB „LitCon“ įneša savo patirtį dalyvaujant konkursuose statybos darbams atlikti, visas teises, leidimus, atestatus atlikti statybos darbus, galimybę / teisę dirbti NATO objektuose, teisę dirbti su įslaptinta informacija, taip pat įneša 1 mln. Eur, ką turi padaryti pagal poreikį, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. (sutarties 3 p.). Taip pat sutarties 9 p. šalys susitarė, kad BUAB „LitCon“ įsipareigoja kas tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo raštu teikti kitam dalyviui ataskaitas apie sutarties vykdymą, numatant, jog ataskaita turi būti pateikta iki trečio mėnesio paskutinės dienos. Negana to, minėtos sutarties 10 p. BUAB „LitCon“ įsipareigojo iki 2021 m. sausio 31 d. parengti ir patvirtinti restruktūrizavimo planą ir / arba padidinti įmonės įstatinį kapitalą tiek, kad būtų atstatytas įmonės mokumas, arba kitaip išspręsti nemokumo klausimą ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 31 d. Šių įsipareigojimų BUAB „LitCon“ taip ir neįvykdė, dėl ko jungtinės veiklos sutarties vykdymas (kas turėjo sąlygoti itin didelės apimties ir pajamų statybos darbų projektų vykdymą Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje) iš esmės tapo nebeįmanomas. Taigi, jungtinės veiklos sutarties pažeidimas iš BUAB „LitCon“ pusės yra visiškai akivaizdus ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog BUAB „LitCon“ pažeidė jungtinės veiklos sutartį (pastaroji to neginčija ir teisme, netgi priešingai – paskirta nemokumo administratorė pritarė VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditoriniam reikalavimui), dėl ko laikytina kad aplinkybės dėl to, kad BUAB „LitCon“ pažeidė jungtinės veiklos sutartį laikytinos įrodytomis.
9.2. Esant nustatytam ir įrodytam faktui dėl to, kad BUAB „LitCon“ pažeidė 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutartį bei nesant jokio pagrindo kvestionuoti sutartyje numatyto 7 000 000 Eur netesybų dydžio, kurį sutarties šalys abipusiu sutartiniu būdu pasitvirtino kaip viena kitos minimalius ir neįrodinėtinus nuostolius, esant sutarties pažeidimui, VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ negali būti dar įpareigojama rinkti ir pateikti konkrečius įrodymus dėl sutarties pažeidimu ESPARKEN MALLORCA SL padarytų konkrečių nuostolių (priešingu atveju, sutarčių laisvės principo išraiška šalims numatant sutartyje minimalius neįrodinėtinus nuostolius iš esmės būtų paneigiama). Šalių susitarimas kooperuoti savo pajėgumus bei bendrai 7 000 000 Eur investicijas į statybos projektų pradžią (iš ko paprastai dengiamos pirmų mėnesių statybos išlaidos arba kaštai gavimo banko garantijų stambiems statybų projektams) užsienio rinkose reikštų galimybę pradėti bendrai 100 – 200 mln. Eur vertės statybos projektų bei tikėtis keliasdešimties mln. Eur pelno per šių projektų įgyvendinimo laikotarpį, ko kontekste šalių sutartos vos 7 mln. Eur neįrodinėtinos netesybos jokiu būdu nėra neproporcingos ar aiškiai per didelės.
9.3. Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta po to, kai BUAB „LitCon“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas niekaip neužkerta kelio restruktūrizuojamai įmonei imtis veiksmų tęsiant ūkinės – komercinės veiklos vykdymą, ir lygiai taip – neuždraudžia kitiems asmenims su restruktūrizuojama įmone sudarinėti sandorius, priešingai – teismas iškeldamas restruktūrizavimo bylą, tuo pačiu konstatuoja įmonės mokumą ir būtent tik tęsdama ūkinę-komercinę veiklą, tokia įmonė sudarinėdama naujas sutartis, tame tarpe su jungtinės veiklos partneriais, ieškodama naujų rinko, įmonė gali sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo planus bei išspręsti savo laikinus finansinius sunkumus (kam ir skirtas restruktūrizavimas). Vien tai, kad įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, nereiškia, jog ji savaime nebus pajėgi įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
9.4. Minėtina, kad restruktūrizavimo plane neprivalo būti detaliai išvardintos visos įmonės sudarytos sutartys, juo labiau – šiuo atveju yra ne generalinės rangos sutartis (kurios pagrindu įmonė planuotų pajamas), bet jungtinės veiklos sutartis, kuria įmonė su partnere tik planavo kartu dalyvauti varžantis dėl statybos rangos užsakymų konkrečiose užsienio rinkose. Tuo tarpu, aplinkybė, kad užsienio rinkose įmonė planavo komercinę veiklą – aiškiai nurodyta restruktūrizavimo metmenų 3.1. p, be kita ko, nurodant, kad įmonė pasinaudodama turima patirtimi, leidimais, licencijomis, viešųjų pirkimų procedūrų išmanymu, santykiais su partneriais, siekia tapti absoliučiu gynybos infrastruktūros lyderiu ne tik Lietuvoje, tačiau ir Norvegijoje (ir kitose šalyse).
9.5. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismo nutartyje neįvertinta aplinkybė, jog jungtinės veiklos sutarčiai esant sudarytai po BUAB „LitCon“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonė esą „negavo kreditorių pritarimo“ įpareigojimui iki 2021 m. kovo 31 d. sumokėti 1 mln. Eur piniginį įnašą ir įsipareigoti sumokėti 7 mln. Eur baudą. Pažymėtina, kad restruktūrizuojama įmonė iš esmės savo ūkinę-komercinę veiklą vykdo dėl kiekvieno verslo sprendimo papildomai neatsiklausdama kreditorių, o tik laikydamasi restruktūrizavimo plane numatytų gairių ir reikalavimų.
9.6. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad jungtinės veiklos sutartis buvo nevykdoma iš abiejų šalių pusės. Toks teiginys neatitinka tikrovės – iš pačios jungtinės veiklos sutarties turinio aiškiai matyti, kad BUAB „LitCon“ neįvykdžius pirmiau savo prisiimtų įsipareigojimų, tinkamas sutarties vykdymas buvo faktiškai neįmanomas.
9.7. Apeliantės teiginiai apie tai, kad byloje nėra įrodymų, jog sutarties pagrindu buvo pradėti vykdyti bent kokie darbai, demonstruoja apeliantės neišmanymą generalinės rangos tarptautinių statybos konkursų bei šios verslo esminių taisyklių. Tam, kad būtų „būtų pradėti bet kokie darbai“ yra būtina sudalyvauti tarptautiniuose statybos konkursuose (viešose ar privačiuose), kam yra būtini dalyvių tinkami teisinio statuso rodikliai (restruktūrizuojamų įmonių dalyvavimas paprastai nėra ribojamas, tačiau turi būti patvirtintas restruktūrizavimo planas, kitaip didžioji dalis privačių užsakovu nepasitikės rangovu, tačiau atsakovė plano nepatvirtino, nors įsipareigojo tą padaryti), pakankamas kiekis apyvartinių lėšų darbų pradžiai (banko arba draudimo bendrovių garantijoms apmokėti, konkursiniams pasiūlymams paruošti ir t.t.), tačiau įsipareigojusi pirma įnešti 1 mln. eurų – atsakovė to pažeisdama sutartį nepadarė, todėl neatlikusi šių įsipareigojimų ji negalėjo ir neatliko ir įsipareigojimo įnešti savo patirtį dalyvaujant konkursuose statybos darbams atlikti, atitinkamai nesudalyvavo nei viename konkurse.
9.8. Akcentavo, kad nei 2020 m. kovo 6 d. jungtinės veiklos sutarties nuostata dėl numatytos baudos dydžio, nei pats vekselis teisme nėra nuginčyti, jie galioja visoje apimtyje. Dėl to, šiems sutartiniams dokumentams galiojant nėra jokio pagrindo kvestionuoti dalies jų nuostatų galiojimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės BUAB „LitCon“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl to, jog BUAB „LitCon“ jungtinės veiklos sutartį pažeidė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad šalys sutartyje buvo sutarusios, jog sutarties tikslui pasiekti BUAB „LitCon“ įneša savo patirtį, dalyvaujant konkursuose statybos darbams atlikti, visas teises, leidimus, atestatus atlikti statybos darbus, galimybę / teisę dirbti NATO objektuose, teisę dirbti su įslaptinta informacija, taip pat įneša 1 mln. Eur, ką turi padaryti pagal poreikį, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. (sutarties 3 p.). Taip pat sutarties 9 p. šalys susitarė, kad BUAB „LitCon“ įsipareigoja kas tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo raštu teikti kitam dalyviui ataskaitas apie sutarties vykdymą, numatant, jog ataskaita turi būti pateikta iki trečio mėnesio paskutinės dienos. Sutarties 10 p. BUAB „LitCon“ įsipareigojo iki 2021 m. sausio 31 d. parengti ir patvirtinti restruktūrizavimo planą ir / arba padidinti įmonės įstatinį kapitalą tiek, kad būtų atkurtas įmonės mokumas, arba kitaip išspręsti nemokumo klausimą ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 31 d. Šių įsipareigojimų BUAB „LitCon“ neįvykdė. Kadangi šių aplinkybių apeliantė iš esmės neginčija, o byloje pateikta jungtinės veiklos sutartis ir vekselis nėra nuginčyti, tai nėra pagrindo spręsti, jog VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ reikalavimo teisė į BUAB „LitCon“ nėra pagrįsta.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtintas VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinis reikalavimas BUAB „LitCon“ bankroto byloje pagrįstai nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas neatsižvelgė į tai, jog jungtinės veiklos sutartis sudaryta po to, kai atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja pakankamas pagrindas spręsti, kad ESPARKEN MALLORCA SL, sudarydama sutartį su žinojo apie atsakovės finansinius sunkumus, kadangi dalis jungtine veiklos sutartimi prisiimtų atsakovės įsipareigojimų yra susiję restruktūrizavimo plano patvirtinimu arba įstatytino kapitalo padidinimu. Tačiau nepaisydama nurodytų aplinkybių ESPARKEN MALLORCA SL jungtinės veiklos sutartį su atsakove vis tiek sudarė. Taigi, šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad juridinis asmuo, sudarantis partnerystės sutartį su galimai nemokiu asmeniu turi prisiimti su tokiu partneriu susijusią padidintą riziką.
17. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors jungtinės veiklos sutartis sudaryta po atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau atsakovė negavo kreditorių pritarimo įsipareigojimui iki 2021 m. kovo 31 d. sumokėti 1 000 000 Eur piniginį įnašą ir įsipareigoti sumokėti kreditorei 7 000 000 Eur baudą. Kaip teisingai skunde atkreipė dėmesį apeliantė, nei kreditoriams, nei restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui atsakovė neatskleidė apie tokios sutarties sudarymą ir įsipareigojimų prisiėmimą.
18. Ir nors VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ iš esmės atsiliepime į apeliantės skundą teisingai teigia, kad restruktūrizavimo plane neprivalo būti detaliai išvardintos visos įmonės sudarytos sutartys, o restruktūrizuojama įmonė iš esmės savo ūkinę-komercinę veiklą vykdo dėl kiekvieno verslo sprendimo papildomai neatsiklausdama kreditorių, o tik laikydamasi restruktūrizavimo plane numatytų gairių ir reikalavimų, šie argumentai niekaip negali paneigti kreditorių teisės reikalauti su ūkine veikla susijusių duomenų detalaus pagrindimo iš restruktūrizuojamos bendrovės sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015).
19. Minėta, kad atsakovė jungtinės veiklos sutartimi įsipareigojo iki 2021 m. kovo 31 d. sumokėti 1 000 000 Eur piniginį įnašą ir sumokėti 7 000 000 Eur baudą sutarties nevykdymo atveju. Toks įsipareigojimas laikytinas neatitinkančiu proporcingumo ir protingumo principų.
20. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas)
21. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių sulygtos netesybos yra aiškiai neprotingos, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovė jungtinės veiklos sutartimi įsipareigojo iki 2021 m. kovo 31 d. sumokėti 1 000 000 Eur piniginį įnašą bei į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra numatyta teismo pareiga aiškiai neprotingo dydžio netesybas kontroliuoti.
23. Šiuo atveju mažinant netesybų dydį yra svarbu atsižvelgti ne vien į atsakovės įsipareigojimą sumokėti piniginį įnašą, tačiau ir į tai, kad VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ iš esmės net neįvardija, kokius nuostolis patyrė ESPARKEN MALLORCA SL dėl to, jog atsakovė savo įnašo nesumokėjo. Nagrinėjamoje byloje pati VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ neginčija fakto, kad jungtinės veiklos sutartis net nebuvo pradėta vykdyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog ESPARKEN MALLORCA SL ketino dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sutartyje nurodytose valstybėse, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad sutartyje nurodytos valstybės NATO objektuose buvo paskelbusios viešuosius pirkimus ir juose nebuvo galimybės sudalyvauti būtent dėl to, jog atsakovė nesilaikė jungtinės veiklos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Nepradėjus vykdyti sutarties, lieka neaišku, kokius konkrečiai nuostolius galėjo patirti ar patyrė ESPARKEN MALLORCA SL.
24. Ir nors VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ teigia, kad šalių sulygtas netesybų dydis yra neįrodinėtinas, jos argumentus paneigia kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Priešingai, nei skunde bando teigti VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“, būtent CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Minėta, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
25. Nagrinėjamoje byloje VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ nepateikė jokių įrodymų apie ESPARKEN MALLORCA SL patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal jungtinės veiklos sutartį, nors klausimas dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo nagrinėjamas tris kartus.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje 1 000 000 Eur dydžio netesybos gali būti laikomos atitinkančios teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir nepažeidžiančios sutarties šalių interesų pusiausvyros.
27. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi dalyje, kurioje yra konstatuota, kad VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ nepraleido ieškinio senaties termino kreditoriniam reikalavimui pateikti.
28. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagrindinis jungtinės veiklos sutarties nuostatų pažeidimas (jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktas) – piniginio įnašo neįnešimas – tapo aiškus 2021 m. balandžio 1 d. (pasibaigus jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte numatyto įnašo įmokėjimo terminui, įtvirtintam jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte). Kadangi jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad BUAB „LitCon“ savo įnašą turėjo įnešti iki 2021 m. kovo 31 d., akivaizdu, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad apie savo teisių pažeidimą Ispanijos įmonė turėjo sužinoti 2021 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas 2021 m. rugsėjo 1 d. šis terminas negali būti laikomas praleistu. Tai atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė UAB EDS GUARANTEE savo skunde nepateikė svarių argumentų šioje dalyje, todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties šioje dalyje nepaneigė.
31. Kreditorė UAB „Lensora“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB EDS GUARANTEE atskirąjį skundą kėlė klausimą dėl taikytinos teisės. Kreditorės manymu, teisės taikymo požiūriu byloje yra negalima teisinė situacija, kuomet esant ginčui tarp sutarties šalių ginčas būtų teismingas arbitražui ir ginčui būtų taikytina Ispanijos teisė, numatyta sutartyje, tačiau tą pati ginčą iškėlus apeliantei – jis jau būtų sprendžiamas pagal kitą – Lietuvos teisę (ko iš esmės siekia apeliantė sąmoningai negrįsdama savo pozicijos Ispanijos teisės normomis). Akivaizdu, kad skirtingos teisės taikymas tam pačiam ginčui gali iš esmės lemti netgi skirtingą ginčo išsprendimą, todėl apeliantei nenurodžius taikytinos teisės nei vienos pažeistos normos – jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
32. Nagrinėjamu aspektu jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-541-933/2022, kurioje jau buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme) nėra nuostatų, kurios reglamentuotų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, kai ginčas tarp vieno kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės sprendžiamas arbitraže, remiantis šalių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytu arbitražiniu susitarimu. Atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą, kito kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ketinantis ginčyti kreditorius nėra saistomas arbitražinio susitarimo, kuriame jis nedalyvauja. Atsižvelgdama į teisės į teisminę gynybą pobūdį, teisėjų kolegija nurodytoje byloje konstatavo, kad kreditorius nepraranda teisės ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą net ir tais atvejais, kai, remiantis iki bankroto bylos iškėlimo sudaryta įmonės ir jos kreditoriaus sutartimi, ginčai, kilę iš šios sutarties, turi būti sprendžiami arbitražo būdu. Pasisakydama dėl taikytino teisės, nurodytoje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad pati kreditorė, teikdama tvirtinti kreditorinį reikalavimą, nesirėmė minimos Ispanijos teisės normomis. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). Jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šiuo aspektu vertinant sprendžiamo klausimo esmę teismų praktikoje taip pat išaiškintina, kad netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Dėl išdėstytų aplinkybių spręstina, kad nagrinėjant kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo, klausimą, siejamą su netesybų mažinimu, taikytina Lietuvos teisė.
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta kreditorės UAB „Lensora“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB EDS GUARANTEE atskirąjį skundą nurodytą argumentą, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma Ispanijos Karalystės, o ne Lietuvos Respublikos teisė.
34. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino netinkamo dydžio VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinį reikalavimą BUAB „LitCon“ bankroto byloje ir be pagrindo neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinis reikalavimas turėtų sudaryt ne daugiau nei 1 000 000 Eur (t. y. būtent tokio dydžio kokį įnašą įsipareigojo įnešti atsakovė jungtinės veiklos sutartimi), todėl atitinkamoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.
35. Apeliantė UAB EDS GUARANTEE pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš kreditorės VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ priteisti 1 161,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą ir 50 Eur žyminį mokestį.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Tenkinus iš dalies UAB EDS GUARANTEE atskirąjį skundą, proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
38. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą maksimalus mokėtinas dydis sudaro 691,96 Eur. Kartu su apeliantės sumokėtu žyminiu mokesčiu, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų bendra pagrįsta suma laikytina 741,96 Eur (691,96 Eur + 50 Eur).
39. Apeliantės skundas yra patenkintas 85,71 procentu. Atitinkamai apeliantei iš VšĮ „BALTIC HUMAN RESOURCES“ priteistina 635,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
patenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finance Guru“ prašymą iš dalies ir patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ kreditorės viešosios įstaigos „BALTIC HUMAN RESOURCES“ kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ bankroto byloje – 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų).
Priteisti iš viešosios įstaigos „BALTIC HUMAN RESOURCES“ (juridinio asmens kodas 110085847) 635,93 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 93 euro centus) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės EDS GUARANTEE (juridinio asmens kodas 300078354) naudai.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas