Civilinė byla Nr. 3K-3-47/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.5; 21.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei I. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, turto ir turtinių teisių priteisimo natūra; tretieji asmenys – Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė I. D., Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė O. Ž.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalys yra mirusiosios T. Z. įstatyminiai įpėdiniai (jos vaikai), turėję teisę paveldėti palikimą lygiomis dalimis.
2006 m. gegužės 12 d. ieškovas nuvyko į Vilniaus rajono 2-ąjį notarų biurą ir atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies atsakovės naudai, o notaras patvirtino jo pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo (pareiškimas buvo adresuotas palikimo atsiradimo vietos notarui, t. y. Vilniaus miesto 6-ajam notarų biurui). Atsakovė nunešė ir pateikė ieškovo pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
2006 m. rugpjūčio 9 d. ir 2007 m. sausio 16 d. palikimo atsiradimo vietos notaras išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimus į palikėjos turtą (butą Nr. 1 ir 1/2 dalį kiemo statinių, esančių namų valdoje duomenys neskelbtini; banke esančias lėšas) bei į teisę išpirkti iš valstybės namų valdai duomenys neskelbtini, priklausančio žemės sklypo dalį.
Šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, esantis duomenys neskelbtini, atsakovei po palikėjos mirties – butas Nr. 1, esantis duomenys neskelbtini. Kiekvienai šaliai faktiškai priklauso po pusę šios namų valdos.
Ieškovas prašo pripažinti jo atsisakymą nuo palikimo niekiniu sandoriu, taikyti restituciją ir priteisti jam natūra dalį turto ir turtinių teisių, likusių po palikėjos mirties. Jis teigia, kad palikimo atsisakymo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės bei pažeidžiant imperatyviąsias Notariato įstatymo normas. Po motinos mirties šalys žodžiu susitarė dėl palikimo pasidalijimo. Pagal šį susitarimą ieškovas turėjo atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies atsakovės naudai (t. y. 1/2 dalies buto Nr. 1, esančio duomenys neskelbtini), po to atsakovė turėjo paveldėtą butą parduoti ir lėšas pasidalyti per pusę. 2006 m. lapkričio pabaigoje atsakovė jam pareiškė, kad neketina laikytis susitarimo ir paveldėto buto nepardavinės, o jei ir parduos, tai gautomis lėšomis su ieškovu nesidalys. Taigi atsakovė ieškovą apgavo, siekdama viena užvaldyti jų abiejų turėtą paveldėti turtą. Be to, paveldėjimo teisės liudijimus atsakovei išdavė palikimo atsiradimo vietos notaras. Tuo tarpu notaras, patvirtinęs ieškovo atsisakymą nuo palikimo, buvo kito biuro notaras, todėl jis neturėjo teisės priimti ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo. Pagal pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo turinį negalima spręsti, kur konkrečiai notaras atliko šį notarinį veiksmą. Pareiškime dėl atsisakymo nuo palikimo nėra įrašo, kad įvykdyti Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. nėra ieškovo parašo apie tai, kad atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės jam išaiškintos. Taip pat paveldėjimo byloje nėra įgaliojimo, leidžiančio atsakovei pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui ieškovo pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Taigi ieškovo atsisakymą nuo palikimo pateikė neįgaliotas bei asmeninį suinteresuotumą turintis asmuo.
Ieškovas prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, konstatuojant, kad šis ieškovo pareiškimas yra niekinis; 2) taikyti restituciją ir priteisti jam natūra 1/2 dalį turto ir turtinių teisių, likusių po palikėjos T. Z. mirties (1/2 dalį buto, esančio duomenys neskelbtini; 1/4 dalį kiemo statinių, esančių duomenys neskelbtini; 1/2 dalį AB „Hansabankas“ palikimo atsiradimo dieną buvusių palikėjos lėšų; teisę išpirkti iš valstybės 1/2 dalį žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, pripažįstant jam nuosavybę į 65,70 Lt vienkartinių išmokų, sumokėtų palikėjos už žemės sklypą).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad šalių ginčas kilo ne dėl ginčo sandorio (ieškovo atsisakymo nuo palikimo) teisėtumo ir pagrįstumo, bet dėl vėliau susiklosčiusios situacijos: ieškovas nori kartu su atsakove parduoti visą paveldėtą turtą (namų valdą); atsakovė nenori šiuo metu parduoti jai priklausančios namų valdos dalies, nes nepraėjo treji metai nuo palikimo atsiradimo ir dėl to jai tektų mokėti didelius mokesčius; tuo tarpu ieškovui namų valdoje lieka 0,9 aro mažesnis žemės sklypas. Teismas padarė išvadą, kad būtent ši žemės sklypo dalis ir yra pagrindinis ginčo objektas. Teismo posėdžio metu ieškovas vienareikšmiškai teigė: kad šalims nuo vaikystės buvo žinoma, jog ieškovui priklausys gyvenamojo namo antras aukštas, atsakovei – pirmas aukštas, ir jis nepretenduoja į namo pirmą aukštą; kad pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo surašymo metu kalbos apie turto pardavimą nebuvo, o pagrindinis ginčo tikslas – kad atsakovė jam atiduotų 0,9 aro žemės sklypą. Teismo nuomone, iš tokio ieškovo aiškinimo akivaizdu, kad net ir šiuo metu jis faktiškai atsisako motinos turto dalies paveldėjimo ir pretenduoja tik į 0,9 aro sklypą. Pažymėtina, kad nei priimti, nei atsisakyti palikimo iš dalies negalima, palikimo atsisakymas yra besąlyginis, dalies palikimo atsisakymas reiškia viso palikimo atsisakymą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atsisakymas nuo palikimo atitiko tikrąją jo valią, ir ne susitarimas dėl turto vėlesnio pardavimo lėmė jo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo surašymą, o vėlesni nesutarimai dėl turto pardavimo lėmė nagrinėjamo ginčo inicijavimą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo atsisakymas nuo palikimo buvo sudarytas dėl apgaulės. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme įtvirtinta tik tai, kad toks pareiškimas šiam notarui turi būti paduotas, bet nereikalaujama, kad pareiškimas turi būti ir surašomas tik pas palikimo vietos atsiradimo notarą. Atsisakymas nuo palikimo nėra turto paveldėjimas, toks veiksmas, kaip ir bet kuris kitas, gali būti atliktas pas bet kurį notarą. Ieškovas nurodė, kad pareiškimą pasirašė ir atidavė atsakovei, jog ši pateiktų notarui. Dėl to kaip prieštaraujantys ieškovo aiškinimui atmestini jo argumentai, kad buvo pažeistas notarinio veiksmo slaptumo principas, ieškovui nebuvo žinomos tokio veiksmo pasekmės, pareiškimą notarui perdavęs ieškovo neįgaliotas asmuo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo buvo sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normos. Netenkinus reikalavimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir kitus ieškinio reikalavimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: 1) ieškinio dalį dėl ginčo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu tenkino iš dalies ir pripažino ieškovo atsisakymą jam priklausančios T. Z. palikimo dalies pagal 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo momento; kitus šios ieškinio dalies reikalavimus atmetė; 2) bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų taikyti restituciją bei priteisti natūra turtą ir turtines teises perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija nurodė, kad teisės aktuose nekonkretizuojama, kaip turi būti paduodamas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo palikimo vietos atsiradimo notarui. Teisėjų kolegijos nuomone, įpėdinis, kuris dėl tam tikrų priežasčių negali nuvykti pas palikimo vietos notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, tai gali padaryti per atstovą, t. y. įpėdinis gali įgalioti kitą asmenį jo vardu atsisakyti palikimo arba pateikti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, taip pat pareiškimą dėl palikimo atsisakymo įpėdinis gali paduoti kitam notarui ir šis privalo jį persiųsti palikimo atsiradimo vietos notarui. Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai. Teisėjų kolegijos nuomone, palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris sudaromas paduodant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl pareiškimo padavimas yra svarbus ir reikšmingas tokio sandorio sudarymo veiksmas. Kadangi pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimas sukelia svarbias teisines pasekmes, tai tokį pareiškimą gali paduoti tik pats įpėdinis arba įpėdinio pagal įstatymo reikalavimus tinkamai įgaliotas asmuo. Įgaliojimas paduoti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo palikimo atsiradimo vietos notarui turi būti patvirtintas notaro (CK 2.138 straipsnis). Neįgalioto asmens sudarytas sandoris nesukuria atstovaujamajam teisinių pasekmių, jei atstovaujamasis sandorio nepatvirtina arba nepritaria sandoriui (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neįgaliojo atsakovės paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui jo pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, jis taip pat nepatvirtino šio sandorio ir jam nepritarė. Šalių skirtingi paaiškinimai dėl jų tarimosi parduoti paveldimą turtą bei liudytojos I. D. parodymai apie ketinimą parduoti paveldimą turtą patvirtina šalių ginčą dėl palikimo. Ieškovas neišreiškė valios sudaryti ir nesudarė palikimo atsisakymo sandorio, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 1.95 straipsnis, 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio dalies dėl restitucijos taikymo bei priteisimo ieškovui natūra dalies turto ir turtinių teisių pagrįstumo klausimo, todėl neatskleidė šios bylos dalies esmės. Patikslintame ieškinyje suformuluoti ieškinio reikalavimai dėl turto priteisimo natūra nėra konkretūs. Pirmosios instancijos teismas neaiškino, dėl kokio konkretaus turto natūra priteisimo pareikšti ieškinio reikalavimai. Pagal pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorės nuomone, apeliacinis teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias palikimo atsisakymą, sandorius bei atstovavimą, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.60 straipsnį, reglamentuojantį palikimo atsisakymą.
Asmuo, siekiantis atsisakyti palikimo, atlieka du veiksmus: teisiniu veiksmu – vienašaliu sandoriu - pareiškimu dėl atsisakymo nuo palikimo – atsisako palikimo ir faktiniu veiksmu – pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo fiziškai pateikia palikimo atsiradimo vietos notarui. Asmuo, sudarydamas vienašalį atsisakymo nuo palikimo sandorį, šiuo sandoriu siekia panaikinti savo civilines teises į palikimą. Pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo gali būti surašytas pas bet kurį notarą (Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Notaras, prieš patvirtindamas atsisakymo nuo palikimo sandorį, visais atvejais patikrina šį sandorį sudarančio asmens tapatybę, įsitikinama jo veiksnumu, išaiškina asmeniui šio vienašalio sandorio pasekmes (Notariato įstatymo 30, 31 straipsniai). Pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pateikimo palikimo atsiradimo notarui veiksmas yra faktinis veiksmas, kuriam įstatymų leidėjas nesuteikia teisinės reikšmės. Kad paveldėjimo bylą tvarkantis notaras sužinotų apie tai, jog asmuo sudarė vienašalį atsisakymo nuo palikimo sandorį, įstatymų leidėjas asmeniui, atsisakiusiam palikimo, nustato pareigą apie atsisakymą nuo palikimo informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą. Įstatymų leidėjas nedetalizavo, kokiu būdu pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo turi būti pateikiamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Byloje yra pateiktas Teisingumo ministerijos 2008 m. kovo 21 d. raštas Nr. (1.16)-7R-353, kuriame ji pateikė nuomonę dėl pareiškimo atsisakyti palikimo pateikimo palikimo atsiradimo vietos notarui būdų. Jame nurodoma, kad tokį pareiškimą asmuo, atsisakęs palikimo, gali pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui įvairiais būdais: pats tiesiogiai, paduoti notarui, kad šis persiųstų pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui; paduoti konsuliniam pareigūnui, kad šis persiųstų palikimo atsiradimo vietos notarui; pateikti trečiajam asmeniu, kad šis įteiktų palikimo atsiradimo vietos notarui; persiųsti paštu; persiųsti per kurjerius ir kt. Svarbiausia yra tai, kad asmuo aiškiai išreiškė savo valią atsisakyti palikimo, ir kad palikimo atsiradimo vietos notaras, vedantis paveldėjimo bylą, būtų apie tai informuotas.
Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2006 m. gegužės 12 d Vilniaus rajono 2-ajame notarų biure ieškovas išreiškė savo valią atsisakyti palikimo. Notaras nustatė jo tapatybę, įsitikino jo veiksnumu, išaiškino jam atliekamo vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo – prasmę ir pasekmes, patvirtino jo pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Šiam vienašaliam sandoriui buvo suteiktas notarinio registro numeris. Pareiškimą, kuriuo ieškovas atsisakė nuo palikimo, jis padavė savo seseriai - atsakovei ir paprašė, kad ji pareiškimą nuneštų palikimo atsiradimo vietos notarui. Atsakovė, perduodama šį pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, įvykdė ieškovo išreikštą valią atsisakyti palikimo ir perduoti pareiškimą notarui, o pareiškimo perdavimo veiksmu ji tik atliko faktinį veiksmą. Šiam faktiniam veiksmui atlikti neturi būti išduodamas joks notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas. Visas nurodytas faktines aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.63 straipsnį, reglamentuojantį sandorio sampratą.
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Atsisakymas nuo palikimo – tai vienašalis sandoris. Tuo tarpu faktinis veiksmas – fizinis pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui – nėra sandoris. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai atsakovės atliktą faktinį veiksmą – pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pateikimą palikimo atsiradimo vietos notarui – sutapatino su vienašaliu sandoriu – atsisakymu nuo palikimo, ir laikė šį faktinį veiksmą vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma nuo palikimo. Faktinis veiksmas – pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo nunešimas ir padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui – nėra sandoris, todėl jam netaikytini reikalavimai, keliami sandoriams.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.138 straipsnį, reglamentuojantį įgaliojimo patvirtinimą notarine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodęs, kad pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo padavimo faktiniam veiksmui turėjo būti išduotas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, netinkamai taikė ir aiškino CK. 2.138 straipsnį. Asmuo, pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, nekeičia asmens valios atsisakyti palikimo, kuri jau yra išreikšta jo pareiškime dėl atsisakymo nuo palikimo. Palikimo atsiradimo vietos notaras, priimdamas tokį pareiškimą, netvirtina jokio notarinio veiksmo. Pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo perdavimo faktiniam veiksmui atlikti neturi būti išduodamas joks notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, taigi CK. 2.138 straipsnis netaikytinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnį), šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos faktinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ieškovas nepritarė palikimo atsisakymo sandoriui. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, atsiradus palikimui, ieškovo valia buvo atsisakyti teisės į palikimą ir jis šią valią įgyvendino vienašaliu sandoriu – pareiškimu dėl atsisakymo nuo palikimo. Ieškovo paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad jis, sudarydamas šį sandorį, siekė atsisakyti teisės į palikimą. Jis, pateikdamas atsakovei notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo ir prašydamas šį pareiškimą nunešti palikimo atsiradimo vietos notarui, ne tik pritarė sudarytam sandoriui ir faktiniam veiksmui – pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo nunešimui notarui, bet ir savo aktyviais veiksmais siekė atsisakyti teisės į palikimą. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai vertindamas ir aiškindamas ieškovo pripažintus faktus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nr. 51 nutarimo „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimų, kad faktai gali būti pripažinti žodžiu ir raštu bet kurioje proceso stadijoje; nereikia įrodinėti civilinio proceso metu šalies pripažintų faktų. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis savo pareiškimu siekė atsisakyti palikimo, taigi šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog pagal Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalį atsisakymą nuo palikimo galima atlikti pas bet kurį notarą. Atsisakymas nuo palikimo yra sandoris, keičiantis paveldėjimo teisinius santykius, todėl šis klausimas privalo būti sprendžiamas tik pas palikimo atsiradimo vietos notarą. CK 5.60 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma atskirtai nuo Notariato įstatymo 28 straipsnio, kuriame įsakmiai nurodyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kokį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. CK 5.60 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad atsisakymas nuo palikimo įvyksta pas palikimo atsiradimo vietos notarą. Dėl šios priežasties ieškovas asmeniškai turėjo pateikti atsisakymo nuo palikimo pareiškimą dėl palikimo atsiradimo vietos notarui arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti šį veiksmą trečiąjį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisinę reikšmę turi ne pareiškimo surašymas, bet šio pareiškimo pateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui. Byloje nustatytos aplinkybės ir teisės normų analizė leidžia teigti, kad ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo laikytinas notariniu veiksmu, atliktu nes pas palikimo atsiradimo vietos notarą, o pas kitą notarą. Šio pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui ieškovas neįteikė, o jį įteikė neįgaliotas ir suinteresuotas asmuo – atsakovė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 5.60 straipsnio aiškinimo ir taikymo
CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. CK 5.60 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad apie asmens valią atsisakyti palikimo turi būti pranešta konkrečiam notarui – paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet nenustatyta šio sandorio notarinės formos reikalavimo. Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Pagal šią nuostatą turto paveldėjimas yra palikimo priėmimas ir priimto palikimo įforminimas (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir kt.). Įpėdinio atsisakymas nuo palikimo atliekamas ne notariniu veiksmu, o įpėdinio vienašaliu sandoriu, kuriam įstatymo nenustatyta privaloma notarinė forma. Tokio pareiškimo pateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui ir jo priėmimas į paveldėjimo bylą yra notaro, tvarkančio paveldėjimo bylą, veiksmas, bet ne notarinis veiksmas. Tai – organizacinis-tvarkomasis veiksmas, t. y. faktinio, o ne teisinio pobūdžio veiksmas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje taip pat nenustatyta palikimo atsisakymo pareiškimo privalomos notarinės formos.
Įstatymo nedraudžiama sudaryti sandorį notarine forma, jeigu įstatyme sandoriui nustatyta paprasta rašytinė forma (CK 1.77 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsisakyti galima paprastu rašytiniu pareiškimu. Šis pareiškimas turi būti pateiktas notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą. Tai nereiškia, kad pareiškimą paduodantis įpėdinis asmeniškai turi atvykti pas notarą ir padaryti tokį pareiškimą (čia pat jį surašyti ir pasirašyti). Įpėdinis apie savo valią atsisakyti palikimo gali pareikšti bet kuriam notarui ar jo funkcijas atliekančiam asmeniui, t. y. sudaryti šį sandorį pas bet kurį notarą, sudaryti jį paprasta rašytine forma ir asmeniškai pateikti notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, taip pat jis gali pasinaudoti teise sudaryti šį sandorį per atstovą. Galimybė sudaryti sandorį per atstovą yra asmens teisė, o ne pareiga. Iškilus ginčui dėl palikimo atsisakymo sandorio galiojimo, jis gali būti panaikintas, jeigu nenustatyta laisvos asmens valios atsisakyti palikimo. Notaras tvirtina asmenų neginčijamas subjektines teises ir faktus (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Byloje įrodyta, kad buvo patvirtinta vienašališka asmens valia atsisakyti palikimo kaip neginčijamas faktas – įpėdinis ją asmeniškai išreiškė notarui raštu. Valios išraiškos dokumentas įpėdinio laisva valia buvo perduotas paduoti notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą. Byloje nėra įrodymų, kad įpėdinis padarė pareiškimą pas notarą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu ar konstatuoti, kad šis niekinis. Apie asmens valią atsisakyti palikimo sprendžiama iš jo pareiškimo ir veiksmų. Įpėdinis ne tik pareiškė pareiškimu notarui, kad atsisako palikimo, bet šį pareiškimą perdavė paduoti paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui, taip pat jis nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Įpėdinis neįrodinėjo ir nesirėmė argumentais, kad įforminto pareiškimo neketino pateikti notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, kad pareiškimas buvo perduotas palikimo atsiradimo vietos notarui prieš jo valią (pvz., pareiškimas buvo pavogtas, panaudotas kaip pamestas dokumentas ir pan.). Įpėdinio valią parodo jo veiksmai palikėjo turto atžvilgiu. Veiksmus palikimui priimti įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsisakymas ir jokių veiksmų neatlikimas, o tai reiškia palikimo nepriėmimas, sukuria vienodas teisines pasekmes – įpėdinis neįgyja nuosavybės teisės į palikimą (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Byloje neįrodyta, kad palikėjas faktiškai priėmė palikimą. Teismui nebuvo pagrindo abejoti įpėdinio pareiškimu ir šio pareiškimo perdavimu atiduoti palikimo atsiradimo vietos notarui, išreikšta valia pagal CK 5.60 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.60 straipsnio 3 dalį, kad palikimo atsisakymas yra toks sandoris, kuris gali būti sudaromas tik pas palikimo vietos atsiradimo notarą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal CK 5.60 straipsnio 3 dalį palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui.
Dėl CK 1.63 straipsnio taikymo
Pareiškimas atsisakyti palikimo kaip sandoris yra valios išreiškimas nepriimti palikimo ir apie šią valią informuoti notarą. Tuo tarpu pareiškimo nunešimas, perdavimas ar išsiuntimas, kitoks jo fizinis pristatymas palikimo atsiradimo vietos notarui yra faktinis veiksmas. Apeliacinės instancijos teismas faktinio pobūdžio veiksmus – pareiškimo įteikimą paveldėjimo bylą tvarkančiam asmeniui – nepagrįstai kvalifikavo kaip sandorį, taip pažeidė CK 1.63 straipsnį.
Dėl CK 2.138 straipsnio taikymo
Asmuo gali sudaryti sandorį pats ar per atstovą. CK 2.138 straipsnyje reglamentuojamas sandorio sudarymas notarine tvarka atstovavimo atveju. Sudaryti palikimo atsisakymo sandorį per atstovą yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl įpėdinis neprivalo veikti per atstovą. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas palikimo atsisakymas per atstovą yra legalus, bet ne vienintelis teisėtas ir todėl įpėdiniui jis nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.138 straipsnį, nustatydamas jo pažeidimą, nes įpėdinio atsisakymą palikimo per atstovą sudaromu sandoriu tik pas paveldėjimo bylą tvarkantį notarą vertino kaip vienintelį ir privalomą įpėdinio veikimo būdą, jeigu įpėdinis palikimo atsisakymo pas tą notarą negali atlikti pats. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 2.138 straipsnis neturėjo būti taikomas, todėl jo įpėdinis nepažeidė, pirmosios instancijos teismas juo neprivalėjo vadovautis, o apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ši teisės norma pažeista.
Dėl CPK 185 straipsnio taikymo
Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra įpėdinio valia dėl palikimo atsisakymo. Tai vienas iš byloje įrodinėjamų faktų. Ieškovas teisme atsisakymą nuo palikimo aiškino su išlygomis, kaip neapimantį viso palikimo atsisakymo. Pagal materialinės teisės normas tai neteisėta, nes dėl paveldėjimo galioja palikimo teisės nedalumo principas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Ieškovo aiškinimai teisme, kad jis ketino atsisakyti palikimo, bet norėjo gauti tik žemę, o ne kitą turtą, neatitinka šio principo. Įrodinėjimo prasme tokiais duomenimis negalima vadovautis, kaip šalies pripažinimu faktų, nes tai prieštarauja įstatymui, todėl teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nr. 51 nutarimo išaiškinimų dėl civilinio proceso metu šalies pripažintų faktų.
Nustatyti materialinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą kasacinį skundą iš esmės patenkinti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Byloje įrodyta, kad įpėdinis laisva valia padarė pareiškimą atsisakyti palikimo ir apie tai informavo palikimo atsiradimo vietos notarą, todėl yra pagrindas palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas (CK 5.60 straipsnis, CPK 5 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš ieškovo atsakovei priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo E. Z. atsakovei I. S. 4280 (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt) Lt žyminio mokesčio.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Algis Norkūnas
Pranas Žeimys