Baudžiamoji byla Nr. 1-2767-240/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05390-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.6.6; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.2;
2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,
sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei, Loretai Dosinienei,
dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,
kaltinamajam S. A., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A.,
laiduotojai A. A.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ skardininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Kaltinamasis S. A. 2018-01-31, apie 12.00 val., statybiniame vagonėlyje, esančiame Kumpio g. 1, Kaune, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus trenkė kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. A., padarydamas jam muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodinės kraujosruvas nosyje, kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, nosies kaulų skeveldrinius ir kairio žandinio ančio lūžius, kai dėl kairio žandinio ančio ir skeveldrinio nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam A. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį A. A.. Anksčiau su juo jokių konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis dirbo pagalbiniu darbininku. Kaltinamasis kartu su bendradarbiais surinko darbovietėje buvusį metalo laužą, penkiese ar šešiese pasidalino gautus pinigus. Nors nukentėjusysis prie metalo rinkimo neprisidėjo, kaltinamajam pareiškė, kad šis jam skolingas už metalą. Kaltinamasis atsakė, kad pinigus pasidalino tie, kurie rinko metalą. Kadangi nukentėjusysis jam trenkė į koją, kaltinamasis jį nustūmė ir nuėjo pietauti. Po kiek laiko nukentėjusysis atėjo į vagonėlį ir pradėjo kabinėtis, reikalauti pinigų. Kaltinamajam papriekaištavus, kodėl šis pinigų prašo būtent iš jo, nukentėjusysis jį puolė, todėl kaltinamasis jam sudavė. Nukentėjusysis puolė dar kartą, todėl kaltinamasis jam sudavė. Kaltinamojo teigimu jis buvo blaivus, o nukentėjusysis buvo neblaivus. Po smūgių nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis išvažiavo. Po įvykio skambino nukentėjusiajam, atsiprašė. Nukentėjusysis nesutiko su kaltinamojo siūlomu atlyginti žalos dydžiu. Žalą ligonių kasai kaltinamasis atlygino. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti tokio dydžio žalą, kokią priteis teismas. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – sutuoktinės A. A. atsakomybei.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad anksčiau su kaltinamuoju nekonfliktavo. Darbų vykdytojas paklausė, ar S. A. pasidalino už metalą gautais pinigais. Nukentėjusysis apie tai paklausė kitų kolegų, kurie atsakė, kad kaltinamasis jiems pinigų nedavė. S. A. rinko metalą, o kiti darbuotojai tuo metu dirbo. Nukentėjusysis kaltinamajam pasakė apie už metalą negautus pinigus. Kadangi šis buvo neblaivus, iš karto puolė muštis, prakirto nukentėjusiajam antakį. Nukentėjusiajam ketinant išsikviesti greitąją pagalbą, kaltinamasis bandė jį sustabdyti, griebdamas už telefono. Kadangi įvykis buvo darbe, atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Kaltinamasis pasišalino iš darbo. Nukentėjusiojo teigimu kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamasis jam sudavė 4-5 kartus. Nukentėjusysis kaltinamojo nepuolė. Reiškia 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes du mėnesius buvo netekęs darbo, reikėjo mokėti mokesčius. Po traumos negali miegoti, atsirado knarkimas. Iki šiol vartoja medikamentus. Po įvykio kaltinamasis jam skambino, buvo atvykęs į polikliniką. Žadėjo atlyginti žalą. Nukentėjusysis įvykį pamena gerai, nors ir buvo neblaivus.
ROIK 0118000052188 ir 0118000052056 duomenimis nustatyta, kad į policiją kreipėsi sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja ir nukentėjusysis A. A., pranešdami, kad pastarąjį sumušė kolega S. A. (b. l. 6-7).
2018-01-31 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK vyresniojo tyrėjo V. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-01-31, apie 12.11 val., buvo gautas pranešimas, kad darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė kolega. Nuvykus nurodytu adresu A. A. paaiškino, kad jį sumušė neblaivus kolega S. A., su kuriuo darbo metu kartu vartojo alkoholį. A. A. veide matėsi akivaizdūs sužalojimai. A. A. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 8).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad A. A. nurodė, jog 2018-01-31, apie 12.00 val., statybiniame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užpultas ir sumuštas bendradarbio Sauliaus, kuris kumščiais apie 3-4 kartus trenkė į veidą, tuo buvo sukeltas jam fizinis skausmas, apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kumpio g. 1, Kaunas (b. l. 11-14).
Specialisto išvada Nr. G387/2018(02) nustatyta, kad A. A. konstatuota muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos nosyje, kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, nosies kaulų skeveldrinis, kairio žandinio ančio lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio žandinio ančio bei skeveldrinio nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai nebūdingi griuvimui (b. l. 26).
Papildoma specialisto išvada Nr. pG1625/2018(02) nustatyta, kad joje pateikta išvada analogiška specialisto išvadai Nr. G387/2018(02), papildomai nurodyta, kad kairės akies obuolio raumens plyšimas specialiais tyrimais nepatvirtintas (b. l. 31-32).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis S. A. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. sveikatą, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus trenkdamas kumščiu jam į veidą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, tą faktą, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvados bei kiti byloje esantys įrodymai. Tokie S. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo S. A. sutuoktinės A. A. prašymas perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant A. A. prašymui perduoti S. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, t. y. už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą tokia apimtimi, kiek neturtinės žalos atlyginimo priteis teismas. Kadangi S. A. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba, administracine tvarka nebaustas, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja A. A. yra kaltinamojo sutuoktinė, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba priešmokyklinio ugdymo pedagoge Šv. Kazimiero gimnazijoje. Laiduotoja nurodė, kad su sutuoktiniu sutaria gerai, turi du vaikus, sutuoktinis vertina jos nuomonę, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad S. A. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo bei laiduotojos gaunamos pajamos yra nedidelės, skirtinas laidavimas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Nukentėjusysis A. A. pareiškė 2500 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 42-47), nurodydamas, kad žala jam padaryta dėl nusikalstamų S. A. veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).
Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).
Šioje byloje nustatyta, kad S. A. konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus trenkė kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. A., padarydamas jam muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodinės kraujosruvas nosyje, kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, nosies kaulų skeveldrinius ir kairio žandinio ančio lūžius, dėl kairio žandinio ančio ir skeveldrinio nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam A. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad du mėnesius nedirbo, iki šiol po traumos negali miegoti, atsirado knarkimas, vartoja medikamentus. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą ir kitus ilgą laiką besitęsusius nepatogumus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, ta aplinkybė, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, negali būti pervertinta ir tapti pagrindine priežastimi nepriteisti prašomos sumos nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam A. A. iš kaltinamojo S. A. priteistina 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014).
Kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
S. A., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
S. A. perduoti laiduotojos A. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo S. A. nukentėjusiajam A. A. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti S. A., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai A. A., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Bronislovas Liatukas