Baudžiamoji byla Nr.	1S-181/2010
Procesinio sprendimo kategorija:	2.1.16.1.2.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėja Regina Gaudutienė,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria M. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

 

n u s t a t ė :

 

M. P. , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, t.y. tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su G. J. , D. Č. , asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas išankstinį susitarimą ir būdami iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „Eglė“ vykusių susitikimų su Š. V. metu, bendrininkams naudojant psichinę prievartą- Š. V. aiškinant, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję- Š. V. atžvilgiu tęs savo veiksmus, ir taip baugindamas nukentėjusįjį, neteisėtai, savo ir bendrai veikiančių asmenų naudai vertė perduoti 50 procentų pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodamas šį savo reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam Š. V. sutikus perdavinėti pinigus, nurodžius bendrininką, kurio atžvilgiu byla atskirta, kaip asmenį per kurį turės būti perduodami pinigai, o vėliau ir bendrininką, kurio atžvilgiu byla atskirta, tęsdamas bendrus veiksmus per asmenis, kurių atžvilgiu byla atskirta, vertė nukentėjusį vystyti savo verslą ir perduoti M. P. ir kartu veikiančių asmenų naudai dalį pelno, o 2009 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bendrininkui, kurio atžvilgiu byla atskirta, grasinant panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. V. , jo artimųjų atžvilgiu ir neteisėtai reikalaujant perduoti didelės vertės turtą - 150 000 Lt, kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą, taip vykdant organizuotos grupės narių pateiktą reikalavimą - 2009 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiojo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), per bendrininką, kurio atžvilgiu byla atskirta, savo ir kartu veikiančių asmenų naudai užvaldė nukentėjusiojo turtą - 150 000 Lt, vėliau 2009-02-06 per bendrininką, kurio atžvilgiu byla atskirta, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į didelės vertės turto užvaldymą, bendrininkui, kurio atžvilgiu byla atskirta, veikiant pagal iš anksto numatytą planą ir 2009-02-06 apie 10:00 val. apgaule atviliojus Š. V. prie degalinės "Punia", esančios Marijampolės pl. 20, Kaune, o kitiems bendrininkams: asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta, ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims grasinant nukentėjusiajam Š. V. fiziniu smurtu, panaudodamas tyrimo metu nenustatytą ginklą ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, organizuotos grupės nariai: asmenys, kurių atžvilgiu byla atskirta, M. P. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys pagrobė teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą "IZH 71H" Nr. POM2351 su 13 vnt. šovinių, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, pareikalavo perduoti 10 000 eurų ir toliau vykdydami iš anksto numatytą planą automobiliu „Audi“ gabeno nukentėjusįjį iki Rokų gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį "Mersedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti.

M. P. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas buvo 2009 m. balandžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2010 m. rugpjūčio 28 d.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi M. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog M. P. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kuriuos gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, anksčiau teistas, nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos metu, naujas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe iš savanaudiškų paskatų, nesaistomas šeimyninių santykių, yra pagrindas manyti, kad M. P. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis M. P. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti..

Kaltinamasis skunde teigia, jog apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to į tai, kad jis, M. P. , iki suėmimo paskyrimo turėjo nuolatinį darbą bei pastovią gyvenamąją vietą, kur gyveno kartu su invalidu tėvu, iki sulaikymo dienos niekur nesislapstė. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos tyrimas ir teisminis nagrinėjimas tęsiasi jau ilgą laiką, šiuo metu kitam kaltinamajam paskirta ekspertizė, kurios atlikimas gali trukti ilgą laiko tarpą. Kaltinamojo nuomone, toks ilgas laikymas jį suimtu (16 mėnesių) pažeidžia jo teises, numatytas BPK 44 straipsnyje. Be to, kaltinamasis teigia, kad įtarime nurodytos nusikalstamos veikos, kuri buvo vykdoma 2008 m. pradžioje, įvykdyti negalėjo, nes tuo metu paleistas iš įkalinimo įstaigos.

Suimtojo M. P. teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo M. P. skundą atmesti.

Kaltinamojo M. P. skundas atmestinas.

Apygardos teismo nutartis, kuria kaltinamajam M. P. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas, įvertino M. P. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant termino pratęsimo klausimą. Teismas tinkamai vadovavosi BPK 121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose išdėstytais reikalavimais, numatančiais suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis M. P. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, todėl iš naujo nekartojami.

Iš suimtojo skundo turinio matyti, kad jis, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo nutartimi, ginčija ir savo kaltės klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, jog nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, todėl ar M. P. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant teisminio nagrinėjimo baigiamąjį dokumentą. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant kardomąją priemonę, turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tokių duomenų, kaip minėta, yra.

Suėmimo terminas M. P. pratęstas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs, slėpsis nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus.

Vertindamas pirmojo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pagrindo buvimą žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. P. yra kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šios aplinkybės gali pakakti pagrįstam manymui, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo. Šiuo pagrindu skiriant suėmimą, reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. P. anksčiau teistas, nevedęs, nesaistomas šeiminiais ryšiais. Kaltinamasis iš esmės savo skundo prašymą grindžia tuo, jog jis iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo turėjo nuolatinį darbą, pastovią gyvenamąją vietą – gyveno kartu su tėvu. Tačiau aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į M. P. gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą bei į tai, kad jis ir anksčiau teistas, sprendžia, kad kaltinamojo skunde minimos aplinkybės yra svarbios, bet nepaneigia galimybės, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinęs pirmiau minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo pagrindą.

Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis M. P. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pa­grįs­tą manymą, kad as­muo ga­li pa­da­ry­ti bent vie­ną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nu­ro­dy­tų nu­si­kal­ti­mų, ga­li pa­tvir­tin­ti in­for­ma­ci­ja apie to as­mens teis­tu­mą, jo vaid­muo pa­da­rant nu­si­kal­ti­mus, kaltinimas ke­lių nu­si­kal­stamų veikų pa­da­ry­mu, pra­gy­ve­ni­mo lė­šų ga­vi­mas iš nu­si­kals­ta­mos veik­los, nu­ken­tė­ju­sių­jų, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai bei ki­ti duo­me­nys.

Darydamas tokią išvadą, žemesnysis teismas atsižvelgė į tai, kad M. P. anksčiau teistas, šiuo metu kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamas veikas, kurių padarymu dabar kaltinamas, padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos metu, veikdamas organizuota grupe ir iš savanaudiškų paskatų. Nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, jų kartotinumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. P. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

Teismas pažymi, kad šiuo metu M. P. baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nėra konkrečiai apibrėžtas. Jis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių: bylos sudėtingumo ir apimties,  kaltinimų sunkumo. Teismas bylos vilkinimo šioje stadijoje nenustatė, todėl ilgai trunkantis M. P. suėmimo laikotarpis, šiuo metu dar  yra pateisinamas. Be to, Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 reikalavimų.

Šiuo metu M. P. baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme nutartimi, todėl BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi.

Dėl šių pirmiau nurodytų aplinkybių skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, o skundas jame nurodytais motyvais negali būti tenkinamas.

           Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

kaltinamojo M. P. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                        Regina Gaudutienė