Civilinė byla Nr. 2S-463-357/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02227-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškinį atsakovui A. M., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios interesus atstovauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir buvo nustatyta nepilnamečių vaikų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta laikina atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka; priteistas iš atsakovo A. M. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. kiekvienam vaikui po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo; įpareigota ieškovė K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; paliko nenagrinėtą ieškovės K. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. M., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios interesus atstovauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

3.       Atsakovas A. M., atstovaujamas advokatės A. J., pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir atsakovui iš ieškovės priteisti 600,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, kurios patirtos ruošiant 2022 m. gegužės 25 d. atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 6 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės K. G. atsakovui A. M. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad jis 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes atsakovas neturėjo galimybės pateikti visų su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusių dokumentų. Pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitų faktūrų ir 2022 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo matyti, kad atsakovas patyrė 600,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant bei pateikiant atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties panaikinimo. Teismas nustatė, kad nurodyta suma už procesinių dokumentų parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 8.15 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

6.       Teismo vertinimu, procesinių dokumentų pateikimas, iniciavimas analogiško naujo civilinio proceso, nors šalių ginčas jau nagrinėtinas tiek (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus apygardos teisme, visų ieškovei žinomų aplinkybių nepateikimas teismui, nagrinėtinu atveju laikytinas kaip ieškovės netinkamas procesinis elgesys, kuriuo buvo suklaidintas teismas ir kiti bylos proceso dalyviai, ko pasėkoje 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones bei paliktas nenagrinėtu ieškovės K. G. patikslintas ieškinys. Teismas sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė K. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. papildomą nutartį ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis yra neteisėta, vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra daugiau kaip pusę metų Lietuvoje, byla dėl gyvenamosios vietos, išlaikymo ir visų kitų ieškinyje nurodytų klausimų yra teisminga Lietuvos teismui, todėl teismas pasielgė neteisingai, palikdamas ieškinį nenagrinėtu. Teismas pažeidė CPK 782 normas ir nepagrįstai nutraukė civilinė bylą. Jokio teisinio pagrindo šiai dienai nutraukti pradėtą procesą, palikti ieškinį nenagrinėtu nėra. Vilniaus apygardos teisme sprendžiamas ginčas dėl vaikų grąžinimo į (duomenys neskelbtini), dėl to su kuriuo iš tėvų jie turėtų gyventi, kaip išlaikomi ir kaip bendraujama su jais tokios bylos jokiame kitame teisme nėra ir jis nevyksta (duomenys neskelbtini).

7.2.                      Esant neteisėtai teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarčiai, turi būti panaikinta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8.       Atsakovas A. M. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir iš jos atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovė savo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinimo grindžia jos nurodomu 2022 m. gegužės 26 d. teismo nutarties dėl ginčo esmės neteisėtumu ir nepagrįstumu, t. y. tais pačiais motyvais, kuriais ji jau grindė savo atskirąjį skundą dėl 2022 m. gegužės 26 d. teismo nutarties panaikinimo. Ieškovė neginčija atsakovui priteistų 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, jų dydžio.

8.2.                      Teismas pagrįstai atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, šį procesinį sprendimą motyvavo. Esminę teisinę reikšmę priteisiant atsakovui bylinėjimosi išlaidas turėjo ir tai, kad ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. pradiniame ieškinyje ir 2022 m. gegužės 5 d. patikslintame ieškinyje nuo teismo nuslėpė faktus apie anksčiau jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) teisme ir Vilniaus apygardos teisme pradėtus teisminius procesus dėl tų pačių nepilnamečių vaikų, taip akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis. Dėl tokio nesąžiningo ieškovės elgesio teisme buvo neteisėtai ir nepagrįstai priimtas jos 2022 m. gegužės 5 d. patikslintas ieškinys atsakovui bei 2022 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias teismas vėliau panaikino 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi, tik iš atsakovo 2022 m. gegužės 25 d. atskirojo skundo sužinojęs minėtus faktus apie anksčiau pradėtus teisminius procesus, bei ieškovės ieškinį atsakovui palikdamas nenagrinėtu.

8.3.                      Yra pagrindas civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl 2022 m. birželio 6 d. papildomos teismo nutarties panaikinimo ir civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl 2022 m. gegužės 26 d. teismo nutarties panaikinimo sujungti į vieną civilinę bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis, kuria teismas išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą papildomo procesinio teismo sprendimo instituto pagrindu ieškinį teismui palikus nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

11.       Pagal nurodytą teisinį reguliavimą klausimą dėl galimai susijusių bylų, nagrinėjamų tame pačiame teisme ar skirtinguose teismuose, sujungimo sprendžia ne bylą (bylas) nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka paskirtas teisėjas (paskirti teisėjai), bet atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuriems įstatymu priskirti specialūs bylų sujungimo klausimui išspręsti procesiniai įgaliojimai. Bylų sujungimo klausimas sprendžiamas ne byloje, kurioje nagrinėjamas tam tikras ginčas iš esmės, nes jis paliečia ne vieną, o mažiausiai dvi prašomas sujungti civilines bylas.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovės K. G. atskirieji skundai dėl 2022 m. birželio 6 d. papildomos teismo nutarties panaikinimo ir dėl 2022 m. gegužės 26 d. teismo nutarties panaikinimo yra nagrinėjami skirtingose civilinėse bylose. Teismas nenustatė pagrindo kreiptis į skyriaus pirmininkę dėl civilinių bylų sujungimo.

Dėl naujų įrodymų

13.       CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą - Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eN2-2072-560/2022. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad naujas įrodymas gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, kad jis neužvilkins bylos nagrinėjimo, jį priima.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

15.       Asmens teisė į teismą exspressis verbis (žodžiu) įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

16.       Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas, taip pat apeliacinėje instancijoje. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

17.       Nagrinėjamu atveju teismas nevertina ieškovės argumentų, susijusių su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 26 d. nutarties teisėtumu, kadangi šios nutarties teisėtumas įvertintas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilėje byloje Nr. 2S-462-368/2022, kuria Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nutartis palikta nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildoma nutartimi

18.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes atsakovas neturėjo galimybės pateikti visų su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusių dokumentų, o būtent už atsakovo A. M. 2022 m. gegužės 25 d. atskirojo skundo parengimą per advokatą atsakovui 2022 m. gegužės 24 d. buvo išrašyta išankstinė sąskaita už teisinę pagalbą, kurios apmokėjimo terminas buvo 2022 m. birželio 1 d.. Teismas konstatavo kad laikydamasis sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino, atsakovas šią sąskaitą ir apmokėjo 2022 m. birželio 1 d., t. y. jau po 2022 m. gegužės 26 d. teismo nutarties priėmimo. Nustatė, kad atsakovui apmokėjus 2022 m. gegužės 24 d. išankstinę sąskaitą, 2022 m. birželio 1 d. atsakovui buvo išrašyta galutinė sąskaita už teisinę pagalbą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesant advokato sąskaitos už atskirojo skundo parengimą apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negalėjo būti pateiktas anksčiau, t. y. iki 2022 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nepraleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.

20.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitų faktūrų ir 2022 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nustatė, kad atsakovas patyrė 600,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant bei pateikiant atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodyta suma už procesinių dokumentų parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 8.15 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

21.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme (CPK 94 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Tokiu atveju vertintinas tik šalių procesinis elgesys ir bylos užbaigimo nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės priežastys.

22.       Apeliacinės distancinės teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad procesinių dokumentų pateikimas, iniciavimas analogiško naujo civilinio proceso, nors šalių ginčas jau nagrinėtinas tiek (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus apygardos teisme, visų ieškovei žinomų aplinkybių nepateikimas teismui, nagrinėtinu atveju laikytinas kaip ieškovės netinkamas procesinis elgesys, kuriuo buvo suklaidintas teismas ir kiti bylos proceso dalyviai, ko pasėkoje 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones bei paliktas nenagrinėtu ieškovės K. G. patikslintas ieškinys atsakovui A. M., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios interesus atstovauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis, kuria teismas leido grąžinti pareiškėjo A. M. ir suinteresuoto asmens K. G. nepilnamečius vaikus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), palikta nepakeista.

23.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad  atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio, todėl pagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui jas pagrindžiančius įrodymus, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Rasa Bartašienė