Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-879/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06575-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                      2024 m. spalio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui,

nuteistajam D. U., jo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirtas 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, D. U. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą arešto bausmę, D. U. paskirta galutinė bausmė - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas.

Į bausmės laiką įskaitytas D. U. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 8 d. baudžiamąjį įsakymą (dvi dienos) bei laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. vasario 20 d. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

 Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo D. U. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Nuspręsta tenkinti nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį ir iš D. U. priteisti J. S. 1 084,84 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis eurus 84 ct) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       D. U. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2024 m. vasario 19 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilių stovėjimo aikštelėje automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio D. S. ir grasindamas jam susidorojimu, rankos kumščiu daužė priekinį automobilio stiklą, o D. S. išvažiuojant automobiliu iš aikštelės, stikliniu buteliu tyčia, be jokios priežasties, išdaužė priekinį automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu priėjęs prie toje pačioje aikštelėje stovinčio J. S. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) beisbolo lazda išdaužė priekinius ir galinius automobilio žibintus ir apgadino priekinį bamperį, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, rankoje laikydamas beisbolo lazdą priėjo prie automobilyje „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčios K. L., vartodamas necenzūrinius žodžius, įkišęs beisbolo lazdą pro pravirą automobilio langą, grasino jai sudaužyti jos automobilį, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais nukentėjusiajam D. S. padarė 50 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai J. S. – 1 084,84 Eur turtinę žalą. Minėtais veiksmais D. U. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Nuteistasis D. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, jam paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui. D. U. įsitikinimu, teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, netinkamai jo atžvilgiu pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Pasak apelianto, teismas nepakankamai įvertino to, kad jis praeityje yra teistas už kitos rūšies nusikalstamą veiką, o ši jo veika yra atsitiktinė. Padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl žalos atlyginimo, šiuo metu dirba, kad galėtų atlyginti žalą, gailisi dėl padarytos skriaudos ir žada tokio pobūdžio veikų nebedaryti.

3.       Teismo posėdyje nuteistasis D. U. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo D. U. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimas, sutinkama su jam parinkta bausmės rūšimi, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

7.       Kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. 

8.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

9.               Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10.       D. U. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas D. U. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu bei nuteistajam paskyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, apylinkės teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą arešto bausmę ir D. U. paskyrė galutinę bausmę - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

11.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį.

12.               Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo nuteistajam D. U. motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. U. laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos 284 straipsnyje, padarymą ir nustatydamas jos trukmę, bausmių skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 641 straipsnio nuostatas, pasirinko teisingą bausmių bendrinimo būdą.

13.               Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. U. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, jog D. U. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką - vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnis), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į D. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nors dalis teistumų yra išnykę, tačiau praeityje jis nuo 2014 m. ne kartą buvo teisiamas už įvairias nusikalstamas veikas, jam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, taip pat skirtos arešto bausmės (1 t., b. l. 158-172). Be to, trejų metų laikotarpiu jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (tame tarpe ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą), paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 145-157). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnio pobūdžio (arešto) bei laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą, D. U. elgesio iš esmės neįtakojo ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, konstatavo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jos terminą arčiau vidurkio.

14.               Pažymėtina, kad nepaisant to, kad buvo nustatyta viena D. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuteistajam už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo trukme yra mažesnė už įstatymo leidėjo nustatytą šios bausmės vidurkį. Šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam dar labiau sumažinti paskirtos bausmės trukmę, nėra. Paskirta bausmė, remiantis BK 641 straipsniu, nuteistajam dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 8 mėnesių). Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 40 parų arešto bausmės, t. y. 30 parų arešto. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek skundžiamu nuosprendžiu D. U. paskirta bausmė už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta.

15.               BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

16.               Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17.               Pagal D. U. padarytos nusikalstamos veikos kategoriją ir jam paskirtos subendrintos bausmės dydį baudžiamasis įstatymas numato galimybę atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, tačiau tai yra tik formalus pagrindas, kurio šio įstatymo taikymui nepakanka. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties D. U. asmenybe, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai pažymėjo, kad nors dalis teistumų kaltinamajam yra išnykę, tačiau praeityje jis nuo 2014 m. ne kartą buvo teisiamas už įvairias nusikalstamas veikas, jam ne kartą buvo skirtos švelnesnio pobūdžio – baudos, arešto bausmės bei du kartus skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, (1 t., b. l. 158-172), trejų metų laikotarpiu jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 145-156), naują tyčinį nusikaltimą padarė netrukus po jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo paskelbimo ir neatlikęs pastaruoju procesiniu sprendimu paskirtos arešto bausmės. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad D. U. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų du kartus paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Nors D. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta tokios rūšies nusikalstama veika yra atsitiktinė, tačiau pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą (1 t., b. l. 159), todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. U. neabejotinai charakterizuojamas neigiamai ir nusikalto ne atsitiktinai. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. U. paskyrus tik realų laisvės atėmimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo skyrimas nuteistajam pažeistų teisingumo principą bei nepasiektų bausmėms keliamų tikslų. 

19.       Apeliacinės instancijos teismui pateiktas D. U. ir nukentėjusiosios J. S. susitarimas dėl žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios J. S. rašytinis patvirtinimas, kad D. U. jai po skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą, yra susiję su skundžiamo nuosprendžio vykdymu, tačiau nepaneigia apylinkės teismo motyvų dėl bausmės rūšies ir trukmės parinkimo bei nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

20.       Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su nuteistojo D. U. atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš nuteistojo nepriteistinos, kadangi nuteistajam D. U. apeliacinės instancijos teisme atstovavo gynėjas pagal susitarimą – advokatas K. P., o antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas A. Šukaitis nuo dalyvavimo teismo posėdyje buvo atleistas.

21.               Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

Nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                         Algirdas Gaputis

Jolanta Raščiuvienė

Daina Vaidachavičienė