Administracinė byla Nr. I-2776-815/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00992-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rūtos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei – šios institucijos Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio specialistei Danutei Martinkevičienei, atsakovės – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei – šios sąjungos teisininkei Neringai Adomaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V. P. (V. P.), L. R., G. J. dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėjas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, ir Vilniaus apskrities VPK) su skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 20-22) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, ir Profesinė sąjunga) sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliui V. P., Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui L. R. ir Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui G. J.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis bei tokiais argumentais.
2.1. Vilniaus apskrities VPK 2011 m. balandžio 5 d. gavo 2011 m. balandžio 4 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Vidaus tyrimų valdybos tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-11-IS-18 „Dėl M. G. skundo patikrinimo rezultatų ir Vilniaus apskr.. VPK pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir išvada Nr. 5-11-IS-18), kurioje nurodyta, kad Policijos departamente 2011 m. kovo 3 d. gautas M. G. skundas, kuriame pareiškėjas nurodė esąs kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje ir 290 straipsnyje, padarymu, kad pareiškėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir byloje pateiktomis policijos pareigūnų pokalbių garso įrašų stenogramomis, kuriose pareigūnai neetiškais posakiais apibūdina įvykusią konfliktinę situaciją, policijos pareigūnams pasipriešinusio pareiškėjo asmenybę bei kitas įvykio aplinkybes, mano, kad ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus apskrities VPK pareigūnai A. A. ir M. M. atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu privalėjo inicijuoti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio V. P., Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) postinio L. R. ir Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiojo specialisto G. J. atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir įvertinti Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmus. Išvadoje Nr. 5-11-IS-18 nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis V. P., Vilniaus apskrities VPK OVS postinis L. R. ir vyriausiasis specialistas G. J. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.1, 4.3, 4.13, 4.25 ir 7.6 punktų nuostatas ir jiems gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė.
2.2. Vilniaus apskrities VPK, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 10-S-5837 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos nariams V. P., L. R. ir G. J. tarnybines nuobaudas.
Profesinė sąjunga 2011 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 01-01-72 nusprendė neduoti sutikimo skirti V. P., L. R. ir G. J. tarnybines nuobaudas, motyvuodama tuo, kad atsakovei kelia pasipiktinimą sprendimai taikyti tarnybines nuobaudas pareigūnams tose situacijose, kai nusikaltimus, baudžiamuosius ir kitus nusižengimus padarę asmenys pateikia skundus, siekdami tokiu būdu susidoroti ar atkeršyti pareigūnams, kurie tiesiog atliko savo darbą.
2.3. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, profesinių sąjungų nariams skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių, skiriant tarnybines nuobaudas, apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškiančio žmogaus prigimtinę teisę būti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos ar susivienijimo nariais, taip pat reiškiančio garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje; be to, Įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatos dera su Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“, kurią 1994 m. birželio 23 d. ratifikavo Lietuvos Respublika, 1 straipsnio, kuriame įtvirtinta, jog darbuotojų atstovai įmonėje (o tokiais pagal Konvencijos 3 straipsnio a punktą laikomi ir profesinių sąjungų narių paskirti arba išrinkti atstovai) naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas, nuostatomis.
2.4. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170-04; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748-06; 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje A146-1590/2008). Byloje nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. Profesinei sąjungai žinoma nurodyta teismų praktika, todėl sąmoningas nemotyvuotas nesutikimas, prieštaraujantis teisės normoms bei aprobuotai teismų praktikai, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.
II
Atsakovė – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29-32) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Sistemiškai aiškinant galiojančias teisės aktų nuostatas, nesutikimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo yra teisėtas, o teismų praktika nepagrįstai susiaurintos profesinių sąjungų, veikiančių vidaus reikalų sistemoje, teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta profesinių sąjungų veiklos laisvė ir veiklos tikslas, profesinių sąjungų veiklos sritis ir ribas reguliuoja Profesinių sąjungų įstatymas; Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti draudimas bausti profesinės sąjungos narius dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, garantija profesinės sąjungos nariams nebūti persekiojamiems už narystę arba veiklą profesinėje sąjungoje, taip pat socialinė garantija nebūti nubaustiems be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo.
2. Įstatymas nenumato įpareigojimo vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo tik narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu. Sistemiškai vertinant teisės aktus akivaizdu, kad profesinės sąjungos veikla pagrįsta įvairiu darbdavio veiksmų ir sprendimų vertinimo spektru, t. y. darbdavio priimamų teisės aktų teisėtumo vertinimas, darbo įstatymo laikymosi kontrolė, socialinių garantijų įgyvendinimo užtikrinimas, tame tarpe – tarnybinių nuobaudų pagrįstumas. Darbdavys, kreipdamasis į profesinę sąjungą ir prašydamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui, tik patvirtina, jog profesinė sąjunga turi teisę sutikti arba nesutikti su tarnybine nuobauda, tai yra profesinei sąjungai įstatymo suteikta garantija ir teisė į bendrą bei teisingą sprendimo priėmimą. Kadangi Vidaus tarnybos statute ši teisė yra suteikta, pasinaudojimas ja negali būti įvardytas kaip Profesinės sąjungos poveikis vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimui.
3. Profesinė sąjunga, vykdydama savo veiklą, nesiekia dirbtinai kurti kliūčių Vilniaus apskrities VPK vykdyti vidaus administravimo funkcijų. Profesinės sąjungos taryba, nagrinėdama Vilniaus apskrities VPK prašymą dėl išankstinio sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę V. P., L. R. ir G. J., nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai siekia nubausti minėtus pareigūnus, kurie yra Profesinės sąjungos nariai. Profesinės sąjungos taryba neviršijo įgaliojimų, išnagrinėdama tarnybinio patikrinimo išvadą ir nešališkai įvertindama įvykio aplinkybes bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą ir priežastis. Užimdama aktyvią poziciją pareigūnų teisių gynyboje, Profesinė sąjunga įvertino faktą, jog pareigūnus siūloma bausti nepagrįstai.
4. Būtina atsižvelgti į tai, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas tiesiogiai įtakoja Profesinės sąjungos nario ekonominę situaciją ir karjeros galimybes: esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai pareigūnas netenka teisės būti paskatintas, įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, dalyvauti atrankose į aukštesnes pareigas ir kt., todėl, skiriant tarnybinę nuobaudą, būtina griežtai laikytis privalomų procedūrų, vengti bet kokios diskriminacijos ar subjektyvumo, tarnybinę nuobaudą skirti tik pagrįstai, visiškai įrodžius pareigūno kaltę ir jo neteisėtus veiksmus.
5. Nagrinėjamu atveju darbdavio interesai nebuvo pažeisti, nes darbdavys neturėjo pagrindo, vadinasi ir teisės, siūlyti taikyti tarnybinę atsakomybę, kadangi nebuvo visapusiškai įvertinti V. P., L. R. ir G. J. veiksmai, jų kaltė, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos tikslams. Tokiais atvejais tik įsigilinus į tarnybinės nuobaudos pagrįstumą galima įvertinti visas aplinkybes bei Profesinės sąjungos tarybos nesutikimo pagrįstumą.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė – šios institucijos Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio specialistė Danutė Martinkevičienė (2010 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 57)), remdamasi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, papildomai nurodė, jog: tretieji suinteresuoti asmenys pripažino, kad elgėsi neetiškai, tokį savo poelgį pateisina tuo, kad buvo labai susijaudinę, nes buvo sužalotas jų kolega; pareigūnas bet kurioje situacijoje turi suvaldyti savo emocijas ir elgtis tinkamai, taip, kad nesukeltų nesusipratimų asmeniui, kuriam yra inkriminuojamas teisės pažeidimas.
2. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė – šios sąjungos teisininkė Neringa Adomaitienė (2011 m. sausio 24 d. įgaliojimas Nr. 001-04-17 (b. l. 58)), remdamasi atsiliepime pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėžė, kad pareigūnas nėra robotas ir turi savo emocijas, šiuo atveju suveikė žmogiškasis faktorius.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:
1.1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas A. L. 2011 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-18 „Dėl M. G. skundo patikrinimo rezultatų ir Vilniaus apskr. VPK pareigūnų veiksmų“ (b. l. 9-12) konstatavo, jog „<...> iš 2010-07-30 garso įrašo stenogramos matyti, kad Vilniaus apskr. VPK pareigūnai V. P., L. R. ir G. J., aptardami įvykio aplinkybes, nemandagiai ir neetiškai kalbėjo apie M. G.. Akivaizdu, kad policijos pareigūnų pokalbyje vartoti pasisakymai, kurie tapo žinomi kitiems asmenims, turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui. Policijos pareigūnai V. P., L. R. ir G. J. savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 4.1, 4.3, 4.13, 4.25 ir 7.6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, todėl pareigūnų elgesys svarstytinas Vilniaus apskr. VPK Centrinėje etikos komisijoje. Taip pat spręstinas policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas.“ ir pasiūlė, be kita ko: pirma, tarnybinį patikrinimą baigti; antra, pavesti Vilniaus apskrities VPK viršininkui K. L. už Etikos kodekso 4.1, 4.3, 4.13, 4.25 ir 7.6 punktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą spręsti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio V. P., Vilniaus apskrities VPK OVS postinio L. R. ir Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiojo specialisto G. J. tarnybinės atsakomybės klausimą bei šių policijos pareigūnų veiksmus apsvarstyti Vilniaus apskrities VPK Centrinės etikos komisijos posėdyje.
1.2. Išvadoje Nr. 5-11-IS-18, be kita ko, nustatyta :
1.2.1. 2010 m. liepos 30 d. apie 22. 30 val. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliai V. P. ir V. T. (V. T.) Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo nurodymu nuvyko į konflikto vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Policijos pareigūnams bendraujant su juos pasitikusia I. N., priėjo agresyviai nusiteikęs M. G., kuris keikėsi ir grasino I. N. fiziniu susidorojimu. Policijos pareigūnams pareikalavus, kad M. G. nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, jis pradėjo pareigūnus įžeidinėti necenzūriniais rusiškais žodžiais, pareigūnams bandant sulaikyti M. G., jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo ir sužalojo patrulį V. T. (vengdamas sulaikymo, ranka smogė patruliui V. T. į kaktą ir išvengė sulaikymo (V. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – odos nubrozdinimais kaktoje ir kairės plaštakos II piršto sumušimas)), vėliau patruliams V. P. ir V. T. vėl bandant sulaikyti M. G., pastarasis aktyviais veiksmais priešinosi, nuo žemės paėmęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, bandė juo suduoti pareigūnams.
1.2.2. 2010 m. liepos 30 d. 23.05 val. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis V. P. skambino į Vilniaus apskrities VPK OVS ir bendravo su postiniu L. R.. Patrulis V. P. informavo postinį L. R. apie įvykio aplinkybes, pokalbio metu nusikeikė necenzūriniu rusišku žodžiu. L. R. pokalbio metu keletą kartų nusikeikė necenzūriniais žodžiais, sakė patruliui V. P. „<...> šauti reikėjo į koją nebent <...>, jo invalidu padarytum ir viską; <...> arba reikia namą padegti, arba susprogdinti, tai ką jiems patart kaip geriau; <...> iš pradžių padegti, o paskui susprogdinti“. Po to su patruliu V. P. bendravo Vilniaus apskrities VPK OVS vyresn. specialistas G. J., kuris pokalbio metu vartojo įvairius neetiškus posakius.
1.2.3. V. P., L. R. ir G. J. pripažino, jog minėtų pokalbių metu, aptardami įvykio aplinkybes, elgėsi neetiškai ir dėl to apgailestauja.
1.3. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2011 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 01-01-72 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ (toliau – ir raštas Nr. 01-01-72) (b. l. 6-7, 35-36) nusprendė neduoti sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę Vilniaus apskrities VPK pareigūnams V. P., L. R. ir G. J.. Rašte Nr. 01-01-72, be kita ko, nurodyta:
„<...> Tarnybiniu patikrinimu nustatyta, kad M. G. kaltinamas viešoje vietoje garsiai keikęs necenzūriniais žodžiais ir grasinęs moteriai fiziniu susidorojimu, trikdęs visuomenės rimtį, tuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Be to, pasipriešinęs valstybės tarnautojams, nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams prisistatyti, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nutraukti neteisėtus veiksmus. Taip pat bandė išvengti sulaikymo, ranka smogė patruliui, ko pasėkoje pastarajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Toliau nustatyta, kad M. G. aktyviais veiksmais priešinosi, nuo žemės paėmęs nenustatytą daiktą bandė suduoti pareigūnams.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje turbūt tendencingai nenurodoma, kad tas „nenustatytas daiktas“ buvo metalinis strypas, kurio smūgio patrulis V. P. išvengė žaibiškos reakcijos dėka. Pareigūnų teigimu, betrūko vos kelių centimetrų, kad šiuo metaliniu strypu būtų suduotas smūgis į galvą – greičiausiai mirtinas smūgis.
Akivaizdu, jog šis įvykis neeilinis, sukėlęs pareigūnų gyvybei ir sveikatai pavojų. Pareigūnas yra ne tik vykdomosios valdžios atstovas, jis yra ir žmogus, su savo reakcijomis į ypatingai stresines situacijas. Turbūt šioje situacijoje naivu tikėtis mandagumo ir dalykiškumo.
Akcentuotina, kad pareigūnas V. P. savo emocijas išliejo ne viešai, o skambindamas savo asmeniniu mobiliuoju telefonu Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams, kuriuos asmeniškai pažįsta ir palaiko draugiškus ryšius.
OVS pareigūnai teigė taip pat patyrę stresą kai sužinojo įvykio aplinkybes. Jie jautė atsakomybę už tai, kad davė nurodymą vykti iš pažiūros į eilinį įvykį, kuris vos nesibaigė tragiškai.
Profesinės sąjungos nuomone, šiuos pareigūnus reikia siųsti ne į Vilniaus apskr. VPK Centrinės etikos komisijos posėdį jų elgesio apsvarstymui, o organizuoti profesionalaus psichologo pagalbą.
Profesinei sąjungai apskritai kelia pasipiktinimą sprendimai taikyti tarnybines nuobaudas pareigūnams tose situacijose, kai nusikaltimus, baudžiamuosius ar kitus nusižengimus padarę asmenys teikia skundus, siekdami tokiu būdu susidoroti ar atkeršyti pareigūnams, kurie tiesiog atliko savo darbą.“
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2011 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 01-01-72 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ (b. l. 6-7, 35-36) pagrįstai nusprendė neduoti sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę Vilniaus apskrities VPK pareigūnams V. P., L. R. ir G. J..
Teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalį profesinių sąjungų nariams skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Remiantis gausia minėtą teisinį reguliavimą aiškinančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1590/2008, 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-493/2010, 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1503/2011). Šioje administracinėje byloje nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Vilniaus apskrities VPK skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 01-01-72 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ išdėstytas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliui V. P., Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui L. R. ir Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui G. J. naikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti.
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 01-01-72 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ išdėstytą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliui V. P., Operatyvaus valdymo skyriaus postiniui L. R. ir Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui G. J. panaikinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rūta Miliuvienė
Ernestas Spruogis