Administracinė
byla Nr. AS143-307/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00397-2011-6
Procesinio sprendimo
kategorija 67 (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2011 m. balandžio 8
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir
Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“
atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario
18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios
akcinės bendrovės ,,Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio
ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos
verslo paramos agentūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo ir įsakymo
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Litesko“) 2011
m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas
panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau –
atsakovas, Ūkio ministerija) 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-153
,,Dėl projekte Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 nustatytų pažeidimų“ ir
Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – Ūkio ministras) 2011 m. sausio 12
d. įsakymą Nr. 4-20 ,,Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 vykdytojai uždarajai
akcinei bendrovei ,,Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo bei
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-346
pakeitimo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę
– iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo
sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.
Pareiškėjas
nurodė, kad, nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, palankaus teismo sprendimo
atveju jo projektui skirtos Europos Sąjungos paramos sumažinta dalis gali būti
išskirstyta ir įsisavinta kitose priemonėse ar projektuose. Tokiu atveju jis
neturės galimybės faktiškai gauti ginčijamame sprendime nurodytos jo projektui
skirtos Europos Sąjungos paramos 25 procentų dalies. Dėl to, pareiškėjo nuomone,
kyla reali grėsmė, kad iki ginčijamų aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas,
o tuo pačiu ir palankaus teismo sprendimo įvykdymas, gali pasunkėti ar
pasidaryti negalimas. Be to, jis įsipareigoja iki bylos išnagrinėjimo nenaudoti
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, viršijančios sprendimu sumažintą
sumą, todėl net ir neigiamo teismo sprendimo atveju prašoma reikalavimo
užtikrinimo priemonė nepažeis proporcingumo principo bei viešojo intereso.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalimi
nepatenkino pareiškėjo prašymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ABTĮ) 71 str.).
Teismas
nurodė, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas
proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių
reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje
proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo,
turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo
priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y.
kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo
buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Sprendžiant
reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, atsižvelgtina į prašomų
užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu
suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybės būtų adekvatus siekiamam
tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros
ir viešojo intereso. Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo
nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teismo nuomone, negalima
daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo
priemonę. Pareiškėjo skundo teismui tikslas – pripažinus atsakovo veiksmus
neteisėtais ir panaikinus ginčijamus administracinius aktus, gauti visą paramos
sumą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal programą, kurioje dalyvavo
pareiškėjas pagal pateiktą paraišką. Tokiam teismo sprendimui įvykdyti nėra
pagrindo sustabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą. Pareiškėjas iš
esmės siekia užsitikrinti, kad jam būtų išmokėta ginčijamu įsakymu sumažinta
paramos lėšų dalis. Tačiau pagrindas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių
yra teismo sprendimo dėl nagrinėjamo, o ne dėl ateityje galinčio kilti ginčo
įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo
manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes,
teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo negali
būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas
atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti atsakovo Ūkio ministerijos
2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (19.2-52)-3-153) ir Ūkio ministro 2011 m.
sausio 12 d. įsakymo Nr. 4-20 bei 2011 m. vasario 9 d. projekto „Biomasės
kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“, projekto kodas
Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009, finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo
susitarimo Nr. 1 galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam skirtos Europos Sąjungos
paramos dalis, kuri buvo sumažinta (4,5 mln. Lt), būtų paskirstyta antrajame
kvietime teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti pagal priemonę
„Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ arba, jei
lėšos liktų neįsisavintos, tai jos gali būti perkeltos į kitas priemones, todėl
jis nebegalėtų gauti sumažintos 4,5 mln. Lt paramos dalies. Teismas nenurodė, į
kokio ateityje galinčio kilti ginčo sprendimo įvykdymo užtikrinimą yra
nukreiptos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (ABTĮ 106 str. 1
d. 5 p.). Teismas iš esmės patvirtino, jog skundo tikslas yra nukreiptas
būtent į padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo, atkūrimą, t. y. padėties,
kurioje jam objektyviai įmanoma gauti projektui skirtą Europos Sąjungos paramą.
Teismas prieštarauja pats sau.
2.
Vykdomas projektas turi išskirtinę reikšmę viešajam interesui. Įgyvendinamas
projektas pagal savo turinį ir mastą yra ypatingai svarbus pagal Nacionalinę
bendrąją strategiją, Nacionalinę energetikos strategiją ir kitus viešojo
intereso aspektus. Projektui skirta parama yra būtina sąlyga jam sėkmingai
įgyvendinti. Pateikė įrodymus apie galimas itin neigiamas ekonomines pasekmes
jo veiklai ir viešajam interesui, kurias gali sukelti projektui skirtos paramos
sumažinimas. Ginčijamų aktų vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo
atveju sukeltų daug didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas jų galiojimo
sustabdymas, kuris atitinka tiek adekvatumo, tiek proporcingumo, tiek viešojo
intereso užtikrinimo reikalavimus.
Atsakovas
atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su atskiruoju skundu.
Atsakovas
nurodo, kad pareiškėjas automatiškai negaus visos paramos sumos. Pareiškėjui
yra nustatyti visų pirma įpareigojimai deramai vykdyti sutarties sąlygas ir
užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimą, tačiau nėra nustatytos prievolės
būtinai panaudoti visą skirtą paramos sumą. Tai, kad pareiškėjas nebeatgaus 4,5
mln. Lt paramos dalies, yra tik paties jo abstraktūs ir subjektyvūs
samprotavimai, nepagrįsti jokiais argumentais ir faktais. Teismo sprendimui
įvykdyti nėra pagrindo sustabdyti skundžiamų aktų galiojimo.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš esmės inicijuoja ginčą dėl nurodytų administracinių
aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šių aktų galiojimą,
t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą
reikalavimo užtikrinimo priemonę (T 1, b. l. 1–29).
ABTĮ 71
straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu
prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu,
nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti negalimas.
Teismas,
spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių
reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba
pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą
(veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų
negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant
minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį,
nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų
faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal
nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų
proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo
intereso.
Atsižvelgus į
šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės
užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo
prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo
manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus
skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba
taptų negalimas. Jei Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos būtų
perskirstytos, dar nereiškia, jog nebus įvykdytas pareiškėjui palankus teismo
sprendimas. Pareiškėjo tariamas įsipareigojimas nenaudoti ginčijamos paramos
sumos pagal ABTĮ nuostatas yra negalimas. Galimi pareiškėjo nuostoliai dėl
sumažintos paramos, jeigu atsirastų, galėtų būti atlyginami teisės aktų
nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų
neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių
interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Pažymėtina, kad
skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas
priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir
kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant
skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti
atskirų bylų faktinių situacijų.
Esant tokioms
aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama
nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui
užtikrinti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalis iš esmės
yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė