Civilinė byla Nr. 2-467-524/2008
Procesinio sprendimo kategorija 126.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. gegužės 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei R. Ž., jos atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, atsakovui A. Ž., bankrutuojančios A. Ž. individualios įmonės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, trečiajam asmeniui L. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams A. Ž., bankrutavusiai A. Ž. individualiai įmonei dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe ir kt., civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį A. Ž. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
ieškovė R. Ž. pateiktu ieškiniu prašo pripažinti bankrutavusią A. Ž. individualią įmonę ir iš šios įmonės veiklos kylančias prievoles asmenine atsakovo A. Ž. nuosavybe, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, prievolę L. A. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-09-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-2412-57 dėl 52 216,91 Lt - asmenine ieškovės prievole. Nurodo, kad 1999 m. nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, buvę sutuoktiniai gyveno atskirai. Teigia, kad atsakovas įkūrė individualią įmonę, tačiau ieškovė iš įmonės veiklos neįgijo jokio turto, nedalyvavo jos veikloje. Pažymi, kad žemės sklypą pirko iš skolintų pinigų, kurių negrąžinus teismas priteisė skolą iš ieškovės.
Atsakovės bankrutavusios A. Ž. individualios įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo P. Puidokas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl nėra pagrindo 2004 m. įgytą žemės sklypą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Teigia, kad įmonė buvo įsteigta ir veikė ieškovės ir atsakovo santuokos metu, todėl įmonė ir iš jos veiklos gautos pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovė nenuginčijo sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, todėl prieš įmonės kreditoriams abu sutuoktiniai atsako solidariai. Pažymi, jog ieškovė laikytina neribotos atsakomybės juridinio asmens - A. Ž. individualios įmonės - dalyve, todėl yra atsakinga už juridinio asmens prievoles.
Ieškovės atstovas adv. E.Giedraitis teismo posėdyje paaiškino, kad byloje dėl santuokos nutraukimo A. Ž. pripažino, jog gyvena atskirai, o tai , kad neįregistravo ištuokos, yra tik formalumas. Byloje dėl išlaikymo priteisimo liudytojai įrodo, jog šeima yra iširusi, o atsakovas išlaikymo vaikui neteikė. Byloje dėl skolos iš L. A. priteisimo įrodyta, kad paskola yra R. Ž. asmeninė. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji turi negalią, todėl negalėjo prisidėti prie individualios įmonės veiklos.
Atsakovės bankrutuojančios A. Ž. individualios įmonės atstovas adv. A. Jaskelevičius teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė nepaneigė įstatyme nustatytos sutuoktinių prievolių bendrumo prezumpcijos. Kitos bylos neturi prejudicinės reikšmės, nes šioje byloje dalyvauja kitos šalys. Įmonės veikla vertėsi ieškovė, o ne A. Ž., nes ji veikė kaip direktorė ir paėmė iš įmonės 159650 Lt ir nepateikė juos pagrindžiančių dokumentų. Ieškinys pareikštas tik tada, kai kreditoriai pradėjo turto išvaržymą.
Atsakovas A. Ž. paaiškino, kad įmonė buvo įkurta ieškovei, ji veiklą išimtinai vykdė viena, buvo sutarta, kad pelnas bus jos. Jie santuoką nutraukė prieš 2 metus, iš įmonės pelno buvo mokama už butą. Skyrybos buvo fiktyvios. Žemės pirkimo aplinkybės jam yra žinomos ir tai nėra asmeninė ieškovės nuosavybė.
Trečiasis asmuo L. A. paaiškino, kad visą veiklą įmonėje vykdė ieškovė, A. Ž. remontavo siuvimo mašinas.
Ieškinys atmestinas.
Šioje byloje esminis teisinis ginčas kyla dėl to ar už santuokoje įregistruotos įmonės skolas atsako įmonininko sutuoktinis asmeniniu turtu ir ar šioje byloje yra pagrindas pripažinti individualią A. Ž. įmonę asmenine atsakovo A. Ž. nuosavybe.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra paminėtais klausimais pasisakęs ir išaiškinęs, jog kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, todėl tokios įmonės prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir tenkinamos pirma iš bendro sutuoktinių turto, o turtui nesant ar jo neužtekus, tenkinamos iš asmeninio sutuoktinių turto ( 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005, 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, 2007-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 ir kt.).
Šioje byloje nustatyta, kad 2007-06-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. Ž. įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bylos medžiaga įrodo, jog ši įmonė įsteigta R. Ž. ir A. Ž. santuokoje, nes santuoką A. Ž. ir R. Ž. įregistravo 1987-01-23. CK 3.88 str. 2d. įtvirtinta prezumpcija , pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, todėl šią prezumpciją pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalėjo nuginčyti, tačiau bylos medžiaga įrodo, jog tokių įrodymų byloje nėra. Pagal CK 2.50 str. 4d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jos turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto, todėl jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, jog kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, nes jam naudojamas šeimos turtas, sutuoktinių fizinis ir intelektinis darbas, pajamos naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šioje byloje sutuoktiniai 1999-12-07 teismo sprendimu nutraukė santuoką, tačiau ištuoką įregistravo 2006-10-17 (b. l. 8-9). LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 str. nustatyta, kad iki 2001 CK įsigaliojimo pradėtoms santuokos nutraukimo procedūroms naujojo CK normos netaikomos, todėl santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK normas santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įregistravimo datos, todėl laikytina, kad šalys iki 2006-10-17 gyveno santuokoje. Todėl ieškovės įrodinėjamas atsakovo pareiškimas ištuokos byloje (b. l. 12) negali pakeisti paminėtų įstatymo normų aiškinimo ir neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra kitas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog jie nevedė bendro ūkio, jog verslu vertėsi tik A. Ž. be jos žinios ar prieš jos valią, ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais. Priešingai, pirkimo-pardavimo sutartis leidžia padaryti išvadą, kad 2005-10-22 jie pardavė santuokoje įgytą butą savo mamoms, todėl sutuoktinių bendravimas su jų artimais giminaičiais paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes. Išlaikymo byla įrodo, jog ieškovė dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik po ištuokos įregistravimo -2006-12-11. Šioje byloje 2007-04-19 nutartyje konstatuota aplinkybė jog, A. Ž. nuo 2003-12-10 yra skolingas dukters išlaikymo, neįrodo paminėtų aplinkybių, nes ši byla baigta taikos sutartimi, kuria ieškovė, sumažindama įsiskolinimo sumą, pripažino, kad A. Ž. savo pareigą išlaikyti dukrą vykdė netinkamai tik iš dalies, tačiau tai neįrodo bendro verslo, kilusio iš ginčo individualios įmonės veiklos, fakto. Ieškovės atstovo prašymas vadovautis liudytojų parodymais išlaikymo byloje yra neparemtas įstatymu ir prieštarauja CPK 189-193 str. nustatytoms liudytojų apklausos taisyklėms, o prejudicinės reikšmės CK 182 str. prasme liudytojų apklausa neturi.
Šioje byloje teisiškai svarbus yra rašytiniais įrodymais įrodytas ieškovės aktyvus dalyvavimas individualios įmonės veikloje: 2002-09-10 įmonininko įsakymu ji priimama dirbti vadybininke, įgaliojimai įrodo, jog jai buvo pavesta atlikti visas savininko funkcijas ir finansines operacijas ( b.l. 52, 61-62,), individualios įmonės išrašais iš banko sąskaitų įrodyta, kad R. Ž. įvairiais laikotarpiais nuo 2004-09-01 iki 2006-10-03 (b. l. 127-148) iš įmonės sąskaitos gavo įvairias pinigų sumas, pirkimo pardavimo sutartys, sudarytos A. Ž. įmonės vardu, įrodo, jog 2004-03-05, 2004-07-01, 2006-08-07 jas sudarant įmonei atstovavo ieškovė. Ieškovė neįrodė, jog verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis A. Ž. be jos žinios ar prieš jos valią, o verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, todėl darytina išvada, kad ginčo individuali įmonė įsteigta santuokos metu ir ji buvo šeimos verslas ir prašymas pripažinti individualią įmonę asmenine A. Ž. nuosavybe atmestinas.
Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus(CK 3.113 str.). Šioje byloje įrodyta, kad abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai prieš individualios įmonės kreditorius. Įmonės bankroto byla įrodo, kad įmonė yra skolinga kreditoriams 134 154, 74 Lt. Asmeninio A. Ž. turto byloje nenustatyta ( bankroto byla b.l. 36), bankroto byloje nustatytos 6349 Lt vertės pagrindinės priemonės ( bankroto byla b.l.11), kito bendro turto byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditorių reikalavimus, todėl šiuo atveju pagal paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir CK 3.313 str. bankrutuojančios A. Ž. individualios įmonės kreditoriniai reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Todėl šioje byloje pripažinimas 2004-05-19 įsigyto ginčo žemės sklypo asmenine R. Ž. nuosavybe nesukels jokių teisinių pasekmių, nes kreditoriniai reikalavimai privalo būti dengiami tiek iš bendro, tiek iš asmeninio sutuoktinių turto paminėtais motyvais ir įrodymais nustačius, jog iš individualios įmonės veiklos susidariusios skolos yra bendros sutuoktinių skolos. Kadangi iš individualios įmonės veiklos kilusios prievolės pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami iš esamo bendro ir iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto.
Paminėtais motyvais nėra pagrindo pripažinti skolos trečiajam asmeniui asmenine ieškovės skola, nes paskola yra gauta santuokoje, šią skolą pripažino individualios įmonės administratorius, ji patvirtinta teismo nutartimi kaip bankrutuojančios įmonės kreditorinis reikalavimas ir konstatavus, jog ginčo išieškojimas galimas iš asmeninio ieškovės turto, šio reikalavimo tenkinimas nesukels teisinių pasekmių.
Ši byla 2008-02-21 nutartimi buvo pridėta prie bankroto bylos, todėl nagrinėtina pagal LR įmonių bankroto įstatyme nustatytas taisykles ir priimtina nutartis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
ieškinį atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erika Misiūnienė