TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 11 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorei Alginai Giniotienei, 

kaltinamajam G. R., jo gynėjai advokatei L. M.,

nukentėjusiosios E. T. M. įgaliotajam atstovui advokatui A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 14 karų:

1) 1995 m. lapkričio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -  BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47-1 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1996 m. spalio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį - laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1995 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; 2000 m. sausio 19 d. paleistas lygtinai 1 metams 1 mėn. 20 dienų;

3) 2000 m. liepos 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1996 m. spalio 29 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2001 m. vasario 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 278 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 mėn.; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. liepos 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2001 m. vasario 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. vasario 2 d.2 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

6) 2003 m. liepos 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) 2004 m. liepos 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

8) 2005 m. sausio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 metams; vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. liepos 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams; 2008 m. balandžio 22 d. paleistas lygtinai 2 metams 1 mėn. 2 dienoms; 2009 m. kovo 19 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro;

9) 2009 m. liepos 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams; 2013 m. rugsėjo 3 d. paleistas atlikus bausmę;

10) 2014 m. sausio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64-1 straipsniu - areštu 60 parų;

11) 2014 m. gegužės 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64-1 straipsniu - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

12) 2014 m. birželio 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64-1 str. - laisvės atėmimu 1 metams;

13) 2014 m. birželio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64-1 str. - laisvės atėmimu 1 metams; 2014 m. liepos 24 d., Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 2015 m. lapkričio 10 d. paleistas lygtinai 5 mėnesiams 4 dienoms; 2016 m. balandžio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

14) 2016 m. liepos 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - areštu 60 parų; 2016 m. gruodžio 30 d. paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

G. R. įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

2018 m. balandžio 27 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė pro lango orlaidę į gyvenamąjį namą ir, pasinaudodamas bejėgiška E. T. M., g. (duomenys neskelbtini), būkle, kad yra sena ir turi regėjimo negalią (aklumą), E. T. M. supratus, kad namuose kažkas yra, ir pradėjus šaukti, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – ranka uždengė burną ir grasino smurtą toliau tuoj pat panaudoti – ją nužudyti, jeigu šauks, ir reikalavo atiduoti pinigus, taip įbaugindamas nukentėjusiąją ir atimdamas galimybę priešintis, dėl ko ši iš savo piniginės paėmė 6-7 eurus (tiksliau suma nenustatyta) ir atidavė įsibrovėliui, taip jis apiplėšė žmogų įsibrovęs į patalpą ir panaudodamas smurtą bei grasinimus.

Be to, G. R. pasikėsino išžaginti ir pasikėsino seksualiai prievartauti žmogų prieš šio valią, o būtent:

2018 m. balandžio 27 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė pro lango orlaidę į gyvenamąjį namą ir, pasinaudodamas bejėgiška E. T. M., g. (duomenys neskelbtini), būkle, kad yra sena ir turi regėjimo negalią (aklumą), parvertė ją ant lovos ir, stovėdamas priešais, liepė imti jo lytinį organą į rankas ir masturbuoti, po to reikalavo tenkinti jį oraliniu būdu, taip jis pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, t. y. pasikėsino seksualiai prievartauti E. T. M., tačiau neįvykus erekcijai ir nukentėjusiajai nesutikus jo lytinio organo įsikišti į burną, nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių,

po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasikėsino su nukentėjusiąja tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią vaginaliniu būdu – lovoje užgulė ant nukentėjusiosios ir savo lytinį organą braukė nukentėjusiajai tarp kojų, ir tokiu būdu pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš šio valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, t. y. pasikėsino išžaginti E. T. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, neįvykus erekcijai nuo nukentėjusiosios pasitraukė.  

Kaltinamasis G. R. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė 2018 m. balandžio 27 d. dienos metu gėrė pas V. P., vėliau pas R. P.. Vakare, kiek valandų buvo, negali pasakyti, bet jau buvo tamsu, jis G. N. (G. B.), nunešė kolonėlę. Išėjęs iš pastarosios namų, ėjo link namų savo namų (duomenys neskelbtini). Eidamas pro E. T. M. namą pirmiausia pagalvojo įeiti į E. T. M. ūkinį ir kažką pasivogti. Būdamas kieme pamatė, kad E. T. M. namuose nuo įjungto televizoriaus sklinda šviesa. Priėjęs prie lango pažiūrėjo, kas vyksta viduje. Matė įjungtą televizorių, matė, kad lovoje guli moteris. Nusprendęs patekti į namą ir pavogti televizorių. Priėjęs prie durų jas paklibinęs suprato, kad durys užkabintos iš vidaus. Norėjęs durų kabliuką atkabinti su viela, tačiau vielos įkišti nepavykus, sugalvojo į namo vidų patekti per langą. Pirmiausia atidarė orlaidę, po to pabandė didesniąją lango dalį atidaryti atlenkdamas vinį, bet nepavykus atlenkti vinies, nuėjęs pas V. P. ir iš garažo pasiėmė du atsuktuvus. Grįžęs prie to paties lango jis atlenkė vinį, ir atidaręs langą, pateko į namo vidų. Norėjo tyliai paimti televizorių ir išeiti, bet eidamas atsirėmęs į kažkokią dėžutę, ją numetė, kuri nukritusi pažadino nukentėjusiąją. Moteris pradėjo klausti, kas čia vaikšto, atsikėlė iš lovos. Jis pasakęs, kad čia kaimynas vaikšto. Moteris pradėjo rėkti, šaukti, klausdama, kas čia vaikšto. Jis pasakė, kad moteris nerėktų, kad jis atėjo tik pinigų, o ne jos pjauti ar prievartauti. Jis moters klausė, ar ši turi pinigų. Kai jis moters paprašė pinigų, moteris pasakė, kad turi pinigų, paduos, ir nuėjo prie spintelės. Moteris nuėjo iki spintelės, pradėjo ieškoti ant spintelės, už spintelės, kaip suprato, pinigų. Pamatęs, kad moteris ieško, jis paklausė, ko ši taip ieško, ko ten ranką kaišo už spintelės. Pagalvojęs, kad moteris ranką kišą už spintelės, kad ten yra mygtukas, kurio pagalba galimai išsikviesti pagalbą. Tada moteris pasakė, kad nemato, yra akla. Ant spintelės rado piniginę, ir pati atidavė jam  monetas, kurias pasiėmė. Išgirdus, kad moteris akla, jam moters pagailo ir jis nusprendė televizoriaus nebevogti. Toliau kas vyko neatsimena dėl girtumo, neatsimena kaip iš nukentėjusiosios namų išėjo. Prisipažįsta pasikėsinęs išžaginti ir išprievartauti E. T. M., tik neprisimena aplinkybių, kaip taip pasielgė, tačiau tiek su nukentėjusiosios parodymais, tiek su atliktomis specialistų išvadomis sutinka. Paaiškino, kad tokiam jo poelgiui neabejotinai turėjo įtakos alkoholis, būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi.

Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis G. R. prisipažino esąs kaltas, davė parodymus tiek kiek prisiminė aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir gynėjui sutikus šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo G. R. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. T. M. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, jog  įvykis buvo penktadienį, 2018 m. balandžio 27 d.,  pamenanti, kad rodė laidą "Duokim garo". Kadangi ji nemato, tai tik klausėsi. Buvo nusirengusi, su naktiniais marškiniais ir atsigulusi į lovą. Klausėsi gražių dainų, po to klausėsi žinių, kai išgirdo didelį bildesį. Ji išjungė televizorių, nes pagalvojo jog tai perkūnija. Klausėsi toliau. Susirūpino dėl savo kačiuko, pagalvojo, jog tai jis šokinėja, nes vis kažkas sukrebždėdavo. Paskui pajuto kažką ant lovos ir pačiupo vyrišką ranką. Ji ir dieną, ir naktį būna užsikabinusi namo duris, todėl labai išsigando, pradėjo šaukti, kviesti J.. Vyras užčiaupė jai burną ir liepė nešaukti. Jai iš karto kilo mintys apie ligas ir mirtį. Vyras jai grasino, kad pasmaugs. Ji pagalvojo, kad tai jau gyvenimo pabaiga. Jai paklausus kas čia toks, vyras pasakė esąs R. P., kad įėjo per duris, nes buvo neužkabintos. Ji pasakė, kad vyras nemeluotų, ji suprato, kad tai ne P.. Vyras pasakė, kad ji jam yra pažadėjusi duoti dešimt eurų. Ji atsakė, kad nieko nežadėjo, bet gali duoti, jei jam reikia. Tuo metu ji išgirdo laiką 23.00 val. (laikrodis balsu rusiškai praneša). Ji norėjo keltis paduoti pinigų, bet vyras neleido, sakė, kad pats pasiims. Ji pasakė, kad vyras neras. Tada vyras paėmė jai už rankos ir jie kartu ėjo iki staliuko. Tada suprato, kad vyras ištraukė telefono laidus. Ji buvo labai išsigandusi. Ji paėmė piniginę, kurioje buvo monetų po vieną eurą, galėjo būti šeši ar septyni eurai. Vyras liepė duoti piniginę jam. Pamatęs, kad piniginėje nieko nėra, vyras ją numetė. Tuomet vyras pasakė „tu man duosi pisti". Ji prašė paleisti ją, šaukėsi Dievo, prašė jos neliesti, sakė, kad yra sena. Ji vis prašė jos neliesti. Vyras pasakė, kad ji duotų pačiupinėti. Ji sėdėjo ant lovos ir spaudė prie savęs naktinius marškinius. Pajuto, kad vyro organai yra nuogi ir vyras pasakė, kad ji jo organą paimtų į burną. Ji prašė vyro to nedaryti, prašė pasigailėti. Ji iš pradžių nepagalvojo, kad tai gali būti G. R., nes yra kaimynas. Paskui paklausė, ar jis G.. Vyras pasiguldė ją. Ji suprato, kad vyrui nestovi. Vyras murdė savo organą jai tarp kojų, liepė suspausti kojas, bet iki tos vietos dar nėjo. Kai suprato, kad vyrui organas gali sustandėti, pradėjo prašyti Dievo pagalbos. Vyras tada nuo jos nulipo ir pasakė, kad nieko neišeis. Tada vyras paklausė, kur ji laiko savo kasą. Ji atsakė, kad nieko neturi, kad viską tvarko socialinė darbuotoja. Tada vyras paklausė, ar ji turi ko valgyti, pasisakė, kad įlindo per orlaidę. Išeidamas iš jos namų vyras sakė niekam nieko nesakyti. Po įvykio ji labai bijo, pasiklysta net savo namuose. Iš savo namų negali išeiti, nežino kaip elgtis. Vyras jai sakė „galiu tave pasmaugti, bet pisti man vis tiek duosi“. Ji sakė vyrui, kad jis turi žmoną, yra laisvų panų, prašė jos pasigailėti. Ji nieko nemato. Vyro iš balso nepažino. Ji visą laiką laikė vyrui už rankos, glostė ir prašė pasigailėti. Kai vyras atėjo, laikrodis pranešė 23.00 val., o kai išėjo – buvo paskelbtas laikas 24.00 val. Po įvykio jai padėjo kaimynai – užkalė langus, sutvarkė duris, bet baimę ji jaučia visą laiką. Vyras jai burną buvo uždengęs neilgai ir ne vieną kartą taip darė vis klausdamas „ar šauksi“. Kai tik ji garsiau sušukdavo, vyras tuoj uždengdavo jai burną. Jie abu sėdėjo ant lovos, paskui vyras buvo ją parvertęs ant lovos. Vyras jos nemušė, tik liepė imti į ranką jo organą, ji vyro organą į ranką paėmė, po to vyras liepė jo organą imti į burną, bet ji neėmė, ėmė tik į ranką. Vyriškis po kambarį nevaikščiojo, kai paprašė pinigų, ji atsistojo, vyras nutraukė telefono laidus, o ji padavė jam piniginę, tada vyras atsivedė ją į lovą ir jie visą likusį laiką sėdėjo ant lovos ir ji vis glostė to vyro ranką, paskui ją ant lovos parvertė. Vyras smurto prieš ją nenaudojo, tik grasino. Pirmiausia prašė pinigų, o tada pasakė „dabar duosi man pist“.  (1 t., b. l. 77-79, 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. P. parodė 2018 m. balandžio 27 d.  parvažiavęs į namus apie 19.00 val. namuose rado G. R., kuris su jo sūnumi R. P. gėrė alų. Nenorėjo, kad G. R. būtų jo namuose, todėl jį gynė lauk. G. R. su jo sūnumi išėjo į laiką, kieme rūkė. Išeidamas G. R. paprašė, kad jis duotų vieną eurą, tačiau jis nedavė. G. R. iš jo namų išėjo apie 19.30 val., nuėjo Papilės miestelio link. Po kurio laiko G. R. grįžo, bet jo namų durys buvo užrakintos, todėl pastarasis išėjo. Jo manymu G. R. pažinojo kaimynę E. T. M. ir žinojo, kad ši gyvena viena (1 t.,  b. l. 89-90 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. P. parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. apie 18.00 val., gal vėliau, tiksliai laiko pasakyti negali, buvo namuose (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus. Pas jį atėjo G. R., kuris taip pat buvo neblaivus, atsinešė alaus. Alų kartu išgėrė. Po kurio laiko grįžęs į namus tėvas J. P. G. R. išvarė. Daugiau tą vakarą jis G. R. sutikęs nebuvo. Su G. R. jis artimai nebendrauja, anksčiau G. R. gyveno (duomenys neskelbtini) pas mamą, tik paskutinius du metus gyveno (duomenys neskelbtini). Kaimynę E. T. M. G. R. tikrai pažinojo, visus miestelyje pažinojo ir žinojo, kad E. T. M. yra senyvo amžiaus, akla. Kad G. R. lankytųsi pas E. T. M. ir padėtų jai dirbti kokius nors darbus, nėra matęs. Ar tą vakarą G. R. turėjo pinigų, jis nežino, bet mano, kad neturėjo, nes sekančią dieną tėvas jam sakė, kad išeidamas G. R. prašė jo euro (1 t., b. l. 93-95). 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad G. R. pažįsta nuo vaikystės. 2018 m. balandžio 27 d., apie 10.00 val. G. R. atėjo pas jį į namus ir išbuvo iki 14.00 val. Kartu jie gėrė alų. Daugiau tą dieną G. R. jis sutikęs nebuvo. Mano, kad G. R. kaimynę E. T. M. tikrai pažinojo, žinojo, jog ji yra akla, gyvena viena, kadangi G. R. yra augęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini). G. R. retkarčiais pas jį ateidavo, padėdavo draugiškai padirbti darbus, jis leisdavo G. R. laivai patekti į garažą. Garažas yra įprastai rakinamas, tačiau galėjo būti, jog paliko kokį vakarą garažą ir neužrakintą. Garaže jis laiko įvairius daiktus ir įrankius. Jis turėjo atsuktuvą, kurio rankena buvo apvyniota raudonos spalvos lipnia juosta, tačiau ar atsuktuvą tebeturi, negali pasakyti, kadangi jo kiekvieną dieną nenaudoja (1 t., b. l. 98-100, 101-103 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. B. parodė, kad 2018-04-27 pas ją į namus (duomenys neskelbtini), G. R. buvo atėjęs kelis kartus. Pirmą kartą atėjo apie 18.00 val. Atėjo šiaip, be jokios priežasties, matėsi, kad yra sutrikęs, susijaudinęs. Įėjęs į namus per telefoną įjungė muziką, davė jai klausytis, po to, nepasakęs nieko konkretaus, išėjo. Matėsi, kad G. R. yra neblaivus. Antrą kartą G. R. pas ją į namus atėjo apie 21.30 val. Ji tuo metu per televizorių žiūrėjo laidą „Duokim garo“. Matėsi, kad G. R. yra dar girtesnis. Prašė jos namuose pasidėti garso kolonėlę. Pabuvęs kokią 15 minučių, išėjo. Daugiau tą vakarą ji G. R. nematė, tik apie 23-24 val., girdėjo kieme sklindančią muziką, per langą nežiūrėjusi, bet iš to, jog buvo leidžiama muzika, suprato, jog į kiemą buvo atėjęs G. R., nes tiek pirmą, tiek ir antrą kartą G. R. per telefoną buvo pasijungęs muziką. G. R. E. T. M. tikrai pažįsta, kadangi yra (duomenys neskelbtini) augęs ir gyvenęs, negyvena (duomenys neskelbtini) tik kokius du metus (1 t., b. l. 106-108). 

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. J. parodė, kad G. R. yra jos sūnus. Pastaruosius du metus sūnus gyveno (duomenys neskelbtini). G. R. pas ją atvažiavo padėti nudirbti ūkio darbus. Sūnus turėjo namų raktus ir bet kada galėjo į namus patekti. 2018-04-27, kiek buvo valandų, negali pasakyti, jai sūnus skambino ir sakė, kad prigėrė kažkokių vaistų, tačiau nesakė nei kokių vaistų, nei kur yra. Vėliau ji skambino sūnui, tačiau šis neatsiliepė. ( 1 t, b. l. 111-113).

2018 m. balandžio 28 d. pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad 2018 m. balandžio 27 d. apie 22.45 val.. (duomenys neskelbtini) – name G. R., gim. (duomenys neskelbtini), įlipęs per langą, kambaryje tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios E. T. M. valią, fizinio sąlyčio metu, atimdamas galimybę priešintis, pasinaudodamas nukentėjusiosios E. T. M., gim. (duomenys neskelbtini) būkle (visiškas abiejų akių aklumas). G. R. sulaikytas  (1 t., b. l. 1).

2018 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto, medinis, įėjimas iš pietų pusės. Durys medinės, rakinamos pakabinama spyna iš lauko, viduje metaliniu kabliu. Šalia durų, dešinėje pusėje yra pašto dėžutę, toliau yra langas. Kairėje lango dalyje yra orlaidė. Orlaidė atidaryta. Lauke prie lango stovi du mediniai krėslai – vienas ties langu, kitas kairiau. Ant žemės prie krėslo, stovinčio ties langu, guli atsuktuvą, su ant rankenos esančia raudonos spalvos lipnia juosta. Ant prie durų esančio lango išorinės pusės ties orlaide rastas ir užfiksuotas rankos pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės. Per duris patenkame į prieangį. Prieangio dešinėje yra durys į virtuvę. Virtuvėje tarp krosnies ir spintelės yra durys į kambarį. Kambaryje palei rytinę sieną stovi sofa-lova. Kambaryje palei šiaurinę sieną stovi lova su patalyne, ant lovos padėti moteriški naktiniai marškiniai. Lovoje po pagalve rastas atsuktuvas medine rankena. Kambario viduryje yra staliukas, be kitų daiktų, padėta piniginė. Įvykio vietos apžiūros metu paimti du atsuktuvai ir naktiniai marškiniai, daktiloskopinė plokštelė su delno pėdsako fragmentu ( 1 t., b. l. 16-27 )

2018 m. gegužės 7 d.  Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 40-(376)-IS1-374-(13.2) nurodyta, kad du rankos delno pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje, 2018 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nuo lango stiklo, asmeniui identifikuoti tinkami.  Du rankos delno pėdsakai palikti įtariamojo G. R. kairės rankos delnu ( 1 t., b.. 42-46).

2018 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2513)-IS1-3870 nurodyta, kad ant pateiktų tirti naktinių marškinių, paimtų 2018 m. balandžio 28 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir spermos ( mėg. Nr. 3, Nr. 4 ), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su E. T. M. genotipu. Mėg. Nr. 3, Nr. 4 rasta sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti;

Mėg. Nr. 1, Nr. 2 nustatyti mišrūs dviejų asmenų DNR profiliai, tinkami abiejų asmenų, vyro ir moters, tapatybei nustatyti. Moters genotipas sutampa su E. T. M. genotipu, vyro genotipas sutampa su G. R. genotipu. Negalima atsakyti, iš žmogaus spermos, ar žmogaus biologinių pėdsakų nustatytas G. R. genotipas.

Ant naktinių marškinių mėg. Nr. 1-4 nustatyti Y haplotipai sutampa su G. R. Y haplotipu.

Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. T. M. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000003 procentai. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. R. lokosų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000001 procentai ( 1 t., b. l. 58-60 )

2018 m. birželio 8 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji E. T. M. savanoriškai pateikė invalidumo pažymėjimą serija VMSE-10 Nr. 170599, sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Invalidumo pažymėjime nurodyta, kad E. T. M. invalidumo priežastis yra dėl regėjimo ( 1 t., b. l. 80-85 ).

 2018 m. balandžio 29 d. į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole užfiksuota, jog sulaikymo metu G. R. turėjo 5 eurus monetomis po vieną eurą (2 t., tomas, b. l. 96-97 )

2018 m. birželio 27 d. daiktų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota iš G. R. į areštinę uždaromo asmens apžiūros metu paimti  pinigai, kurie apžiūrėti ir 2018 m. liepos 24 d. nutarimu  gražinti nukentėjusiajai E. T. M. ( 1 t.,  b.. 117, 118-121, 122-123 )

2018 m. kovo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota kaip nukentėjusysis R. A. atpažino asmenį - M. Č. esantį vaizdo nuotraukoje pažymėtoje Nr. 2., įvykio dieną trenkusį jam kaklą ir į smilkinį (1 t., b. l. 42 - 46)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. R. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną iš veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-696/2016).

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais.

Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Kitoks fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą, kito žmogaus kūno lietimą lytiniu organu, pirštų ar kitokių daiktų kišimą į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-57/2009, 2K-363/2009, 2K-50/2012). Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma vėlgi prieš nukentėjusio asmens valią. Šios nusikalstamos veikos yra padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtis kaltinamojo G. R. veikoje visiškai įrodyta. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nekelia abejonių, jo kaltė įvykdžius plėšimą įsibraunant į patalpą bei pasikėsinus seksualiai prievartauti ir išžaginti nukentėjusiąją prieš šios valią, tačiau nusikalstamų veikų nebaigus dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių (nukentėjusiajai savo veiksmais priešinantis, nesutikus jo lytinio organo įsikišti į burną bei neįvykus erekcijai) nuo nukentėjusiosios pasitraukė ir todėl pasišalino iš įvykio vietos nebaigęs seksualinio prievartavimo bei išžaginimo, patvirtinta išsamiais nukentėjusiosios E. T. M. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis G. R. 2018 m. balandžio 27 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė pro lango orlaidę į gyvenamąjį namą ir, pasinaudodamas bejėgiška E. T. M. (dėl jos amžiaus ir regėjimo negalios (aklumo), panaudojęs prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, pasireiškusį burnos uždengimu ranka bei garsinimu tuoj pat panaudoti smurtą – ją nužudyti, jeigu šauks, reikalaudamas atiduoti pinigus, taip įbaugindamas nukentėjusiąją ir atimdamas galimybę priešintis, pasisavino nukentėjusiajai priklausančius  6-7 eurus. Po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš šios valią (nukentėjusiajai aiškiai išreiškiant nesutikimą, pasireiškusį tiek jai šaukiant, tiek prašant jos neliesti, maldaujant pasigailėti ir pan.) oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, tačiau neįvykus erekcijai ir nukentėjusiajai nesutikus jo lytinio organo įsikišti į burną, nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasikėsino su nukentėjusiąja tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią vaginaliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, neįvykus erekcijai nuo nukentėjusiosios pasitraukė. 

Taigi, kaltinamojo G. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Nors prokurorė kaltinamojo G. R. atsakomybe lengvinančia aplinkybe prašė pripažinti jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, teismas kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors kaltinamasis G. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo visiškai ir davė parodymus tiek kiek jis prisiminė aplinkybes, susijusias su pareikštu kaltinimu, tačiau tiek iš kaltinamojo teisme duotų parodymų, tiek iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis tai darė nenuoširdžiai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodymus keitė, pradžioje kaltės nepripažino ir neigė pasikėsinęs seksualiai prievartauti ir išžaginti nukentėjusiąją, vėliau, supratęs, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinko pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kaltę pripažino, tačiau nurodė neatsimenantis veikos padarymo aplinkybių . Tokio kaltinamojo prisipažinimo ir formalaus atsakymo teismas nelaiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti nepakanka konstatuoti, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. R. po nusikaltimų įvykdymo ne tik nesigailėjo dėl įvykdytų nusikaltimų, jis, pirmos apklausos metu apklaustas įtariamuoju kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek plėšimą, tiek pasikėsinimą seksualiai prievartauti ( 2 t., b. l. 109-110), vėlesnių jo įtariamuoju apklausų metu savo kaltę pripažino iš dalies, pripažindamas įvykdęs plėšimą, tačiau neigdamas pasikėsinęs seksualiai prievartauti ir pasikėsinęs išžaginti ( t. 2, b. l. 115-117, 118), tik pabaigus ikiteisminį turimą, susipažindinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaltinamasis G. R. pareiškė prisipažįstantis padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei prašantis taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą t. 2, b. l. 196), šios aplinkybės neabejotinai rodo tai, kad G. R. prisipažinimas iššauktas byloje surinktų įrodymų, o ne jo paties iniciatyva, be to nėra nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas. Tai teikia pagrindą išvadai, kad kaltinamasis nevertino savo ankstesnio elgesio neigiamai, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir net neapgailestavo dėl įvykdytų nusikaltimų, todėl teismas kaltinamojo kaltės pripažinimo ir formalaus gailėjimosi nepripažįsta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas), veika padaryta asmeniui, kuris dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą ir pasikėsino įvykdyti du  sunkius nusikaltimus, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes veikos nebuvo baigtos dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių (BK 11 straipsnis, 1, 2, 5 dalys, 22 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas veikas  padarė  praeityje teistas net 14 kartų, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis)  (2 t., b. l. 5-20). Be to, būtina įvertinti ir tai, kad G. R. atžvilgiu 2017 m. spalio 16 d. Kauno AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių byla perduota į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, 2018 m. rugsėjo 26 d. numatytas teisiamasis posėdis. Šių aplinkybių visuma rodo, kad G. R. nelinkęs taisytis, savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles, kas pagrindžia didesnį jo pavojingumą visuomenei. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 56-58), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (2 t., b. l. 59), yra VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro registre, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos sutrikimai, priklausomybės sindromas (2 t., 105 b. l.). 2018 m. gegužės 30 d.- liepos 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78 TPK - 146/2018 nurodyta, kad šiuo metu G. R. konstatuojama - mišrus asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir lengvas protinis atsilikimas; dėl savo psichikos būsenos G. R. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. G. R. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama - mišrus asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir lengvas protinis atsilikimas; dėl savo psichikos būsenos G. R. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su G. R. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti tyrimo ir teismo procese. G. R. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (2 t., b. l. 87-92).

 Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. R. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė nustatytina didesnė nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, kadangi kitomis bausmėmis (švelnesne laisvės atėmimo bausme) nebus galima pasiekti numatytų tikslų (BK 56 straipsnis). Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

 Jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose“ 17 punktas). Kadangi kaltininko veikos padarytos iš idealiosios sutapties, už jas skirtinos bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam G. R. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai. (2 t., b. l. 94, 127-129, 137-139, 154-156). 

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti. 

VI. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du atsuktuvai ir naktiniai marškiniai, daktiloskopinė plokštelė su delno pėdsako fragmentu, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., b. l. 16-27, 28-30), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

-        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

-        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

-        pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. R. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu G. R. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam G. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę suėmimą panaikinti, vykdyti nuosprendį.

 Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du atsuktuvus ir naktinius marškinius, daktiloskopinę plokštelę su delno pėdsako fragmentu, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                                                       Auksė Balkaitienė