Civilinė byla Nr. e2A-301-828/2021

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00510-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Inrent“ ieškinį atsakovams N. T., G. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, antstolei I. E., G. V., M. K., S. Z., Pasvalio rotary klubui, antstoliui A. B. dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo ir atsakovės N. T. priešieškinį dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Inrent“ pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovo G. Z. atsiskaitymo sandorį, kuriuo G. Z., padengdamas skolą, sumokėjo 4 000 Eur N. T.; taikyti restituciją – iš N. T. priteisti 4 000 Eur G. Z. naudai, įpareigojant lėšas pervesti į antstolės I. E. depozitinę sąskaitą; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2019-08-30 teismo įsakymu iš G. Z. UAB „Inrent“ naudai priteisė 16 000 Eur skolos. Ieškovė kreipėsi į antstolę I. E. dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0163/19/01104, kurios pagrindu pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Atsakovas 2019 m. gruodžio mėn. turėjo du tos pačios eilės kreditorius, jau 2020 m. sausio mėn. - tris trečios eilės kreditorius. Ieškovė iš antstolės patvarkymų pastebėjo, kad atsakovei N. T. 2019 m. spalio 29 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl 5 018,58 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, tačiau iš 2019 m. gruodžio 13 d. antstolės patvarkymo Nr. S-19-163-32406 atsakovės N. T. kreditorinis reikalavimas sumažėjo nuo 5 018,58 Eur iki 1 015,58 Eur, t. y. iš esmės sumažėjo 4 000 Eur suma, kuomet kitiems atsakovo kreditoriams buvo proporcingai padalintos iš atsakovo išieškotos lėšos (249,26 Eur) ir kreditorių skolos sumažėjo neženkliai. Kitas atsakovo G. Z. kreditorius UAB „Dameta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio atsakovo atsiskaitymo su atsakove N. T. sandorio pripažinimo negaliojančiu, prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms (civilinėje byloje Nr. e2-4828-1001/2020). Ieškovei tapo žinoma ir atsakovė N. T. patvirtino, kad su ja buvo atsiskaityta prioritetiškai. Atsakovas G. Z. su atsakove N. T. atsiskaitė neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301  straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 754 straipsnį, atsiskaitymo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko, yra niekinis nuo jo sudarymo momento ir negalioja. Atsakovas neturėjo teisės atsiskaityti išimtinai su atsakove N. T., nes: jo turtas yra areštuotas, vyksta priverstinis skolos išieškojimas, jis turi kitų tos pačios eilės kreditorių, su kuriais turi būti atsiskaitoma proporcingai, nes atsakovas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovė N. T. privalo grąžinti 4 000 Eur atsakovui G. Z., perduodant šias lėšas antstolei, o atsakovės N. T. kreditorinis reikalavimas turėtų padidėti 4 000 Eur.

3.       Pateiktu priešieškiniu atsakovė N. T. prašo pripažinti negaliojančiu ab initio 2020 m. balandžio 1 d. atsakovo G. Z. atsiskaitymo sandorį, kuriuo G. Z. padengdamas skolą sumokėjo 1 485 Eur ieškovei UAB „Inrent“, taikyti restituciją: iš ieškovės priteisti 1 485 Eur atsakovo G. Z. naudai, įpareigojant lėšas pervesti į antstolės I. E. depozitinę sąskaitą, grąžinti ieškovei reikalavimo teisę į 1 485 Eur dydžio skolą iš atsakovo G. Z., priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškovė pažeidė įstatyme nurodytą imperatyvią atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, nes 2020 m. balandžio 1 d., žinodama apie atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarką bei apie kitus atsakovo G. Z. turimus kreditorius, pavedimu gavo iš atsakovo 1 485 Eur sumą ir šios sumos atgal negrąžino. Ginčijamo atsiskaitymo sandoriu metu atsakovas G. Z. turėjo kitų tos pačios eilės kreditorių, visas jo turtas atsiskaitymo sandorio metu buvo ir šiai dienai yra areštuotas. Ieškovė šio atsiskaitymo sandorio metu neabejotinai žinojo apie kitus atsakovo G. Z. kreditorius, žinojo, kad atsiskaitymas su ieškove turi vykti per antstolę.

5.       Taip pat nurodė, kad atsakovui G. Z. atsiskaitant su ja, prievolę už atsakovą G. Z. įvykdė jo dukra M. K., o ne pats atsakovas asmeniškai. 2019 m. lapkričio 27 d. atsiskaitymo sandoriu nebuvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nurodyta imperatyvi atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, o pasikeitė šalys prievolėje, t. y. atsakovės N. T. reikalavimo teisė į 4 000 Eur skolą į atsakovą G. Z. perėjo jo dukrai M. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovo G. Z. atsiskaitymo sandorį, kuriuo G. Z., padengdamas skolą, sumokėjo 4 000 Eur N. T. bei taikė restituciją - iš N. T. priteisė 4 000 Eur G. Z. naudai, įpareigojant lėšas pervesti į antstolės I. E. depozitinę sąskaitą. Grąžino atsakovei N. T. reikalavimo teisę į 4 000 Eur dydžio skolą iš atsakovo G. Z..

7.       Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 1 d. atsakovo G. Z. atsiskaitymo sandorį, kuriuo G. Z. padengdamas skolą sumokėjo 1 485 Eur ieškovei UAB „Inrent“ bei taikė restituciją – iš ieškovės priteisė 1 485 Eur atsakovo naudai, įpareigojant lėšas pervesti į antstolės I. E. depozitinę sąskaitą. Grąžino ieškovei reikalavimo teisę į 1 485 Eur dydžio skolą iš atsakovo G. Z..

8.        Priteisė UAB „Inrent“ naudai 795 Eur bylinėjimosi išlaidas iš N. T. ir 397,50 bylinėjimosi išlaidas iš G. Z.. Priteisė N. T. naudai po 440,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Inrent“ ir G. Z.. Priteisė M. K. naudai 363 Eur bylinėjimosi išlaidas iš N. T.. Priteisė valstybei 6,40 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą iš UAB „Inrent“ ir po 9,50 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą iš N. T. ir G. Z..

9.       Teismas nustatė, kad

10.       Pažymėjo, kad atsakovui G. Z. buvo žinoma informacija apie tai, kad atsiskaitymai vykdymo procese turi būti atliekami per antstolį.

11.       Atsakovės N. T. nurodomos aplinkybės, kad tiek skolindama pinigus atsakovui G. Z., tiek priimdama atsiskaitymą iš jo, ji buvo sąžininga, buvo įsitikinusi, kad jo turtinė padėtis yra gera, apie kitus išieškotojus jai nebuvo žinoma, nesudaro pagrindo priešingam situacijos vertinimui, kadangi toks atsiskaitymas prieštarauja įstatymui, pažeidė kitų kreditorių interesus. Atsakovės N. T. teisėti lūkesčiai, kad skolininkas prievolę grąžinti skolą įvykdys per trumpą laiką, negali būti iškeliami aukščiau kitų atsakovo G. Z. kreditorių, turinčių tos pačios eilės išieškojimą, kurių sąžiningumu abejoti taip pat pagrindo nėra. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

12.       2019 m. lapkričio 27 d. tiesioginis skolininko G. Z. atsiskaitymas su N. T. neabejotinai pažeidė kreditorių UAB „Inrent“, UAB „Dameta“, S. Z. interesus, kadangi jie, nors anksčiau kreipėsi į antstolius dėl skolų išieškojimo iš G. Z., proporcingos dalies savo turimų reikalavimų patenkinimo negavo. 2019 m. gruodžio 23 d. vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko buvo išieškota ir išieškotojams skirstoma tik 249,26 Eur suma. Kad skolininko tiesioginis atsiskaitymas su vienu iš kreditorių vykdymo procese, vykdant tos pačios eilės išieškojimus, pažeidžia kitų skolininko kreditorių interesus iš esmės pripažino ir atsakovė N. T., reikšdama priešieškinį byloje.

13.       Teismas iš šalių paaiškinimų, sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo M. K. įvykdė 4 000 Eur dalį prievolės už skolininką G. Z.. Teismas nenustatė pagrindo abejoti M. K. parodymais teisme. Ji labai aiškiai nurodė, kada ir dėl kokių priežasčių įsigijo UAB „Dameta“ reikalavimo teise į skolininką G. Z., kaip buvo už šį reikalavimą atsiskaityta, ji įstojo vietoje UAB „Dameta“ į vykdymo procesą. Atsakovė N. T. nurodydama aplinkybes dėl pinigų grąžinimo procesiniuose dokumentuose, bylą nagrinėjant teisme nebuvo nuosekli. Konkrečios aplinkybės, kam priklauso jai perduoti 4 000 Eur, N. T. ir antstolei I. E. nėra žinomos. Jokių duomenų, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolės už skolininką dalį, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, byloje taip pat nėra. Su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje 2020 m. kovo 26 d. G. Z. informacijoje apie kredito lėšas iš N. T. patvirtinamos atsiliepime nurodytos aplinkybės, nurodoma „..aš, G. Z., 2019 metų gruodžio mėn. grąžinau p. N. T. 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų)“. Įvertinus, tai kas išdėstyta, teismas atsakovės N. T. argumentus, kad prievolę už skolininką G. Z. įvykdė trečiasis asmuo M. K., jai perėjo reikalavimo teisės susijusios su skolininku, atmetė kaip nepagrįstus (CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad 2019 m. lapkričio 27 d. N. T. buvo grąžintos atsakovo G. Z. piniginės lėšos.

14.       Nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė N. T. atsakovui G. Z. 5 000 Eur pinigų sumą paskolino. Dalis sumos N. T. buvo grąžinta po trijų mėnesių, jau pradėjus priverstinį skolos išieškojimo procesą. Todėl atsakovės N. T. argumentus, kad jai buvo grąžinta būtent jos perduotų ir nepanaudotų pinigų dalis, atmetė kaip nepagrįstus.

15.       Teismas sprendė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. skolininko G. Z. tiesioginio atsiskaitymo su kreditoriais N. T., UAB „Inrent“ sandoriais buvo pažeisti imperatyvūs CK 6.9301 straipsnio, CPK 754 straipsnio reikalavimai, todėl yra pagrindas pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu bei taikyti restituciją.

16.       Nurodė, kad atsakovui 2019 m. lapkričio 27 d. tiesiogiai atsiskaičius su atsakove N. T. išimtine tvarka buvo patenkinta apie 80 proc. jos turimo kreditorinio reikalavimo, kuomet kiti tos pačios eilės kreditoriai, dėl priverstinio vykdymo į antstolius kreipęsi anksčiau nei atsakovė, tokios pat dalies iki šiol nėra gavę. Turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, taip pat nėra. Dėl tiesioginio atsiskaitymo buvo pažeisti ne tik bendrovių UAB „Inrent“, UAB „Dameta“, bet ir kito fizinio asmens - S. Z. interesai. Taigi, dėl tiesioginio atsakovo atsiskaitymo ne tik ieškovė, bet ir kiti skolininko išieškotojai, pateko į nelygiavertę atsakovei N. T. padėtį, o tai prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

17.       Nurodė, kad atsakovės N. T. nurodomos aplinkybės - jos pačios sąžiningumas sudarant sandorį, sveikatos būklė (onkologinė liga, taikytas chemoterapinis ir radiologinis gydymas), pačios turimi kreditoriniai įsipareigojimai, šeiminė padėtis – viena augina du nepilnamečius vaikus, nesudarė pagrindo šiuo atveju restitucijos netaikyti. Teismas įvertino tai, kad atsakovė yra darbinga, kaip ji pati nurodė, dirba dvejuose darbuose, 1,5 etato, turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Taikant restitucija, jai bus grąžinta 4 000 Eur reikalavimo teisė į skolininką G. Z.. Pervedus lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą jos bus paskirstomos skolininko kreditoriams, taigi ir atsakovei N. T. teks proporcinga jų dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu atsakovė N. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021-02-04 sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo ir atmesti ieškinį bei priteisti jos patirtas išlaidas.

19.       Nurodo, kad teismas pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles dėl šalies paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo (CPK 186 str.) bei įrodymų visumos vertinimo (CPK 185 str.), ko pasėkoje nepagrįstai atmetė apeliantės teiginius, kad 2019-11-27 atsiskaitymo sandorio metu pinigus jai grąžino M. K..

20.       Nurodo, kad nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, nes apeliantė 2020-12-15 teismo posėdžio metu paliudijo, kad pinigus jai už atsakovą G. Z. grąžino jo dukra M. K., nurodė, jog šiai aplinkybei nesuteikė esminės reikšmės, todėl rengiant atsiliepimą į ieškinį nenurodė šios aplinkybės savo atstovui.

21.       Tuo tarpu pati M. K. to paties teismo posėdžio metu nurodė, jog neperdavė apeliantei pinigų, nurodė, kad 2019 m. rudenį apie tėčio skolas nežinojo, su juo mažai bendrauja, N. T. nematė daug metų, nežino, kur jos kontora, gyvena Vilniuje, tuo laikotarpiu pati maitino sūnų, tai atvykti net nebūtų galėjusi, o tokios sumos sukaupusi nebuvo.

22.       Atsižvelgiant į šį apeliantės ir M. K. liudijimų prieštaringumą, pirmosios instancijos teismas, turėjo įvertinti parodymų nuoseklumą, detalumą, patikimumą, nustatyti kokie byloje esantys įrodymai patvirtina apeliantės ir / ar M. K. paaiškinimus, įvertinti abiejų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus visų byloje esančių įrodymų visumoje.

23.       Pažymi, kad apeliantės pozicija dėl pinigų grąžinimo buvo išsami ir nuosekli - tiek 2020-10-14 parengiamojo posėdžio metu, tiek 2020-12-15 teismo posėdžio metu paliudijo, jog pinigus tiesiogiai jai įteikė atsakovo G. Z. dukra M. K.. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, ko pasekoje visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė nurodydama aplinkybes dėl pinigų grąžinimo procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo nuosekli. Vertinant apeliantės paaiškinimus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, matyti, jog šie paaiškinimai buvo patvirtinti antstolės I. E. 2021-01-15 teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuriais antstolė taip pat nurodė, kad tiek atsakovas G. Z., tiek apeliantė jai minėjo, kad pinigus sumokės ir atitinkamai sumokėjo Miglė. Tuo tarpu M. K. paaiškinimai nėra patikimi - M. K. liudijimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai - byloje nėra jokių įrodymų, kad M. K. gyvena Vilniuje, kad tuo laikotarpiu kai įvyko atsiskaitymo sandoris ji turėjo žindomą vaiką, nėra įrodymų, kad ji apskritai turi vaiką.

24.       Priešingai, byloje buvo pateikti duomenys, jog M. K. supirkinėja savo tėvo skolas - 2020-07-20 M. K. įsigijo iš UAB ,,Dameta“ reikalavimo teisę į tėvą, todėl Miglė neabejotinai galėjo įsigyti ir įsigijo dalį N. T. reikalavimo (4 000 Eur sumai).

25.       Pažymi, kad atsakovo G. Z. pranešimas: ,, aš, G. Z., 2019 metų gruodžio mėn. grąžinau p. N. T. 4000,00 eur (keturis tūkstančius eurų).“ nebuvo surašytas šiai bylai, kaip paliudijantis esminę aplinkybę dėl pinigų grąžinimo momento - koks konkrečiai asmuo grąžino apeliantei pinigus. Todėl šis pranešimas negali patvirtinti aplinkybės, kad pinigus apeliantei neva perdavė pats G. Z., o, viso labo, tik patvirtina, jog pinigai apeliantei buvo grąžinti.

26.       Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas G. Z. jokiais pinigais nedisponavo. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. Z. neturėjo pinigų grąžinti apeliantei skolos.

27.       Apeliantė atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad 2019-11-27 atsiskaitymo sandoriu nebuvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nurodyta imperatyvi atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, o viso labo pasikeitė šalys prievolėje, t. y. atsakovės N. T. reikalavimo teisė į 4 000 Eur skolą į atsakovą G. Z. perėjo jo dukrai M. K..

28.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų restitucijos taikymui svarbių aplinkybių, ko pasėkoje nepagrįstai pritaikė restituciją (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.). Pažymi, kad ginčijamo atsiskaitymo sandorio metu bei šiai dienai pasikeitė atsakovo G. Z. kreditorių skaičius bei bendra jų reikalavimų suma. Todėl teismui pritaikius restituciją apeliantės grąžinti 4 000 Eur šiai dienai bus proporcingai dalinami nebe keturiems, o bent šešiems kreditoriams. Be to, apeliantės dalis bendroje visų kreditorių reikalavimų sumoje sudarys žymiai mažesnę dalį, nei ji buvo 2019-11-27 atsiskaitymo sandorio metu. Todėl apeliantė po restitucijos pritaikymo, antstolei paskirsčius 4 000 Eur atsakovo G. Z. dabartiniams kreditoriams, gaus žymiai mažesnę piniginių lėšų dalį, negu ją būtų gavusi 2019-11-27 paskirsčius tuos pačius 4 000 Eur.

29.       Kita restitucijos taikymui svarbi aplinkybė yra ta, jog po 2019-11-27 atsakovas G. Z. dar turėjo turto, iš kurio buvo tenkinami kreditorių reikalavimai. Apeliantei būtų tekusi žymiai didesnė iš atsakovo G. Z. išieškotų piniginių lėšų dalis, nei kad teko (gauta net 4 kartus mažiau), nes proporcija būtų skaičiuojama nuo nepatenkintos reikalavimo dalies 4‘431,58 Eur, o ne nuo 1‘015,58 Eur, kaip buvo dabar. Tai aiškiai įrodo, kad toks restitucijos taikymo būdas, neužtikrina šalių grąžinimo į padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, o priešingai, apeliantė patenka į žymiai (net 4 kartus) blogesnę padėtį nei kiti atsakovo G. Z. kreditoriai, nes jiems paskaičiuota dalis teko žymiai didesnė, apeliantės sąskaita.

30.       Tuo tarpu šiai dienai atsakovas G. Z. nebeturi jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomi išieškojimai. Todėl pirmosios instancijos teismo pritaikyta restitucija neatitinka šio instituto esmės, nes šalys nėra grąžinamos į pradinę padėtį, nėra atkuriama šalių status quo. Pagal teismo pritaikytą restituciją apeliantė neabejotinai gaus mažiau negu būtų gavusi, jeigu ginčijamo 2019-11-27 atsiskaitymo sandorio nebūtų buvę.

31.       Mano, kad 2019-11-27 atsiskaitymo sandorio metu pinigus apeliantė gavo teisėtai - po teisėtų, teisės aktais reglamentuotų antstolės veiksmų atlikimo, t. y. raginimo sumokėti skolą. Be to, tiek 2019-08-19 skolindama, tiek 2019-11-27 atgaudama pinigus apeliantė buvo sąžininga, nes nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie ieškovą bei kitus atsakovo G. Z. kreditorius. Juo labiau, kad dėl 2019-08-19 bei 2019-11-27 sandorių su apeliante ieškovo bei kitų atsakovo G. Z. kreditorių padėtis nei kiek nepablogėjo, nes apeliantė paskolino pinigus tuo metu kai atsakovas G. Z. jau buvo įsiskolinęs ieškovei bei turėjo kitų kreditorių.

32.       Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl nesant šios sudėtinės CPK 93 str. 4 d. įtvirtintos sąlygos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei trečiojo asmens M. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, negalėjo nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Juo labiau, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės M. K. bylinėjimosi išlaidų priteisti tik iš apeliantės, kai tiek pagal ieškinį ir tiek pagal priešieškinį buvo du atsakovai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas G. Z. pasirinko poziciją aktyviai nedalyvauti bylos nagrinėjime, nereiškia, jog jis atleidžiamas nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tas pats pasakytina ir apie ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą - pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo G. Z. priteistinas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų turėjo priteisti lygiomis dalimis.

33.       Atsiliepimu į atsakovės N. T. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar turėjo išankstinę nuomonę byloje. Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kad su ja atsiskaitė kitas asmuo, šią versiją iškėlė jau bylos eigoje ir versiją grindė tik savo paaiškinimais.

34.       Teismas teisingai ir teisėtai, įvertinęs bylos visumą, konstatavo, kad labiau tikėtina, kad su apeliante atsiskaitė atsakovas G. Z., o ne M. K.. Pati apeliantė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad su ja atsiskaitė G. Z.. Be to, šias aplinkybes taip pat nurodė ir antstolei I. E. raštu. Antstolė niekada nepatvirtino aplinkybių, kad M. K. atsiskaitė su apeliante, atvirkščiai, nurodė, kad ji tik girdėjusi tokius gandus, o pačiame atsiskaitymo sandoryje nedalyvavo, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad su apeliante atsiskaitė būtent M. K.. Be to, apeliantė pripažindama, kad jai buvo grąžinti „jos pinigai“, kartu ir pripažįsta, kad atsakovas su ja atsiskaitė iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų – nesvarbu per kokias rankas pinigai buvo paduoti – atsakovo, jo dukros ar kitų asmenų. Mano, kad byloje esančių įrodymų visuma, tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai, paneigė apeliantės naujai iškeltą versiją, kad su ja atsiskaitė ne atsakovas, o jo dukra M. K..

35.       Aplinkybė, kad M. K. nupirko reikalavimo teisę iš kito atsakovo kreditoriaus niekaip neįrodo, kad M. K. ir šiuo atveju padengė skolą už jį.

36.       Nesutinka su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju nėra galima restitucija, nes šiuo atveju neegzistuoja jokios aplinkybės dėl ko restitucija būtų negalima. Aplinkybė, kad apeliantė tariamai nežinojo apie kitus atsakovo kreditorius negali būti argumentas restitucijos netaikyti ir suteikti jai nepagrįstą pranašumą prieš kitus atsakovo kreditorius.

37.       Nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į apeliantės procesinį elgesį, nuolatinį pozicijos keitimą, nesavalaikių prašymų teikimą, liudytojų šaukimą nors byla praktiškai buvo išnagrinėta, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

38.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo poziciją iš esmės grindžia neįrodyta ir tik pačios jos paaiškinimais grindžiama faktine aplinkybe, kad pinigus jai už atsakovą neva atidavė trečiasis asmuo, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė tokios faktinės aplinkybės neįrodė. Be to, šiai aplinkybei prieštarauja šalių pateikti paaiškinimai ir kiti įrodymai. Teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens paaiškinimai yra patikimi, tikėtini ir nuoseklūs.

39.       Aplinkybė, kad trečiasis asmuo nupirko reikalavimo teisę iš kito atsakovo kreditoriaus nepatvirtina, kad tokie veiksmai buvo atlikti ir Atsakovės atžvilgiu. Byloje buvo aiškiai paaiškinta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad šis reikalavimas buvo nupirktas siekiant padėti trečiojo asmens mamai išsiskirti su atsakovu, kad nebūtų reiškiami reikalavimai skyrybų byloje. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir sprendė, kad antstolės paaiškinimai nepagrindė apeliantės teiginių dėl trečiojo asmens veiksmų grąžinant skolą. Tai, kad teismas tam tikras aplinkybes, kurias Atsakovė turėjo įrodyti, vertino nepalankiai atsakovei, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos sprendimo byloje ar konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

40.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė restituciją, o atsakovės nurodyti argumentai dėl tariamo restitucijos neteisėtumo ir interesų pažeidimo yra nepagrįsti. Tiek ieškinio, tiek priešieškinio, dalykai neapima klausimų susijusių su lėšų paskirstymu vykdymo byloje, todėl nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių mokėjimų neturi jokios reikšmės vertinant byloje nagrinėjimų sandorių pagrįstumą ir jų negaliojimo pasekmes. Būtent pritaikyta restitucija suteikia galimybę lėšas kreditoriams paskirstyti teisėtai ištaisant atliktus mokėjimų eilės pažeidimus.

41.       Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir teisingai bei pagrįstai atsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, todėl pagrįstai jas priteisė tik iš atsakovės.          

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės N. T. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

43.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovo G. Z. atsiskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

44.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovė kreipėsi į antstolę I. E. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko G. Z., dėl ko užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/19/01104. 2019 m. spalio 9 d. į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko G. Z. kreipėsi UAB „Dameta“ (nuo 2020 m. liepos 21 d. išieškotoja M. K.), dėl ko užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/19/01131. 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. spalio 28 d. į antstolį A. B. kreipėsi S. Z. dėl priverstinio skolų išieškojimo iš skolininko G. Z., dėl ko užvestos vykdomosios bylos Nr. 0041/19/02494, 0041/19/02567, 0041/19/02569. 2019 m. lapkričio 14 d. į antstolę I. E. kreipėsi atsakovė N. T. dėl 5 015,58 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo G. Z., dėl ko užvesta vykdomoji byla Nr. 0162/19/01289. Vėliau į antstolę I. E. dėl priverstinio skolų išieškojimo iš G. Z. kreipėsi ir kiti išieškotojai - G. V., Pasvalio Rotary klubas.

46.       2019 m. lapkričio 27 d. atsakovo G. Z. skola atsakovei N. T. sumažėjo 4 000 Eur. Apie tai atsakovė N. T. informavo antstolę I. E. 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimu, nurodydama, kad pagal Pasvalio r. I notarų biuro išduotą 2019 m. spalio 29 d. vykdomąjį įrašą iš G. Z. gavo 4 000 Eur. Atsiskaityta su N. T. buvo grynaisiais pinigais, 4 000 Eur sumą jai perduodant asmeniškai, o ne pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą, kaip kad nurodyta 2019 m. lapkričio 14 d. raginime įvykdyti sprendimą.

47.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių, ko pasekoje nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad jai pinigus grąžino atsakovo dukra M. K..

48.       Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

49.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad labiau tikėtina, kad 2019 m. lapkričio 27 d. N. T. buvo grąžintos atsakovo G. Z. piniginės lėšos, o ne M. K..

50.       Pažymėtina, kad pati apeliantė savo atsiliepime į ieškinį aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad būtent 2019-11-27 atsakovas G. Z. grąžino jai 4 000 Eur skolos ir liko skolingas 1 000 Eur. Taip pat ji nurodė, kad atsakovas su ja atsiskaitė jos pačios pinigais, t. y. atsakovas grąžino jai jos perduotus ir nepanaudotus pinigus. Pati apeliantė raštu antstolei I. E. nurodė, kad 4 000 Eur gavo būtent iš atsakovo G. Z.. Apeliantės iškviesta liudytoja M. K. 2020-12-15 teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji jokių pinigų apeliantei nėra perdavusi. Vykdomojoje byloje yra 2020-03-26 skolininko G. Z. pareiškimas apie tai, kad jis grąžino N. T. 4 000 eur. Kaip matyti, šie duomenys gauti iš skirtingų įrodinėjimo šaltinių, tačiau vienareikšmiškai patvirtina vieną ir tą pačią aplinkybę, jog būtent iš G. Z. lėšų buvo sumokėta N. T. 4 000 eur. Todėl, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią aplinkybę labiau tikėtina nei atsakovės N. T. nurodytą (jog skolą už G. Z. sumokėjo M. K., jau įvykus šalių pasikeitimui prievolėje).

51.       Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad antstolė I. E. 2012-01-15 teismo posėdžio metu paliudijo, kad apeliantei pinigus sumokėjo M. K.. Priešingai negu teigia apeliantė, iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad antstolė I. E. nurodė, kad ji pati atsiskaitymo sandoryje nedalyvavo, todėl negali nei patvirtinti nei paneigti, kad su apeliante atsiskaitė M. K.. Taip pat nurodė, kad atsakovas G. Z. jai nurodė, kad jis atsiskaitė su apeliante. Be to, antstolė I. E. nurodė, kad informaciją, kad su apeliante atsiskaitė Miglė, ji girdėjo tik kaip gandus. Minėta, jog ši informacija bei tokie N. T. paaiškinimai paneigti nutarties 50 p. nurodytais įrodymais.

52.       Apeliantė teigia, kad M. K. jau yra nupirkusi tėvo skolą, todėl ji galėjo nupirkti ir dalį N. T. reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. įsigijo UAB „Dameta“ reikalavimo teisę į skolininką G. Z., nes siekė padėti savo motinai sutvarkyti santuokos nutraukimo klausimą. Šis skolos pirkimas buvo įformintas reikalavimo perleidimo sutartimi, pinigai buvo pervesti per banką ir pati M. K. informavo antstolę apie kreditoriaus pasikeitimą. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta N. T. reikalavimo perleidimo sutartis su M. K., mokėjimų per banką nebuvo atliktas, į vykdymo procesą dėl šios skolos išieškojimo iš G. Z. M. K. kaip išieškotoja neįstojo, manytina, ir teikti pagalbą motinai santuokos nutraukimo byloje dėl šios skolos M. K. neturėjo pagrindo.

53.       Sutiktina su ieškovės atsiliepime pateiktais argumentais, jog visiškai nelogiškas elgesys būtų M. K. atsiskaityti už atsakovą N. T. atžvilgiu ir niekaip to neįforminti bei nesistengti atgauti šeimos pinigų, neįstoti kaip kreditorei vykdomajame procese ir nereikalauti savo dalies (kad kiti kreditoriai gautų proporcingai mažiau).

54.       Todėl apeliantės argumentai, kad M. K. supirkinėjo tėvo skolas, tuo pačiu atsiskaitė ir su ja, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, vien ta aplinkybė, kad M. K. įgijo UAB „Dameta“ reikalavimo teisę į skolininką G. Z. nesudaro pagrindo teigti, kad ji įgijo N. T. reikalavimo teisę į skolininką G. Z., kadangi, kaip minėta, tokių duomenų byloje nėra pateikta.

55.       Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra galima taikyti restitucijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2-3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorių įvykdymo. Ji taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sąlygas ir bylos aplinkybes. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija dėl sandorio negaliojimo yra įvykdyto sandorio šalių grąžinimas į pradinę padėtį, kol sandoris nebuvo sudarytas. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims.

56.       Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo G. Z. atsiskaitymo sandoris su N. T. pripažintas negaliojančiu, taikytinas to teisinis padarinys – restitucija, gražinant 4 000 Eur iš N. T. į antstolės I. E. depozitinę sąskaitą (CK 1.80 straipsnio 2-3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantės argumentai, kad šiuo atveju nėra galima restitucija, nepagrįsti.

57.       Apeliantė teigia, kad, grąžinus 4000 Eur, jos padėtis nepagrįstai pablogės, nes šie pinigai bus padalinti visiems atsakovo kreditoriams, o tuo metu kai įvyko niekinis atsiskaitymo sandoris su ja, atsakovas turėjo mažiau kreditorių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Priešingai negu nurodo apeliantė, jos padėtis nepablogės daugiau nei būtina proceso įstatymui įvykdyti (t.y. padėtis nepablogės neteisingai ir nesąžiningai), kadangi ji su kitais kreditoriais atsistos į kreditorių eilę vykdymo procese ir proporcingai su kitais kreditoriais gaus atsiskaitymą, t.y. taip, kaip ir numatyta proceso įstatyme. Be to, lėšų paskirstymo klausimas yra vykdomosios bylos dalykas ir šį klausimą apeliantė galės kelti vykdymo procese po atitinkamų antstolio patvarkymų dėl lėšų paskirstymo. Be to pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė restitucijos taikymo klausimą, o ne lėšų skirstymo tarp išieškotojų vykdymo procese klausimą.

58.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kolegijos vertinimu, už tokią susiklosčiusią situaciją (restitucijos pritaikymą, gautų lėšų dalinimą visiems kreditoriams proporcingai vykdymo procese) yra atsakinga tik pati apeliantė. Kadangi, vykstant priverstiniam išieškojimui, ji, žinodama apie kitus skolininko kreditorius, reikalavimo įvykdymą priėmė tiesiogiai iš skolininko, o ne per antstolį.

59.       Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

60.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

61.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

62.       Bylos duomenys patvirtina, kad proceso metu apeliantė buvo aktyvi, tačiau tuo pačiu ji keitė savo poziciją, teikė nesavalaikius prašymus, dėl kurių buvo atidedami teismo posėdžiai, savo iniciatyva kvietė liudytojus, įtraukė tretįjį asmenį M. K. į bylą, nors praktiškai byla jau buvo baigiamojoje stadijoje. Toks bylos vedimas, kolegijos vertinimu, nebuvo visiškai tinkamas. Taigi būtent apeliantės iniciatyva bylinėjimosi išlaidų patyrė tretysis asmuo M. K.. Be to bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sutiko su apeliantės analogišku ieškiniui priešieškiniu, kai pati apeliantė su analogišku savo reikalavimams ieškiniu nesutiko. T.p., kolegijos vertinimu, tikėtina, jog apeliantė bylinėjimosi išlaidas patyrė, gindamasi nuo ieškinio (kuris buvo patenkintas visiškai), o ne dėl priešieškinio (kuris iš esmės buvo analogiškas ieškiniui ir kurį ieškovė pripažino) pareiškimo. Įvertinusi šių aplinkybių visetą, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, ir šias išlaidas byloje skundžiamame sprendime nurodytu būdu paskirstė tinkamai (CPK 93 str. 4 d.).

63.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują ar pakartotinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312 – 314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus ar netinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

64.       Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos ieškovės ir trečiojo asmens M. K. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 630 Eur ir 605 Eur - už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Inrent“, juridinio asmens kodas 304436628, naudai 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurus) bylinėjimosi išlaidas iš N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas iš N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                  Eigirdas Činka

                     Vygintas Mažuika                                               

Nijolė Danguolė Smetonienė