Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-273-491/2016
Proceso Nr. 4-08-3-03105-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.7.4.5.; 3.26.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. 30 parų administraciniu areštu be transporto priemonės konfiskavimo.
V. B. nubaustas už tai, kad 2015-11-02, 1450 val., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes šios teisės nėra įgijęs, bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 p. reikalavimus.
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Iš cituojamo skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, galima suprasti, jog Pažeidėjas taip pat prašo įvertinti, ar skirta nuobauda yra tinkama. Skunde nurodo, jog sutinka, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau neigia nepaklusęs pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nurodo, jog pastebėjęs policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, pirmiausia manė, kad pareigūnai skuba į įvykį, ir tik supratęs, jog būtent jis yra stabdomas, iš karto sustojo. Jokio tikslo bėgti neturėjo, juo labiau, būdamas miesto centre, kuriame dienos metu apstu priparkuotų automobilių. Taip pat teigia, jog policijos pareigūnai yra šališki, siekiantys apginti savo darbo rezultatą – jį nubausti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos, viršininkas V. M. nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pažeidėjas ginčija savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo – nurodo, kad vos tik supratęs, jog policijos pareigūnai jį stabdo, jis iš karto sustojo. Tvirtina, kad policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo šališki. Taip pat kelia klausimą dėl skirtos nuobaudos tinkamumo.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo
Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., traukiami tie asmenys, kurie nepaklūsta uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
2015-11-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, kurį padarė Pažeidėjas. Jame nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos aplinkybės. Skunde Pažeidėjas nurodo, kad iš karto nesustojo, kadangi nesuprato, jog policijos pareigūnai būtent jį stabdo, o supratęs, tai nedelsiant padarė. Tai neatitinka objektyvios įvykio situacijos.
Byloje esantys duomenys bei policijos pareigūnų parodymai teisme neabejotinai patvirtina, kad Pažeidėjas buvo stabdomas policijos tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, įjungus šviesos ir garso specialų signalą. Pareigūnai per garsiakalbį keletą kartų reikalavo Pažeidėją sustabdyti automobilį. Pažeidėjui nestojus, buvo informuotas AVPK budėtojas bei kiti mieste dirbantys ekipažai. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiavo Pažeidėjui iš paskos nuo (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Pažeidėjo automobiliui kelią užkirtus kitiems automobiliams, laukusiems prie šviesoforo, dar kartą garsiakalbiu buvo pareikalauta sustabdyti transporto priemonę, tačiau Pažeidėjas užvažiavęs ant šaligatvio judėjo tol, kol įsukęs ties (duomenys neskelbtini) bei tik patekęs į automobilių spūstį, sustojo. Vairuotojas nenaudojant fizinės jėgos buvo išlaipintas ir įsodintas į tarnybinį policijos automobilį, kad būtų surašytas protokolas (17, 18 b. l.).
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Pagal Lietuvos Respublikos policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 25 p., transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, Pažeidėjo automobilis buvo stabdomas nepažeidžiant aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų : įjungus švyturėlius, specialųjį garso signalą ir privažiavus prie transporto priemonės reikalaujant, kad vairuotojas sustotų. Abejoti tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių tikrumu apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos faktinius duomenis, byloje nėra, jie taip pat nenurodyti ir skunde. Atvirkščiai, iš skundo matyti, kad Pažeidėjas pats sau prieštarauja. Paaiškinime jis nurodė, kad supratęs, jog jį stabdo pareigūnai, jis nuvažiavo į vietą, leidžiančią automobiliui stovėti, tačiau bylos duomenys patvirtina tai, jog jis sustojo tik tada, kai pakliuvo į automobilių spūstį. Pažymėtina ir tai, jog jis pakeliui pravažiavo ne tik automobiliams skirtą stovėjimo aikštelę, kurioje galėjo geranoriškai sustoti, tačiau nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams bei nestabdydamas automobilio, važiavo per bortelius, kelkraščiu, keldamas didelę grėsmę aplinkiniams, todėl skundo argumentai, jog sustojo, kai tik suprato, jog buvo stabdomas, laikytini visiškai deklaratyviais. Dar daugiau, iš bylos duomenų matyti, kad jis ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už analogiškus pažeidimus, todėl atsižvelgus, kad jis yra suaugęs žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, abejonių nekyla, jog jis negalėjo nesuprasti, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų. Tokie skundo teiginiai, kad jis negirdėjo policijos prašymo sustoti dėl automobilių keliamo triukšmo, taip pat vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi 3 kartus negirdėti policijos raginimo sustabdyti automobilį per garsiakalbį yra neįmanoma. Galiausiai pats Pažeidėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog tikėjosi išvengti dar vienos administracinės nuobaudos, bijojo, jog bus konfiskuotas ne jam priklausantis automobilis, todėl stabdomas policijos pareigūnų ir nestojo. Atsižvelgus į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys pagrindžia padarytą išvadą, jog Pažeidėjas neturėdamas teisės vairuoti bei vairuodamas transporto priemonę, kuri jam nepriklauso, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, todėl nestojo. Ši jo veika atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Dėl nuobaudos
Už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemonės, baudžiami bauda arba administraciniu areštu nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Apylinkės teismo nutarime išdėstyti pakankamai išsamūs administracinės nuobaudos skyrimo Pažeidėjui motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažeidėjo padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas, kai tokios teisės Pažeidėjas apskritai neturi, nepaklusimas pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, aplinkybė, kad jis sistemingai daro įvarius, įskaitant ir analogiškus pažeidimus, o už juos skiriamos nuobaudos nesustabdo toliau nusižengti ar keisti savo elgesį, bei kiti apylinkės teismo nustatyti ir įvertinti nuobaudos skyrimui reikšmingi duomenys, leidžia tvirtinti, kad ši 30 parų administracinio arešto nuobauda yra adekvati ir teisinga.
Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pažeidėjas dirba užsienio valstybėje, tai reiškia, kad jis dirbti geba, užsidirbti pajamų taip pat gali, tačiau baudų už anksčiau jam skirtus pažeidimus jis nemokėjo. Kita vertus, jam net keletą kartų buvo skirta nuobauda – administracinis areštas, tačiau, kaip minėta, jam tai teigiamos įtakos taip pat nepadarė.
Dėl kitų skundo argumentų
Pažeidėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai yra šališki, sąmoningai siekė jį nubausti. Visgi, šiuo atveju, nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnų, vykdančių savo tiesiogines pareigas suinteresuotumu, jog būtent Pažeidėjas būtų nubaustas. Be kita ko, nurodydamas šiuos skundo argumentus, Pažeidėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, todėl tokia Pažeidėjo pozicija laikoma paprasčiausiai gynybine.
Vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nėra jokių abejonių, kad Pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., jis nubaustas pagrįstai, skirta nuobauda yra adekvati ir teisinga, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimą nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Meidus