Administracinė byla Nr. A2.2.-123-420/2013
Proceso Nr. 4-54-3-00129-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
41.1.; 52.3.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2013 m. balandžio 26 d.
Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, išnagrinėjęs
E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) spec. pedagoge, aukštojo išsilavinimo, našlės, neteistos, administracine tvarka nebaustos, administracinę bylą,
n u s t a t ė :
E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 50 str. už tai, kad ji 2013 m. balandžio 10 d., apie 9.46 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Bukonto g. 7, Zarasų m., praėjo pro kasą, nesumokėjusi už žurnalą „Moters savaitgalis“, 0,246 g. fermentinio sūrio, vieną pakuotę arbatos „Dilmakh“ ir buteliuką šampūno „Nivea“, kurių vertė 22,00 Lt.
E. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad tikslo pagrobti prekių tikrai nenorėjo. Jos tėvas du mėnesius gulėjo Kauno m. ligoninėje, ji penkias savaites prie jo budėjo. Beveik tuo pat metu, š.m. balandžio 6 d., į Visagino ligoninę paguldė ir motiną, kurią prieš tai 3 savaites gydė Zarasuose. Ji dėl to pastaruoju laiku labai išgyveno, buvo sutrikusi ir pasimetusi. 2013 m. balandžio 10 d. vaistinėje pirko vaistus, turėjo daug maišelių. Po to ten pat parduotuvėje „Maxima“ pirko daug prekių, daugiau kaip už 150 Lt, laisvų krepšelių nebuvo, todėl prekes sudėjo į maišelius. Prie kasos dėl savo būklės paprasčiausiai pamiršo iš vieno maišelio ištraukti ir padėti ant prekystalio žurnalą, sūrį, arbatą ir šampūną. Dėl to labai pergyvena ir gailisi.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50 str., bylos teisena nutrauktina.
LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Vadovaujantis LR ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. LR ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Pagal LR ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
LR ATPK 50 straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant nusikalstamos veikos požymių. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 straipsnyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis pagrobia smulkų svetimą turtą ir to siekia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas.
Pirmiausiai, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija yra nuosekli visose teisenos stadijose: tiek apklausiama tyrimo metu (b.l. 7), tiek apklausiama teisme E. S. kategoriškai neigė, kad 2013 m. balandžio 10 d., apie 9.46 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Bukonto g. 7, Zarasų m., vagystės būdu pagrobė prekių už 22,00 Lt. E. S. nurodė, kad ji tiesiog pamiršo susimokėti už visas prekes ir tokia jos iškelta versija, teismo nuomone, nėra paneigta byloje esančiais įrodymais. Be to, E. S. nurodė, kad tą dieną prekybos centre ji pirko prekių už maždaug 150 Lt sumą, kas iš esmės taip pat kelia abejones dėl to, kad, E. S. reikėjo neteisėtai savintis svetimą turtą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas prekes E. S. susidėjo į savo krepšį ir praėjo pro kasas šio krepšio neslėpdama, kas sudaro pagrindą manyti, kad E. S. sąmoningai nesiekė paslėpti šių prekių.
Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. S. iki tol nebuvo apskritai bausta administracine tvarka, tame tarpe ir pagal LR ATPK 50 str. nuostatas (b.l. 12), taip pat neteista (b.l. 11), E. S. dirba (b.l. 23), jos gaunamas darbo užmokestis yra nemažas (b.l. 24). Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti E. S. inkriminuojamo kaltinimo pagrįstumu.
Byloje pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. S. sutuoktinis G. S. (b.l. 13). 2013 m. vasario 7 d. – kovo 13 d. E. S. tėvas buvo gydomas Kauno miesto ligoninėje (b.l. 19), visą šį laiką E. S. slaugė savo tėvą, po išrašymo iš ligoninės rūpinosi sergančiu tėvu, pirko jam vaistus, nuveždavo į perrišimus (b.l. 15-18, 20-22). 2013 m. balandžio 6 d. į Visagino ligoninę buvo paguldyta E. S. motina (b.l. 14), kurią prieš tai ji tris savaites gydė namuose. Šios E. S. šeimoje susiklosčiusios aplinkybės: sutuoktinio netektis, abiejų tėvų ligos bei rūpinimasis sergančiais tėvais, galėjo sukelti jos išsiblaškymą ir turėti įtakos jos elgesiui apsiperkant parduotuvėje 2013 m. balandžio 10 d.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog E. S. tyčia sąmoningai 2013 m. balandžio 10 d., apie 9.46 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Bukonto g. 7, Zarasų m., vagystės būdu pagrobė prekių už 22,00 Lt. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-619/2011).
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (LR ATPK 257 str.), pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad E. S. padarė LR ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, nes nėra administracinio teisės pažeidimo juridinės sudėties požymių visumos – tai yra šiuo atveju nenustatyta nei asmens kaltė, nei motyvas, nei tikslas. Nesant bent vieno iš administracinio teisės pažeidimo juridinės sudėties elementų, administracinė atsakomybė yra negalima.
Teisėje egzistuoja principai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi, tai yra kaltinimą pareiškusi institucija, kaltinimo pagrįstumą turi pareigą įrodyti. Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad E. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str., todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu – kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla E. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Be to, atkreiptinas policijos pareigūnų dėmesys į Zarasų rajono parduotuvėse susiformavusią ydingą praktiką, kai pardavėjai ar apsaugos darbuotojai, matydami pirkėją dedant prekes ne į parduotuvės krepšelį, pirkėjo neperspėja, nepasiteirauja, kodėl jis taip daro, nepasiūlo ir nepadeda pasinaudoti parduotuvės krepšeliu, o tyko, kol žmogus praeis pro kasas, prie jų net nepasiteiraudami, ar šis nesineša ko nors, už ką reikėtų susimokėti. Taip elgiantis neužkertamas kelias teisės pažeidimams, o apsaugos darbuotojai, kurių tiesioginė pareiga yra užkirsi kelią saugomo turto grobimui, nusišalina nuo teisės pažeidimų prevencijos, nes leidžia pagrobti saugomą turtą ir tik po to reaguoja į jau užbaigtą pažeidimą. Policijos pareigūnai, kurių vienas pagrindinių uždavinių, nustatytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, yra teisės pažeidimų prevencija, turi atkreipti parduotuvių personalo dėmesį į būtinybę išgyvendinti susiformavusią ydingą praktiką ir siekti, kad prioritetai būtų teikiami pažeidimų prevencijai, o ne pasyviam jų fiksavimui.
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 224 str., 287 str. 1 d. 2 p.,
n u t a r i a :
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 50 straipsnį E. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vladimiras Kurasovas