Teikimas Nr. TS-60-1015/2019

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. A., gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-167  dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

n u s t a t ė:

V. A. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, skirta bausme ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimi V. A. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. lapkričio 30 d., ½ bausmės dalį atliks 2020 m. vasario 29 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 25 dienai – 2 metai 4 mėnesiai 5 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2019 m. liepos 25 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-36 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-167 nutarė netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.  

Nuteistasis V. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-167 ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skundas motyvuojamas tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija jam nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą ir rėmėsi tik prielaidomis, kad jis ateityje gali nusikalsti, nes nekeičia gyvenimo būdo bei vartoja „žolę“, todėl jam reikia lankyti AN užsiėmimus. Skunde teigiama, kad šiuos užsiėmimus jis yra jau lankęs, tiek būdamas laisvėje, tiek šiuo metu Vilniaus pataisos namuose ir turi tai patvirtinančius diplomus. Nuteistojo manymu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis nėra pasitaisęs, o Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, nesivadovavo teisingumo bei žmoniškumo principais, nesudarydama jam galimybių likusią bausmės dalį atlikti laisvėje, kad jis galėtų adaptuotis ir nebūti našta mokesčių mokėtojams. Nuteistasis taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susiradęs darbą ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atsiųsta pažyma, kad jis, nuteistojo lygtinio paleidimo atveju, priimtų jį į darbą. Taip pat grįžęs į laisvę jis nori padėti savo senyvo amžiaus motinai dirbti ūkyje. Nurodė, kad jis turi šeimą – dukrą, kuriai trūksta tėčio, ir sugyventinę, kuriai reikia paramos ir pagalbos. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad po tėvo mirties jis buvos susirgęs depresija, tai labai stipriai jį sukrėtė bei pakeitė požiūrį į gyvenimą ir nusikalstamumą, jo sveikata yra pablogėjusi. Taip pat prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs gan didelę laisvės atėmimo bausmės dalį ir likusi neatlikta bausmės dalis, būnant laisvėje, leistų jam padėti artimiesiems, šeimai, dukrai, jis eitų dirbti. Priešingu atveju jo šeimoje susidarytų krizinė situacija, nes šeimai tektų gyventi iš pašalpų. Mano, kad teismas galėtų jam skirti griežtus apribojimus ir suteikti jam galimybę pasitaisyti, būnant laisvėje.    

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Nuteistojo V. A. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, leidžiančią taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tačiau pagal nustatytą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad V. A. priskirtinas prie aukštos rizikos grupės (102 balai, iš kurių 45 balai – statiniai, 57 balai - dinaminiai), tad šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis V. A. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Dalyvavo ir baigė šias įstaigos psichologų vykdomas programas: „Agresijos ir auto- agresijos valdymas“ psicho-edukacinę programą (2018-07-18 - 2018-08-08), „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas“ (2019-02-26 - 2019-03-26), „ Streso ir emocijų valdymas“ (2019-02-27 -2019-04-15), „Įžanginė grupė“ (2018-08-10 -2018-09-21). Taip pat bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo Pozityvaus užimtumo programoje, atliko gerbūvio darbus (2019 m. balandžio 1 d. išvalė pirmojo gyvenamojo korpuso 4-o aukšto lubas). 

V. A. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2018 m. birželio 28 d., paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą (tvarkos nesilaikymas, už kurį skirta nuobauda - draudimas pirkti įstaigos parduotuvėje maisto produktus). 2019 m. balandžio 23 d. už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje, Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-148 buvo paskatintas - panaikinta nuobauda prieš terminą. Nuteistasis pasižymi gerais komunikaciniais sugebėjimais, geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, bendraudamas neperžengia formalaus bendravimo ribų, laikosi mandagumo taisyklių. Jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti santykius su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų, šiuo metu su vienu draugu iš laisvės palaiko ryšius. Bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauja su nuteistaisiais, dažniausiai vyresnio amžiaus. Šios bausmės atlikimo metu konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais ar įstaigos personalu pastebėtas nebuvo. Vertinimo procedūros metu V. A. nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių, diskriminacinių nuostatų.

Vertinant nuteistojo socialinius ryšius nustatyta, kad jis turi biologinę mažametę dukterį, gim. (duomenys neskelbtini), kurią augina sugyventinė. Materialiai išlaikyti vaiką padeda mama, kadangi šiuo metu nuteistasis pajamų neturi, tačiau stebimas jo pareigingas požiūris bei rūpinimasis dukra, jos ugdymu, auklėjimu, emocine bei socialine gerove. V. A. socialinius ryšius palaiko su motina N. A., sugyventine M. D. bei mažamete dukra E. A.. Bausmės atlikimo metu yra periodiškai lankomas artimųjų. Su seserimi ryšius palaiko telefoninių pokalbių metu. Nuteistasis geba palaikyti artimus socialinius ryšius su šeimos nariais. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįžtų gyventi pas motiną, kliūčių taikyti intensyvią priežiūrą nenustatyta. Nuteistasis nemano, kad gali kilti kokių nors sunkumų integruojantis į visuomenę, kadangi turės darbą bei artimųjų palaikymą. Šios aplinkybės be abejonės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Kita vertus, iš nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad nepaisant V. A. jauno amžiaus, jis jau buvo teistas šešis kartus, pirmojo teistumo metu turėjo tik 15 metų. Praeityje yra pažeidęs priežiūros sąlygas, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. V. A. nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja nuolatiniai, pasikartojantys finansiniai bei smurtiniai nusikaltimai, kurių metu naudojama instrumentinė agresija (2 k. teistas už plėšimus, 3 k. už vagystes, 2 kartus už nesunkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimas, neteisėtą laisvės atėmimą, turto prievartavimą). Teisės pažeidėjas neneigia, jog į jam nepalankius pasisakymus, veiksnius anksčiau reaguodavo impulsyviai, naudodavo smurtą. Bausmės atlikimo laikotarpiu savitvardos praradimo atvejai nėra stebimi. Kalbėdamas apie anksčiau padarytų nusikaltimų priežastis nurodo, jog norėjo pasirodyti prieš kitus, „būti kietesnis“, tačiau pastaruosius nusikaltimus sieja su savo psichine sveikata. Nepaisant to, kad nusikaltimus sieja su elgesio ir psichikos sutrikimais, tačiau šiuo metu medikamentinio gydymo atsisako, mano, jog tik pats gali sau padėti, narkotinių medžiagų vartojimo problemas apskritai neigia ir šios problemos nėra linkęs spręsti. Kitų probleminių sričių nuteistasis neįvardija. Stebima mąstymo lankstumo stoka, negebėjimas pamatyti ir suprasti problemas, su kuriomis susiduria, jų spręsti prosocialiais būdais, taip pat pasimokyti iš praeities klaidų, todėl yra linkęs jas kartoti, apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Nors nuteistasis išreiškia poreikį turėti bendras, visų pripažintinas vertybes, tačiau pats nemato poreikio suvaržyti savo elgesį dėl kitų. Tad įvertinęs visus šiuos duomenis teismas sprendžia, kad V. A. ankstesni teistumai ir jam skirtos bausmės teigiamo poveikio nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, panaudojęs prieš kitą asmenį fizinį smurtą.

Nuteistasis taip pat neneigia, jog yra rūkęs marihuaną (teigia rūkydavęs maždaug kartą per mėnesį), tačiau 2018 m. vasario 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, jog: „Iš 2016-12-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 97TPK-358/2016 matyti, kad V. A. keletą metų nuolat rūkė „žolę“. Dėl abstinencijos reiškinių du kartus konsultuotas psichiatro, rekomenduotas gydymas Priklausomybių ligų centre, tačiau ten nesilankė. Diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas.“. Pats nuteistasis neigia šią diagnozę ir mano, jog pagalba dėl priklausomybės nuo narkotikų jam nėra reikalinga. Taip pat nuteistasis buvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo baustas už elgesį, susijusį su narkotinių medžiagų vartojimu, AN susirinkimų nelanko.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi esminė aplinkybė, nusprendžiant, ar galimas nuteistojo lygtinis paleidimas – manymas, kad asmuo lygtinio paleidimo laikotarpiu, būdamas neizoliuotas, laikysis įstatymų ir nenusikals. V. A. savo skundą argumentuoja, be kita ko, aplinkybė, jog svarstant lygtinio paleidimo klausimą Komisija rėmėsi tik prielaida, kad nuteistasis gali nusikalsti, nes anksčiau ne kartą buvo teistas. Vis dėlto su tokiu aiškinimu teismas negali visiškai sutikti, kadangi ankstesnis nuteistojo elgesys (jo padarytos nusikalstamos veikos, ypač turint omeny jų pakartotinumą/sistemiškumą) taipogi yra itin reikšmingas sprendžiant klausimą, ar yra galimybė nuteistajam, nebaigusiam atlikti laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje, leisti ją atlikti neizoliuotą, bet prižiūrimą. Šiuo atveju svarbu įvertinti visumą aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį – jo elgesį, nuostatas ir pan. Taigi Komisija, svarstydama klausimą dėl V. A. lygtinio paleidimo, pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes.

Vien nuteistajam nustatytas sveikatos sutrikimas, susijęs su jo psichine sveikata, taip pat negali būti pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, nes jis šiuo metu jokių vaistų nevartoja, gydosi pats, skaitydamas knygas, klausydamasis įvairių įrašų apie depresiją, miego sutrikimus ir pan. Bausmės atlikimo metu V. A. tris kartus lankėsi pas psichologą, tačiau konsultacijos buvo nutrauktos nuteistojo iniciatyva. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo liga nėra didelė kliūtis atlikti jam skirtą bausmę, nes esant poreikiui, gydymas gali būti suteiktas ir laisvės atėmimo vietoje.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šią laisvės atėmimo bausmę V. A. atlieka už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. spalio 16 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. A. duktė gimė (duomenys neskelbtini) d.  Šios aplinkybės rodo, kad dukters gimimas neatgrasė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažametę dukterį, kuriai reikia tėvo dėmesio, nėra išskirtinė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.  

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (jauną amžių ir jau pakankami didelį teistumų skaičių, probleminę narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, negebėjimą pamatyti ir suprasti problemas, su kuriomis susiduria, taip pat negebėjimą pasimokyti iš praeities klaidų, lankstumo stoką), vieningą Komisijos nuomonę netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, taip pat į tai, kad nuteistasis V. A. šiuo metu neatitinka vienos iš BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukšta ir nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant), nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo V. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-167 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Ingrida Mikužytė