Civilinė byla Nr. 3K-3-276/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13361-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.6.2; 78.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pranešėja), Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams P. J., A. J., A. A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo vaikui priteisimo, sandorių panaikinimo, turto padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo bei atsakovo P. J. priešieškinį ieškovei J. J., atsakovams A. J., A. A. J. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo padarinių – išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo.

Ieškovė J. J. prašė teismo ieškovės ir atsakovo P. J. santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes; dukters I. J., gim. 1998 m. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo po 750 Lt periodinių išmokų kas mėnesį dukters išlaikymui iki pilnametystės ir vaiko išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 27 000 Lt; panaikinti buto adresu (duomenys neskelbtini) 1995 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį kaip apsimestinę ir nustatyti, kad butą bendrosios dalinės nuosavybės teise po l/2 dalį nupirko ieškovė ir atsakovas; atnaujinti terminą nurodytam sandoriui nuginčyti; pripažinti butą adresu (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; santuokos metu įgytą turtą padalyti taip: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į 420 000 Lt vertės butą adresu (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės šaldytuvą „LG“, 2200 Lt vertės viryklę su orkaite „Gorenje“, 600 Lt vertės garintuvą „AEG“, 3500 Lt vertės valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėmis), 1100 Lt vertės viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 800 Lt vertės komodą „Akai“, 600 Lt vertės parfumerijos stalelį „Akai“, 400 Lt vertės koridoriaus baldus, 1000 Lt vertės skalbyklę „Wirhlpool“, 300 Lt vertės spinteles prie lovos (2 vnt.) „Akai“, 1600 Lt vertės miegamojo kambario spintą „Akai“, – iš viso turto už 433 600 Lt; atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 60 000 Lt vertės butą su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksu P-l (l/8 iš 15,54 kv. m adresu (duomenys neskelbtini), 120 000 Lt vertės butą su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 7-2 (l/7 iš 20,48 kv. m) adresu (duomenys neskelbtini); 30 000 Lt vertės automobilį „Mazda MPV“, 4900 Lt vertės svetainės odinį baldų komplektą, 2400 Lt vertės dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 2500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 2700 Lt vertės, 81 cm įstrižainės televizorių „Sony LCD“, 800 Lt vertės fotoaparatą „Sony“, 55 000 Lt lėšas pagal 2007 m. gegužės 17 d. paprastąjį vekselį, 55 000 Lt pagal 2007 m. gegužės 22 d. vekselį, 110 000 Lt pagal 2007 m. birželio 6 d. susitarimą, 66 427 Lt pagal 2010 m. balandžio 27 d. paprastąjį vekselį, – iš viso atsakovui priteisti turto už 509 727 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovei 38 063 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; pripažinti 278 000 Lt indėlių sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; padalyti 278 000 Lt indėlius, priteisiant ieškovei iš atsakovo P. J. 139 000 Lt.

1995 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. Ieškovės teigimu, butas adresu (duomenys neskelbtini), nors ir yra registruotas atsakovo P. J. motinos atsakovės A. J. vardu, faktiškai įgytas už ieškovės su atsakovu turėtas iki santuokos sudarymo lėšas, ieškovė savo jėgomis ir lėšomis pabaigė buto remonto darbus, rekonstrukciją. Santuokos metu butas padovanotas atsakovo P. J. broliui, vėliau – atsakovei A. J. Ieškovė pažymėjo, kad bendrų kreditorių su atsakovu neturi, atsakovo paskolintus pagal vekselius ir investuotus pinigus prašo priteisti atsakovui kaip santuokinio turto dalis. Ieškovė nurodė, kad lėšos, kurias atsakovas uždirbo JAV, gyvendamas santuokoje su ieškove, panaudojo ne šeimos interesams, padėjęs jas į atsakovų A. J. ir A. A. J. vardu atidarytas sąskaitas banko įstaigose.

Priešieškiniu atsakovas P. J. prašė teismo: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti ieškovei 60 000 Lt vertės butą adresu (duomenys neskelbtini), 120 000 Lt vertės butą adresu (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės šaldytuvą „LG“, 1500 Lt vertės valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėmis), 1100 Lt vertės viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 400 Lt vertės koridoriaus baldus, 500 Lt vertės skalbimo mašiną „Whirlpool“, 2500 Lt vertės svetainės baldų komplektą, 1000 Lt vertės stacionarų kompiuterį „Samsung“, – iš viso turto už 187 500 Lt; jam priteisti 20 000 Lt vertės automobilį „Mazda“, valst. Nr. CGC 074, 700 Lt vertės viryklę su orkaite „Gorenje“, 200 Lt vertės garų surinktuvą „AEG“, 300 Lt vertės komodą „Akai“, 300 Lt vertės parfumerinį stalelį „Akai“, 150 Lt vertės spinteles prie lovos „Akai“, 1000 Lt vertės miegamojo kambario spintą „Akai“, 1200 Lt vertės dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 500 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, 1000 Lt vertės televizorių ,,Sony“, – iš viso turto už 25 350 Lt; priteisti iš ieškovės 81 075 Lt kompensaciją už nukrypimą nuo bendro turto lygių dalių principo.

Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti butą adresu (duomenys neskelbtini) ir indėlius bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas sutiko skirti kas mėnesį apmokėti 350 Lt vaiko išlaikymui tenkančias išlaidas ir nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 27 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui P. J. palikti santuokinę pavardę – J., ieškovei J. J. palikti santuokinę pavardę – J;

nepilnamečio vaiko I. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. J. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo P. J. nepilnametei dukteriai I. J. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. spalio 6 d. iki vaiko pilnametystės; skirti J. J. dukters I. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:

P. J. vardu 2001 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą 60 000 Lt vertės butą su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksu P-1 (l/8 iš 15,54 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. J.;

P. J. vardu 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą 120 000 Lt vertės butą su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 7-2 (l/7 iš 20,48 kv. m), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. J.;

padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą:

ieškovei J. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1000 Lt vertės šaldytuvą „LG“, 1450 Lt vertės viryklę su orkaite „Gorenje“, 400 Lt vertės garintuvą „AEG“, 2500 Lt vertės valgomojo baldų komplektą (stalas su 6 kėdėm), 1100 Lt vertės viengulę lovą su čiužiniu „Akai“, 550 Lt vertės komodą „Akai“, 450 Lt vertės parfumerijos stalelį „Akai“, 400 Lt vertės koridoriaus baldus, 750 Lt vertės skalbyklę „Whirlpool“, 300 Lt vertės spinteles prie lovos (2 vnt.) „Akai“, 1300 Lt vertės miegamojo kambario spintą „Akai“, – iš viso kilnojamojo turto už 10 200 Lt.

atsakovui P. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 3700 Lt vertės svetainės odinį baldų komplektą, 1800 Lt vertės dvigulę lovą su čiužiniu „Akai“, 1500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 1850 Lt vertės televizorių „Sony“, 800 Lt vertės fotoaparatą „Sony“, – iš viso kilnojamojo turto už  9650 Lt;

padalyti santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą:

automobilį ,,MAZDA MPV”, valst. Nr. CGC 074, priteisti asmeninės nuosavybės teise P. J.

55 000 Lt, mokėtinų atsakovui P. J. pagal 2007 m. gegužės 17 d. paprastąjį vekselį, 55 000 Lt pagal 2007 m. gegužės 22 d. vekselį, 110 000 Lt pagal 2007 m. birželio 6 d. susitarimą, 66 427 Lt pagal 2010 m. balandžio 27 d. paprastąjį vekselį, iš viso 286 427 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti P. J.;

priteisti ieškovei iš atsakovo 65 438,50 Lt kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančio turto dalį;

kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Teismo sprendime nurodyta, kad sutuoktiniai visaverčio santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2006 metų pabaigos. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimų, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti, bet nė vienas to nepadarė, t. y. neieškojo bendro sutarimo, nebandė išsaugoti santuokos, taigi nesilaikė lojalumo pareigos pagal CK 3.27 straipsnį. Ieškovė gyvena kartu su nepilnamete dukterimi, susiformavo jų tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko raidai. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, teismas sprendė, kad vaiko išlaikymui pakankama suma būtų 1000 Lt per mėnesį, pusę šios sumos priteisiant iš atsakovo (vaiko tėvo). Ieškovė nepateikė teismui pagrįstų argumentų, kodėl dėl vaiko išlaikymo iš ieškovo priteisimo, jeigu toks poreikis buvo, nesikreipė anksčiau. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas trejus metus iki ieškinio padavimo neteikė dukteriai išlaikymo.

Dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teismas nurodė, kad jį 1995 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko atsakovė A. J. Ieškovės teigimu, šis sandoris apsimestinis, nes butą iš tikrųjų nusipirko ieškovė kartu su sutuoktiniu po 1/2 dalį. Įvertinęs bylos įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė 1995 m. birželio mėnesį nebuvo finansiškai pajėgi įsigyti ginčo buto 1/2 dalį. Tai, kad atsakovas turėjo pinigų butui pirkti, patvirtina Nekilnojamojo turto registro 2010 m. lapkričio 5 d. išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas P. J. 1995 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį 1995 m. gegužės 29 d. pardavė, todėl turėjo galimybę pagal šią sutartį gautus pinigus sutaupyti butui įsigyti, ir teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo P. J. paaiškinimais, kad jis nenorėjo savo vardu pirkti ginčo buto, o pageidavo, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja būtų jo motina A. J. Be to, ieškovė rašytiniais įrodymais neįrodė, kad namo remontui ir rekonstrukcijai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovų ir jų atstovų paaiškinimus teismo konstatuota, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų A. A. J. ir A. J. banko sąskaitose buvę 278 000 Lt indėliai buvo atsakovo P. J. santuokos metu įgytos lėšos, todėl šios sumos teismas neįtraukė į santuokinio turto balansą ir jos nepadalijo sutuoktiniams.

Vekseliuose ir susitarime nurodytos lėšos, kurias skolininkas V. G. įsipareigojo grąžinti atsakovui P. J., yra šio santuokoje įgytos lėšos, dėl to įtrauktinos į padalytino santuokinio turto balansą. Sutuoktinių įgytas kilnojamasis turtas padalytas teismo sprendimu kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į jų prašymus, šalims pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į jų prašomus kilnojamuosius daiktus, skaičiuojant pagal abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį, ir ieškovei iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės J. J. ir atsakovo P. J. apeliaciniai skundai netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dukters poreikiams patenkinti pakankama suma yra 1000 Lt per mėnesį, byloje nepateikta įrodymų apie didesnių lėšų būtinumą vaikui. Atsakovas nuo 2006 metų pabaigos mokėjo lėšas už butui, kuriame gyveno šalys, suteiktas komunalines paslaugas, ir tai patvirtina, kad atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaidų dengimo, taip ieškovė turėjo galimybę skirti didesnę dalį savo lėšų išlaikyti vaikui. Šiam tikslui panaudotinos ieškovės pajamos yra ir už butų Neringoje nuo 2002 m. nuomą jos gauti nuompinigiai. Ginčo butas įgytas iki santuokos sudarymo. Ieškovės šeima apsigyveno atsakovo motinai priklausančiame bute ir ieškovė tam neprieštaravo. Tiek lėšos, už kurias įgytas ginčo butas, tiek bankų indėliuose laikomos lėšos nepriklauso ieškovei ir nebuvo įgytos santuokos metu. Teismas pripažino įgytomis santuokoje atsakovo lėšas, perduotas pagal vekselius ir susitarimą. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad dėl sutuoktinio asmeninių interesų tenkinimo sumažėjusi turto vertė gali būti įvertinama nustatant tam sutuoktiniui tenkančią turto dalį. Automobiliu ,,Mazda MPV“ naudojosi vien tik atsakovas, dėl to automobilio vertės sumažėjimas nuo jo įsigijimo iki bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos neįtrauktinas į dalytiną santuokinį turtą. Nors atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau jis yra darbingas ir gali uždirbti lėšų vaiko išlaikymui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Dėl išlaikymo vaikui dydžio kasaciniame skunde nurodoma tai, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas nežino, kurioje klasėje mokosi duktė ir kiek kainuoja mokykliniai reikmenys, drabužiai ir kiti būtini daiktai, kokia jų vertė. Specialius vaiko poreikius patvirtino teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų net neaptarė (sąkandžio gydymas, akiniai, skiepai). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir to, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis gali sau leisti nedirbti ir tai nėra pateisinama priežastis dėl atsakovo turtinės padėties mažinti iš jo priteistiną išlaikymo dydį. Tai, kad ieškovė gavo nuompinigių iš butų Neringoje nuomos, apeliacinės instancijos teismui negalėjo būti pagrindas pripažinti atsakovo įsiskolinimo vaiko išlaikymui nebuvimą.

Ieškovės įnašą į ginčo butą adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai, kad brolio vardu buvusį turtą ieškovė pardavė pagal įgaliojimą ir gavusi pinigus juos panaudojo ginčo buto rekonstrukcijai. Be to, ieškovė paskolino atsakovei A. J. 14 000 Lt dar iki santuokos, į Lietuvą atsivežė iš JAV deklaruotų 12 000 JAV dolerių, kuriuos išleido buto rekonstrukcijai. Butas įgytas iki santuokos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu sudaro pakankamą pagrindą pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; kt.). Bendrąją dalinę nuosavybę gali sukurti ir ketinantys susituokti asmenys, kurie iki santuokos kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko, tačiau susitaria įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, ir, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Ginčo butas pirktas ieškovės su atsakovu bendram gyvenimui, tą teisme pripažino ir atsakovai. Prieš vieną mėnesį iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šalys jau buvo padavusios pareiškimus tuoktis, santuoka įregistruota po mėnesio nuo buto pirkimo.

Dėl indėlių nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe apeliacinės instancijos teismo nutartyje ieškovė ginčija šią teismo išvadą, nurodydama, kad sutuoktinis P. J. 2002–2006 m. visą laiką buvo išvykęs į JAV, grįžęs į Lietuvą neparvežė ieškovei nė lito, nors ji tikėjosi, kad pinigus atveš būtent jai. Tuos metus ieškovė su dukterimi vos pragyveno vien iš ieškovės darbo užmokesčio pajamų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas parsivežtus iš JAV pinigus padėjo į atsakovų – savo tėvų A. J. ir A. J. – vardu atidarytas banko atsiskaitomąsias sąskaitas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodytų lėšų nepripažino įgytomis sutuoktinių santuokos metu.

Atsakovų P. J., A. J. ir A. J. atsiliepimu į kasacinį skundą nesutinkama su kasaciniu skundu, pateikiant tokius esminius nesutikimo argumentus:

Atsakovas P. J. neturi darbo, pajamų ir tai įvertinta teismų apskaičiuojant priteistino išlaikymo vaikui dydį. Ieškovės nurodomos specialios išlaidos vaikui – sąkandžio gydymas, akiniai, skiepai – yra vienkartinio pobūdžio jau patirtos vaiko išlaikymo išlaidos, nereiškiančios padidėjusių vaiko poreikių ateityje. Būdamas JAV atsakovas siųsdavo dukters išlaikymui skirtas lėšas, drabužius, 2005 m. perrašė dukters vardu didelės vertės nekilnojamojo turto objektą Nidoje. Atsakovui priteista mokėti kompensaciją ieškovei, dėl to jis, įvertinus kompensacijos dydį, neturi galimybių mokėti didesnio nei teismų priteistas išlaikymo vaikui. Ieškovė į bylą pateikė vekselių kopijas – jos teismų turėjo būti vertinamos kaip rašytiniai įrodymai, o ne kaip originalūs dokumentai – vekseliai, suteikiantys turtines teises. Nei ieškovė, nei atsakovas neįgijo ginčo buto, jį įgijo nuosavybėn atsakovė A. J., todėl šis butas negali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Ekspertizė nepatvirtino, kad paskolos raštelį dėl ieškovės 14 000 Lt paskolinimo A. J. ji būtų pasirašiusi savo ranka. Byloje liudytojai patvirtino, kad buto remontas atliktas iki to momento, kada ieškovė atsivežė į Lietuvą 12 000 JAV dolerių. Atsakovo buvimo JAV laikotarpiu ieškovė nereiškė pretenzijų dėl jo uždirbtų lėšų panaudojimo. Jos panaudotos šeimos reikmėms, automobiliui, baldams, buitinei technikai pirkti. Ieškovės teiginiai, kad atsakovai A. J. ir A. J. nebuvo įgiję lėšų, kurias turėjo savo vardu atidarytose banko sąskaitose, ir kad jos priklausė sutuoktiniams, neįrodytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad skundžiamais teismų sprendimu ir nutartimi priteistas nepakankamo dydžio, neatitinkantis vaiko poreikių išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis iš atsakovo. Šį klausimą sprendžia bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nustatančią abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006, konstatuota, kad tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai; materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Į išdėstytus įstatymuose ir teismų praktikoje pripažįstamus kriterijus atsižvelgtina teismui kiekvienu atveju sprendžiant, kokia forma ir dydžiu turi būti įgyvendinama išlaikymo vaikui teikimo pareiga.

Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priteistas 500 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra pernelyg menkas, neužtikrina vaiko deramos raidos, ugdymo ir gebėjimų tobulinimo.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), kuri užtikrina vaikui teisę į būstą. Ieškovės ir atsakovo duktė yra moksleivė, byloje yra pažymos apie tai, kad ji lanko sporto centre plaukimo treniruotes, vaikų šokių užsiėmimus. Ieškovė apmokėdavo už vaiko dantų gydymą, sveikatos patikrinimus. Įvertinę nustatytas aplinkybes, atsižvelgę į tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino vaiko išlaikymui pakankama suma per mėnesį 1000 Lt, kurios pusė, t. y. 500 Lt, priteista iš atsakovo (vaiko tėvo). Pagal byloje surinktų įrodymų duomenis teismai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. darbo pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus, pripažindami jų pareigą lygiomis dalimis skirti vaiko išlaikymui reikiamas lėšas. Nors ieškovės kasaciniame skunde teigiama apie priteistų vaiko išlaikymui periodinių išmokų nepakankamumą, tačiau tai nėra pagrįsta konkrečiais vaiko nuolatiniais poreikiais, iš kurių teismas galėtų spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą. Kasatorės įvardijamos specialiais vaiko poreikiais išlaidos sąkandžio gydymui, akiniams, skiepams yra vaikui būtini, tačiau tai normalios ir vienkartinio arba laikino pobūdžio išlaidos. Byloje įvertintų įrodymų pagrindu teismai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteikė vaiko išlaikymo per trejus metus iki ieškinio teismui padavimo, nes atsakovas nuo 2006 m. pabaigos visiškai apmokėdavo šeimos būsto išlaidas, dėl to ieškovė išlaidų būstui išlaikyti sutaupytą dalį galėjo skirti taip pat ir vaiko išlaikymo išlaidoms padengti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentais nepaneigtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimu ir nutartimi apskaičiuotas bei priteistas išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pagrįstumas.

Dėl turto pripažinimo įgytu sutuoktinių bendrojon nuosavybėn

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, ar pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės A. J. (ieškovės uošvės) įgytas butas ir ar atsakovų A. J. bei A. A. J. (ieškovės uošvių) vardu turimi indėliai kredito įstaigose pripažintini įgytais abiejų sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo, bendrojon nuosavybėn.

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas kartu turi išspręsti vieną iš santuokos nutraukimo padarinių – padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visą sutuoktinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012).

Aptariamos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos patvirtina, kad dalijamas yra sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgytas turtas, nebent prie dalytino turto dar būtų priskirtas atskiro sutuoktinio asmeninis turtas pagal sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį (CK 3.121 straipsnio 1 dalis). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas paskirsto dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Konstatuotina, kad sutuoktinių giminaičių ar kurių nors kitų asmenų nuosavybėn teisėtu pagrindu įgytas turtas pagal įstatymą negali būti priskiriamas dalytino bendro sutuoktinių turto balansui.

Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad ginčo butą įgyti kartu susitarė sutuoktiniai dar iki santuokos sudarymo. Kolegijos vertinimu, šis teiginys nepaneigia fakto, kad butą nuosavybės teise įgijo A. J. pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įregistravo savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Taigi ginčo buto neįgijo nė vienas iš sutuoktinių asmeninėn ar bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Šiuo argumentu pripažintinas nepagrįstu ir kitas kasacinio skundo teiginys, kad byloje egzistuoja teisinis pagrindas bendrojon jungtinėn nuosavybėn priskirti banko indėlius, įneštus atsakovų (ieškovės uošvių) vardu. Kasatorės teigimu, atsakovas, būdamas jos sutuoktinis, savo uždirbtas ir sutaupytas bei parsivežtas iš JAV lėšas padėjo į tėvų vardu banke atidarytas sąskaitas. Vertindama šį teiginį kolegija pažymi tai, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šią aplinkybę pripažino neįrodyta. Konstatuotina, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių teigia esant tam tikrą santuokos metu įgytą turtą kito sutuoktinio nuslėptą ar perleistą kitiems asmenims, tai turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), t. y. pagrįsti, kad iš tikrųjų toks turtas, kurį prašoma pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, egzistuoja, jis įgytas ir kokiu teisėtu pagrindu abiejų ar vieno sutuoktinio, taip pat kad vienas sutuoktinis be kito žinios perleido ar nuslėpė tą turtą. Byloje aplinkybių apie ginčijamų lėšų perleidimą ar nuslėpimą nenustatyta, dėl to teismai teisiškai pagrįstai sprendė netenkinti ieškinio reikalavimo šias lėšas pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir jas padalyti.

Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas. Naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties nenustatyta teisinio pagrindo, dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatorės priteistina 60,72 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 26 d. pažyma apie procesinių dokumentų įteikimo išlaidas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. J. 60,72 Lt (šešiasdešimt du litus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.