Baudžiamoji byla Nr. 1-1067-1183/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42198-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7;
1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2;
2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,
sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,
dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J., jo atstovui advokato padėjėjui V. M.,
kaltinamajam M. V., jo gynėjams advokatams Modestui Švažui, Andriui Kazakevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir
n u s t a t ė:
Kaltinamasis M. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo E. J., o būtent: 2024 m. spalio 26 d., apie 16:20 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas ir taikydamas nukentėjusiajam E. J. į tarpkojį, sužalojo nukentėjusiajam kairės rankos plaštakos IV, V pirštus, vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam E. J. į veido sritį, vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, o kai nukentėjęs nusisuko vieną kartą kumščiu trenkė į pakaušį, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. J. ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, vienuolikto danties (viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties) panirimą, kraujosruvą kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės plaštakos V piršto krumplio srityje, tai yra M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Įrodymai
Kaltinamasis M. V. pirmą kartą teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog viskas prasidėjo 2024 m. spalio 26 d., kai buvo pirmas jų su E. J. susitikimas, tačiau provokacijos ir įžeidinėjimai internete jau vyko anksčiau. Spalio 26 d. jie susitiko Šiaulių prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, jis išlipo iš automobilio ir paprašė J. atsukti automobilio langą, nes jau prieš tai šio buvo prašęs išimti vaiko nuotraukas iš „Facebook‘o“, tačiau E. J. to nepadarė. E. J. išlipo iš automobilio, pradėjo agresyviai kalbėti, kodėl jis rašinėja žinutes I., nors jis šiai rašė tik dėl vaiko, klausė šios, kodėl leidžia E. į internetą dėti vaiko nuotraukas, kodėl nuotraukų neišima. Išlipęs iš automobilio, E. J. pradėjo filmuoti, atstumas tarp mašinų buvo nedidelis, jie susistumdė, E. trenkė jam į smakrą, tada jis šiam trenkė atgal, E. J. jį pradėjo smaugti, tai jis E. J. trenkė į rankas, kad paleistų, ir dar trenkė į galvą.
Pagal bendravimo su vaiku grafiką jis vaiką mamai turi paduoti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, bet kai pamatė buvusios žmonos I. J. (buvusios (duomenys neskelbtini)) automobilį, tai prie šio privažiavo. Tuo metu jis vairavo pilkos spalvos automobilį „Mercedes“, privažiavęs prie I. automobilio, jis I. nepamatė, tačiau automobilyje matė sėdintį E. J., tai jis rankos gestu šio paprašė atsukti automobilio langą. Kai atvažiavo į prekybos centrą, vaikas buvo su juo, vaikas miegojo. Buvusiai žmonai I. rašė, kad atveža vaiką, siuntė šiai nuotrauką, jog vaikas užmigo, bet I. nieko neatrašė. Buvusiai žmonai siuntė miegančio vaiko nuotrauką, kad ši, kol vaikas miega, eitų į prekybos centrą. Gali būti, jog I. jam kažką ir atrašė, tačiau dabar neprisimena. Į prekybos centrą atvažiavo maždaug 16.20 val., kai išlipo iš automobilio, vaikas dar miegojo. Be to, dar prieš šį įvykį vyko konfliktai su nukentėjusiuoju „Facebook‘e“, jis žinojo, kad E. J. ir jo buvusi žmona kartu gyvena, J. žinojo iš nuotraukų. Nesitikėjo, jog jo ir J. pokalbis taip pakryps, nes jis atvažiavo su vaiku, o lipdamas iš automobilio, tik norėjo paprašyti išimti nuotraukas, bet E. agresyviai išlipo iš automobilio, pradėjo kalbėti apie I., kodėl jai rašo žinutes. I. tuo metu buvo prekybos centre, ši prie jų atėjo, kai vyko susižodžiavimas su E. J., bet iki jai ateinant, fizinių veiksmų niekas nenaudojo. Jis prašė J. išimti nuotraukas, o šis kalbėjo apie I., kodėl jis jai rašinėja žinutes. E. iš karto agresyviai kalbėjo, bet iš pradžių jokių veiksmų nebuvo, tačiau kai atėjo I., šis pradėjo kišti telefoną prie jo veido, tai jis bandė tą telefoną išmušti, kas jam pavyko. Kai išmušė telefoną, tada jie susistumdė ir E. J. jam trenkė į veidą. Pirmiausia E. jį pastūmė dviem rankomis, neprisimena, kur tuo metu buvo šio telefonas, nes tada buvo stresinė situacija, kadangi ne kasdien būna užpuolamas. Po E. pastūmimo jis šį pastūmė atgal ir tada sulaukė smūgio į veidą iš dešinės rankos krumplio, tai jis šiam atsakė taip pat, t. y. dešinės rankos kumščiu trenkė į E. J. veido sritį, pataikė kažkur į nosį. Paskui E. jį suėmė už kaklo, tai jis E. trenkė atgal. E. J. trenkė tris kartus rankomis, o kojomis spirti nebandė, matė, kad po įvykio šiam bėgo kraujas iš nosies. Smūgiai J. buvo suduoti į veido sritį ir į galvą, kai šis pradėjo jį smaugti. Konfliktą matė I.. Jis buvo sužalotas, jam buvo prakirstas smakras ir pakaušis. Su bylos medžiaga yra susipažinęs, matė vaizdo įrašus. Pareigūnams įvykio vietoje sakė, kad buvo užpultas ir jį smaugė, o ką daugiau nurodė – neprisimena, tai pat neprisimena, ar kalbėjo apie smūgius. Į įvykio vietą buvo kviesta policija, ją turbūt iškvietė E. J., šis parašė pareiškimą. Po įvykio jis vyko į policiją, po to vyko į ligoninę, o pareiškimą parašė kitą dieną, nes pirmiausia reikėjo važiuoti į ligoninę. Nukentėjusysis jau iš karto iš automobilio išlipo agresyviai nusiteikęs, o jis atvažiavo su vaiku, tai nebuvo nusiteikęs reikšti emocijas ar dalyvauti muštynėse - jis tik nuėjo paprašyti išimti nuotraukas. Konfliktas vyko tarp automobilių. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, taip pat nesutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu, kadangi jis gynėsi.
Dėl vaiko nuotraukos į I. bei E. J. kreipėsi keletą kartų prieš įvykį. Kai aikštelėje jam pasakė, jog nuotraukos neišims, jis iš konflikto nepasišalino, nes viskas įvyko staiga, jis nebuvo pasiruošęs, kad jam suduos smūgius, o be to, vaikas buvo automobilyje. Kai pradėjo jį filmuoti, jis taip pat nenuėjo, nes jo vaikas buvo automobilyje ir viskas atsitiko staiga – jis neplanavo to. Dėl įvykio jaučiasi sukrėstas, jam buvo stresas, kadangi atvažiavo su vaiku, o buvo užpultas. Jis bandė išmušti J. telefoną, o paskui viskas įvyko per kelias sekundes. Konfliktas peraugo į muštynes, nes E. J. pirmasis jį pastūmė, o paskui smūgiavo – viskas vyko staiga, todėl jis nepasišalino. Jis nelaukė, kol jam sutrenks – jis buvo provokuojamas ir taip gavosi. Prieš porą savaičių jis kreipėsi į institucijas dėl vaiko nuotraukų pašalinimo iš „Facebook‘o“, t. y. kreipėsi dėl duomenų apsaugos. Galimybę kreiptis į institucijas dėl nuotraukų pašalinimo iš „Facebook‘o“ žinojo, tačiau galvojo, kad I. su E. J. tas nuotraukas pašalins. Iš jo prašymo išimti nuotraukas I. tik pasijuokė, o E. jį užblokavo - šie norėjo jį pažeminti, o jam buvo stresas, šokas, nes dėl vaiko atvažiavo į Šiaulius, tačiau piktas nebuvo.
Nuotrauką pats kėlė į internetą, kad parodytų tikrąjį veidą, kai E. J. savo vaiką paliko, o fotografuojasi su jo vaiku. Jis nedavė sutikimo, kad jo vaiko nuotrauka būtų dedama į „Facebook‘ą“, vaikas taip pat nedavė tokio sutikimo, o jis yra atsakingas už savo vaiką ir jo teises. Nuotraukoje vaiko veido nesimato, bet jis žino, kad toje nuotraukoje yra jo vaikas, o šis nenorėtų fotografuotis su svetimais vyrais, kadangi pas I. šie keičiasi, todėl nenorėtų, jog jo vaikas kas metus fotografuotųsi su vis nauju vyru, o paskui kalbėtų, koks jo patėvis. Jis gražiai paprašė išimti vaiko nuotrauką. Apie tai, kad E. J. yra patėvis, buvo užuominos, nes ne kartą rašė, koks jis šaunuolis, nors yra palikęs savo vaiką. Nurodytą nuotrauką siuntė vaiko teisių tarnybai, apkaltindamas E. J. vaiko tvirkinimu, nes matė vaiką su nepažystamu vyru, o I. jam nieko neatsakė, tai galvojo, jog jo vaikui kyla grėsmė. Jis po konflikto kreipėsi į tarnybas.
E. J. jis pastūmė abiem rankomis, nestūmė stipriai, nes buvo tarp automobilių, E. nuo pastūmimo tik truputį nuo jo atitolo. Po pastūmimo nukentėjusysis jam trenkė, nuo ko jam buvo prakistas ar nubrozdintas smakras, bėgo kraujas, o kaip šis sužalojimas yra formuluojamas mediciniškai – jis nežino. Kai E. J. jam trenkė pirmą kartą, tai jis šiam trenkė atgal ir E. jam suėmė už kaklo abiem rankomis, tai tada jis E. trenkė atgal. J. jam atliko smaugimo veiksmą ir nebuvo taip, kad šis būtų suspaudęs jį po savo pažastimi prie striukės. I. matė jo ir nukentėjusiojo konfliktą, bet I. buvo už nugaros, tai nėra tikras, ką galima matyti, stovint už nugaros, o be to, šios akys yra labai blogos. Neprisimena, ar E. J. ką nors sakė, prieš pradėdamas filmuoti, taip pat neprisimena, ar tuo momentu ką nors sakė nukentėjusiajam ar I.. I. jis negrasino, šios atžvilgiu jis nieko nesakė. Nežino, kodėl J. filmavo – pastarasis neįvardino priežasties. Jis gynėsi, nes buvo užpultas, kai E. J. pirmasis jam smūgiavo, o paskui pradėjo smaugti. E. su I. jį dar prieš įvykį provokavo: I. visiems meluoja, kad muša pastarąją ir vaiką – I. ir E. planas yra atriboti jį nuo vaiko. Kadangi I. taip primelavo ir J., tai šis ja patikėjęs, jį užpuolė. Kai jis atvažiavo į prekybos centro aikštelę, E. J. kažką žiūrėjo telefone. Jis nebuvo įsiutęs, kai atėjo aiškintis prie automobilio, nes buvo su vaiku – jis tiesiog norėjo paprašyti išimti nuotrauką, nes tikras vyras nedėtų vaiko nuotraukų į internetą, ją išimtų, tačiau E. norėjo pasirodyti prieš I.. Jis pradėjo gintis nuo E. J., kai šis pradėjo filmuoti ir jį pastūmė. Jo parodymai buvo patikslinti, kai pamatė filmuotą medžiagą, nes iš karto šoko būsenoje ne viską galėjo „atsirinkti“, bet parodymų jis nekeičia. Neprisimena, kada ir kaip rado vaiko nuotrauką „Facebook‘e“, tačiau ją pamatė atsitiktinai. Mato susitaikymo su E. J. galimybę. Kaltės nepripažįsta, nes jis buvo užpultas.
Papildomai teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. V. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis paaiškino, kad pripažįsta, jog konfliktas įvyko, tačiau smurtauti nenorėjo, veikė gindamasis, gaila, jog situacija peraugo į fizinį susidūrimą. Labai gailisi. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius, nurodytus kaltinamajame akte, pripažįsta visus smūgius. Gailisi dėl savo poelgio, bet tai buvo savigyna. Nebuvo taip, kad įvykio metu jo bei aplinkinių žmonių turtui, sveikatai ar gyvybei būtų kilęs pavojus, tik nukentėjusiojo provokaciją jis laikė kaip gynybą. Jo elgesys buvo išprovokuotas jau anksčiau bei tą pačią dieną susitikimo metu, provokacijos buvo išreikštos žodžiu ir fiziškai susistumdžius. Jis nežino, ar susistumdymo metu kilo grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, bet nuo E. J. jis gynėsi instinktyviai. Sumokėjo žalą ligonių kasai ir dalį žalos nukentėjusiajam, nes nori baigti bylą taikiai, noriu su nukentėjusiuoju taikytis.
Nori pasakyti, kad smurtavo ir sudavė nukentėjusiajam, bet tai buvo po provokacijos, kai šis jam „kišo“ telefoną, į „Facebook‘ą“ dėjo jo vaiko nuotraukas, sakė, jog apribos jo teises. Gintis jam nereikėjo. Gailisi dėl savo veiksmų, kad situacija peraugo į fizinį skausmą. Mano, jo elgesys viešoje vietoje, kai vaikas buvo automobilyje, buvo netinkamas, toks elgesys nesikartos ir daugiau nebesusitiks teisme - jis pasimokė. Dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, įsipareigoja atlyginti tokią žalą, kokią priteis teismas.
Nukentėjusysis E. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis įvyko praėjusių metų spalio mėnesį, kai jam buvo darbo diena ir vakare turėjo važiuoti į darbą. Jis atvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ su I., kuri tuo metu dar nebuvo jo žmona, tačiau jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Tam prekybos centre turėjo įvykti vaiko perdavimas pagal nustatytą bendravimo tvarką, kadangi M. V. turėjo perduoti vaiką I., kurios pavardė tuo metu dar buvo V.. Automobilių stovėjimo aikštelėje jis sėdėjo automobilyje ir prie jo privažiavo V., sustojo šalia jo automobilio ir, priėjęs, pradėjo už lango kažką šūkauti, bet jis pastarąjį ignoravo, ką darė ir prieš tai, nes jau anksčiau iš M. V. buvo sulaukęs įvairių žinučių. Paskui M. V. pabandė atidaryti jo automobilio dureles, jas atidarė, tada jis išlipo iš automobilio, V. pradėjo jį vadinti visokiais žodžiais, keiksmažodžiais, kalbėti apie nuotraukas, stumdyti jį su savo pilvu, t. y. šis norėjo išprovokuoti jo pyktį. Tuo metu nesulaukusi vaiko, atėjo I., kuri sakė M., ką čia darai, nes matė, jog šis ant jo šaukia ir jį stumdo. Tada M. V. visą pyktį nukreipė ant I., pradėjo ant šios šaukti, kad pastarąją „pakas“, o grasinimų nužudyti jau ir anksčiau buvo ne vienas, todėl jis pasiėmė telefoną tai užfiksuoti, kadangi iš jų niekada nebūdavo priimami pareiškimai dėl įrodymų trūkumo, jog V. taip daro. Kadangi gatvėje buvo triukšmas, tai su telefonu priėjo prie M. V. arčiau ir paprašė pakartoti tai, ką šis ką tik pasakė. Pamatęs, kad jis filmuoja, šis trenkė ranka per telefoną, norėdamas jį išmušti jam iš rankų, ir telefonas nuo smūgio išsijungė. Tada V. iš karto pradėjo jį atakuoti, spardyti kojomis, o jis, turėdamas rankoje telefoną, bandė telefoną įsikišti į kišenę, kad nebūtų sudaužytas, bei gindamasis, smūgius atlaikė rankomis, nuo ko buvo užfiksuotos mėlynės jam ant rankų. Kai kišo telefoną į galinę kišenę, pasipylė smūgiai jam į veidą, t. y. kai jau buvo įsikišęs telefoną į kišenę, jis gavo pirmus smūgius į galvą, tada jis atsitraukė nuo M. V. ir bandė šį sustabdyti, tai pagavo M. V. per kaklą, suspaudė su ranka prie savęs ir tada muštynės baigėsi. Tuomet liepė I. iškviesti policiją, bet kadangi šiai buvo šokas, tai nesugebėjo to padaryti. M., matyt, suprato, kad kažką padarė ne taip, tai sakė: „paleisk, aš nieko nebedarysiu“. Paleidęs M. V., jis atsargiai nuo šio atsitraukė ir pastarasis nuėjo. Kadangi I. nepavyko paskambinti policijai, tai tada jis pasiėmė telefoną ir pats skambino, o I. nubėgo prie vaiko į automobilį, M. – šiai iš paskos.
Vaikas, kurio perdavimas turėjo įvykti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ yra M. ir I., įvykio metu šiam buvo trys metai. Kadangi anksčiau būdavo nuolatiniai grasinimai iš M. V., tai vaiko teisės nusprendė susitikimus daryti viešoje vietoje, kur yra kameros, todėl vaiko perdavimo vietą parinko prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Į automobilių stovėjimo aikštelę jie atvažiavo pirmiau nei V., nes šis labai dažnai neišbūdavo su vaiku visą jam skirtą laiką. Paprastai jis nevažiuodavau į vaiko perdavimą, bet tą dieną jie sprendė kažkokius savo reikalus ir tada M. V. parašė atvažiuoti pasiimti vaiko. Kai atvažiavo į prekybos centrą, M. dar nebuvo, tai I. nuėjo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, o jis liko automobilyje. Atrodo, jog atvažiavo automobiliu „VW Tiguan“, kurį jis vairavo. Stovint aikštelėje, automobilio nebuvo užrakinęs, nes jis sėdėjo jo viduje. M. V. atvažiavo po kelių minučių po jų atvažiavimo, jis buvo sustojęs toliau nuo įėjimo į prekybos centrą, tai šis pamatęs jį, sustojo šalia jo automobilio: jo automobilis stovėjo galu stovėjimo vietoje, o M. įvažiavo priekiu, tai jų durelės buvo šalia. Jis matė, kad privažiavo M. V., kuris išlipo iš automobilio ir ne vaiką vedė, o iš karto puolė prie jo automobilio. Iš pradžių jis negirdėjo ir ignoravo tai, ką šis šūkavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodš, jog V. draskė jo automobilio dureles, nes tai senas 2008-2009 m. automobilis, ir sakydamas „draskė, laužė dureles“, turi omenyje, jog M. V. iš pradžių prie lango mosikavo, o paskui griebė už durų ir jas atidarė, tuo metu pas M. buvo įniršis – tai jo tokia išreikšta žodinė forma perkeltine prasme. Kai kaltinamasis atidarė dureles, jis išlipo iš automobilio ir konfliktas vyko tarp M. V. automobilio ir jo automobilio, ten vietos daug nebuvo. Kai M. išlipo iš automobilio, I. tuo metu buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė vaiko, o nesulaukusi, ši parėjo atgal, kai tarp jo ir V. vyko žodinis konfliktas, bet fizinių veiksmų dar nebuvo, tik kaltinamasis jį stumdė su savo pilvu ir krūtine, taip jį provokuodamas.
Kai atėjo I. ir jis pradėjo filmuoti, tada M. trenkė per telefoną ir po to iš karto prasidėjo šio smurtiniai veiksmai. Telefonas neiškrito iš rankų, tik nuo smūgio išsijungė vaizdas. Susikeikdamas jis pasakiau, kad vos nesudaužė jo telefono, tuo metu jis buvo emocijose. Be to, šis žmogus kiekvieną dieną gadina jų gyvenimą ir yra nebaudžiamas, visur praslysta ir šiam atrodo, jog gali daryti, ką nori. Kai M. V. nepavyko išmušti iš rankų telefono, jis atsitraukė kelis žingsnius, o V. tuomet spyrė jam iš kojos 3 kartus, bet tikslaus smūgių skaičiaus po metų laiko gali neprisiminti, bet du smūgiai tikrai buvo. Iš kojos kaltinamasis pataikė į kairę ranką, kurioje laikė telefoną. Tuos spyrius jo žmona turėjo matyti, nes stovėjo už M. nugaros. Jo žmona jį su V. pamatė tarp automobilių, tai ši priėjusi taip pat sustojo tarp vieno automobilio galo ir kito automobilio priekio. Jis tuo metu stovėjo priekiu į žmoną, o M. V. – nugara į šią. Po spyrių bandė telefoną įsikišti į kišenę, kad telefono nesudaužytų, ir tada buvo smūgis iš rankos kumščio į veido sritį šone tarp nosies ir lūpos, nes ir lūpa buvo prakirsta, ir iš nosies bėgo kraujas. Po pirmo smūgio jis susigūžė, tada gavo smūgį į pakaušį, o kur pataikė dar vienas smūgis - jau nebežino, nes stengėsi išvengti smūgių ir bandė kaltinamąjį pagauti. Į veido sritį ir į galvą buvo suduoti 2-3 smūgiai ir visi iš kumščio. Jam buvo prakirsta lūpa, bet šios nesiuvo, o po dienos ar dviejų dienų pradėjo klibėti dantis, dėl ko kreipėsi į odontologą, taip pat buvo sužalota ranka ir padaryta mėlynė ant ausies. Kai jam buvo trenkta kumščiu, žmona tai matė, nes ši nuo automobilio nuėjo kviesti policiją tik tada, kai jis M. V. jau buvo pasigavęs po pažastimi, todėl visus jam suduotus smūgius žmona galėjo matyti. Tuo metu pas jį mintyse buvo viena mintis - nieko nedaryti, nes jau anksčiau iš M. jau buvo pilna skundų, jis buvo apkaltintas pedofilija, vaikų teisėms buvo rašyta, jog tvirkina vaiką, todėl žinojo, kad jeigu jis V. palies, tai iš karto eis į teismą, bet negalvojo, jog net jo nepalietus, jam teks eiti į teismą kaip kaltinamajam.
Jis bandė išvengti kaltinamojo smūgių ir, pritaikęs momentą, šį apglėbė per kaklą ir prispaudė prie savęs, kad šis nebegalėtų jam smūgiuoti. Tada V. nusiramino, o kai pastarąjį paleido, kaltinamasis nebuvo sužalotas, nes kai iškvietė policiją, jis matė pastarojo veidą, nes stovėjo šalia jo. Nematė vaizdo įrašų byloje. M. V. buvo lašelis kraujo ant barzdos, bet tai buvo nuo jo nuvarvėjęs kraujas, kai jis V. laikė, nes nuo jo buvo didžiulė bala kraujo, su krauju buvo išsipurvinusi visa striukė, nuo jo tekėjo kraujas. Jis tik laikė V. per kaklą, prispaudęs šio galvą, pastarojo veido nelietė, kaltinamajam netrenkė. Kai M. V. atvyko į aikštelę, sužalotas nebuvo. Po įvykio šis buvo atvykęs į tą pačią ligoninę, tai iš gydytojo kabineto išėjo jau su nuvalytu kraujo lašu ir nieko ant smakro nebebuvo. M. buvo nuvažiavęs į policiją parašyti pareiškimo, o po to atvažiavo pas juos, tai buvo be jokio kraujo ar sužalojimų, nes priimamajame jie visi buvo gal valandą laiko. Be kaklo V. daugiau niekur neprilietė. Jei šiam būtų padarytas kirstinis sužalojimas, tai būtų matęsi, ant kaltinamojo medikai bent pleistro būtų užklijavę, tačiau dabar nieko nesimatė. Visą įvykį matė jo žmona. Policiją jis kvietė, nurodė, kad jį užpuolė ir sumušė. Kviesdamas pareigūnus sakė, kad jį sumušė nepažįstami, nes M. V. tuo metu jis nepažinojo, pastarąjį žinojo tik iš nuotraukų, kaltinamasis nebuvo jo draugas.
Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, tik neprisimena tikslios ieškinio sumos, nes skaičiavo ir prarastą atlyginimą, nes tą dieną turėjo vykti dirbti, kadangi jis vesdavo renginius ir kaip tik turėjo pravesti gimtadienio vakarėlį, dėl kurio buvo sutaręs maždaug prieš tris savaites iki įvykio. Reiškia civilinį ieškinį 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes jis patyrė visišką pažeminimą, vaikščiojo pas psichologus, psichiatrus, pablogėjo jo emocinė būsena, kadangi jau ir anksčiau buvo grasinta padegti automobilį bei žmonos sodybą užmiestyje, dėl ko automobilį statydavo toli nuo namų, o grįžęs bijodavo pareiti į namus, todėl patyrė didelį diskomfortą, turėjo nemigo sutrikimų ir t. t. Automobilį statė toli nuo namų po šio įvykio, bet paskui šis vis tiek užsidegė, tačiau tai neįrodyta. Neprisimena, kiek prašo atlyginti proceso išlaidų, kadangi advokatui mokėjo per kelis kartus, o be to, jie turi daug bylų, tai neprisimena, kiek paslaugos kainuoja kiekvienoje byloje. Renginį vesti turėjo įvykio vakarą, tai dar patyrė stresą, ieškodamas laisvų kolegų, kas galėtų jį pakeisti, nes per 19 metų nebuvo taip, kad jis nenuvažiuotų į renginį. Dėl įvykio metu suduotų smūgių koja ir ranka, jam buvo padaryta neturtinė žala, nes patyrė fizinį skausmą, reputacijos klausimą, nes jis nenuvažiavo į renginį, o dėl sudegusio automobilio jis neprašo priteisti išlaidų. Dėl šio įvykio jis kreipėsi pas psichologą ir psichiatrą, turi psichologo išrašus, gali juos pateikti teismui, nes jo apsilankymai buvo fiksuoti, lankėsi mokamoms paslaugoms, tai nebūtų problemos išrašyti sąskaitas. Pas psichologus ir psichiatrus lankėsi būtent dėl šio įvykio, kai jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Kai pranešinėjo policijai apie įvykį, sakė, jog jį sumušė nepažįstamas asmuo, nes tai yra žmogus, su kuriuo jis nedraugauja, nebendrauja, bet niekada nesakė, kad nežino kaltinamojo vardo ir pavardės. Įvykio metu suduotų smūgių skaičių galbūt yra sumažinęs, nes jų galėjo būti ženkliai daugiau. Prisimena visus savo veiksmus, kadangi tuo metu jis stengėsi išlaikyti šaltą protą, kadangi žinojo, kad jeigu palies šį žmogų, tai atsidurs teisme. Šiandien jis įvardino savo veiksmus. Trečias smūgis iš rankos jam galėjo būti suduotas bet kur, nes V. taikė bet kur – jis konstatuoja tik tuos smūgius, kuriuos pajuto ir užfiksavo, nors smūgių galėjo būti ženkliai daugiau. Trečias smūgis buvo atliktas iki to, kol jis M. V. sustabdė, pastarąjį suimdamas už kaklo.
Duodamas parodymus, paminėjo smūgius, kuriuos jis tiksliai prisimena, bet smūgių galėjo būti ženkliai daugiau nei nurodė, tačiau jis paminėjo tik tuos, kuriuos užfiksavo. Ar buvo smūgis kojos keliu į veidą – negali pasakyti 100 procentų, tačiau smūgių tikrai buvo daugiau nei juos traktavo. Nepajautė, kada jo veide pasirodė kraujas – bėgantį kraują pamatė, kai suėmė M. V., nes tuo metu turbūt palenkė galvą, o iki to jis tiesiog gynėsi. Jis įvardino tuos smūgius, kuriuos tikrai pajuto: į nosį, prie ausies ir iš pradžių nematė, kad jo ranka yra mėlyna. Jis galėjo būti pasilenkęs, kai kišo telefoną į galinę kišenę, tačiau negali garantuoti, kad gavo smūgį kojos keliu.
Dalį žalos, t. y. 300 eurų, iš kaltinamojo gavo, su juo nebuvo bandyta tartis dėl kitos žalos dalies atlyginimo. Ieškinį palaiko pilna apimtimi. Galima baigti šį procesą laidavimu, nori, kad žmogui tai būtų pamoka, nes jie patiria labai daug dalykų be šios bylos, t. y. patiria ne tik fizinį smurtą, bet ir psichologinį, kuris tęsiasi iki šių dienų.
Liudytoja I. J. (buvusi V.) teisiamajame posėdyje parodė, kad įvyko datos neprisimena, bet galėjo būti 2024-10-26, kai turėjo pasiimti sūnų iš vizito pas tėtį, nes vaiko perdavimo vieta yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, tą vietą nustatė vaiko teisės, kadangi prieš tai buvo M. V. agresijos priepuolių prieš ją, todėl buvo liepta susitikinėti ten, kur yra kameros ir būtų galima viską fiksuoti. Atvažiavę su E. J. prie prekybos centro, jie pasistatė automobilį šiek tiek atokiau, nes visada vengdavo tiesioginio susidūrimo su V., kadangi žinojo šio pyktį. Jo vaiko tėtis yra M. V., o atvažiavo su E. J.. Nuėjus į tą vietą prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, kur turėjo rasti vaiką su tėčiu, ji jų nerado, todėl per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ parašė buvusiam vyrui, kur šie yra, tai M. V. jai atsiuntė nuotrauką, kad vaikas miega mašinoje. Tuomet ji ėjo link savo automobilio į „parkingo“ aikštelę ir, pro duris išėjusi į lauką, pamatė, kad M. V. stovi prie jų automobilio ir iš automobilio taip pat yra išlipęs E. J.. Iš toli matė, jog šie šnekasi, bet suprato, kad „nieko gero“, nes V. yra konfliktiškas, prieš ją buvo gavęs orderį, o jos vyras šiam kelia neigiamas emocijas. Tuo metu vyrai garsiai konfliktavo atsisukę vienas į kitą, o ji stengėsi kuo greičiau prie šių prieiti, kad pabandytų nuraminti aistras. Tada M. atsisuko į ją ir pradėjo rėkti, kad išimtų vaiko nuotraukas iš „Facebook‘o“, nes M. V. buvo labai piktas, jog jie į „Facebook‘ą“ įdėjo vaiko nuotraukas, nors jose nesimato sūnaus veido, nes yra paslėptas, todėl jie nieko nepažeidė, tačiau V. dėl to yra užsiciklinęs iki šios dienos, nes ir praeitą savaitę gavo skundą iš etikos komisijos. Kai aikštelėje M. rėkė, kad išimtų vaiko nuotraukas, ji šiam pasakė, jog jie neprivalo to daryti ir nieko nepažeidžia, nes vaiko nesimato, tai tada šis pradėjo rėkti, jog juos „pakas“, nužudys ir t. t. Tada E. išsitraukė telefoną, kad nufilmuotų, kaip M. V. su ja elgiasi, kaip rėkia ir nepagarbiai kalba. Kai M. pamatė, kad E. J. išsitraukė telefoną filmuoti, šis atsisuko į E. ir du kartus bandė išmušti telefoną iš rankų, tačiau nepavykus to padaryti, sekė šio veiksmai iš kojos kelio į E. veidą ir po kelių sekundžių E. buvo visas kruvinas. Ji bandė kviesti policiją, bet jai pasirodė, kad skambučius atmeta, nes tuo metu jai buvo šokas, kadangi tokio vaizdo niekada gyvenime nebuvo mačiusi. Taip pat bandė nubėgti prie kažkokio važiuojančio automobilio ir paprašyti pagalbos, tačiau automobilis nuvažiavo, nes vairuotojas gal nesuprato, ko ji norėjo. Po dar kelių smūgių E. prispaudė M. V. galvą su alkūne, kad M. nebegalėtų daugiau šio daužyti. Gal tada V. nusiramino arba suprato, ką padarė, tai jie atsitraukė vienas nuo kito ir E. J. pats išsikvietė policiją. Be to, jai buvo stresas, nes automobilyje buvo vaikas, kuris viską matė. Po to, kai E. kvietė policiją, ji nubėgo pas vaiką, rado šį apsišlapinusi iš streso, vaikas jos klausė, kas buvo, tai turėjau pasakyti, kas įvyko, nes šis matė kraują ir viskas, kas vyko. Tada M. V. dar labiau susinervino, kad tai pasakė vaikui, kas įvyko, nors M. V. pats viską matė, ir M. pradėjo rėkti, kad ją „pakas“ ir t. t., tačiau tada jau atvyko policija ir M. pasiėmė turbūt apklausti. Vėliau atvykusi greitoji medicinos pagalba pasiėmė E., o policija liepė M. V. važiuoti šiems iš paskos, bet jiems su E. J. nuvykus į priimamąjį, po maždaug 10 min. atvažiavo ir M..
Neprisimena, ar ką nors atsakė į žinutę, kai nuvykusi į prekybos centrą ir neradusi vaiko su tėčiu, iš šio gavo žinutę su nuotrauka, bet tyrėjai apie tai yra pateikusi visą informaciją. Kai ėjo prie automobilio, E. su M. stovėjo tarp automobilių, šie buvo atsisukę vienas į kitą, o kai ji priartėjo, tai M. atsisuko į ją. Kol nebuvo prie jų priėjusi, fizinio kontakto tarp jų nebuvo, nes tuo metu buvo tik susitikimo pradžia, kadangi ji nuėjo į prekybos centrą, neradusi vaiko, parašė buvusiam vyrui žinutę, kuris iš karto neatrašė ir ji tuoj pat grįžo atgal prie automobilio, t. y. kai nuėjo į prekybos centrą, M. V. dar nebuvo atvažiavusio, o kai po minutės ar kažkiek sekundžių grįžo atgal prie automobilio, vyrai jau stovėjo lauke. Eidama ji girdėjo, kad V. pakeltu tonu reikalavo išimti nuotraukas, o E. atsisakė, nes jie nieko nepažeidžia. Pakeltas tonas buvo pas abu vyrus. Po to, kai M. V. norėjo išmušti telefoną iš E. J. rankos, V. iš kojos trenkė J. į veidą, palenkęs šio galvą žemyn. E. neatliko nei vieno fizinio veiksmo, kol neužspaudė kaltinamajam galvos. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo keli smūgiai iš kojos ir rankų, bet smūgių eiliškumo negali pasakyti, nes tuo metu taškėsi kraujas, dėl ko visiems buvo šokas, o labiausiai jai. Jau po pirmų smūgių buvo kraujo, bet jo dar nebuvo, kai buvo bandoma išmušti telefoną iš rankų. Kaip supranta, visi smūgiai buvo į veidą, nes kraujas bėgo iš veido, t. y. ji matė smūgius ir kraujuojantį veidą. Kai V. atliko smūgius, ji buvo per 1-2 m nuo epicentro, buvo tarp automobilių, E. stovėjo priekiu į ją, o M. - labiau šonu. Smūgių eiliškumo pasakyti negali, bet smūgiai buvo iš kojos ir iš rankos kumščio, matė kraujuojantį E. veidą: tiek iš rankos, tiek iš kojos buvo suduota po 2-3 smūgiai. Smūgiai tiek iš rankos, tiek iš kojos buvo suduoti į veidą, galvą. Iki įvykio E. J. nebuvo sužalotas, o po įvykio atrodė baisiai: buvo mėlynas visas veidas, daug kraujo. M. V. iki įvykio taip pat nebuvo sužalotas, o kai šis atvyko į priimamąjį, jam ant smakro buvo užtiškęs lašas kraujo nuo E., tai ji šiam sakė turėti gėdos ir nusivalyti tą kraujo lašelį, bet šis to nepadarė, nes bandė imituoti, jog tai yra sužalojimas. Nubrozdinimų pas M. nebuvo, o tą kraujo lašiuką matė iš arti, kadangi ji M. V. matė iš arti, kai priimamajame buvo atėjęs pasiimti iš jos vaiko.
M. V. iš karto pamatė, kad E. J. filmuoja jų pokalbį, todėl ir prasidėjo smūgiai, prieš tai du kartus bandant išmušti telefoną iš rankų. Policijos pareigūnams nenurodė, jog susimušė abu vyrai, o jeigu taip yra nurodyta, tai įvyko kažkoks nesusikalbėjimas. Iš Body kamerų įrašų turėtų matytis, kaip po įvykio atrodė E. ir kaip atrodė M., kuriam nebuvo nei vieno sužeidimo. Tai, kas vyko tarp vyrų, ji matė 100 procentų ir matė, kaip M. V. du kartus trenkė per telefoną, tačiau telefono išmušti nepavyko, po ko M. trenkė E. į veidą. Visi smūgiai rankomis ir kojomis buvo suduoti į veidą ir visus smūgius V. pataikė. Ji matė visą įvykį, tik negali pasakyti smūgių rankomis ir kojomis sekos. Smūgį koja M. V. atliko, pakėlęs sulenktą koją ir sugriebdamas E. J. už pečių bei palenkdamas jo veidą ties savo kojos keliu – tai M. kojos keliu trenkė į E. veidą. Buvo atlikti du smūgiai iš kojos kelio į veidą ir 2-3 smūgiai iš rankų į veidą. Iš pradžių po įvykio visur buvo kraujas, o mėlynės pasirodė maždaug po 3 dienų, kai E. J. ėjo pas ekspertą. Taip pat E. buvo praplyšusios lūpos, ekspertai dar rado sužalojimą ant kaklo, kurio jie patys nebuvo pastebėję. Po to, kai jos vyras suėmė M. už sprando, daugiau nei iš vieno nebebuvo atlikta jokių smūgių. E. kažkiek sekundžių palaikė M., M. nurimo ir jie atsitraukė vienas nuo kito, o tada E. iškvietė policiją.
Kai M. V. spyrė kojomis, E. J. bandė gintis, išsisukti iš tos situacijos, kad kuo mažiau nukentėtų. M. koja pasiekė E. galvą. Nežino, ar J. buvo sužalotos rankos. M. V. nepavyko iš rankų išmušti telefono, o kur tas telefonas buvo toliau - ji neprisimena, bet paskui E. juo kvietė policiją. Greičiausiai, kad kai viskas vyko, telefonas buvo E. J. rankose, bet ji to nematė. Ji matė, jog telefono iš rankų neišmušė, todėl V. dar labiau supyko ir toliau sekė smūgiai. Kažkiek konflikto telefonu yra nufilmuota. Konfliktą matė vaikas, kuriam tuo metu buvo trys metai, kuris vėliau suvokė, kas įvyko, nes priimamajame matė kraują, o be to, E. J. savaitę gydė namuose. Nuosekliai paaiškinti, kurie smūgiai buvo iš kojų, o kurie rankų ir koks tikslus tų smūgių skaičius – jai neįmanoma.
Galimas laiduotojas V. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad žinau, kodėl yra pakviestas į teismą, žino, kad buvo konfliktas tarp dviejų žmonių, dėl ko dabar yra byla, o M. V. yra kaltinamas dėl chuliganizmo ir sužalojimo. V. jo paprašė būti laiduotoju, prašo taikyti laidavimą jo atžvilgiu. Su M. V. yra draugai apie 11 m., dabar jie rečiau bendrauja, bet anksčiau dažnai bendraudavo, susitikdavo bent kartą per savaitę, prieš 10 m. dirbo vienoje kompanijoje. Dabar su M. susitinka per mėnesį kartą, kartais, kai šis būna (duomenys neskelbtini), išvažiuoja pasivažinėti dviračiais. Į jį M. V. kreipėsi dėl laidavimo, nes yra geri draugai, beveik kiekvieną dieną bendrauja per socialines platformas, bent kartą per savaitę susirašo, mano, kad M. V. yra svarbi jo nuomonė.
Jis dirba draudimo kompanijoje kompiuterių architektu, dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), yra neteistas, nebaustas, vedęs, turintis du vaikus. M. pasakojo, kad susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje su buvusios žmonos sugyventiniu, kuris išprovokavo konfliktą, ir įvyko veiksmų apsikeitimas. Neigiamai vertina tokius M. V. veiksmus viešoje vietoje, nes bet kokiu atveju bet koks smurtas kito žmogaus atžvilgiu yra vertinamas neigiamai. Jis nėra įsigilinęs į aplinkybes, kas įvyko prieš tai, bet M. veiksmus vertina neigiamai. Jis pasirūpintų, kad daugiau tokie veiksmai nevyktų, jis tiki, jog M. V. pats suprato ir išmoko pamoką iš šios situacijos. Yra klausimas, ar reikia keisti M. V., nes jie kiekvienas daro klaidų, kiekvienas yra kažką kvailo padarę ir, mano, M. pats viską suprato, o kadangi jie yra geri pažįstami bei draugai ir šis klauso jo patarimų, tai jis M. V. pataria bei patars daugiau taip nesielgti, kas ir bus tokia auklėjimo prevencija ir užtikrinimas.
Iš jo pusės M. V. bus patarimai, nes jis nėra „kaučeris“ ar gyvenimo mokytojas, tai vienas iš to, ką jis gali kaltinamajam duoti - yra patarimai. Užtikrina, kad edukuos žmogų apie tai, kokios yra pasekmės, gali patarti, kad daugiau taip nedarytų, primygtinai tai sakyti, t. y. jis padarys viską, kas jo valioje, nes negali gyventi su žmogumi 24 val. per parą ir būti šio prižiūrėtoju. Jie su M. bendrauja beveik kiekvieną dieną per socialinę mediją, nėra taip, kad nesusitiktų ir nebendrautų po mėnesį. Apie įvykį sužinojo iš karto po jo, o ne kažkada susitikus. Jų su M. V. bendravimas yra per atstumą, bet šiais laikais tai nėra didelis skirtumas. Prašyme paminėjo, kad neturi galimybės sumokėti užstato, nes turi šeimą, du vaikus, yra įsipareigojęs finansiškai. Jeigu bus taikytas užstatas, tai finansiškai neturės galimybės būti laiduotoju. Jis tiki, kad M. V. visada informaciją jam pateikia teisingai, nes jis M. V. pažįsta 11 m. ir jie nemeluoja vienas kitam, nebent jis kažko nežino. M. jam pranešė, kad įvyko konfliktinė situacija, nedetalizavo, ar šis trenkė, ar M. sužalojo ir kas pirmas ar antras pradėjo. Jis buvo informuotas, kad įvyko konfliktas ir fizinės muštynės. M. V. išgyvena dėl savo poelgio, sako, kad blogai miega, galvoja apie situaciją.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. J. pranešė, jog 2024-10-26, apie 16:20 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jį sumušė sugyventinės buvęs sutuoktinis M. V. suduodamas kumščiais du kartus į veidą ir vieną kartą į pakaušį, taip sukeldamas jam fizinį (1 t., b. l. 13-22).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 28-33).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo kopijos apžiūra. Skambinęs asmuo nurodo, kad prie (duomenys neskelbtini) aikštelės greitąją ekipažą jį sumušė ką tik. Vyras nurodo, kad nosis, visas kraujuoja, lūpa prakirsta, kad užpuolikai stovi čia su mašina, nepažįstami, valstybinis numeris -(duomenys neskelbtini) Pranešėjas nurodo kad jis E. J. (1 t., b. l. 45-47).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body Cam“ vaizdo įrašų apžiūra. Faile PSS-20241026-162927UTC+0300 matosi, kad pareigūnas pasiveda vieną vyrą į šoną, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos – E. J.. Antras pareigūnas nusiveda kitą vyrą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos - M. V.. E. J. sako, kad atvažiavo pasiimt vaiką, prišoko prie mašinos, pradėjo laužt dureles, kad išliptų, jis čia laukė, ji nuėjo, jie turėjo susitikt prie (duomenys neskelbtini) persiduot vaiką. Jisai prišoko prie durelių, pradėjo laužt, pradarė duris, pradėjo šnekėt, kad tu čia nelįsk prie vaiko, taip toliau. Kai išlipo iš mašinos, jis pradėjo visokiais žodžiais varyt. Jam pasakė, kad skaitykis su žodžiais, ir jis pradėjo daužyt jį, viskas. Jam nepasakė jam nieko. E. J. sako, kad jam trenkė kokius penkis, iš kojų kokius tris – keturis kartus, į veidą pataikė 2 ar 3 kartus. E. J. sako, kad jį per feisbuką persekiojo, advokatui yra padavęs dokumentus dėl šmeižto ir taip toliau. Pareigūnas klausia, ar pretenzijų turės, rašys pareiškimą, E. J. sako kad, taip. Pareigūnas klausia, ar trenkė jis, E. J. sako, kad netrenkė, tik sugriebė už kaklo, kad jisai jo nedaužytų. M. V. pareigūnui sako, kad tai va susistumdė ir susimušė, dėl to, kad jis jo vaiką dedasi į feisbuką, kam patiktų, čia jo vaikas, dedasi į feisbuką. Paprašė kad išimtų, neišėmė, išlipo iš mašinos, stumdytis pradėjo ir susimušė“. Atvyksta GMP ekipažas, E. J. eina apžiūrai pas medikus. E. J. sako, kad jį pastoviai šmeižia, kad jis veda renginius, dabar negalės vykti į darbą, rašys pareiškimą, kad jam kompensuotų prarastus pinigus. Jis sako, kad viskas vyko tarp mašinų, jis išlipo iš mašinos, ir jis iš karto puolė jį, iš pradžių spyrė kelis kartus. Jis sakė, ką tu čia dirbi, ir tada trenkė į veidą, ten klanas kraujo yra. E. J. vyksta su medikais į ligoninę, pareigūnas jam paaiškina, kad pareiškimą rašyti gali atvykti į policijos komisariatą. Pareigūnas prieina prie M. V., klausia kas buvo, kad jis pats pradėjo lupt automobilį? M. V. sako, kad nelupt, o paprašė atsukt langą, jis išlipo ir pradėjo stumdytis, jis galėjo nelipt iš tos mašinos, galėjo atsidaryt langą, norėjo paprašyt, kad nedėtų foto vaiko. Pareigūnė sako, kad reikėjo kalbėt su mama, M. V. sako, kad kalbėjo, bet nuotraukos neišėmė. Pareigūnas prieina prie moters, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos – I. V., jos klausė, ar ji matė įvykį, kuris pirmas pradėjo? Moteris sako, kad taip, M. V.. Pareigūnas sako, kad abu nori rašyt pareiškimus. Faile PSS-20241026-162929UTC+0300 įrašas tas pats, kaip pirmame faile tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera. Aprašomas tas vaizdo įrašas, kuris nebuvo aprašytas pirmame faile. Pareigūnui bendraujant su M. V. jis sako, kad nu tai šis išlindo, puolė jį iš mašinos, jis norėjo pasišnekėt, nes su jo vaiku nuotraukas deda į feisbuką, paprašė kad nedėtų. Šis išlipo iš mašinos ir puolė. Vaikas jo, o šis gyvena su jo žmona. M. V. sako, jei jis rašys pareiškimą, tai rašys ir jis, nes jį užpuolė išlipo iš mašinos ir puolė agresyviai, pradėjo smaugt. M. V. sako „jį smaugė, bet čia nieko, išlipo stumt pradėjo, smaugt, ir jis jį, nu toks susistumdymas, susimušė. I. V. sako, kad viską matė. I. V. sako, kad ji nuėjo pasiimt vaiko, bet jo ten nebuvo, ėjo prie mašinos „jie buvo abu lauke ir daužės“, moteris paaiškina, kad vienas iš vyrų yra buvęs vyras, o kitas jos draugas, konfliktas kilo iš pavydo. Faile PSS-20241026-163608UTC+0300 matome, kad pareigūnė klausia M. V., kaip čia yra, kad jis (E. J.) sako kad jis pirmas jam trenkė. M. V. sako, kad tai jis jį smaugė (dėl pašalinio garso nesigirdi), jis jam trenkė, bet nepataikė. Pareigūnas sako, kad viskas prasidėjo, kaip jis automobilį pradėjo lupt. M. V. sako nelupt (dėl pašalinio triukšmo nesigirdi), jis išlipo ir pradėjo stumdytis, jis galėjo nelipt iš tos mašinos, galėjo atsidaryt langą, sako norėjo paprašyt, kad nedėtų vaiko foto, jis yra vaiko tėvas, o tas vyras jo vaikui yra niekas (1 t., b. l. 45-47).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota E. J. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašas pavadinimu 20241026_16204. Matosi vyro veidas (kuris atpažįstamas kaip M. V.) ir moteris (kuri atpažįstama kaip I. V.). Moteris ir vyras stovi vienas priešais kitą kalbasi. Girdisi vyro balsas: pyzdink. Ranka užsimoja. Girdisi kito vyro balsas: kurva tu vos vos. Matosi M. V. rankos judesiai, kurie kartojasi kelis kartus, dėl kurių galimai sujuda telefonas. Pas M. V. ant veido sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 62-64).
GMP kortelėje aprašyti E. J. sužalojimai (1 t., b. l. 57-58).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. J. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruva kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, nubrozdinimas kairės plaštakos V piršto krumplio srityje. Nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai sukėlė E. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek sužalojimų visuma. Sužalojimai nėra būdingi kritiminei griuviminei traumai (1 t., b. l. 113-114).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, E. J. kraujosruva kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje ir nubrozdinimai kairės plaštakos V piršto krumplio srityje galėjo būti padaryti kovos ir savigynos metu tiek patiriant smūgį į kairę plaštaką kietu buku daiktu, tiek ir smogiant kairės rankos kumščiu į kietą buką paviršių. 2024-11-26 gydytojo odentologo konsultacijų metu diagnozuotas vienuolikto danties (viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties) panirimas galėjo būti padarytas suduodant buku kietu daiktu į veidą įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (1 t., b. l. 118-121).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).
Šioje byloje M. V. kaltinamas tyčia sukėlęs fizinį skausmą bei nežymiai sužalojęs E. J., tai yra tyčia kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, spyręs E. J. ir sužalojęs nukentėjusiajam kairės rankos plaštakos IV, V pirštus, vieną kartą kumščiu trenkęs E. J. į veido sritį, vieną kartą kumščiu trenkęs į galvos sritį, vieną kartą kumščiu trenkęs į pakaušį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus E. J. sveikatai – muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, vienuolikto danties (viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties) panirimą, kraujosruvą kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės plaštakos V piršto krumplio srityje (BK 140 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku atliko inkriminuojamus veiksmus (smūgius kojomis ir rankomis) E. J. atžvilgiu ir taip pastarąjį sužalojo. Teismo vertinimu, be kaltinamojo M. V. prisipažino ir parodymų duotų teisiamajame posėdyje, jo kaltę įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusysis E. J. ir liudytoja I. J. patvirtino, kad M. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sumušė E. J., padarė kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, vienas kitą patvirtinantys, pagrindo jais nesivadovauti teismas neturi. Nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes patvirtina ir byloje esantys E. J. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, GMP kortele, kurioje aprašyti sužalojimai E. J.. Byloje esančios specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taipogi patvirtina, kad E. J. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, ir kad šie sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis M. V. šioje byloje nurodė, kad savo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo E. J. atžvilgiu atliko gindamasis, kaip atsaką į nukentėjusiojo ir I. J. atsisakymą išimti iš socialinės platformos nuotraukas su kaltinamojo vaiku. Teismas pažymi, kad iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog pastarasis frazę „gynyba“ šioje byloje vartoja ne baudžiamąja teisine prasme, kaip aplinkybe, šalinančia pastarojo baudžiamąją atsakomybę, kaip tai numatyta BK 28 straipsnyje, o tik kaip frazę, išsireiškimą, paaiškinančią pastarojo smurtinių veiksmų motyvą. Akcentuotina, kad kaltinamasis pats teisiamajame posėdyje pripažino, kad jam nebuvo nuo ko gintis, nei jam, nei kitiems asmenis ar turtui negrėsė jokia grėsmė dėl E. J. veiksmų, todėl teismas plačiau neanalizuos M. V. veiksmų atitikties BK 28 straipsnio sąlygoms, kadangi tiek iš bylos aplinkybių, tiek iš paties kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog pastarasis neprašo taikyti šioje byloje būtinosios ginties instituto, sąlygų ir prielaidų taikyti būtinosios ginties institutą nenustatė ir teismas. Taipogi teismo vertinimu M. V. motyvo nurodymas, kodėl pastarasis smurtavo, tai yra, neva pastarasis tai darė (gynėsi) reaguodamas į ankstesnes nukentėjusiojo ir jo žmonos provokacijas, parodo, jog M. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neneigia, priešingai, kaltę pripažįsta.
Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo E. J., tai yra nukentėjusiajam tyčia spyrė, vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, vieną kartą kumščiu trenkė į pakaušį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, vienuolikto danties (viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties) panirimą, kraujosruvą kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės plaštakos V piršto krumplio srityje.
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad spirdamas bei kumščiu kelis kartus trenkiant E. J. į galvos sritį, rankas gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, ir norėjo sukelti bet kokio pobūdžio ir sunkumo pavojingus padarinius. Kaltinamojo M. V. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Šioje byloje kaltinamajam M. V. Valstybinė ligonių kasa pareiškė 131,31 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 150-156), kuris susidarė nukentėjusiajam E. J. suteikus medicinines paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui duomenis, tai yra mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. V. 2025 m. spalio 23 d. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 131,31 Eur dydžio sumą, kaip padarytos turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. atlygino Valstybinei ligonių kasai visą padarytą turtinę žalą, procesas dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys (1 t., b. l. 122-131) dėl turtinės, neturtinės žalos bei procesinių išlaidų (teisminio nagrinėjimo metu procesinių išlaidų dydis patikslintas) atlyginimo. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. prašo iš M. V. jo naudai priteisti 500 Eur sumą turtinei žalai, susidariusiai dėl to, kad nukentėjusysis negalėjo įvykdyti įsipareigojimo pravesti renginį, 2000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur sumą, kaip nukentėjusiojo išlaidas, patirtas apmokant už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą procese.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis M. V. savo tyčiniais veiksmais kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sužalojo nukentėjusįjį E. J., tai yra sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, nurodytos kaltinime. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. J. buvo sudaręs Renginio organizavimo sutartį, pagal kurią E. J. turėjo suteikti paslaugas (jubiliejaus vedimas) 2024 m. spalio 26 d. 19-24 val., sutarties vertė – 500 Eur (1 t., b. l. 129-130). Iš byloje esančio verslo liudijimo matyti, kad E. J. verčiasi diskotekos vedėjo veikla (1 t., b. l. 131). Akcentuotina, kad įvykis, kurio metu nukentėjo E. J. įvyko būtent minėto renginio dieną, tai yra 2024 m. spalio 26 d., apie 16.20 val., šio įvykio metu E. J. patyrė įvairius veido sužalojimus, taipogi vyko į gydymo įstaigą, todėl teismas sutinka su civiliniame ieškinyje dėstomais argumentais, kad nukentėjusysis įvykio dieną, po patirtų sužalojimų nebegalėjo vykdyti savo sutartinį įsipareigojimų pagal Renginio organizavimo sutartį (1 t., b. l. 129-130). Teismo vertinimu E. J. būtų gavęs 500 Eur atlyginimą, pagal jau minėtą Renginio organizavimo sutartį, jei nebūtų buvę neteisėtų kaltinamojo M. V. veiksmų, todėl 500 Eur suma pripažintina negautomis E. J. pajamomis. Kadangi kaltinamasis tyčia sužalojo E. J., dėl ko nukentėjusysis negavo 500 Eur pajamų, todėl dėl neteisėtų kaltinamojo M. V. veiksmų civilinis ieškovas ir nukentėjusysis patyrė 500 Eur dydžio turtinę žalą, kurią kaltinamasis privalo atlyginti. Taigi, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Minėta, kad byloje pareikštas nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys 2000 Eur sumai iš M. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, kaip nurodoma civiliame ieškinyje, susidarė kaltinamajam M. V. sužalojus E. J.. Ieškinyje dėstoma, kad neturtinė žala susidarė dėl to, jog nukentėjusysis patyrė didelį stresą, dėl užpuolimo nesijaučia saugiai, dėl ko kreipėsi į psichologą, buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta išvaizda apribojo galimybes dirbti, taip pat jis yra visuomenei žinomas dėl dalyvavimo politinėje veikloje, todėl tokie įvykiai itin kenkia nukentėjusiojo reputacijai ir orumui (1 t., b. l. 122-125, 134-144). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis papildomai nurodė, kad patyrė visišką pažeminimą, vaikščiojo pas psichologus, psichiatrus, pablogėjo jo emocinė būsena, kadangi jau ir anksčiau buvo grasinta padegti automobilį bei žmonos sodybą užmiestyje, dėl ko automobilį statydavo toli nuo namų, o grįžęs bijodavo pareiti į namus, todėl patyrė didelį diskomfortą, turėjau nemigo sutrikimų ir t. t., automobilį statė toli nuo namų po šio įvykio, bet paskui šis vis tiek užsidegė, tačiau tai neįrodyta, be to patyrė fizinį skausmą, reputacijos klausimą, nes jis nenuvažiavo į renginį, o dėl sudegusio automobilio jis neprašo priteisti išlaidų.
CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad M. V. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. J. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą vien jau dėl jam nusikaltimu sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš M. V..
Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, veika padaryta veikiant tyčia, viešoje vietoje, buvo atlikta keletas smūgių į nukentėjusiojo veido sritį, spirta koja, taip sužalojant rankos pirštus. Teismo įsitikinimu civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos E. J. neabejotinai patyrė stresą, jautėsi nesaugiai, buvo sutrikdyta išvaizda. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė nepatogumų, nes turėjo vykti į teisėsaugos institucijas, dalyvauti teismo posėdžiuose, lankytis gydymo įstaigose, ką patvirtina prie bylos pridėti duomenys (1 t., b. l. 134-144), taip pat pritartina argumentams dėl reputacijos sumažėjimo, kadangi E. J. negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pravedant renginį (jubiliejų), nes E. J. buvo sužalotas prieš pat renginį. Teismo vertinimu šios aplinkybės didina priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusiojo dėstomos aplinkybės, kaip pagrindžiančios prašomos neturtinės žalos dydį, jog jis yra visuomenei žinomas dėl dalyvavimo politinėje veikloje, aplinkybės dėl automobilio sudegimo ir iš to kilusių nukentėjusiojo baimių, šioje byloje neturi reikšmės, sprendžiant dėl didesnės priteistinos neturtinės žalos dydžio. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. J. užpuolimas būtų kaip nors susijęs su jo vykdoma politine veikla, taipogi šioje byloje M. V. nėra kaltinamas dėl svetimo turto sugadinimo, todėl nėra jokio pagrindo šias aplinkybes vertinti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste. Kartu teismas pažymi, kad kaip teisingai nurodė kaltinamojo gynėjas, tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvusios žmonos dar iki nusikalstamos veikos įvykdymo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, įvykio metu kaltinamasis buvo susierzinęs dėl to, kad yra atsisakoma iš socialinių tinklų išimti jo vaiko nuotraukas, vis dėl to, teismas to nelaiko ir nepripažįsta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ar aplinkybe mažinančia priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi minėtus klausimus ir nesutarimus galima išspręsti teisinėmis, nesmurtinėmis priemonėmis, o smurto panaudojimas šioje situacijoje buvo visiškai nepateisinamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeliamas fizinis skausmas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo E. J. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 2000 Eur, šios kategorijos bylose yra per didelis, todėl mažintinas ir nustatomas 800 Eur neturtinės žalos dydis, o įvertinus tai, kad M. V. nukentėjusiajam yra atlyginęs 300 Eur, kaip neturtinės žalos atlyginimą (2025 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiojo naudai priteisiama 500 Eur, kaip likęs neturtinės žalos atlyginimas.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis E. J. prašo iš kaltinamojo priteisti ir jo patirtas išlaidas apmokant už jam atstovo advokato padėjėjo V. M. teiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese, kurios sudaro 3000 Eur (1500 Eur ikiteisminio tyrimo metu, 1500 Eur teisminio nagrinėjimo metu). Byloje esančios sąskaitos faktūros už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai, kurie buvo pateikti teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad E. J. sumokėjo advokato padėjėjui V. M. už atstovavimą viso 3000 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024).
Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusysis E. J. patyrė išlaidų dėl jam teiktų teisinių paslaugų, šios išlaidos buvo nulemtos dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl jis, kaip nukentėjusysis, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas vertindamas prašomų išlaidų dydžio pagrįstumą, būtinumą atsižvelgia į tai, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama vieno kaltinamojo/įtariamojo atžvilgiu dėl nesunkaus nusikaltimo įvykdymo, bylą sudaro nepilni trys tomai medžiagos (teisme buvo gauti nepilni du tomai), todėl nėra pagrindo bylą laikyti sudėtinga ar didelės apimties. Baudžiamoji byla išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius, kuriuose buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, viena liudytoja ir galimas laiduotojas, bei tirta rašytinė bylos medžiaga, byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar nauji teisinei klausimai, kas vėlgi rodo, kad procesas buvo pakankamai greitas ir nesudėtingas. Atsižvelgtina, kad kaltinamajam proceso metu taipogi buvo teikta profesionali teisinė pagalba, kas rodė būtinumą nukentėjusiajam procese taipogi turėti profesionalų atstovą, be kita ko, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, kas sudarė didesnes laiko sąnaudas atliekant ikiteisminį tyrimą ir kartu padidino poreikį nukentėjusiajam turėti profesionalų teisininką atstovą. Pastebėtina, kad nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu (šioje byloje) parengė civilinį ieškinį, pateikė įrodymus dėl civilinio ieškinio, teisme šį ieškinį tik minimaliai patikslino, pateikdamas papildomus dokumentus dėl padidėjusių procesinių išlaidų (kas rodo akivaizdžiai mažesnes laiko ir darbo sąnaudas), be to, nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo pateikiant pareiškimą, apie padarytą nusikalstamą veiką, akistatoje tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo (1 t., b. l. 13-16, 165-171), taip pat dalyvavo akistatoje tarp M. V. ir I. V., tačiau jau kaip I. V. atstovas (1 t., b. l. 187-194), teikė prašymus susipažinti su byla, kurie buvo patenkinti. Teismo vertinimu šie duomenys rodo, kad nukentėjusiojo atstovo V. M. dalyvavimas buvo intensyvesnis ir būtinesnis ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, kadangi kaip minėta, byla teisme išnagrinėta per tris posėdžius, papildomos bylos medžiagos, su kuria būtų turėjęs susipažinti nukentėjusiojo atstovas (ar su kuria dar nebuvo susipažinęs ikiteisminio tyrimo metu) teisme nebuvo pateikta, nukentėjusiojo atstovas pateikė tik minimaliai patikslintą reikalavimą dėl proceso išlaidų padidinimo, taip pat buvo aktyvus proceso dalyvis, kadangi uždavinėjo klausimus kaltinamajam, nukentėjusiajam, liudytojai, galimam laiduotojui bei pasakė baigiamąją kalbą.
Teismas atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė (tiek vertinant atstovo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) ir yra mažinama iki 1500 Eur, todėl iš M. V. nukentėjusiajam E. J. priteistina 1500 Eur suma už advokato padėjėjo V. M. suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajam šio baudžiamojo proceso metu.
Dėl laidavimo taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija iki 2025 02 01) yra numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju M. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje yra pateiktas M. V. draugo V. T. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo M. V. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad M. V. paskutinio teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino, paaiškino savo elgesio motyvus ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, gailestį išreikšdamas ne tik žodžiais, tačiau ir atlygindamas visą žalą Valstybinei ligonių kasai bei dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam, kartu teisiamojo posėdžio metu nurodė įsipareigojantis atlyginti tokio dydžio likusią žalą, kokią teismas priteis, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintos laidavimo taikymo sąlygos. Be to, kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 195-196), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 4-5), kaltinamasis yra dirbantis, darbo sutartis neterminuota (3 t., b. l. 1-8), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pripažįsta, kaip ir minėta, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad padarytą žalą atlygins tokią, kokią priteis teismas, su laidavimo taikymu šioje byloje sutiko visi proceso dalyviai, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad kaltinamasis M. V. visiškai atlygins padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija iki 2025 02 01) numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti M. V. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo draugas V. T.. Iš bylos duomenų matyti, kad V. T. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis. Teisiamojo posėdžio metu V. T. nurodė, kad su kaltinamuoju yra draugai apie 11 metų, nuolat bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, kartais susitinka ir gyvai, M. V. yra svarbi pastarojo nuomonė, nurodė darysiantis teigiamą įtaką kaltinamajam, pats laiduotojas nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš M. V. iš karto po įvykio, M. V. veiksmus vertina neigiamai. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. T. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką M. V..
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo M. V. atžvilgiu taikymui, todėl M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir M. V. perduotinas V. T. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgiant į tai, kad M. V. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką viešoje vietoje, savo vaiko ir buvusios sutuoktinės akivaizdoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 3 kompaktiniai diskai, esantys voke prie bylos 1 t. viršelio, - paliktini prie bylos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti M. V. V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. V. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. J. naudai priteisti:
500 Eur (penki šimtai) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti,
500 Eur (penki šimtai) dydžio sumą likusiai neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš M. V. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. J. naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 kompaktinius diskus, - palikti prie bylos.
Išaiškinti M. V., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. T., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Donatas Dauginis