Baudžiamoji byla Nr. 1-237-913/2021

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26247-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.2.14.10.1; 1.2.14.10.3; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2 (S)

                                 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

                                               N U O S P R E N D I S

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                          2021 m. gegužės 20 d.

                                                                   Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,

dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,

kaltinamajai A. R., jos gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

nukentėjusiajai V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. R. 2020 m. birželio 27 d., apie 23.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių R. A. A., kieme, su turėta metaline saga tyčia sugadino svetimą turtą – kieme stovėjusį automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V.: subraižė priekinį gaubtą, kairės pusės priekinį sparną, dešinės pusės priekinį sparną, visas keturias duris, galinį dangtį, kairę ir dešinę šonines detales, galinius žibintus, kurių dažymo medžiagų kaina yra 622,82 eurų, o keičiamų detalių naujomis - keturių durų keturios apsauginės juostos, užrašai „Passat“ ir „CC“, kurių bendra vertė 275,69 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai V. V. bendrą 898,51 Eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. R. nurodė, jog kaltės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nepripažįsta visiškai, pasinaudojo savo teise neduoti parodymų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. R. parodė, kad ji V. V. automobilio nebraižė, nebuvo prie jo priėjusi, nematė, kur jis stovėjo. Jokios sagos savo kelnių kišenėje neturėjo. Ankstesnių apklausų metu prisipažino kalta, nes buvo išsigandusi policijos. 2020-06-28 pamatę subraižytą V. V. automobilį ir jai esant šalia jo, L. M. ir G. M. šaukė jai, kad ji kažką padarė. Ji nesuprato, dėl ko jie jai šaukia ir tuo metu nematė, kad yra subraižytas automobilis. Ne taip supratusi ar išgirdusi, be to, būdama susijaudinusi ir nepagalvojusi, ji pasakė, kad automobilį nuvalys ir visi tai suprato kaip jos prisipažinimą jį subraižius. Atvykusiems policijos pareigūnams ji sakė, kad automobilio nebraižė. Vėliau, rašydama paaiškinimą ji prisipažino kišenėje turėta saga apgadinusi automobilį, nes pareigūnai jai liepė rašyti teisybę kaip buvo. Kai jai po to buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, ji kalta prisipažino ir nurodė visas aplinkybes. 2020-07-15 apklausta kaip įtariamoji, A. R. parodė, kad 2020-06-27 vakare vartojo alkoholinius gėrimus pas draugą J. A. sodybos pirtyje. Kartu buvo J. A., jo giminaičiai, šeima. Apie 20 val. automobiliu „VW Passat“ atvažiavo L. M. ir G. M., kuri jį ir vairavo. Sėdint pirtyje, jai pasirodė, kad G. M. piktai į ją žiūri, būdama neblaivi, dėl to supyko ir nutarė jai atkeršyti. Viena išėjusi į lauką, ji ėjo aplink G. M. automobilį ir, džinsų kišenėje turėta metaline saga, pradėjo jį braižyti. Aplink automobilį, jį braižydama su metaline saga, apėjo kelis kartus. Subraižiusi automobilį, metalinę sagą numetė kieme. Kadangi tuo metu buvo tamsu, nematė, kaip apibraižė automobilį. Sekančios dienos ryte matė, kad buvo subraižytos visos automobilio durelės, variklio ir bagažinės dangčiai, sparnai, galinis žibintas. Kalta dėl padarytos veikos ji prisipažino visiškai, žadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą. 2020-11-20 apklausiama kaip įtariamoji, A. R. kalta prisipažino visiškai ir patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, patvirtindama, kad tyčia su metaline saga subraižė nukentėjusiajai V. priklausantį automobilį, kuriuo pas J. A. buvo atvykusi G. M. (tomas 1, b. l. 143-144, 147-148, 150, tomas 2, b. l. 93-94).

Nukentėjusioji V. V. apklusta teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-26 vakare jos automobiliu „VW Passat“ dukra G. M. su savo sužadėtiniu L. M. išvyko pas gimines. 2020-06-27 ryte dukra paskambino jai ir pranešė, kad jos automobilis visas subraižytas ir iškviesta policija. Ji pati niekur nedalyvavo ir įvykio nematė. Automobilį davė savo vaikams nuvažiuoti į J. A. sodybą. Automobilis stipriai subraižytas. Kreipėsi į kelis autoservisus, kad sužinoti kokios yra remonto kainos. Prašoma turtinės žalos suma yra nurodyta pagal paskutinę pateiktą sąmatą. Automobilis visą laiką buvo tvarkomas „VW“ centre, tačiau tenai pasakė, kad jie neremontuoja, o keičia visas detales. Žalos dydis yra 2063,67 Eur, civilinį ieškinį palaiko pilnai. Automobiliui 10 metų, juo naudojasi ji. Dukra tą dieną automobilį tiesiog pasiėmė. Šiai dienai automobilis nėra suremontuotas. Automobilį eksploatuoti galima, bet jo išvaizda sugadinta. Automobilis yra jos ir ji mokės už remontą.  

Liudytojas L. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-27 apie 8 val. nuėjo iš automobilio pasiimti cigarečių ir pamatė, kad automobilis visas subraižytas. Pažadino J. A.. Jis pažadino kaltinamąją. Kaltinamoji pasakė, kad nieko čia baisaus ir viską nuvalys. Tada iškvietė policiją. Kol laukė policijos, kaltinamoji norėjo pasišalinti. 2020-06-27 vakare susirinko giminaičiai pas J. A. į sodybą. Tenai buvo A., R., V., J., R., Z. A., jo sužadėtinė, D. M. su šeima, A. B.. Sėdėjo visi prie stalo ir buvo pirtis, vakaras vyko be konfliktų. Visi buvo vienoje vietoje, tik išeidavo parūkyti. Paskutinį kartą automobiliu važiavo G. M. į degalinę. Kelintą valandą negali pasakyti, bet dar buvo šviesu. Automobilis tada dar nebuvo subraižytas. Subraižymą pastebėjo kitą dieną 8 val. ryto. Matėsi, kad tai padaryta smailiu daiktu aplink visą automobilį. Subraižytos visos durelės, bagažinė, sparnai, kuro bako dangtelis, žibintai. Giminės tikrai taip nedarytų, o kaltinamoji buvo neaiški nuo pat vakaro. Ji buvo neadekvati. Jos akys lakstė, atrodė, kaip girta. Su G. M. jie nėra susituokę, vestuvės bus birželio mėnesį. A. sodyboje stovėjo kiti automobiliai, tačiau jiems nieko nebuvo padaryta. Nežino, kaip kaltinamoji sužinojo, kam kuris automobilis priklauso. Jie į sodybą atvažiavo apie 18 val., A. dar nebuvo. Ji atvyko vakarop, vėliau nei jie. Ji galėjo žinoti, kam priklauso automobilis, nes kartu važiavo pasitikti J. A., grįžtanti iš fermos. Jis ir jo sužadėtinė važiavo jį paimti. Matė, kad eina J. kartu su A. R. žvyrkeliu. Pasisiūlė juos pavežti. J. atsisakė. A. matė, kad šis automobilis priklauso jiems. Automobiliui yra daugiau nei 10 metų. Šį automobilį pirko jis prieš du metus už 6000 Eur, pirko už savo pinigus, bet tuo metu jis buvo išvykęs dirbti į užsienį, todėl automobilį užregistravo sužadėtinės motinos vardu. Automobilį tvarko, prižiūri jis. Ir naudojasi automobiliu jie su G. M.. 

Liudytoja G. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad  su sužadėtiniu L. M. atvažiavo pas A. į sodybą. Buvo šeštadienis. Iš pradžių padėjo prie ūkio darbų fermoje. Paskui nuvažiavo į sodybą, į pirtį. Ten buvo kaltinamoji, kuri su jais nepasisveikino. Atėjo vakaras ir nuėjo miegoti. Sužadėtinis apie 8 val. pamatė subraižytą automobilį. Pažadino kaltinamąją. Ji išėjo į lauką. Jos buvo tokie žodžiai „viską nuvalysiu, nieko baisaus“. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Prieš pasirodant policijai kaltinamoji bandė pasišalinti. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo. Kaltinamoji su jais nebendravo. Su A. B. dienos metu nuvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Kai grįžo, kaltinamoji jau buvo sodyboje. Ji matė, kai jos sugrįžo iš degalinės. Sodyboje išskyrus giminaičius, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Sužadėtinis nuėjo paimti dantų šepetėlį iš automobilio ir pamatė. Visi išėjo į kiemą, visi matė subraižytą automobilį. Niekas nesuprato kas tai galėjo padaryti. Kaltinamoji buvo svetimas žmogus. Dar jos žodžiai, kad nuvalys automobilį, suponavo mintį, kad tai padarė ji. Buvo netiesioginis prisipažinimas, kad ji tai padarė. Ji du kartus bandė pasišalinti. Vyrai ją sulaikė. Po įvykio bandė su kaltinamąja susisiekti, bet ji nebendravo. Tyrėja pasakė, kad kaltinamajai nepatiko, kaip ji į ją pažiūrėjo aną vakarą. Galimai tai buvo priežastis subraižyti automobilį. Pastebėjo iš kaltinamosios elgesio, kad ji yra pavartojusi narkotikų. Buvęs vyras vartojo narkotikus, todėl ji gali iškarto atpažinti. Automobilis užrašytas V. V. vardu, bet automobilį pirko ji kartu su L. M.. Automobilis apdraustas paprastu privalomu draudimu. Buvo apdraustas ir Kasko draudimu, tačiau vienai dienai pavėlavo sumokėti įmoką. Tai iš Kasko draudimo pinigų negavo. Draudimo įmokas mokėjo ji, ji ir važinėja su automobiliu, sūnų veža į mokyklą, už atliktą ekspertizę mokėjo irgi ji.  

Liudytojas D. M. apklaustas teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu per Zoom programą parodė, kad tą dieną buvo A. fermoje, paskui išvažiavo į pirtį. Vyko toks kaip ir šeimos susitikimas. Jis nuėjo miegoti anksčiau, nes buvo su sūnumi. Kitą dieną matė, kad prie L. M. automobilio vyksta veiksmas. Dalydavo praktiškai visi. Buvo apgadintas automobilis. Subraižytas aplink. Kiek girdėjo, kad kaltinamoji pasakė, kad nuvalys automobilį. Prie automobilio vyko ginčas, kaltino kaltinamąją, kad apibraižė automobilį. Kaltinamoji pasakė, kad nieko baisaus, tuoj nuvalys.

Liudytoja A. B. apklausta teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu per Zoom programą parodė, kad važiavo į svečius pas A. į sodybą. Tenai svečiavosi. Pas J. A. atvažiavo kaltinamoji. Dienos metu buvo A. fermoje, padėjo atlikti ūkio darbus. Vakare susirinko pirtyje. Su kaltinamąja nebendravo, nes kaltinamoji su niekuo nebendravo. Buvo nepažįstamas žmogus tarp giminių. Nuėjo miegoti ir ryte rado subraižytą automobilį. G. M. pasakė, kad automobilis subraižytas. Ji pati tai matė, buvo subraižyta aplink visą automobilį. Kaltinamoji pasakė, kad nieko čia baisaus ir ji nuvalys. Iš jos tokių pasakytų žodžių visi nusprendė, kad tai padarė ji. Tarp jų tik ji buvo svetimas žmogus. G. M. turėjo su kaltinamąja „moterišką“ pokalbį. Gal kaltinamajai kažkas nepatiko ir tokiu būdu ji išreiškė savo nepasitenkinimą. Penki automobiliai stovėjo kieme, jų automobilis subraižytas nebuvo.

Liudytoja S. P. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra Utenos AVPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja. Paaiškino, kad 2020-07-15 gavo bylą dėl turto sugadinimo. Susipažino su medžiaga, įteikė pranešimą apie įtarimą kaltinamajai. Apklausė ją. Ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2020-06-26 buvo pas A. ir ten G. M. į ją netinkamai pažiūrėjo, todėl ji nutarė su metaline saga subraižyti jos automobilį. Kelis kartus apėjo automobilį aplinkui. Sagą surado savo kišenėje. Kai ji tai darė, niekas nematė. Tik ryte visi tai pamatė. Subraižytos visos durelės, bagažinė, sparnai, kuro bako dangtelis, žibintai. A. R. parodymus davė nuosekliai, klausiama atsakinėjo į visus klausimus, nurodė tas pačias aplinkybes, kurio buvo surašytame jos paaiškinime. Ji pati, neverčiama, prisipažino subraižiusi V. V. priklausantį automobilį. Apklausos metu nekilo įtarimų, kad A. R. kažko bijotų, bendravo mandagiai, taktiškai.

Liudytojas R. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-07-15 dirbo kartu su R. K.. Gavo užduotį pristatyti A. R. į komisariatą ir apklausti. Teko vykti į Molėtų r. Pristatė kaltinamąja į komisariatą. Ji paaiškino, kad J. A. ją pakvietė į giminių susirinkimą. Ji buvo pakviesta kaip svečias. Jie paklausė jos, koks buvo motyvas subraižyti automobilį. Nurodė, kad G. M. negražiai į ją pažiūrėjo. Tada ji išėjo parūkyti. Turėjo metalinę sagą kišenėje ir braižydama apėjo aplink automobilį. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir viską surašė ant popieriaus. Kaltinamoji parodymus davė komisariate. Užduotis buvo ją pristatyti į komisariatą. Apklausa vyko neilgai. Ji pati geranoriškai papasakojo ką padarė. Per savo ilgametę praktiką neturėjo tokio atvejo, kad dėl žvilgsnio, būtų padaryti tokie veiksmai.

Liudytojas G. Č. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-28 dirbo kartu operatyvinėje grupėje su D. L.. Gavo pranešimą dėl apgadinto automobilio. Nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje pasitiko G. M., kuri nurodė, kad ryte pastebėjo subraižytą automobilį. Tą patį paliudijo visi, kas buvo sodyboje. G. M. nurodė, kad tai galėjo padaryti A. R., kadangi ji jiems visiems sakė, kad automobilį nuvalys. Pati A. R. sakė, kad buvo išėjusi į lauką kelis kartus rūkyti ir į tualetą, tačiau prie automobilio priėjusi nebuvo, jo nebraižė ir su niekuo nesipyko. Kai visi ryte pradėjo ją kaltinti apgadinus automobilį, ji susinervinusi pasakė, kad jį nuvalys. Dėl to, kad susirinkę užsipuolė ją, ji pasakė, kad nuvalys. Dar apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo automobilį. Kolega priėmė paaiškinimus. Ant automobilio variklio dangčio, sparnų, durelių, bagažinės dangčio ir galinių žibintų, matėsi švieži, nelygūs, banguojantis įbrėžimai. Sodyba yra vienkiemyje, visi nurodė, kad pašalinių asmenų nebuvo.

Liudytojas D. L. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-28 dirbo kartu su G. Č.. Gavo pranešimą, kad sugadintas automobilis. Įvykio vietoje pasitiko G. M.. Aprodė automobilį, kuris buvo apgadintas. Nurodė, jog įtariamoji yra A. R.. Buvo priimtas pareiškimas, paimti paaiškinimai. Pareiškėja nurodė, kad apgadintas automobilis priklauso jos motinai V. V.. Iš A. R. žodžių, kad ji viską nuvalys, jie nusprendė, kad tai padarė ji. Jiems (policijos pareigūnams) kaltinamoji neprisipažino, kad tai ji padarė. Pati A. R. sakė, kad buvo išėjusi į lauką kelis kartus rūkyti ir į tualetą, tačiau prie automobilio priėjusi nebuvo, jo nebraižė ir su niekuo nesipyko. Kadangi visi ten esantys kaltinamąją užsipuolė, todėl ji taip ir pasakė. Automobilis buvo subraižytas smailiu daiktu aplinkui. A. R. apklausos metu buvo rami.

Liudytoja R. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-07-15 su R. K. gavo užduotį atlikti A. R. apklausą. Vyko į Molėtų rajoną, ją rado namuose. Jos sutikimu atvyko į komisariatą. Atliko apklausą dėl įvykio dėl sugadinto automobilio. Aiškinosi, kodėl ji pasakė, kad nuvalys automobilį. Kaltinamoji tada prisipažino, kad tai padarė ji, nes G. M. netinkamai į ją pažiūrėjo. Jai tas nepatiko, todėl ji su metaline saga išbraižė G. M. priklausantį automobilį. Paskui nieko niekam nesakė, grįžo prie stalo. Visas aplinkybes A. R. surašė pati raštu. Jos parodymai buvo įtikinami, nes ji labai smulkiai, nuosekliai viską papasakojo. Bendravimas buvo ramus. Jos nurodytos aplinkybės nesukėlė jokių abejonių, kad būtent ji apgadino automobilį. Ji nebuvo verčiama duoti tokius parodymus. Bendravo su ja mandagiai.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2020-06-27 sodybos pirtyje šventė su šeimos nariais. Be jos vyro ir sūnaus J. A., dar buvo J. draugė A. R., giminaitis L. M. ir G. M.. Šventės metu jokių konfliktų ar kitokių nesutarimų nebuvo kilę. Sekančią dieną, apie 8 val., ji iš namų išvažiavo, o grįžusi vakare iš A. A. sužinojo, kad buvo apgadintas kieme stovėjęs G. M. automobilis. Tuo metu jų namuose svečių nebebuvo. Kas ir kada apgadino automobilį ji nematė, mano, kad tai galėjo padaryti A. R., nes ji vienintelė buvo ne šeimos narė (tomas 1, b. l. 97-99). 

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2020-06-27, apie 19.30 val., pas juos atvažiavo giminaitis L. M. su sužadėtinė G. M.. Jiems visiems vakarojant namų kieme, jis telefono žinute pakvietė į svečius draugę A. R.. Ji atvažiavo apie 21 val. ir kartu su visais gėrė alkoholinius gėrimus. Jis pastebėjo, kad A. R. nepatiko G. M. - ji keistai į ją žiūrėjo, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. A. R. kelis kartus viena ėjo į tualetą. Nakties metu, apie 2 val., jie nuėjo miegoti, A. R. buvo gerokai apsvaigusi. Sekančią dieną, apie 10 val., L. M. paprašius, jie su A. R. išėjo į kiemą ir pamatė, kad yra apibraižytas G. M. automobilis „VW Passat“. L. M. su G. M. klausė A. R., kodėl ji taip padarė. Ji neneigė tai padariusi, atrodė pasimetusi, sakė, kad nuvalys automobilį, todėl tai tik patvirtino įtarimus, kad būtent ji jį apgadino (tomas 1, b. l. 103-105).

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, 2020-06-27 vakare kartu su savo pusbroliu L. M. ir jo sužadėtine G., atvyko į tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Ji buvo pavargusi, todėl apie 22 val. nuėjo miegoti. Sodybos pirtyje be šeimos narių, L. M. ir G. dar buvo J. A. draugė A. R.. Sekančios dienos ryte kartu su G. M. nuėję prie jos motinos automobilio „VW Passat“, pamatė, jog jis subraižytas. Aiškinantis, kas apgadino automobilį, girdėjo, kaip A. R. pasakė, kad ji gali jį išvalyti automobilį ir nereikia jokių skandalų. Tokius žodžius suprato kaip jos prisipažinimą, kad būtent ji apgadino automobilį (tomas 1, b. l. 119-121).

Iš 2020-06-28 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad G. M. pranešė apie tai, kad 2020-06-28 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad apgadintas jos mamai V. V. priklausantis automobilis VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio visi šonai įbrėžti, taip pat variklio dangtis ir žibintai. Žalą vertina 3500 Eur. Įtaria A. R., nes ji pasakė, kad nuvalys ir vienintelė yra ne giminaitė (tomas 1, b. l. 18-20).

Iš 2020-06-28 Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu ant automobilio variklio dangčio, sparnų, durelių, bagažinės dangčio ir galinių žibintų matomas aplink einantis įbrėžimas. Įbrėžimas nelygus, banguojantis. Kieme apsaugos kamerų nenustatyta (tomas 1, b. l. 22-25).

Iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2020-07-03 gauto V. V. prašymo matyti, jog ji kreipėsi su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes 2020-06-27 dukra su sužadėtiniu išvažiavo su jos automobiliu VW Passat VV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas gimines adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko incidentas dėl turto suniokojimo, automobilio subraižymo (tomas 1, b. l. 29).

Iš 2020-07-15 A. R. pasiaiškinimo, kuris surašytas jos ranka, nustatyta, kad ji šiame pasiaiškinime nurodė tokias aplinkybes, kad „2020-06-27 apie 16 h aš nuvykau pas J. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), nes jis pakvietė pabaliavoti. Aš pati neturėjau su kuo nuvykti pas J., todėl jis suorganizavo kas mane atveš. J. draugas kurio pavardės ir vardo nežinau paėmė iš namų ir atvežė pas J.. Atvykus pas J. jau buvo giminaičiai ir jie vakarojo priepirtyje aš taip pat prisijungiau prie jų ir kartu vartojau alkoholinius gėrimus. Atvykus prisistačiau pasakiau savo vardą, prie stalo buvę asmenys taip pat pasakė vardus. Aš iš kart pastebėjau, kad nepatikau vienai iš J. giminaičių, kurios vardas G., nes ji visą vakarą žvairai į mane žiūrėjo. Kodėl aš jai nepatikau nesuprantu, nes jokio konflikto nebuvo. Apie 21.000 val. aš jau gerokai buvau apsvaigusi nuo alkoholio, o vis labiau pikti G. žvilgsniai mane erzino, todėl aš kai nuėjau parūkyti toliau nuo stalo man kilo mintis apibraižyti G. automobilį, kuris stovėjo J. kieme. Savo kelnių kišenėje turėjau ištrūkusią sagą ir ją paėmusi apibraižiau G. automobilio priekines dureles iš abiejų automobilio šonų. Su saga padariau banguotą apibrėžimą ir sagą išmečiau kažkur kieme. Apibraižius automobilį grįžau prie stalo. Apibraižytą automobilį tik pastebėjo kitą rytą ir G. iš karto kaltino mane, bet aš neprisipažinau ir sakiau kad tai ne mano darbas. Atvykus policijos pareigūnams tiesos ir nepasakiau nes bijojau. Kaip minėjau G. automobilį pabraižiau todėl, kad man nepatiko kaip į mane jinai žiūrėjo ir aš taip išliejau savo pyktį dėl savo poelgio labai gailiuosi“ (tomas 1, b. l. 132-133).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Šioje byloje kaltinamoji A. R. yra kaltinama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo, tai yra, jog ji su turėta metaline saga tyčia sugadino svetimą turtą – kieme stovėjusį automobilį „VW Passat CC“, priklausantį nukentėjusiajai V. V., t. y. subraižė priekinį gaubtą, kairės pusės priekinį sparną, dešinės pusės priekinį sparną, visas keturias duris, galinį dangtį, kairę ir dešinę šonines detales, galinius žibintus.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė yra negalima.

Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. R. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių R. A. A., kieme, su turėta metaline saga tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajai V. V. priklausantį turtą – kieme stovėjusį automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. subraižė priekinį gaubtą, kairės pusės priekinį sparną, dešinės pusės priekinį sparną, visas keturias duris, galinį dangtį, kairę ir dešinę šonines detales, galinius žibintus, t. y., sugadino svetimą turtą, yra įrodyta visiškai.

Apklausiama teisme kaltinamoji A. R. savo kaltės nepripažino, pasinaudojo teise neduoti parodymų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nebuvo nuosekli, keitė savo parodymus. Duodama paaiškinimus policijos pareigūnui 2020-06-28, ji savo kaltės nepripažino, nurodė, jog jos klausė, kas subraižė automobilį, ir ji atsakė, kad tai ne ji padarė, ir tik susinervinusi pasakė, kad nuvalys, nes ją puolė. Apklausiama kaip įtariamoji 2020-07-15 A. R. savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pripažino visiškai, detaliai nurodė įvykio aplinkybes, parodė, jog būdama neblaivi, supykusi dėl G. M. pikto žiūrėjimo į ją, nusprendė atkeršyti ir su džinsų kišenėje rasta metaline saga apibraižė G. M. automobilį. Be to, A. R. savo ranka yra surašius prisipažinimą dėl padarytos veikos. Vėliau, apklausiama kaip įtariamoji 2021-03-02 A. R. savo kaltės dėl jai pareikšto įtarimo nepripažino, parodė, kad anksčiau jos duoti parodymai yra neteisingi, nes ji nebraižė V. V. automobilio, ankstesnius parodymus davė išsigandusi policijos, bijojo, kad ją pasodins į kalėjimą. Šiuos kaltinamosios A. R. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją nagrinėjamoje byloje, ir spręsdamas jos kaltės klausimą jais nesivadovauja, kadangi jie neturi loginio ryšio, bei prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir tiesiogiai teisme ištirtiems įrodymams.

 Kaltinamosios A. R. kaltę patvirtina liudytojų G. M., L. M., D. M. ir A. B. parodymai, o būtent tai, kad visi šie liudytojai girdėjo kaltinamąją A. R. sakant, jog ji nuvalys mašiną. Visi šie asmenys šiuos A. R. žodžius suprato kaip jos prisipažinimą tai padarius. Teismas sutinka su tokiu liudytojų nurodytu kaltinamosios pasakytų žodžių vertinimu, kadangi asmuo, kuris iš tiesų nieko nėra padaręs, net ir tokioje situacijoje, į kokią pakliuvo A. R., o būtent, kad G. M. iš karto įtarė, jog tai galėjo padaryti A. R. ir prašė jos pasiaiškinti, negalėjo nulemti, jog nekaltas asmuo prisiimtų atsakomybę sakydamas, jog ji nuvalys automobilį. Byloje nėra nustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti duoti kaltinamajai nepalankius parodymus ar ją apkalbėti, nes šių asmenų nesieja jokie ryšiai, jų pažintis buvo itin trumpa ir truko vos keliolika valandų, kaip nurodė visi apklausti asmenys, jokių konfliktų tarp vakaro dalyvių nebuvo. Teisme taip pat buvo apklausti liudytojai, policijos pareigūnai R. K. ir R. K., kurie turėjo užduotį apklausti A. R. tikslinant aplinkybę, kodėl ji pasakė, kad nuvalys automobilį. Šios apklausos metu policijos pareigūnams A. R. nuoširdžiai prisipažino, kad būtent ji subraižė automobilį su kišenėje turėta ištrūkusia metaline saga.

Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).

Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur).

Iš byloje surinktų, sugadinto turto vertę pagrindžiančių duomenų, o būtent UAB „Euronoras“ pateiktos automobilio VW Passat CC remonto sąmatos, UAB „Asistavita“ pateiktos automobilio VW Passat CC remonto sąmatos ir UAB „Giantus vertinimas“ pateiktos išvados dėl patirtos žalos dydžio matyti, kad nuketėjusiąja pripažintos V. V. turtui padaryta žala siekia nuo 1753 Eur iki 2063 Eur (tomas 1, b. l. 31-37, 81-86, tomas 2, b. l. 45-51). Taigi, ši vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Kaltinamoji A. R. veikė tiesiogine tyčia, ji suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios A. R. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant kaltinamajai A. R. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji A. R. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamosios asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ji teisiama pirmą kartą (tomas 2, b. l. 95-96), administracine tvarka nebausta (tomas 2, b. l. 98), nedirbanti, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama kaip asmuo, dėl kurio nusiskundimų iš kaimynų ar kitų gyventojų nėra gauta (tomas 1, b. l. 163). Iš VšĮ Molėtų pirminės asmens sveikatos priežiūros centro medicininio pažymėjimo nustatyta, kad A. R. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l. 102). Į bylą pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2021-03-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta išvada, kad A. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (tomas 2, b. l. 107-108).

Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai pat tai, jog kaltinamoji A. R. yra teisiama pirmą kartą, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, yra nedirbanti, jai skirtina geriausiai bausmės paskirtį atitinkanti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai (BK 46 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios gynėjas teigė, jog šioje byloje yra svarbu, kas yra turto savininkas, ir jo nuomone civilinis ieškovas byloje nustatytas netinkamai. Faktinis turto savininkas ir valdytojas yra L. M. ir jo sužadėtinė, nes jie pirko automobilį už savo pinigus, mokėjimo draudimą už automobilį, jį remontavo ir iki šiol jie automobilį eksploatuoja. Todėl mano, kad byloje civiliniu ieškovu pripažintas netinkamas asmuo. Teismas su šiais gynėjo argumentais nesutinka.

BK 187 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 28 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje yra V. V. pareiškimas, kuriuo ji kaip asmuo, kurio turtas – automobilis VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas, prašo byloje pradėti ikiteisminį tyrimą (tomas 1, b. l. 29). Taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal asmens pareiškimą, šis asmuo pripažintas nukentėjusiuoju byloje, taip pat šis asmuo baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (tomas 25, b. l. 32-41).

Sutiktina, kad pagal teismų praktiką įstatymas turtinės žalos padarymo ir nuosavybės teisės tarpusavyje nesusieja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2009). Teisėtas automobilio valdytojas gali būti nukentėjusiuoju dėl jo valdytam turtui padarytos žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463/2009, 2K-298-697/2016). Tačiau, kita vertus, tai jog automobilis yra registruotas asmens vardu (nagrinėjamu atveju V. V. vardu), nors jo faktiniai valdytojai (naudotojai) ar valdytojas (naudotojas) galimai yra kiti asmenys, kuriems taip pat gali būti suteikiama teisė būti nukentėjusiuoju (nukentėjusiaisiais) bei civiliniu ieškovu (ar civiliniais ieškovais), neeliminuoja teisės baudžiamajame procese nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažinti asmenį, kuris yra registruotino turto savininkas, nesant tarp faktinio automobilio valdytojo ir naudotojo (valdytojų ir naudotojų) ir automobilio savininko ginčo dėl šios aplinkybės. Taigi konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai nukentėjusiąją ir civiline ieškove pripažinta automobilio savininkė V. V. (tomas 1, b. l. 82), pagrindo laikyti, jog ji nėra tinkama civilinė ieškovė, byloje nėra (BPK 109 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė V. V. šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 2203,67 Eur, taip pat nukentėjusioji prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, kad UAB „Euronoras“ sąmatoje numatyti darbai, reikalingi atlikti sugadinto daikto atstatymui ir sudaro 2063,67 Eur. Sąmatoje nurodyti darbai parodo turto sugadinimu padarytos žalos dydį. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti ir turto vertinimo bei remonto sąmatos sudarymo išlaidas, kas sudaro 140 Eur (tomas 2, b. l. 32-41).

Teismas, susipažinęs su į bylą pateikta UAB „Euronoras“ sudaryta automobilio VW Passat CC remonto sąmata (tomas 1, b. l. 7-12), sprendžia, kad kaltinime nurodyti automobilio VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: priekinio gaubto, kairės pusės priekinio sparno, dešinės pusės priekinio sparno, visų keturių durų, galinio dangčio, kairės ir dešinės šoninių detalių, galinių žibintų subraižymas ir sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su aukščiau išvardintomis dalimis (jų remontu), todėl ši suma pripažintina pagrįsta. Konstatuotina, kad sugadinto turto vertė (nusikalstama veika padaryta žala) sutampa su nukentėjusiosios pateiktoje sąmatoje nurodyta sugadinto turto atkuriamąja verte, todėl nukentėjusiajai V. V. iš A. R. priteistina 2063,67 Eur dydžio turtinė žala. Teismas taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos byloje sugadinto turto vertė gali būti nustatoma ir pagal turto remonto sąmatoje nustatytą sugadinto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017). Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti ir turto vertinimo bei remonto sąmatos sudarymo išlaidas, kurias sudaro 140 Eur, t. y. 50 Eur sumokėta UAB „Euronoras“ bei 90 Eur UAB „Giantus vertinimas“. Šios išlaidos buvo patirtos dėl to, kad būtų nustatyta sugadinto turto atkuriamoji vertė, todėl laikytinos susijusiomis su nukentėjusiosios patirta turtine žala ir priteistinos iš kalto asmens A. R..

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Remiantis aukščiau išdėstytu, prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. V. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą turtinei žalai atlyginti (2063,67 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusioji V. V. prašė pripažinti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas priteisti iš kaltinamosios A. R.. Šis prašymas yra išdėstytas civilinės ieškovės į bylą pateiktame civiliniame ieškinyje.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Civilinės ieškovės patirtas 240 Eur dydžio išlaidas advokatui patvirtina 2020-12-17 mokėjimo nurodymas (tomas 1, b. l. 39), iš kurio matyti, kad civilinė ieškovė V. V. sumokėjo už teisines paslaugas advokatei S. P.. Šios išlaidos pagrįstos dokumentais, į bylą yra pateiktas civilinis ieškinys, rengtas dėl turtinės žalos, kuri padaryta kaltinamosios neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamosios A. R.. 

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - trys kompaktiniai diskai su asmenų apklausų įrašais, prisegti prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamosios A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2203,67 Eur (du tūkstančius du šimtus tris eurus 67 ct) turtinei žalai atlyginti ir 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2063,67 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt trijų eurų 67 ct) sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                                                                                           Jolanta Gasparavičienė