Baudžiamoji byla Nr. 2K-215-697/2023

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00062-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.4.4.5; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.3; 2.8.9.1;

2.8.9.6

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., E. P., V. Š., nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus, nuteistojo E. P. gynėjo advokato Mindaugo Šato kasacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir nuteistųjų V. R., R. S., nuteistojo E. P. gynėjo advokato Arūno Bertulio kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu:

E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos I. Š.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos G. M.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos A. S., K. J.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos L. D.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos J. S.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos I. J.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolų R. B., D. R.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir E. P. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d.

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. Š.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos G. M.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos A. S., K. J.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos L. D.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos J. S.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. J.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolų R. B., D. R.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 22 MGL (828,52 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. Š.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos G. M.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos A. S., K. J.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos L. D.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos J. S.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolų R. B., D. R.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Š. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. J.) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. Š.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos G. M.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos A. S., K. J.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos L. D.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos J. S.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. J.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolų R. B., D. R.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 22 MGL (828,52 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. Š.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos G. M.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos A. S., K. J.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos L. D.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos J. S.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolos I. J.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl paskolų R. B., D. R.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 22 MGL (828,52 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį: dvejus metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per du mėnesius įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. vasario 28 d., kardomojo kalinimo laikas pagal Europos arešto orderį nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d.

A. S.

pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš E. P. civilinei ieškovei Palangos kredito unijai priteista 1 682 557,75 Eur turtinės žalos atlyginimo; penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinio ieškinio pareiškimo 2012 m. birželio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2017 m. gegužės 22 d. – 117 087,58 Eur – ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš E. P. ieškovei Palangos kredito unijai priteista 10 294,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Pinigai – 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, paimti A. P. ir A. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. S.

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas:

– pakeistos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės ir nustatyta, kad E. P. apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal paskolų sutartis suteiktus: I. Š. 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt); G. M. 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt); A. S., o vėliau perleistus K. J. 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt); L. D. 640 000 Lt; J. S. 716 000 Lt; I. J. 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt); R. B. 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt); D. R. 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt);

– panaikinta nuosprendžio dalis dėl E. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo;

– E. P., pripažintam kaltu ir nuteistam: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos I. Š.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos G. M.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos A. S., K. J.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos L. D.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos J. S.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolos I. J.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl paskolų R. B., D. R.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir E. P. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui V. P. nusikaltimais Palangos kredito unijai padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur;

– A. S., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (LAT pastaba – nenurodyta BK 24 straipsnio 6 dalis), paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo;

– pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės Palangos kredito unijos civilinio ieškinio išsprendimo. Civilinei ieškovei Palangos kredito unijai iš nuteistojo E. P. priteistas turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 342 940 Eur; nuspręsta priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo;

– panaikinta nuosprendžio dalis dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų grąžinimo A. S. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų priklausomybės tarp nuteistojo A. S. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. kilęs ginčas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis BPK 93 straipsnio 1 dalimi, 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų palikti saugoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje iki civilinio proceso tvarka priimto sprendimo įsiteisėjimo.

Kitos nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

 

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, A. P. ir A. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jiems baudžiamoji byla nutraukta, tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistąjį E. P. paleido iš laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos – Kybartų pataisos namų.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       E. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

1.1.                      E. P., būdamas Palangos kredito unijos (toliau – ir Unija), įmonės kodas 110085313, registruotos adresu: Palanga, Ganyklų g. 6, (toliau – ir Unijos patalpos), administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K. (V. B., D. K. ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), žinodamas, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto (toliau – ir Paskolų komitetas) posėdis bei 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos valdybos (toliau – ir Unijos valdyba) posėdis nevyko ir sprendimo dėl paskolos suteikimo I. Š. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, nurodė suteikti I. Š. vardu 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) būsto paskolą. V. B., vykdydama aiškiai neteisėtus E. P. nurodymus, piktnaudžiaudama suteiktais įgaliojimais, pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. V 10-34 2010 m. rugsėjo 20 d. išrašą, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komiteto 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Unijos valdyba: valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai A. R., V. B., V. Š., A. V., nutarė suteikti I. Š. 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) paskolą būsto statybai, po to šį aiškiai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, tęsdama nusikalstamus veiksmus, atspausdino 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 10-27 ir Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 10-34, juos pati pasirašė kaip posėdžio sekretorė ir valdybos narė, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2010 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10.30 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo Paskolų komiteto pirmininkas V. R., jo nariai D. K., R. S., D. V., A. P., ir 2010 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame dalyvavo valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., V. Š., A. V. ir tariamai svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl paskolos suteikimo I. Š. 3. Dėl paskolos suteikimo N. P. 4. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 5. Dėl paskolos sutarties pratęsimo V. R. 6. Dėl paskolos suteikimo O. D. 7. Dėl paskolos suteikimo R. Ž. 8. Dėl paskolos suteikimo A. K. 9. Dėl paskolos sutarties pakeitimo J. K.“, nusprendė suteikti I. Š. 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 640 000 Lt (185 356,81 Eur). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. B. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo aiškiai netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 10-27 pateikė pasirašyti Paskolų komiteto pirmininkui V. R., šio komiteto nariams D. K., R. S., A. P. (A. P. ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 10-34 pateikė pasirašyti valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams V. Š., A. V.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2010 m. rugsėjo 20 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su I. Š. paskolos sutartį Nr. 10-00070, kurioje nurodyta, kad I. Š. suteikiama 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) paskola, o jos grąžinimas užtikrinamas nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 640 000 Lt (185 356,81 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2010 m. rugsėjo 16 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2000 Lt (579,24 Eur).

Pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P., D. K., V. B. suklastotu 2010 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolu Nr. PK 10-27 ir Unijos valdybos narių A. P., V. B., A. R., V. Š., A. V. suklastotu 2010 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolu Nr. V 10-34, 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartimi Nr. 10-00070, apgaudamas I. Š. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. Š. suteiktus 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt (104 972,78 Eur)).

1.2.                      Be to, E. P., būdamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K., žinodamas, kad 2011 m. gegužės 10 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. gegužės 10 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, sprendimo dėl paskolos suteikimo G. M. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, žinodamas, kad G. M. neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, nurodė suteikti G. M. vardu 109 000 JAV dolerių (261 403,80 Lt (75 707,77 Eur)) būsto paskolą. V. B., vykdydama aiškiai neteisėtą E. P. nurodymą, piktnaudžiaudama suteiktais įgaliojimais, pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. gegužės 10 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. V 11-14 2011 m. gegužės 10 d. išrašą, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komiteto 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu Unijos valdyba: valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., A. R., V. Š., A. V., nutarė suteikti G. M. 109 000 JAV dolerių (75 707,77 Eur) būsto paskolą, po to šį aiškiai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, tęsdama nusikalstamus veiksmus, atspausdino 2011 m. gegužės 10 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-14 ir 2011 m. gegužės 10 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-14 ir juos pati pasirašė kaip posėdžio sekretorė ir valdybos narė, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo Paskolų komiteto pirmininkas V. R., jo nariai D. K., R. S., D. V., A. P., ir 2011 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11.30 val., įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame dalyvavo valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., V. Š., A. V. ir svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl terminuotųjų indėlių su J. S. sudarymo. 3. Dėl paskolos suteikimo A. B. 4. Dėl paskolos suteikimo A. A. 5. Dėl paskolos sutarčių pakeitimo S. V. 6. Dėl paskolos sutarties pakeitimo A. V. 7. Dėl įmokų mokėjimo atidėjimo UAB „KIPV“. 8. Dėl paskolos suteikimo G. M. 9. Dėl paskolos suteikimo A. B. 10. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 11. Dėl kreditinės kortelės sutarties pakeitimo S. M. 12. Dėl kreditinės kortelės pakeitimo J. L. 13. Dėl kreditinės kortelės sutarties pakeitimo V. B.“, nusprendė suteikti G. M. 109 000 JAV dolerių (261 403,80 Lt (75 707,77 Eur)) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., žemės sklypo vertė – 385 000 Lt (111 503,71 Eur). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo aiškiai netikrus dokumentus, t. y. 2011 m. gegužės 10 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-14 pateikė pasirašyti Paskolų komiteto pirmininkui V. R., šio komiteto nariams D. K., R. S., A. P. ir 2011 m. gegužės 10 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-14 pateikė pasirašyti valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams A. R., V. Š., A. V.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. gegužės 17 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su G. M. paskolos sutartį Nr. 11-00064, kurioje nurodyta, kad G. M. suteikiama 109 000 JAV dolerių (261 403,80 Lt (75 707,77 Eur)) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., žemės sklypo vertė – 385 000 Lt (111 503,71 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 1200 Lt (347,54 Eur).

Pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P., D. K., V. B. 2011 m. gegužės 10 d. suklastotu posėdžio protokolu Nr. PK 11-14 ir Unijos valdybos narių A. P., V. B., A. R., V. Š., A. V. suklastotu 2011 m. gegužės 10 d. posėdžio protokolu Nr. V 11-14, 2010 m. rugsėjo 20 d. (LAT pastaba – rašymo apsirikimas, turi būti 2011 m. gegužės 17 d.) paskolos sutartimi Nr. 11-00064, apgaudamas G. M. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį G. M. suteiktus 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt (60 004,58 Eur)).

1.3.                      Be to, E. P., būdamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K., žinodamas, kad 2011 m. birželio 30 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. birželio 30 d. Unijos valdybos posėdis nevyko ir sprendimo dėl paskolos suteikimo A. S. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, žinodamas, kad A. S. neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, nurodė suteikti A. S. vardu 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą. V. B., vykdydama aiškiai neteisėtą E. P. nurodymą, piktnaudžiaudama suteiktais įgaliojimais, pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. birželio 30 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. V 11-19 2011 m. birželio 30 d. išrašą, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komiteto 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Unijos valdyba: valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., A. R., V. Š., A. V. – nutarė suteikti A. S. 250 000 JAV dolerių (173 866,14 Eur) būsto paskolą, po to šį aiškiai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, tęsdama nusikalstamus veiksmus, atspausdino 2011 m. birželio 30 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-19 ir 2011 m. birželio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-19 ir juos pati pasirašė kaip posėdžio sekretorė ir valdybos narė, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. birželio 30 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo posėdžio pirmininkas V. R., Paskolų komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P., ir 2011 m. birželio 30 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11.30 val., įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame dalyvavo valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., V. Š., A. V. ir svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl terminuotųjų indėlių su J. S. sudarymo. 3. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 4. Dėl paskolos suteikimo A. S. 5. Dėl paskolos sutarties A. A. pakeitimo. 6. Dėl paskolos suteikimo V. B. 7. Dėl paskolos suteikimo S. J.“, nusprendė suteikti A. S. 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą 250 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 860 000 Lt (249 073,22 Eur). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. (LAT pastaba – galimai turėtų būti 2011 m. birželio 30 d.) iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo aiškiai netikrus dokumentus, t. y. 2011 m. birželio 30 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-19 pateikė pasirašyti posėdžio pirmininkui V. R., Paskolų komiteto nariams D. K., R. S., A. P. ir 2011 m. birželio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-19 pateikė pasirašyti valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams A. R., V. Š., A. V.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. birželio 30 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su A. S. paskolos sutartį Nr. 11-00079, kurioje nurodyta, kad A. S. suteikiama 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji vidutinė rinkos vertė buvo 5800 Lt (1679,80 Eur).

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. P. tyčia, žinodamas, kad K. J. neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B., D. K., laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodamas, kad 2011 m. lapkričio 3 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. lapkričio 3 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, sprendimo dėl A. S. paskolos perkėlimo K. J. nepriiminėjo, nurodė A. S. vardu suteiktą paskolą perkelti K. J. V. B., tęsdama nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodama, kad 2011 m. lapkričio 3 d. valdybos posėdis nevyko ir sprendimo dėl A. S. paskolos perkėlimo K. J. nepriiminėjo, vykdydama Unijos faktinio vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. lapkričio 3 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolo Nr. PK 11-33 2011 m. lapkričio 3 d. išrašą, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komitetas – posėdžio pirmininkas V. R., šio komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P., 2011 m. lapkričio 3 d. nusprendė A. S. skolą perkelti K. J., po to šį aiškiai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, tęsdama nusikalstamus veiksmus, atspausdino 2011 m. lapkričio 3 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. V 11-33 2011 m. lapkričio 14 d. išrašą, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komiteto 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu Unijos valdyba – valdybos pirmininkė A. P., jos nariai V. B., A. R., V. Š., A. V. – nutarė A. S. suteiktą 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą perkelti K. J. su visomis buvusiomis sąlygomis, po to šį aiškiai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, tęsdama nusikalstamus veiksmus, atspausdino 2011 m. lapkričio 3 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-33, jį pati pasirašė kaip posėdžio sekretorė ir valdybos narė, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. lapkričio 3 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., V. Š., A. V. svarstė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo M. G. 2. Dėl paskolos suteikimo R. V. 3. Dėl kreditinės kortelės išdavimo D. I. M. 4. Dėl A. S. paskolos perleidimo K. J.“, ir nusprendė A. S. suteiktą 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą perkelti K. J. su visomis buvusiomis sąlygomis. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo aiškiai netikrą dokumentą, t. y. 2011 m. lapkričio 3 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-33 pateikė pasirašyti valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams A. R., V. Š., A. V.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. lapkričio 11 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė susitarimą Nr. 11-46 dėl paskolos sutarties pakeitimo, jame nurodė, kad paskolos gavėjas pagal 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartį iš A. S. keičiamas į K. J.

Pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P., D. K., V. B. suklastotais 2011 m. birželio 30 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-19 ir 2011 m. lapkričio 3 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-33 (kuriame D. K. nepasirašė), Unijos valdybos narių A. P., V. B., A. R., V. Š., A. V. suklastotais 2011 m. birželio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-19 ir 2011 m. lapkričio 3 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-33, 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00079 ir 2011 m. lapkričio 11 d. susitarimu Nr. 11-46, veikdamas per A. S. ir apgaudamas K. J. – neperduodamas jiems minėtoje paskolos sutartyje ir susitarime dėl paskolos sutarties pakeitimo nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį A. S. suteiktus, o vėliau K. J. perleistus 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)).

1.4.                      Be to, E. P., būdamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K., žinodamas, kad 2011 m. spalio 5 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. spalio 5 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, sprendimo dėl paskolos suteikimo L. D. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, žinodamas, kad L. D. neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, nurodė suteikti L. D. vardu 800 000 Lt (231 696,02 Eur) būsto paskolą. V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, piktnaudžiaudama suteiktais įgaliojimais, pagamino netikrus dokumentus: atspausdino 2011 m. spalio 5 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-30 ir 2011 m. spalio 5 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-33 ir juos pati pasirašė kaip posėdžio sekretorė ir valdybos narė, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo posėdžio pirmininkas V. R., šio komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P., ir 2011 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11.30 val., įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., V. Š., A. V. svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl paskolos suteikimo L. P. 3. Dėl paskolos suteikimo B. R. 4. Dėl paskolos suteikimo L. D. 5. Dėl tvarkaraščio pakeitimo R. K. 6. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 7. Dėl terminuotojo indėlio R. S. S. sudarymo. 8. Dėl terminuotųjų indėlių A. P. sudarymo. 9. Dėl paskolos suteikimo M. P. 10. Dėl terminuotojo indėlio UAB „Medis“ sudarymo. 11. Dėl paskolos E. P. sudarymo. 12. Dėl paskolos suteikimo D. K. 13. Dėl paskolos suteikimo M. A. 14. Dėl A. B. paskolos pratęsimo. 15. Dėl paskolos suteikimo N. V. 16. Dėl paskolos suteikimo J. A.“, ir nusprendė suteikti L. D. 800 000 Lt (231 696,02 Eur) paskolą namo rekonstrukcijai ir remontui 360 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu turtu – 11/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo aiškiai netikrą dokumentą, t. y. 2011 m. spalio 5 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolą pateikė pasirašyti Paskolų komitetui: posėdžio pirmininkui V. R., šio komiteto nariams D. K., R. S., A. P., o 2011 m. spalio 5 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-33 pateikė pasirašyti valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams A. R., V. Š., A. V. 

Po to Unijos sąskaitų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. spalio 10 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su L. D., pagal įgaliojimą atstovaujamu A. D., paskolos sutartį Nr. 11-00124, kurioje nurodyta, kad L. D. suteikiama 800 000 Lt (231 696,02 Eur) paskola, paskolos grąžinimą užtikrinant nekilnojamuoju turtu: 11/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiais R. P. ir E. P., kurio vertė – 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur).

Pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P., D. K., V. B. suklastotu 2011 m. spalio 5 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-30 ir Unijos valdybos narių A. P., V. B., A. R., V. Š., A. V. suklastotu 2011 m. spalio 5 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-30, 2011 m. spalio 10 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00124, apgaudamas L. D., pagal įgaliojimą atstovaujamą A. D., – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį L. D. suteiktus 640 000 Lt (185 356,81 Eur).

1.5.                      Be to, E. P., būdamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K., žinodamas, kad 2011 m. spalio 28 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. spalio 28 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, sprendimo dėl paskolos suteikimo J. S. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, žinodamas, kad J. S. neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, nurodė suteikti J. S. vardu 895 000 Lt (259 209,92 Eur) būsto paskolą. V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, piktnaudžiaudama suteiktais įgaliojimais, pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. spalio 28 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-32 ir 2011 m. spalio 28 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-32, kuriuos pati pasirašė kaip posėdžio sekretorė ir valdybos narė, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. spalio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo posėdžio pirmininkas V. R., šio komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P., ir 2011 m. spalio 28 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11.30 val., įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai A. R., V. B., V. Š., A. V. svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 3. Dėl paskolos sutarties pakeitimo A. Ž. 4. Dėl R. K. paskolos perkėlimo G. K. 5. Dėl paskolos suteikimo V. B. 6. Dėl paskolos suteikimo įmonei UAB „Entoja“. 7. Dėl narių išstojimo. 8. Dėl paskolos suteikimo I. V. 9. Dėl paskolos suteikimo J. S. 10. Dėl paskolos suteikimo R. G. 11. Dėl paskolos suteikimo UAB „Arijas“. 12. Dėl paskolos suteikimo G. G. 13. Dėl kreditinės kortelės pratęsimo V. M. 14. Dėl įmokų atidėjimo V. V.-S. 15. Dėl terminuotųjų indėlių palūkanų normos derybų. 16. Dėl spalio mėn. spec. atidėjimų sudarymo“, ir nusprendė suteikti J. S. 895 000 Lt (259 209,92 Eur) būsto paskolą – statyboms finansuoti 480 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo aiškiai netikrus dokumentus, t. y. 2011 m. spalio 28 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-32 pateikė pasirašyti posėdžio pirmininkui V. R., Paskolų komiteto nariams R. S., A. P. ir 2011 m. spalio 28 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-32 pateikė pasirašyti Unijos valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams A. R., V. Š., A. V.

Po to Unijos sąskaitų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. lapkričio 4 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su J. S., pagal įgaliojimą atstovaujama V. P., paskolos sutartį Nr. 11-00135, kurioje nurodyta, kad J. S. suteikiama 895 000 Lt (259 209,92 Eur) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 12 329 Lt (3570,73 Eur).

Pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P. suklastotu 2011 m. spalio 28 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-32 ir Unijos valdybos narių A. P., V. B., A. R., V. Š., A. V. suklastotu 2011 m. spalio 28 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V11-32, 2011 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00135, apgaudamas J. S. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį J. S. suteiktus 716 000 Lt (207 367,93 Eur).

1.6.                      Be to, E. P., būdamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K., žinodamas, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. lapkričio 30 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, sprendimo dėl paskolos suteikimo I. J. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, žinodamas, kad I. J. neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, nurodė suteikti I. J. vardu 124 500 Eur (429 873,60 Lt) paskolą. V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, piktnaudžiaudama suteiktais įgaliojimais, pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. lapkričio 30 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolo Nr. PK 11-36 2011 m. lapkričio 30 d. išrašą, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komitetas – V. R., D. K., R. S., D. V., A. P., posėdžio sekretorė V. B., nutarė suteikti I. J. 124 500 Eur būsto paskolą, ir 2011 m. lapkričio 30 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. V11-36 2011 m. lapkričio 30 d. išrašą, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komiteto 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu Unijos valdyba – valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. B., A. R., V. Š., A. V. – nutarė suteikti I. J. 124 500 Eur būsto paskolą, po to šiuos aiškiai netikrus dokumentus patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, tęsdama nusikalstamus veiksmus, atspausdino 2011 m. lapkričio 30 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-36, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. lapkričio 30 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame ji ir valdybos pirmininkė A. P., V. Š., A. V. svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 3. Dėl paskolos suteikimo G. M. 4. Dėl paskolos pratęsimo R. U. 5. Dėl paskolos suteikimo I. J. 6. Dėl rangos sutarties sudarymo. 7. Dėl lapkričio mėn. spec. atidėjimų sudarymo. 8. Dėl darbo užmokesčio administracijos vadovui. 9. Dėl paskolos sutarties pakeitimo UAB „Arijas“, ir nusprendė suteikti I. J. 124 500 Eur (429 873,60 Lt) būsto paskolą 60 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas S. J. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo aiškiai netikrus dokumentus, t. y. 2011 m. lapkričio 30 d. Paskolų komiteto protokolą Nr. PK 11-36 pateikė pasirašyti posėdžio pirmininkui V. R., Paskolų komiteto nariams R. S., A. P., 2011 m. lapkričio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-36 pateikė pasirašyti valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams A. R., A. V.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. gruodžio 2 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su I. J. paskolos sutartį Nr. 11-00146, kurioje nurodyta, kad I. J. suteikiama 124 500 Eur (429 873,60 Lt) paskola, laiduotojas – S. J.

Pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P. suklastotu 2011 m. lapkričio 30 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-36, Unijos valdybos narių A. P., A. R., A. V. suklastotu 2011 m. lapkričio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-36, 2011 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00146, apgaudamas I. J. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. J. suteiktus 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt).

1.7.                      Be to, E. P., būdamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, duodamas aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K., žinodamas, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. gruodžio 20 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, sprendimo dėl paskolos suteikimo R. B. ir D. R. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, žinodamas, kad R. B. ir D. R. neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolų grąžinimas, nurodė suteikti R. B. 550 300 Eur (1 900 075,84 Lt) paskolą, D. R. 573 450 Eur (1 980 008,16 Lt) paskolą. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose pagamino netikrus dokumentus – 2011 m. gruodžio 20 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-39, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. gruodžio 20 d. įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo V. R., R. S., D. V. ir svarstė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo R. B. 2. Dėl paskolos suteikimo D. R.“, bei Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V11-39, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. gruodžio 20 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai V. Š., A. V., A. R. svarstė klausimus: „1. Dėl kreipimosi į LB valdybos pirmininką V. V. 2. Dėl palūkanų normos pakeitimo. 3. Dėl naujų narių priėmimo. 4. Dėl paskolos suteikimo R. B. 5. Dėl terminuotųjų indėlių palūkanų normos. 6. Dėl paskolos suteikimo D. R.“, ir nusprendė: 1) suteikti R. B. 550 300 Eur (1 900 075,84 Lt) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas E. P. ir turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas; 2) suteikti D. R. 573 450 Eur (1 980 008,16 Lt) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas T. Z. ir turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas, kuriuos laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. (LAT pastaba – tik 2011 m. gruodžio 20 d. nurodymai buvo duoti ir pagaminti netikri dokumentai) iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose panaudojo, t. y. Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-39 pateikė pasirašyti Paskolų komiteto pirmininkui V. R., šio komiteto nariams R. S., A. P., o Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-39 pateikė pasirašyti valdybos pirmininkei A. P., valdybos nariams A. R., A. V. 

Po to A. R., naudodamasis savo, kaip Unijos administracijos vadovo, padėtimi, priešingais tarnybai interesams, žinodamas, kad Unijoje nevyko posėdis, kuriame būtų svarstytas klausimas dėl kredito suteikimo R. B. ir D. R., pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. gruodžio 20 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. V 11-39 2011 m. gruodžio 20 d. išrašą ir 2011 m. gruodžio 20 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolo Nr. PK 11-38 2011 m. gruodžio 20 d. išrašą, kuriuose įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komitetas – posėdžio pirmininkas V. R., šio komiteto nariai R. S., D. V., A. P., posėdžio sekretorė V. B. – ir Unijos valdyba – valdybos pirmininkė, posėdžio sekretorė A. P., valdybos nariai A. R., V. Š., A. V. nutarė suteikti R. B. 550 300 Eur būsto paskolą, po to šiuos aiškiai netikrus dokumentus patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, be to, suklastojo tikrus dokumentus: finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) R. B. būklės vertinime (paskolos prašymo Nr.) ir finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) E. P. būklės vertinime (paskolos prašymo Nr.) pasirašė eilutėje „Administracijos vadovo / valdybos / paskolų komiteto išvada Pritarti“, tokiu būdu įtvirtindamas aiškiai neteisingus duomenis, kad Unijos valdybos ir Paskolų komiteto nariai pritarė paskolos R. B. išdavimui.

Po to Unijos paskolų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. nurodymus, 2011 m. gruodžio 28 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su R. B. paskolos sutartį Nr. 11-00148, kurioje nurodyta, kad R. B. suteikiama 550 300 Eur (1 900 075,84 Lt) paskola, laiduotojas E. P.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. R., naudodamasis savo, kaip Unijos administracijos vadovo, padėtimi, priešingais tarnybai interesams, žinodamas, kad Unijoje nevyko posėdis, kuriame būtų svarstytas klausimas dėl kredito suteikimo R. B. ir D. R., pagamino netikrus dokumentus: 2011 m. gruodžio 20 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolo Nr. PK 11-38 2011 m. gruodžio 20 d. išrašą ir 2011 m. gruodžio 20 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. V 11-39 2011 m. gruodžio 20 d. išrašą, kuriuose įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad Paskolų komitetas – posėdžio pirmininkas V. R., šio komiteto nariai R. S., D. V., A. P., posėdžio sekretorė V. B. – ir Unijos valdyba – valdybos pirmininkė, posėdžio sekretorė A. P., valdybos nariai A. R., V. Š., A. V. nutarė suteikti D. R. 573 450 Eur būsto paskolą, po to šiuos aiškiai netikrus dokumentus patvirtino savo parašu ir Unijos antspaudu, be to, suklastojo tikrus dokumentus: finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) D. R. būklės vertinime (paskolos prašymo Nr.) ir finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) T. Z. būklės vertinime (paskolos prašymo Nr.) pasirašė eilutėje „Administracijos vadovo / valdybos / paskolų komiteto išvada Pritarti“, tokiu būdu įtvirtindamas aiškiai neteisingus duomenis, kad Unijos valdybos ir Paskolų komiteto nariai pritarė paskolos D. R. išdavimui.

Pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P. suklastotu 2011 m. gruodžio 20 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-39 ir Unijos valdybos narių A. P., A. R., A. V. suklastotu 2011 m. gruodžio 20 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-39, 2011 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00148, apgaudamas R. B. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas ir vyriausiasis kasininkas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį R. B. suteiktus 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt).

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. P., atstovaudamas Unijai, pasinaudodamas Paskolų komiteto narių V. R., R. S., A. P. suklastotu 2011 m. gruodžio 20 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-39 ir Unijos valdybos narių A. P., A. R., A. V. suklastotu 2011 m. gruodžio 20 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-39, pasirašė su D. R. paskolos sutartį Nr. 11-00149, kurioje nurodyta, kad D. R. suteikiama 573 450 Eur (1 980 008,16 Lt) paskola, laiduotojas T. Z., ir, apgaudamas D. R. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį D. R. suteiktus 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt).

2.       A. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis padėjo apgaule E. P. naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, t. y. jis, būdamas Palangos kredito unijos pajininkas, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose tyčia, žinodamas, kad paskola reikalinga E. P., jis pats neturi turto, kuriuo galėtų užtikrinti paskolos grąžinimą, ir neturi galimybės paskolos grąžinti, vykdydamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio vadovo E. P. žinomai neteisėtą prašymą, pateikė 2011 m. birželio 28 d. prašymą gauti būsto paskolą. Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. birželio 30 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su A. S. paskolos sutartį Nr. 11-00079, kurioje nurodyta, kad A. S. suteikiama 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio tikroji vidutinė rinkos vertė 2011 m. vasario 14 d. pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buvo 5800 Lt (1679,80 Eur). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. S., žinodamas, kad pagal 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartį Nr. 11-00079 pinigų – 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) negavo, 2011 m. lapkričio 3 d. Unijos patalpose pateikė Unijai 2011 m. lapkričio 3 d. prašymą perkelti 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00079 suteiktą 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) paskolą K. J., savo papildomą 120 375 Lt (34 863,01 Eur) sumos pajų perleisdamas paskolos perėmėjui K. J., po to pasirašė su Unija, atstovaujama administracijos vadovo A. R., 2011 m. lapkričio 11 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 2011/11/11, pagal kurią pradinio skolininko A. S. paskolą – 250 000 JAV dolerių (173 866,14 Eur) perima „skolos perėmėjas“ K. J., paliekama užtikrinimo priemonė nekilnojamasis turtas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. P. 

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. lapkričio 11 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė susitarimą Nr. 11-46 dėl paskolos sutarties pakeitimo, joje nurodė, kad paskolos gavėjas pagal 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartį iš A. S. keičiamas į K. J.

Pasinaudodamas A. R. ir kitų Unijos valdybos narių suklastotais 2011 m. birželio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-19 ir 2011 m. lapkričio 3 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-33 (kuriuose A. S. nepasirašė), 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00079 ir 2011 m. lapkričio 11 d. susitarimu Nr. 11-46, veikdamas per A. S. ir apgaudamas K. J. – neperduodamas jiems minėtoje paskolos sutartyje ir susitarime dėl paskolos sutarties pakeitimo nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį A. S. suteiktus, o vėliau K. J. perleistus 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)).

Tokiu būdu A. S., pasirašydamas 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartį Nr. 11-00079 ir 2011 m. lapkričio 11 d. susitarimą Nr. 11-46 dėl paskolos sutarties pakeitimo, padėjo Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojui, o iš tikrųjų faktiniam Unijos vadovui E. P. apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą Palangos kredito unijai priklausantį turtą – 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)).

3.       V. R. ir R. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (kiekvienas už 7 nusikalstamas veikas) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad suklastojo dokumentus:

3.1.                      V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos nariai ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 33 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. Paskolų komiteto posėdis nevyko ir jie posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo I. Š. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 10-27, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, o V. R. – ir kaip posėdžio pirmininkas, tokiu būdu įtvirtino žinomai netikrus duomenis, kad 2010 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10.30 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame Paskolų komiteto pirmininkas V. R. ir šio komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P. tariamai svarstė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo I. Š. 2. Dėl paskolos suteikimo N. P. 3. Dėl paskolos sutarties pratęsimo V. R. 4. Dėl paskolos suteikimo O. D. 6. Dėl paskolos suteikimo R. Ž. 7. Dėl paskolos suteikimo A. K. 8. Dėl paskolos sutarties pakeitimo J. K.“, ir nusprendė suteikti I. Š. 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 640 000 Lt (185 356,81 Eur). Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. R. ir R. S. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pasirašė prašyme gauti būsto paskolą I. Š. vardu eilutėje „Pildo kredito unija paskolos išdavimui pritarta paskolų komiteto nariai“ prie įrašo „paskolų komiteto posėdis vyko 2010 rugsėjo 16 d. protokolo Nr. PK 10-26“, tokiu būdu įtvirtindami žinomai neteisingus duomenis, kad Paskolų komiteto nariai pritarė paskolos I. Š. išdavimui.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2010 m. rugsėjo 20 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su I. Š. paskolos sutartį Nr. 10-00070, kurioje nurodyta, kad I. Š. suteikiama 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) paskola, kurios grąžinimas užtikrinamas nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 640 000 Lt (185 356,81 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2010 m. rugsėjo 16 d. tikroji šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2000 Lt (579,24 Eur).

Pasinaudodamas V. R., R. S. bei kitų Paskolų komiteto narių ir Unijos valdybos narių suklastotais 2010 m. rugsėjo 16 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 10-27 ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 10-34 (kuriame V. R., R. S. nepasirašė), 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartimi Nr. 10-00070, apgaudamas I. Š. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. Š. suteiktus 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt (104 972,78 Eur)).

Tokiu būdu V. R. ir R. S., žinodami apie nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – V. R., R. S. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, V. R. ir R. S. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. Š. suteiktus 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt (104 972,78 Eur)).

3.2.                      Be to, V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos nariai ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, kaip tai nustatyta KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. gegužės 10 d. Paskolų komiteto posėdis nevyko, jie posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo G. M. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. gegužės 10 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-14, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, o V. R. – ir kaip posėdžio pirmininkas, tokiu būdu įtvirtino žinomai netikrus duomenis, kad 2011 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame Paskolų komiteto pirmininkas R. R. ir Paskolų komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P. tariamai svarstė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo A. B. 2. Dėl paskolos suteikimo A. A. 3. Dėl paskolos sutarčių pakeitimo S. V. 4. Dėl paskolos suteikimo A. V. 5. Dėl paskolos suteikimo G. M. 6. Dėl paskolos suteikimo A. B. 7. Dėl kreditinės kortelės sutarties pakeitimo S. M. 8. Dėl kreditinės kortelės sutarties pakeitimo J. L. 9. Dėl kreditinės kortelės sutarties pakeitimo V. B.“, ir nusprendė suteikti G. M. 109 000 JAV dolerių (261 403,80 Lt (75 707,77 Eur)) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 385 000 Lt (111 503,71 Eur). Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. R. ir R. S. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pasirašė prašyme gauti būsto paskolą G. M. vardu eilutėje „Pildo kredito unija paskolos išdavimui pritarta paskolų komiteto nariai“ prie įrašo „paskolų komiteto posėdis vyko 2010 m. gegužės 10 d. protokolo Nr. PK 11-14“, tokiu būdu įtvirtindami žinomai neteisingus duomenis, kad Paskolų komiteto nariai pritarė paskolos G. M. išdavimui.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. gegužės 17 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su G. M. paskolos sutartį Nr. 11-00064, kurioje nurodyta, kad G. M. suteikiama 109 000 JAV dolerių (261 403,80 Lt (75 707,77 Eur)) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 385 000 Lt (111 503,71 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 1200 Lt (347,54 Eur).

Pasinaudodamas V. R., R. S. bei kitų Paskolų komiteto narių ir Unijos valdybos narių suklastotais 2011 m. gegužės 10 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-14 ir 2011 m. gegužės 10 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-14 (kuriame V. R., R. S. nepasirašė), 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00064, apgaudamas G. M. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį G. M. suteiktus 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt (60 004,58 Eur)).

Tokiu būdu V. R. ir R. S., žinodami apie nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – V. R. ir R. S. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, V. R. ir R. S. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį G. M. suteiktus 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt (60 004,58 Eur)).

3.3.                      Be to, V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos nariai ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, kaip tai nustatyta KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. birželio 30 d. Paskolų komiteto posėdis nevyko ir jie Paskolų komiteto posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo A. S. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. birželio 30 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-19, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, o V. R. – ir kaip posėdžio pirmininkas, tokiu būdu įtvirtino žinomai netikrus duomenis, kad 2011 m. birželio 30 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame Paskolų komiteto pirmininkas R. R. ir Paskolų komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P. tariamai svarstė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo A. S. 2. Dėl paskolos sutarties A. A. pakeitimo. 3. Dėl paskolos suteikimo V. B. 4. Dėl paskolos suteikimo S. J. 5. 2011 m. birželio mėn. paskolų portfelio būklė“, ir nusprendė suteikti A. S. 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą 250 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 860 000 Lt (249 073,22 Eur). Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. R. ir R. S. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pasirašė prašyme gauti būsto paskolą A. S. vardu eilutėje „Pildo kredito unija paskolos išdavimui pritarta paskolų komiteto nariai“ prie įrašo „paskolų komiteto posėdis vyko 2011 m. birželio 30 d. protokolo Nr. PK 11-19“, tokiu būdu įtvirtindami žinomai neteisingus duomenis, kad Paskolų komiteto nariai pritarė paskolos A. S. išdavimui.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. birželio 30 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su A. S. paskolos sutartį Nr. 11-00079, kurioje nurodyta, kad A. S. suteikiama 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji vidutinė rinkos vertė buvo 5800 Lt (1679,80 Eur).

Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. R. ir R. S. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. lapkričio 3 d. Paskolų komiteto posėdis nevyko, jie posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl A. S. paskolos perkėlimo K. J. nepriiminėjo, patvirtino savo parašais 2011 m. lapkričio 3 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-33, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, tokiu būdu įtvirtino žinomai netikrus duomenis, kad 2011 m. lapkričio 3 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame V. R., R. S. ir Paskolų komiteto nariai D. K., D. V., A. P. tariamai svarstė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo M. G. 2. Dėl paskolos suteikimo R. V. 3. Dėl kreditinės kortelės išdavimo D. I. M. 4. Dėl A. S. paskolos perleidimo K. J.“, ir nusprendė A. S. suteiktą 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą perkelti K. J. su visomis buvusiomis sąlygomis.

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. lapkričio 11 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė susitarimą Nr. 11-46 dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriame nurodė, kad paskolos gavėjas pagal 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartį iš A. S. keičiamas į K. J. 

Pasinaudodamas V. R., R. S. ir kitų Paskolų komiteto narių suklastotais posėdžių protokolais Nr. PK 11-19 (2011 m. birželio 30 d.), Nr. PK 11-33 (2011 m. lapkričio 3 d.) bei Unijos valdybos narių suklastotais posėdžių protokolais Nr. V 11-19 (2011 m. birželio 30 d.), Nr. V 11-33 (2011 m. lapkričio 3 d.) (kuriuose V. R., R. S. nepasirašė), 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00079 ir 2011 m. lapkričio 11 d. susitarimu Nr. 11-46, veikdamas per A. S. ir apgaudamas K. J. – neperduodamas jiems minėtoje paskolos sutartyje ir susitarime dėl paskolos sutarties pakeitimo nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį A. S. suteiktus, o vėliau K. J. perleistus 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)).

Tokiu būdu V. R. ir R. S., žinodami apie nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – V. R. ir R. S. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, V. R. ir R. S. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį A. S. suteiktus, o vėliau K. J. perleistus 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)).

3.4.                      Be to, V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos nariai ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, kaip tai nustatyta KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. spalio 5 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. spalio 5 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, jie Paskolų komiteto posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo L. D. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. spalio 5 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-30, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, o V. R. – ir kaip posėdžio pirmininkas, tokiu būdu įtvirtino žinomai netikrus duomenis, kad 2011 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame posėdžio pirmininkas V. R. ir Paskolų komiteto nariai D. K., R. S., D. V., A. P. tariamai sprendė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo L. P. 2. Dėl paskolos suteikimo J. A. 3. Dėl paskolos suteikimo B. R. 4. Dėl paskolos suteikimo L. D. 5. Dėl tvarkaraščio pakeitimo R. K. 6. Dėl paskolos suteikimo M. P. 7. Dėl paskolos suteikimo E. P. 8. Dėl paskolos suteikimo D. K. 9. Dėl paskolos suteikimo M. A. 10. Dėl A. B. paskolos pratęsimo. 11. Dėl paskolos suteikimo N. V.“, ir nusprendė suteikti L. D. 800 000 Lt (231 696,02 Eur) paskolą namo rekonstrukcijai ir remontui 360 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu turtu – 11/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 139/728 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur). Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. R. ir R. S. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pasirašė prašyme gauti būsto paskolą L. D. vardu eilutėje „Pildo kredito unija paskolos išdavimui pritarta paskolų komiteto nariai“ prie įrašo „paskolų komiteto posėdis vyko 2011 m. spalio 5 d. protokolo Nr. PK 11-30“, tokiu būdu įtvirtindami žinomai neteisingus duomenis, kad Paskolų komiteto nariai pritarė paskolos L. D. išdavimui.

Po to Unijos sąskaitų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. spalio 10 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su L. D., pagal įgaliojimą atstovaujamu A. D., paskolos sutartį Nr. 11-00124, kurioje nurodyta, kad L. D. suteikiama 800 000 Lt (231 696,02 Eur) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu: 11/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 139/728 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiais R. P. ir E. P., kurių vertė 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur).

Pasinaudodamas V. R., R. S. bei kitų Paskolų komiteto ir Unijos valdybos narių suklastotais 2011 m. spalio 5 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-30 ir Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-30 (kuriame V. R. ir R. S. nepasirašė), 2011 m. spalio 10 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00124, apgaudamas L. D., pagal įgaliojimą atstovaujamą A. D., – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį L. D. suteiktus 640 000 Lt (185 356,81 Eur).

Tokiu būdu V. R. ir R. S., žinodami apie nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – V. R. ir R. S. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, V. R. ir R. S. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį L. D. suteiktus 640 000 Lt (185 356,81 Eur).

3.5.                      Be to, V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos nariai ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, kaip tai nustatyta KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. spalio 28 d. Paskolų komiteto posėdis nevyko, jie Paskolų komiteto posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo J. S. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. spalio 28 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-32, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, o V. R. – ir kaip posėdžio primininkas, tokiu būdu įtvirtindami žinomai netikrus duomenis, kad 2011 m. spalio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame posėdžio pirmininkas V. R. ir Paskolų komiteto nariai D. K., D. V., R. S., A. P. tariamai sprendė klausimus: „1. Dėl paskolos sutarties pakeitimo A. Ž. 2. Dėl R. K. paskolos perkėlimo G. K. 3. Dėl paskolos suteikimo V. B. 4. Dėl paskolos suteikimo I. V. 5. Dėl paskolos suteikimo įmonei UAB „Entoja“. 6. Dėl paskolos suteikimo R. G. 7. Dėl paskolos suteikimo UAB „Arijas“. 8. Dėl paskolos suteikimo G. G. 9. Dėl įmokų atidėjimo V. V.-S. 10. Dėl paskolos suteikimo J. S.“, ir nusprendė suteikti J. S. 895 000 Lt (259 209,92 Eur) būsto paskolą – statyboms finansuoti 480 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu turtu: žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur). Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. R. ir R. S. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pasirašė prašyme gauti būsto paskolą J. S. vardu eilutėje „Pildo kredito unija paskolos išdavimui pritarta paskolų komiteto nariai“ prie įrašo „paskolų komiteto posėdis vyko 2011 m. spalio 28 d. protokolo Nr. PK 11-32“, tokiu būdu įtvirtindami žinomai melagingus duomenis, kad Paskolų komiteto nariai pritarė paskolos J. S. išdavimui.

Po to Unijos sąskaitų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. lapkričio 4 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su J. S., pagal įgaliojimą atstovaujama V. P., paskolos sutartį Nr. 11-00135, kurioje nurodyta, kad J. S. suteikiama 895 000 Lt (259 209,92 Eur) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 2 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 12 329 Lt (3570,73 Eur).

Pasinaudodamas V. R., R. S. bei kitų Paskolų komiteto narių ir Unijos valdybos narių suklastotais 2011 m. spalio 28 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-32 ir 2011 m. spalio 28 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-32 (kuriame V. R. ir R. S. nepasirašė), 2011 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00135, apgaudamas J. S. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį J. S. suteiktus 716 000 Lt (207 367,93 Eur).

Tokiu būdu V. R. ir R. S., žinodami apie nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – V. R. ir R. S. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, V. R. ir R. S. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį J. S. suteiktus 716 000 Lt (207 367,93 Eur).

3.6.                      Be to, V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos nariai ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, kaip tai nustatyta KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Paskolų komiteto posėdis nevyko, jie posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo I. J. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. lapkričio 30 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-36, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, o V. R. – ir kaip posėdžio primininkas, tokiu būdu įtvirtino žinomai netikrus duomenis, kad 2011 m. lapkričio 30 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame Paskolų komiteto pirmininkas V. R. ir šio komiteto nariai D. K., D. V., R. S., A. P. tariamai sprendė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo G. M. 2. Dėl paskolos pratęsimo R. U. 3. Dėl paskolos suteikimo I. J.“, ir nusprendė suteikti I. J. 124 500 Eur (429 873,60 Lt) būsto paskolą 60 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas S. J. 

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, 2011 m. gruodžio 2 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su I. J. paskolos sutartį Nr. 11-00146, kurioje nurodyta, kad I. J. suteikiama 124 500 Eur (429 873,60 Lt) paskola, laiduotojas S. J.

Pasinaudodamas V. R., R. S. bei kitų Paskolų komiteto narių ir Unijos valdybos narių suklastotais 2011 m. lapkričio 30 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-36 ir 2011 m. lapkričio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-36 (kuriame V. R., R. S. nepasirašė), 2011 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00146, apgaudamas I. J. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. J. suteiktus 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt).

Tokiu būdu V. R. ir R. S., žinodami apie nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – V. R. ir R. S. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, V. R. ir R. S. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. J. suteiktus 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt).

3.7.                      Be to, V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos nariai ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, kaip tai nustatyta KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Paskolų komiteto posėdis nevyko, jie Paskolų komiteto posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo R. B. ir D. R. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. gruodžio 20 d. Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. PK 11-39, kurį patys pasirašė kaip Paskolų komiteto nariai, tokiu būdu įtvirtino žinomai netikrus duomenis, kad 2011 m. gruodžio 20 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 10 val., įvyko Paskolų komiteto posėdis, kuriame V. R., R. S. ir Paskolų komiteto nariai D. K., D. V., A. P. tariamai sprendė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo R. B. 2. Dėl paskolos suteikimo D. R.“, ir nusprendė: 1) suteikti R. B. 550 300 Eur (1 900 075,84 Lt) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas E. P. ir turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas; 2) suteikti D. R. 573 450 Eur (1 980 008,16 Lt) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas T. Z. ir turto, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas.

Po to Unijos paskolų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. nurodymus, 2011 m. gruodžio 28 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su R. B. paskolos sutartį Nr. 11-00148, kurioje nurodyta, kad R. B. suteikiama 550 300 Eur (1 900 075,84 Lt) paskola, laiduotojas E. P. 

Pasinaudodamas V. R., R. S. bei kitų Paskolų komiteto narių ir Unijos valdybos narių suklastotais 2011 gruodžio 20 d. Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. PK 11-39 ir 2011 m. gruodžio 20 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-39 (kuriame V. R., R. S. nepasirašė), 2011 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00148, apgaudamas R. B. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį R. B. suteiktus 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt) bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2011 m. gruodžio 29 d. Unijos patalpose, atstovaudamas Unijai, pasirašė su D. R. paskolos sutartį Nr. 11-00149, kurioje nurodyta, kad D. R. suteikiama 573 450 Eur (1 980 008,16 Lt) paskola, laiduotojas T. Z., ir, apgaudamas D. R. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį D. R. suteiktus 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt).

Tokiu būdu V. R. ir R. S., žinodami apie nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – V. R. ir R. S. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, V. R. ir R. S. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtas paskolų sutartis R. B. suteiktus 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt) ir D. R. suteiktus 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt).

4.       A. V. ir V. Š. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (A. V. dėl 7 nusikalstamų veikų; V. Š. dėl 6 nusikalstamų veikų) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad suklastojo dokumentus:

4.1.                      A. V. ir V. Š., būdami Palangos kredito unijos valdybos nariai, turėdami pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, kaip tai nustatyta KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo ir tinkamo Unijos rizikų valdymo, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. Paskolų komiteto ir 2010 m. rugsėjo 16 d. Unijos valdybos posėdžiai nevyko ir jie Unijos valdybos posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo I. Š. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2010 m. rugsėjo 16 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 10-34, kurį patys pasirašė kaip valdybos nariai, ir tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2010 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos narys ir valdybos posėdžio pirmininkas A. R., valdybos nariai V. B., A. V., V. Š. tariamai svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl paskolos suteikimo I. Š. 3. Dėl paskolos suteikimo N. P. 4. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 5. Dėl paskolos sutarties pratęsimo V. R. 6. Dėl paskolos suteikimo O. D. 7. Dėl paskolos suteikimo R. Ž. 8. Dėl paskolos suteikimo A. K. 9. Dėl paskolos sutarties pakeitimo J. K.“, ir nusprendė suteikti I. Š. 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 640 000 Lt (185 356,81 Eur).

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2010 m. rugsėjo 20 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su I. Š. paskolos sutartį Nr. 10-00070, kurioje nurodyta, kad I. Š. suteikiama 170 000 JAV dolerių (451 826 Lt (130 857,85 Eur)) paskola, jos grąžinimas užtikrinamas nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 640 000 Lt (185 356,81 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2010 m. rugsėjo 16 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2000 Lt (579,24 Eur).

Pasinaudodamas A. V., V. Š. ir kitų Unijos valdybos narių suklastotais 2010 m. rugsėjo 16 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 10-34, 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartimi Nr. 10-00070, apgaudamas I. Š. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. Š. suteiktus 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt (104 972,78 Eur)).

Tokiu būdu A. V. ir V. Š., žinodami nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos valdybos nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – A. V. ir V. Š. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, A. V. ir V. Š. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. Š. suteiktus 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt (104 972,78 Eur)).

4.2.                      Be to, A. V. ir V. Š., būdami Palangos kredito unijos valdybos nariai, turėdami pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, kaip tai nustatyta KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo ir tinkamo Unijos rizikų valdymo, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. gegužės 10 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. gegužės 10 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, jie Unijos valdybos posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo G. M. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. gegužės 10 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-14, kurį patys pasirašė kaip valdybos nariai, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. gegužės 10 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos posėdžio pirmininkas ir narys A. R., valdybos nariai V. B., A. V., V. Š. svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl terminuotųjų indėlių su J. S. sudarymo. 3. Dėl paskolos suteikimo A. B. 4. Dėl paskolos suteikimo A. A. 5. Dėl paskolos sutarčių pakeitimo S. V. 6. Dėl paskolos sutarties pakeitimo A. V. 7. Dėl įmokų mokėjimo atidėjimo UAB „KIPV“. 8. Dėl paskolos suteikimo G. M. 9. Dėl paskolos suteikimo A. B. 10. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 11. Dėl kreditinės kortelės sutarties pakeitimo S. M. 12. Dėl kreditinės kortelės pakeitimo J. L. 13. Dėl kreditinės kortelės sutarties pakeitimo V. B.“, ir nusprendė suteikti G. M. 109 000 JAV dolerių (261 403,80 Lt (75 707,77 Eur)) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 385 000 Lt (111 503,71 Eur).

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. gegužės 17 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su G. M. paskolos sutartį Nr. 11-00064, kurioje nurodyta, kad G. M. suteikiama 109 000 JAV dolerių (261 403,80 Lt (75 707,77 Eur)) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 385 000 Lt (111 503,71 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 1200 Lt (347,54 Eur).

Pasinaudodamas A. V., V. Š. ir kitų Unijos valdybos narių suklastotu 2011 m. gegužės 10 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-14, 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00064, apgaudamas G. M. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį G. M. suteiktus 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt (60 004,58 Eur)).

Tokiu būdu A. V. ir V. Š., žinodami nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos valdybos nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – A. V. ir V. Š. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, A. V. ir V. Š. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį G. M. suteiktus 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt (60 004,58 Eur)).

4.3.                      Be to, A. V. ir V. Š., būdami Palangos kredito unijos valdybos nariai, turėdami pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, kaip tai nustatyta KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo ir tinkamo Unijos rizikų valdymo, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. birželio 30 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. birželio 30 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, jie valdybos posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo A. S. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. birželio 30 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-19, kurį patys pasirašė kaip valdybos nariai, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. birželio 30 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos posėdžio pirmininkas ir narys A. R., valdybos nariai V. B., A. V., V. Š. svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl terminuotųjų indėlių su J. S. sudarymo. 3. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 4. Dėl paskolos suteikimo A. S. 5. Dėl paskolos sutarties A. A. pakeitimo. 6. Dėl paskolos suteikimo V. B. 7. Dėl paskolos suteikimo S. J.“, ir nusprendė suteikti A. S. 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą 250 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 860 000 Lt (249 073,22 Eur).

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. birželio 30 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su A. S. paskolos sutartį Nr. 11-00079, kurioje nurodyta, kad A. S. suteikiama 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 860 000 Lt (249 073,22 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 5800 Lt (1679,80 Eur).

Tęsdami nusikalstamus veiksmus, A. V. ir V. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. lapkričio 3 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. lapkričio 3 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, jie valdybos posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl A. S. paskolos perkėlimo K. J. nepriiminėjo, patvirtino savo parašais 2011 m. lapkričio 3 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-33, kurį patys pasirašė kaip valdybos nariai, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. lapkričio 3 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos posėdžio pirmininkas ir narys A. R., valdybos nariai V. B., A. V., V. Š. svarstė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo M. G. 2. Dėl paskolos suteikimo R. V. 3. Dėl kreditinės kortelės išdavimo D. I. M. 4. Dėl A. S. paskolos perleidimo K. J.“, ir nusprendė A. S. suteiktą 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) būsto paskolą perkelti K. J. su visomis buvusiomis sąlygomis, po to A. R. pasirašė finansinės skolininko būklės įvertinimą (paskolos prašymo Nr. 1-89) eilutėje „administracijos vadovo / valdybos / paskolų komiteto išvada Pritarti“, tokiu būdu įtvirtino aiškiai neteisingus duomenis, kad Unijos Paskolų komiteto ir Unijos valdybos nariai pritarė paskolos, išduotos A. S., perkėlimui K. J., ir pagamino netikrą dokumentą – skolos perkėlimo sutartį Nr. 2011/11/11, joje įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad pradinio skolininko A. S. 250 000 JAV dolerių (173 866,14 Eur) paskolą perima „skolos perėmėjas“ K. J., paliekama užtikrinimo priemonė nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P. 

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. lapkričio 11 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė susitarimą Nr. 11-46 dėl paskolos sutarties pakeitimo, jame nurodė, kad paskolos gavėjas pagal 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartį iš A. S. keičiamas į K. J.

Pasinaudodamas A. V., V. Š. bei kitų Unijos valdybos narių suklastotais Unijos valdybos 2011 m. birželio 30 d. posėdžio protokolu Nr. V 11-19 ir 2011 m. lapkričio 3 d. posėdžio protokolu Nr. V 11-33, 2011 m. liepos 8 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00079 ir 2011 m. lapkričio 11 d. susitarimu Nr. 11-46, veikdamas per A. S. ir apgaudamas K. J. – neperduodamas jiems minėtoje paskolos sutartyje ir susitarime dėl paskolos sutarties pakeitimo nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį A. S. suteiktus, o vėliau K. J. perleistus 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)).

Tokiu būdu A. V. ir V. Š., žinodami nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos valdybos nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – A. V. ir V. Š. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, A. V. ir V. Š. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį A. S. suteiktus, o vėliau K. J. perleistus 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)).

4.4.                      Be to, A. V. ir V. Š., būdami Palangos kredito unijos valdybos nariai, turėdami pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, kaip tai nustatyta KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo ir tinkamo Unijos rizikų valdymo, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. spalio 5 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. spalio 5 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, jie valdybos posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo L. D. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. spalio 5 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-30, kurį patys pasirašė kaip valdybos nariai, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. spalio 5 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos posėdžio pirmininkas ir narys A. R., valdybos nariai V. B., A. V., V. Š. sprendė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl paskolos suteikimo L. P. 3. Dėl paskolos suteikimo B. R. 4. Dėl paskolos suteikimo L. D. 5. Dėl tvarkaraščio pakeitimo R. K. 6. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 7. Dėl terminuotojo indėlio R. S. S. sudarymo. 8. Dėl terminuotųjų indėlių A. P. sudarymo. 9. Dėl paskolos suteikimo M. P. 10. Dėl terminuotojo indėlio UAB „Medis“ sudarymo. 11. Dėl paskolos E. P. sudarymo. 12. Dėl paskolos suteikimo D. K. 13. Dėl paskolos suteikimo M. A. 14. Dėl A. B. paskolos pratęsimo. 15. Dėl paskolos suteikimo N. V. 16. Dėl paskolos suteikimo J. A.“, ir nusprendė suteikti L. D. 800 000 Lt (231 696,02 Eur) paskolą namo rekonstrukcijai ir remontui 360 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu turtu – 11/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 139/728 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur).

Po to Unijos sąskaitų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. spalio 10 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su L. D., pagal įgaliojimą atstovaujamu A. D., paskolos sutartį Nr. 11-00124, kurioje nurodyta, kad L. D. suteikiama 800 000 Lt (231 696,02 Eur) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu: 11/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 139/728 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiais R. P. ir E. P., kurių vertė – 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur).

Pasinaudodamas A. V., V. Š. ir kitų Unijos valdybos narių suklastotu 2011 m. spalio 5 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-30, 2011 m. spalio 10 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00124, apgaudamas L. D., pagal įgaliojimą atstovaujamą A. D., – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį L. D. suteiktus 640 000 Lt (185 356,81 Eur).

Tokiu būdu A. V. ir V. Š., žinodami nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos valdybos nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – A. V. ir V. Š. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, A. V. ir V. Š. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį L. D. suteiktus 640 000 Lt (185 356,81 Eur).

4.5.                      Be to, A. V. ir V. Š., būdami Palangos kredito unijos valdybos nariai, turėdami pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, kaip tai nustatyta KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo ir tinkamo Unijos rizikų valdymo, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. spalio 28 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. spalio 28 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, jie valdybos posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo J. S. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. spalio 28 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-32, kurį patys pasirašė kaip valdybos nariai, tokiu būdu įtvirtindami aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. spalio 28 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos posėdžio pirmininkas ir narys A. R., valdybos nariai V. B., A. V., V. Š. svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 3. Dėl paskolos sutarties pakeitimo A. Ž. 4. Dėl R. K. paskolos perkėlimo G. K. 5. Dėl paskolos suteikimo V. B. 6. Dėl paskolos suteikimo įmonei UAB „Entoja“. 7. Dėl narių išstojimo. 8. Dėl paskolos suteikimo I. V. 9. Dėl paskolos suteikimo J. S. 10. Dėl paskolos suteikimo R. G. 11. Dėl paskolos suteikimo UAB „Arijas“. 12. Dėl paskolos suteikimo G. G. 13. Dėl kreditinės kortelės pratęsimo V. M. 14. Dėl įmokų atidėjimo V. V.-S. 15. Dėl terminuotųjų indėlių palūkanų normos derybų. 16. Dėl spalio mėn. spec. atidėjimų sudarymo“, ir nusprendė suteikti J. S. 895 000 Lt (259 209,92 Eur) būsto paskolą – statyboms finansuoti 480 mėnesių terminui, užtikrinant paskolos grąžinimą įkeičiamu turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur).

Po to Unijos sąskaitų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. lapkričio 4 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su J. S., pagal įgaliojimą atstovaujama V. P., paskolos sutartį Nr. 11-00135, kurioje nurodyta, kad J. S. suteikiama 895 000 Lt (259 209,92 Eur) paskola, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu G. P., kurio vertė – 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur), nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2011 m. vasario 14 d. tikroji nurodyto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 12 329 Lt (3570,73 Eur).

Pasinaudodamas A. V., V. Š. ir kitų Unijos valdybos narių suklastotu 2011 m. spalio 28 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-32, 2011 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00135, apgaudamas J. S. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį J. S. suteiktus 716 000 Lt (207 367,93 Eur).

Tokiu būdu A. V. ir V. Š., žinodami nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Unijos valdybos nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – A. V. ir V. Š. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, A. V. ir V. Š. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį J. S. suteiktus 716 000 Lt (207 367,93 Eur).

4.6.                      Be to, A. V., būdamas Palangos kredito unijos valdybos narys, turėdamas pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, kaip tai nustatyta KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo ir tinkamo Unijos rizikų valdymo, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodamas, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Paskolų komiteto posėdis ir 2011 m. lapkričio 30 d. Unijos valdybos posėdis nevyko, jis valdybos posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo I. J. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašu 2011 m. lapkričio 30 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-36, kurį pats pasirašė kaip valdybos narys, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. lapkričio 30 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos posėdžio pirmininkas ir narys A. R., valdybos nariai V. B., A. V. svarstė klausimus: „1. Dėl naujų narių priėmimo. 2. Dėl papildomo pajaus panaudojimo. 3. Dėl paskolos suteikimo G. M. 4. Dėl paskolos pratęsimo R. U. 5. Dėl paskolos suteikimo I. J. 6. Dėl rangos sutarties sudarymo. 7. Dėl lapkričio mėn. spec. atidėjimų sudarymo. 8. Dėl darbo užmokesčio administracijos vadovui. 9. Dėl paskolos sutarties pakeitimo UAB „Arijas“, ir nusprendė suteikti I. J. 124 500 Eur (429 873,60 Lt) būsto paskolą 60 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas S. J. 

Po to Unijos biuro administratorė V. B., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus, 2011 m. gruodžio 2 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su I. J. paskolos sutartį Nr. 11-00146, kurioje nurodyta, kad I. J. suteikiama 124 500 Eur (429 873,60 Lt) paskola, laiduotojas S. J.

Pasinaudodamas A. V. ir kitų Unijos valdybos narių suklastotu 2011 m. lapkričio 30 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-36, 2011 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00146, apgaudamas I. J. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. J. suteiktus 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt).

Tokiu būdu A. V., žinodamas nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdamas Unijos valdybos narys, klastodamas dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – A. V. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, A. V. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį I. J. suteiktus 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt).

4.7.                      Be to, A. V. ir V. Š., būdami Palangos kredito unijos valdybos nariai, turėdami pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, kaip tai nustatyta KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose, nekontroliavo finansinių ir kreditinių išteklių panaudojimo bei jų paskirstymo ir tinkamo Unijos rizikų valdymo, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 6 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Unijos patalpose, žinodami, kad 2011 m. gruodžio 20 d. valdybos posėdis nevyko, jie posėdyje nedalyvavo, sprendimo dėl paskolos suteikimo R. B. ir D. R. nepriiminėjo, kitų posėdžio protokole nurodytų klausimų nesvarstė, vykdydami Unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. aiškiai neteisėtą nurodymą, patvirtino savo parašais 2011 m. gruodžio 20 d. Palangos kredito unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. V 11-39, kurį patys pasirašė kaip valdybos nariai, tokiu būdu įtvirtino aiškiai netikrus duomenis, kad 2011 m. gruodžio 20 d. įvyko Unijos valdybos posėdis, kuriame valdybos pirmininkė A. P., valdybos nariai A. V., A. R., V. Š. tariamai sprendė klausimus: „1. Dėl paskolos suteikimo R. B. 2. Dėl paskolos suteikimo D. R.“, ir nusprendė: 1) suteikti R. B. 550 300 Eur (1 900 075,84 Lt) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas E. P. ir turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas; 2) suteikti D. R. 573 450 Eur (1 980 008,16 Lt) būsto paskolą 240 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo užtikrinimas – laiduotojas T. Z. ir turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas.

Po to Unijos paskolų vadybininkė D. K., vykdydama faktinio Unijos vadovo E. P. nurodymus, 2011 m. gruodžio 28 d. Unijos patalpose, atstovaudama Unijai, pasirašė su R. B. paskolos sutartį Nr. 11-00148, kurioje nurodyta, kad R. B. suteikiama 550 300 Eur (1 900 075,84 Lt) paskola, laiduotojas E. P.

Pasinaudodamas A. V., V. Š. ir kitų Unijos valdybos narių suklastotais 2011 m. gruodžio 20 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 11-39, 2011 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartimi Nr. 11-00148, apgaudamas R. B. – neperduodamas jam minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, E. P., būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį R. B. suteiktus 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt) bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2011 m. gruodžio 29 d. Unijos patalpose, atstovaudamas Unijai, pasirašė su D. R. paskolos sutartį Nr. 11-00149, kurioje nurodyta, kad D. R. suteikiama 573 450 Eur (1 980 008,16 Lt) paskola, laiduotojas T. Z., ir, apgaudamas D. R. – neperduodamas jai minėtoje paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos, būdamas Unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal minėtą paskolos sutartį D. R. suteiktus 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt).

Tokiu būdu A. V. ir V. Š., žinodami nurodytų dokumentų neatitiktį tikrovei, būdami Palangos kredito unijos ir Unijos valdybos nariai, klastodami dokumentus, padarė didelę žalą Unijai – A. V. ir V. Š. veiksmais (dokumentų klastojimu) sudarytos sąlygos E. P. apgaulės būdu, A. V. ir V. Š. nesuvokiant E. P. nusikalstamos veikos tikslų, užvaldyti Palangos kredito unijos pagal minėtas paskolos sutartis R. B. suteiktus 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt), D. R. suteiktus 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt).

 

II. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties esmė

 

5.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. P., nuteistojo E. P. gynėjo advokato M. Navicko, nuteistojo E. P. gynėjo advokato G. Černiausko, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus, nuteistosios R. S. gynėjo advokato R. Kerskausko, nuteistojo V. R. gynėjo advokato R. Kersnausko kasacinius skundus, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistąjį E. P. paleido iš laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos – Kybartų pataisos namų.

5.1.                      Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nesiimdamas priemonių, kad būtų nustatytos E. P. baudžiamojo proceso metu nurodytos aplinkybės dėl to, kad dalis paimamų paskolų arba visa paskolų suma buvo naudojama paskolos gavėjų ar kitų asmenų pajiniams įnašams Palangos kredito unijoje padengti, netiksliai apibrėžė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kruopščiai nepatikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Nuteistojo E. P., be kita ko, apeliacinės instancijos teismui nurodytos paskolų paėmimo iš Palangos kredito unijos aplinkybės, t. y. kad dalis paimamų paskolų arba visa paskolų suma buvo naudojama paskolos gavėjų ar kitų asmenų pajiniams įnašams Unijoje padengti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Šių aplinkybių nustatymas gali turėti reikšmės ne tik civilinio ieškinio dydžiui, bet ir veikų teisiniam vertinimui bei kitiems asmens baudžiamosios atsakomybės klausimams spręsti. Nustačius, kad dalies sumų, už kurių „užvaldymą“ nuteistas E. P., savininke liko Palangos kredito unija, spręstina, ar tokioje jo veikoje yra BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių, ir jeigu yra, pagal kokius BK 182 straipsnyje nustatytus teisinius požymius turi būti kvalifikuota.

5.2.                      Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, pripažinta ir tai, kad buvo pažeisti ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintos E. P. nusikalstamos veikos aplinkybės tiesiogiai lemia kitų šiuo nuosprendžiu nuteistų asmenų veikos aplinkybes, panaikintas visas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

 

6.       Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės J. Piekienės, nuteistojo V. Š. gynėjo advokato V. Rutavičiaus, nuteistųjų A. V., R. S., V. R., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P., nuteistojo E. P. ir jo gynėjo advokato M. Navicko apeliacinius skundus, A. S. gynėjos, nuteistojo E. P. ir jo gynėjo, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį, o nuteistojo V. Š. gynėjo, nuteistųjų A. V., R. S., V. R. apeliacinius skundus atmetė.

6.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto Nr. 11-2357(19) išvadas ir apeliacinės instancijos teisme eksperto J. Vinikovo duotus paaiškinimus, kad kaltinimuose nurodytų paskolų gavėjų papildomų pajų įmokėjimas ir paskolų išmokėjimas grynaisiais pinigais buvo atlikti tuo pačiu metu, nė vienas iš paskolų gavėjų nenurodė, kad savo iniciatyva būtų įmokėjęs papildomus pajus, padarė išvadą, kad papildomi pajai buvo apmokėti paskolų lėšomis. Atsižvelgdamas į tai ir tai, kad E. P. buvo žinoma, jog sudarytai paskolai apdrausti paliekamas 20 proc. paskolos dydžio papildomas pajus, jo tyčia buvo nukreipta mažesnei apgaule užvaldomai sumai pasisavinti, šis teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatė, kad E. P. apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal paskolų sutartis suteiktus: I. Š. 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt (104 972,78 Eur)); G. M. 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt (60 004,58 Eur)); A. S., o vėliau perleistus K. J. 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)); L. D. 640 000 Lt (185 356,81 Eur); J. S. 716 000 Lt (207 367,93 Eur); I. J. 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt); R. B. 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt); D. R. 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt).

6.2.                      Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo E. P. asmenybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas, atsižvelgdamas į gana ilgą baudžiamąjį procesą, E. P. pastangas sumažinti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo E. P. paskirtų bausmių dydžiai yra per griežti. Bausmėms skirti reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti pakanka E. P. už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, skirti po dvejus metus laisvės atėmimo. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dėl nuteistojo E. P. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija)).

6.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. S. asmenybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat atsižvelgdamas į gana ilgą baudžiamąjį procesą, A. S. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, tai, kad jis jokios turtinės naudos iš nusikalstamos veikos negavo, taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra per griežtas. Bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti pakanka A. S. už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

6.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2012 m. sausio 6 d. atliktos kratos A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje metu rastų ir paimtų pinigų klausimą, A. P. iškeltą versiją dėl pinigų kilmės laikė nepagrįsta ir kratos metu paimtus pinigus grąžino A. S., tačiau apylinkės teismas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis nusprendė, kad pinigai neginčijamai priklauso A. S., ir priėmė nepagrįstą sprendimą šiuos pinigus grąžini būtent jam. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek A. S., tiek A. P. pateiktus įrodymus, jų duotus paaiškinimus, liudytojų R. S., A. P., T. S. parodymus, padarė išvadą, kad dėl 2012 m. sausio 6 d. kratos A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje metu rastų ir paimtų pinigų priklausomumo yra kilęs ginčas, kurio tinkamai išspręsti šioje baudžiamojoje byloje nėra galimybės, todėl jis perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, o pinigai paliekami saugoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje iki sprendimo, priimto civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, BPK 93 straipsnio 1 dalis).

6.5.                      Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad Palangos kredito unija, 2021 m. gruodžio 22 d. sudaryta paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi parduodama V. P. reikalavimo teises į septyniems asmenims (I. Š., G. M., K. J., L. D., J. S., I. J. ir D. R.) Palangos kredito unijos suteiktas paskolas, galimai neturėjo tokios reikalavimo teisės, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog minėti asmenys pagal kaltinime nurodytas paskolų sutartis pinigų negavo, paskolų sutartyse nurodytas pinigų sumas užvaldė E. P. Kita vertus, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio proceso metu Palangos kredito unijai dar neatlyginta 986 609 Eur žala, ieškovė Palangos kredito unija patikslintu civiliniu ieškiniu neatlygintą 986 609 Eur turtinę žalą sumažino 200 000 Eur, gautais pardavus reikalavimo teises į kaltinime nurodytas septyniems asmenims suteiktas paskolas, I. Š., G. M., K. J., L. D., J. S., I. J., R. B., D. R. vardu įneštus pajinius įnašus, kurių bendra suma – 443 669 Eur, teisėjų kolegija konstatavo, kad E. P. nusikalstamais veiksmais Palangos kredito unijai padaryta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu neatlyginta žala yra 342 940 Eur (786 609 – 443 669 = 342 940), todėl pirmosios instancijos teismo ieškovei Palangos kredito unijai iš nuteistojo E. P. priteistą turtinę žalą sumažino iki 342 940 Eur. Taip pat pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo E. P. ieškovei Palangos kredito unijai penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija, pakeisdama apylinkės teismo nuosprendį, nusprendė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

 

IV. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

 

7.       Kasaciniais skundais nuteistasis E. P., nuteistojo E. P. gynėjas advokatas M. Šatas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir E. P. baudžiamąją bylą nutraukti; nesant teisinio pagrindo priimti tokį sprendimą, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą pagal E. P. apeliacinį skundą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas advokatas A. Bertulis prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą pagal E. P. apeliacinį skundą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo:

7.1.                      Vadovaujantis BPK 323 straipsnio 4 dalies, 223 straipsnio nuostatomis, teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu paskirta teisėjų kolegija bylą turi nagrinėti nuo pradžių iki pabaigos, jos sudėtis gali keistis tik BPK nustatyta tvarka. Šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, procesinius sprendimus priėmė neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nes apie pasikeitusią teisėjų kolegijos sudėtį proceso dalyviai nebuvo informuoti, taip buvo užkirstas jiems kelias įgyvendinti BPK 223 straipsnyje nustatytas teises, t. y. buvo iš esmės pažeistos BPK 223 straipsnio, 323 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties įžanginėje dalyje kaip dalyvavęs teismo posėdyje nurodytas teisėjas Gražvydas Poškus, tačiau šios nutarties rezoliucinėje dalyje pasirašė teisėjas Laisvydas Zederštremas. 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio protokole teisėjas L. Zederštremas nurodytas kaip dalyvavęs teismo posėdyje, tačiau šis teisėjas posėdyje nedalyvavo.

7.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, konstatavus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, ši baudžiamoji byla buvo pakartotinai perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nors žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų tose pačiose bylose suformuluotų privalomų nurodymų ir (ar) aiškinimo taisyklių, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, paminėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotų privalomų nurodymų nevykdė ir į joje iškeltus klausimus neatsakė, taigi, neišnagrinėjo iki galo apeliacinių skundų ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

7.3.                      Skundžiamame nuosprendyje dėl kasacinės instancijos teismo nutartyje akcentuotų esminių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl E. P. veiksmuose BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių buvimo, t. y. kad bent jau dalis E. P. inkriminuotų kaip pasisavintų paskolų buvo naudojama paskolų gavėjų ar kitų asmenų pajiniams įnašams Unijoje padengti, nepasisakyta. Nors apeliacinės instancijos teismas ir paskyrė ekonominę ekspertizę, tačiau jos išvadų, kiek tai susiję su E. P. pareikštais kaltinimais, neanalizavo ir nevertino. Tuo tarpu iš ekspertizės akte pateiktų išvadų ir eksperto paaiškinimų matyti, kad aplinkybės, jog bent dalis paskolų buvo naudojama paskolų gavėjų pajiniams įnašams padengti, visiškai pasitvirtino (pavyzdžiui, R. B., D. R. suteiktos paskolos).

7.4.                      Priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, iš esmės buvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą ir priėmimą, nesivadovauta byloje ištirtais įrodymais, taip iš esmės pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

7.5.                      Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, nuosprendis turėjo būti pagrįstas ir teisiamajame posėdyje duotais liudytojų parodymais, tačiau teisėjų kolegija savo motyvus nuosprendyje grindė selektyviai atrinktomis liudytojų parodymų teisme ištraukomis ar vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors teisme liudytojai argumentuotai nurodė kitokias faktines aplinkybes (nuosprendžio 77–92 punktai). Teisme paskolų gavėjai L. D., I. J., D. R., R. B. patvirtino, kad E. P. neturėjo ir neturi jokių pretenzijų, jis jų neapgavo, paskolos jiems buvo išmokėtos. Tai patvirtina ir Palangos kredito unijos kasininkės bei paskolų gavėjų (liudytojų) pasirašyti pinigų išmokėjimo orderiai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai nesivadovavo liudytojos J. S. teismui pateiktais rašytiniais parodymais, kad ji E. P. neturi jokių pretenzijų. Nepaisydama teisme ištirto Palangos kredito unijos kasininko bei paskolos gavėjos I. Š. pasirašyto pinigų išmokėjimo orderio, teisėjų kolegija nuosprendžio 79 punkte konstatavo, kad I. Š. paskolos pinigai nebuvo išmokėti.

7.6.                      Nesivadovaudamas byloje ištirtais įrodymais, nuosprendžio 101–102 punktuose apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas, kad E. P. apgaule savo naudai įgijo R. B. 440 180,67 Eur, D. R. 439 324,07 Eur paskolas ir atitinkamai padarė nurodyto dydžio žalą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, abiem atvejais nurodyti pinigai taip ir liko Palangos kredito unijoje, buvo Unijos pajinėse sąskaitose. R. B. atveju 2012 m. vasario mėn. pati Unija paminėtą paskolą uždarė. Tai ekspertizės akto 30 puslapyje, nurodydamas, kad „2012 m. vasario 24 d. R. B. 550 300,00 Eur (1 913 114,79 Lt) paskola buvo padengta“, patvirtino ekspertas J. Vinikovas. D. R. atveju 2017 m. gruodžio 29 d. pati Unija šios paskolos pinigais, kurie buvo Unijos pajinėse sąskaitose, dengė 565 601,84 Eur paskolą, 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje paskolos likutis buvo vos 7848,16 Eur, jis taip pat buvo padengtas ir paskola uždaryta. Civilinis ieškovas V. P. apie tai teismą informavo dar 2022 m. balandžio 27 d.

7.7.                      Nuosprendžio 103 punkte neteisėtai, pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį, buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai, kad su paskolų gavėjais E. P. pasirašytos sutartys, jog E. P. skolinasi iš paskolų gavėjų gautas paskolas, vekseliai, susitarimas dėl paskolų grąžinimo patvirtina E. P. veiksmų civilinį teisinį pobūdį. Teisėjų kolegija nepateikė jokių argumentų, duomenų ar kitokio vertinimo, kodėl nesivadovavo paminėtais galiojančiais ir nenuginčytais vekseliais bei paskolų sutartimis, kurie paneigia bet kokią panaudotą apgaulę prieš Palangos kredito uniją ar paskolos gavėjus, o kartu ir tai, kad E. P. padarė jam inkriminuotą BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą.

7.8.                      Šiaulių apygardos teismas, konstatuodamas, kad E. P. bylos nagrinėjimo metu net negalėjo įvardyti, kiekgi jam reikėjo lėšų statybų projektams vykdyti, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, neturėjo jokio apibrėžto tikslo, taip pat nesivadovavo byloje ištirtais įrodymais. 2013 m. kovo 19 d. E. P. prokurorui pateikė 4 statybos leidimus, daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), statybų sąmatą (dėl 12,6 mln. litų sumos), techninį projektą, Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad jau pastatyti ir įregistruoti pamatai. E. P. 2017 m. sausio 26 d. pirmosios instancijos teismui pateikė raštu išdėstytus parodymus, taip pat pakartotinai pateikė paminėtus su statybomis susijusius dokumentus, kurie patvirtino apibrėžto tikslo turėjimą, buvo nurodytos investuotos pinigų sumos. Raštu pateiktuose parodymuose E. P. nurodė, kad 2010–2011 m. jis buvo vienas iš trijų UAB „Pajūrio naujakuriai“, kuri ir statė šį daugiabutį, akcininkų. Pagal statybų sąmatą kiekvienas akcininkas turėjo turėti ir į statybas investuoti po 4 mln. Lt, todėl E. P. iš Palangos kredito unijos su verslo partneriais ir skolinosi apie 2,8 mln. Lt, kad būtų tęsiamas šis verslo projektas. Nesivadovavimas paminėtais įrodymais lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, be kita ko, neteisingą E. P. inkriminuotų veiksmų kvalifikavimą kaip atskirų septynių veikų, o ne kaip vienos tęstinės veikos.

7.9.                      Byloje ištirtais įrodymais apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ir nustatydamas neva pasisavintų pinigų ir padarytos žalos dydį. Šis teismas nurodė, kad „nusikaltimais nuosavybei padaryta ženkli turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta“ (nuosprendžio 127 punktas), tačiau civilinis ieškovas V. P. 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimu informavo teismą, kad 5 paskolos yra visiškai grąžintos, o 2 paskolų skolos likutis nedidelis ir jis bus padengtas pardavus įkeistą turtą.

7.10.                      Palangos kredito unija 2022 m. vasario 7 d. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš E. P. 828 763,19 Eur (tarp jų ir D. V. 42 154,19 Eur, ši civilinio ieškinio dalis skundžiamu nuosprendžiu atmesta), tačiau apygardos teismas nusprendė, kad E. P. pasisavino ir R. B. bei D. R. suteiktas paskolas (440 180,67 + 439 324,07 = 879 504,74 Eur), kurių ieškovė patikslintu civiliniu ieškiniu net neprašė iš E. P. priteisti, nes pripažino, kad šie pinigai taip ir liko Palangos kredito unijoje.

7.11.                      Be to, nuosprendyje nurodyta, kad E. P. apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal paskolų sutartis suteiktus bendrai 5 786 211,40 Lt, arba 1 675 802,65 Eur. Tačiau ieškovė nustatė, kad iš jos buvo pasisavinta, ir 2022 m. vasario 7 d. patikslintu ieškiniu prašė atlyginti dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patirtus tik 828 763,19 Eur (786 609,00 Eur + 42 154,19 Eur (D. V. paskola)) nuostolius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad E. P. pasisavino daug didesnę pinigų sumą – 1 675 802,65 Eur.

7.12.                      Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tarp Palangos kredito unijos ir V. P. 2021 m. gruodžio 22 d. sudaryta paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo parduotos reikalavimo teisės į I. Š., G. M., A. S., L. D., J. S., I. J., R. B. ir D. R. išduotas paskolas, nei paties bylą nagrinėjusio teismo, nei kito teismo nebuvo pripažinta niekine, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo ir paminėta galiojančia sutartimi, juolab kad pats 2022 m. vasario 24 d. nutartimi pakeitė civilinę ieškovę Palangos kredito uniją į civilinį ieškovą V. P.

7.13.                      Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių E. P. veiksmuose buvimą ir priimdamas (patvirtindamas) E. P. apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi eksperto J. Vinikovo 2021 m. vasario 17 d. ekspertizės akte pateiktomis prieštaringomis ir netiksliomis išvadomis. Teismas nemotyvuotai rėmėsi eksperto išvada, kad jeigu paskolos nebus grąžintos, Palangos kredito unija patirs nuostolių. Ekspertizės akte nėra nurodyta, kad dėl paskolų negrąžinimo buvo padaryta turtinė žala. Be to, iš eksperto J. Vinikovo apeliacinės instancijos teismui duotų paaiškinimų matyti, kad ekspertizei atlikti buvo pateikti ne visi duomenys, o faktą, kad nė vienos bylai aktualios paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs, todėl net ir teoriškai žala negalėjo būti padaryta, tiek Unija, tiek ekspertas nutylėjo. Eksperto paaiškinimai dėl byloje nagrinėjamų paskolų sutarčių nutraukimo ir nuostolių atsiradimo yra prieštaringi. Tuo tarpu Unija reikalavimo teises pagal byloje nagrinėjamas sutartis yra pardavusi, o tai reiškia, kad sutartys nebuvo nutrauktos. Sutarčių nevykdymo faktų taip pat nėra konstatuota.

7.14.                      Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 182 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir nepagrįstai kriminalizavo tarp E. P. bei paskolų gavėjų susiklosčiusius išimtinai civilinius teisinius santykius. Byloje nenustatyta, kad E. P. paskolų gavėjams darė kokį nors neteisėtą poveikį ar panaudojo prieš juos apgaulę, kad šie pasirašytų su juo paskolos sutartis bei vekselius.

7.15.                      Tarp E. P. ir I. Š., G. M., A. S., L. D., J. S., I. J., R. B., D. R. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Paskolos buvo ir yra grąžinamos (dalis paskolų – 5 paskolos – jau padengta), todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai inkriminavo išankstinį tariamą paskolos gavėjų nusistatymą nemokėti paskolų, t. y. jų fiktyvumą. Paskolų sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis. Palangos kredito unija 2021 m. gruodžio 22 d. paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi netgi perleido reikalavimo teises į galiojančias paskolas V. P., t. y. kreditorius pripažino, kad paskolų gavėjai buvo skolingi Unijai, o ne ją apvogė. Taigi, E. P. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo taikyta nepagrįstai, E. P. iš paskolų gavėjų, veikusių išimtinai pagal civilinę teisę, teisėtai persiskolino šių iš Unijos gautus pinigus.

7.16.                      Apgaulė, kuri sukčiavimo atveju laikytina esminiu požymiu, pagal E. P. pateiktus kaltinimus pasireiškė ne kuriuo nors iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų galimų sukčiavimo būdų, o elementariu paskolos gavėjui priklausančių pinigų „neperdavimu“. Tai, kad paskolų gavėjai nebuvo kokiu nors būdu apgauti ar suklaidinti, pripažįstama ir žemesnės instancijos teismų sprendimuose, nes nė vienas iš paskolų gavėjų nebuvo pripažintas byloje nei nukentėjusiuoju, nei civiliniu ieškovu. Taip pat byloje nenustatyta, kad paskolų gavėjų galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka kokiu nors būdu buvo ar yra apsunkinta.

7.17.                      Buvusi ieškovė Palangos kredito unija bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo reiškiamas tik dėl to, jog pati Unija nesutiko, kad byloje aktualios paskolos būtų perrašytos E. P. vardu (to E. P. siekė nuo pat šio proceso pradžios). Unijos atstovas nurodė, kad tai nebuvo padaryta tik dėl to, jog E. P. nepateikė pakankamai garantijų ir nebuvo Unijos naudai įkeistas koks nors papildomas E. P. turtas.

7.18.                      E. P. nesiekė teisiniu požiūriu pasislėpti nuo paskolas gavusių asmenų, priešingai, nuo proceso pradžios rodė, kad jis yra susijęs su paskolas gavusiais asmenimis ir už jų prisiimtas paskolas yra materialiai (pasirašytų paskolų bei vekselių forma) atsakingas. Būtent dėl to buvo įkeistas ne trečiųjų asmenų, o E. P. ir jo artimųjų asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Be to, E. P. ne tik sutiko, bet pats primygtinai siūlė visiems paskolas gavusiems asmenims kreiptis į Uniją, kad paimtos paskolos būtų perrašytos E. P. vardu. Su visais kreditus gavusiais asmenimis buvo pasirašytos ir paskolos (perskolinimo) sutartys ar vekseliai. Kai pagal paskolų sutartis buvo suėjęs terminas pradėti grąžinti paskolą bei mokėti palūkanas, E. P., dar iki paaiškėjant, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, pradėjo mokėti sutartyse nurodytas palūkanas. Galiausiai E. P. pavyko per šeimos narį perimti reikalavimo teisę į šias paskolas, dabartinis paskolų kreditorius V. P. ir tikrasis paskolas gavęs asmuo (skolininkas) E. P. iš esmės sutampa.

7.19.                      Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtos nutarties turinį, tiek pagal E. P. apeliacinį skundą kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo atitikties įstatymo reikalavimams analizė ir vertinimas turėjo būti vienas iš esminių bylos pakartotinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykų.

7.20.                      Iš E. P. pateiktų kaltinimų neaišku, kokiais veiksmais jis realizavo, įgyvendino apgaulę. Sprendžiant iš pateiktų kaltinimų, E. P. veiksmų neteisėtumas iš esmės pasireiškė tik nurodymu suteikti paskolas. E. P. nėra kaltinamas organizavęs kokių nors dokumentų klastojimą. Taigi, iš kaltinimo formuluočių neaišku, kaip nurodymų dėl paskolų suteikimo davimas yra susijęs su sukčiavimu. Be to, V. B. atlikti veiksmai (nenurodant, kad tokius nurodymus dėl dokumentų klastojimo davė E. P.) nesuteikė pagrindo kokiu nors būdu neatsižvelgti į nustatytą tvarką ar suteikti paskolą paskolos gavėjams, kuriems tokia paskola nepriklauso. Jei tokiu būdu patvirtintos paskolų sutartys (tiek tos, su kuriomis E. P. yra siejamas šioje byloje, tiek ir tos, kurios buvo patvirtintos tų pačių neva nevykusių posėdžių metu) laikomos neteisėtomis, jos turėtų būti pripažįstamos niekinėmis ir nutrauktos, tačiau tai nėra padaryta. Visos paskolų sutartys iki šiol yra galiojančios, nė viena jų nenutraukta. Maža to, šioje byloje E. P. inkriminuotos paskolų sutartys kaip atitinkančios įstatymo reikalavimus bei galiojančios buvo perleistos naujam kreditoriui.

7.21.                      Pagal kaltinimo turinį sukčiavimas E. P. veiksmuose pasireiškė paskolų sutartyse nurodytų pinigų neperdavimu paskolų gavėjams. Tačiau tokios aplinkybės, nenurodant jokių apgaulės požymį apibūdinančių veiksmų, leidžia E. P. veiksmus traktuoti kaip atvirąją vagystę, o ne kaip sukčiavimą. Kaltinime apie tai, kaip buvo suklaidinti paskolų gavėjai, jiems neišmokant paskolų, nenurodoma. Pagal kaltinimo logiką išplauktų, kad, nepriėmus tuo klausimu jokių sprendimų, paskolos jų gavėjams ir neturėjo būti suteiktos, o juo labiau išmokėtos. Įvertinus tai, kad paskolų gavėjams gauti paskolas pagal kaltinimo logiką nepriklausė, jie ir negalėtų būti traktuojami kaip dėl paskolos jiems neišmokėjimo kokiu nors būdu apgauti asmenys. Iš tokiu būdu suformuluoto kaltinimo išplaukia, kad paskolų gavėjai buvo apgauti dėl to, jog jie negavo pinigų pagal paskolų sutartis. Jeigu apgaulė pasireiškė elementariu pinigų paskolų gavėjams neišmokėjimu, tai lieka neaišku, kaip tai susiję su E. P. inkriminuotų neteisėtų nurodymų davimu ar vėliau V. B. inkriminuotu dokumentų klastojimu. Kaltinime nėra nurodoma, kuris iš šių veiksmų atitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėtį ir turi apgaulės elementą.

7.22.                      Jeigu kaltinime neaprašytas apgaulės elementas pasireiškė tuo, kad posėdžių protokolai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, buvo panaudoti kaip formalus pagrindas išgauti pinigus (nors E. P. tuo, kad kokiu nors būdu būtų apgavęs Uniją, ir nėra kaltinamas), tai asmenys, klastoję protokolų išrašus, turėtų būti inkriminuotų nusikaltimų (sukčiavimų) bendrininkai ir bendraatsakoviai. O tuo atveju, jeigu apgaulė, kaip nurodoma kaltinimuose E. P., pasireiškė lėšų paskolų gavėjams neperdavimu, tai nukentėjusiaisiais turėtų būti pripažinti išimtinai tik paskolų negavę asmenys, Palangos kredito unijos teisės bei teisėti interesai nėra ir niekada negalėjo būti pažeisti, taigi ji ir negalėjo būti šiame procese pripažinta civiline ieškove. Be to, E. P. nė vienu atveju nėra inkriminuota, kad neišmokant pinigų būtų pasinaudota padėtimi, einamomis pareigomis, nukentėjusiųjų patiklumu ar pan. Tik tokių aplinkybių kaltinime nurodymas ir jų konstatavimas leistų spręsti apie galimą sukčiavimo sudėties E. P. veiksmuose buvimą.

7.23.                      Be to, E. P. buvo kaltinamas (ir nuteistas) tik neteisėtų nurodymų A. R., V. B. bei D. K. davimu, vėliau V. B., tęsdama nusikalstamus veiksmus, be kieno nors paliepimo ar nurodymo (kad E. P. toliau davė kokius nors nurodymus, kaltinime nenurodoma) panaudojo žinomai netikrus posėdžių protokolus. E. P. nebuvo kaltinamas davęs kokius nors neteisėtus nurodymus ar atlikęs kitus veiksmus Palangos kredito unijos Paskolų komiteto narių – V. R., R. S., A. P. bei Unijos valdybos narių – A. P., V. Š., A. V. atžvilgiu. Tuo tarpu šių asmenų kaltinimuose nurodoma, kad jie veikė neteisėtų E. P. nurodymų pagrindu. Įvertinus tai, kad šie asmenys nėra kaltinami bendrininkavę dėl neteisėto paskolų išdavimo ar kaip nors sudarę sąlygas E. P. pasisavinti paskolų sutarčių pagrindu išduotas lėšas, lieka neaišku, kaip inkriminuotų posėdžio protokolų patvirtinimas yra susijęs su E. P. inkriminuotais nusikaltimais.

7.24.                      E. P. kaltinamas davęs neteisėtus nurodymus tik dėl 7 paskolų išdavimo. Tačiau, kaip matyti iš E. P. kaltinimų, neva suklastojant tariamai nevykusių posėdžių protokolus buvo „suklastoti“ įrašai dėl paskolų kitiems tretiesiems asmenims, dėl kurių E. P. nėra nei kaltinamas, nei kaip nors su jomis susijęs, išdavimo. Jeigu E. P. nurodymų neteisėtumas pasireiškė tik dėl paskolų I. Š. ir kitiems jam inkriminuotiems asmenims išdavimo ir dėl šių neteisėtų nurodymų atsirado tokie „suklastoti“ posėdžių protokolų išrašai, tai kas ir kodėl įtraukė kitas realiai egzistuojančias paskolų sutartis į nevykusių posėdžių protokolus, lieka neaišku.

7.25.                      Tokios skundžiamu nuosprendžiu patvirtintos kaltinimo formuluotės leidžia teigti, kad nuosprendis neatitinka imperatyvių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų, todėl jis negali būti paliktas galioti. Juolab kad kaltinimas, jog apgaulė pasireiškė tik lėšų pagal paskolų sutartis neperdavimu paskolų gavėjams, taip pat neatitinka byloje esančių dokumentų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pirmiausia lėšos pagal paskolų sutartis buvo išmokėtos paskolų gavėjams (pinigų priėmimo kvituose yra kasininkų ir paskolų gavėjų parašai) ir tik po to šios lėšos buvo perduotos E. P.

7.26.                      Iš kaltinimo, susijusio su I. Š. išduota paskola, turinio matyti, kad E. P. nėra kaltinamas organizavęs Paskolų komiteto ar Unijos valdybos posėdžių protokolų išrašų parengimą, kaltinamas tik davęs nurodymą suteikti I. Š. paskolą. Kokiu būdu E. P. siekė įgyvendinti šį savo nurodymą, kaltinime nenurodyta, kaip ir nenurodyta tai, kad jis būtų susijęs su tolesniais V. B. veiksmais – protokolų pateikimu pasirašyti Paskolų komiteto bei Unijos valdybos nariams. Kaltinime nurodoma, kad E. P. žinojo, jog posėdžiai realiai nevyko, t. y. kaltinimas siejamas išimtinai tik su tuo, kad Paskolų komiteto bei Unijos valdybos nariai į posėdžius nebuvo susirinkę. Tačiau E. P. nėra kaltinamas daręs kokį nors poveikį Paskolų komiteto ar Unijos valdybos nariams, byloje nustatyta, kad visuose protokoluose yra Paskolų komiteto bei Unijos valdybos narių parašai, todėl neaišku, kodėl šie paminėti pasirašyti posėdžių protokolai laikytini neteisėtais, kaip su tuo susijęs E. P. ir, svarbiausia, kaip tai susiję su E. P. inkriminuota sukčiavimo nusikaltimo sudėtimi bei paskolos gavėjai I. Š. paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos neperdavimu. Pagal kaltinimą apgaulė prieš I. Š. pasireiškė paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos jai neperdavimu. Iš tokio kaltinimo išplauktų, kad I. Š. šią paskolą turėjo teisę gauti ir ji laikytina sąžininga paskolos valdytoja, nes apgauti galima tik teisėtą lėšų valdytoją. Tokiu atveju ne Unija, o I. Š. turėjo būti pripažinta tiek teisėta paskolos sumos valdytoja, tiek ir nukentėjusiąja. Konstatavus šias aplinkybes tampa neaišku, kaip jos yra susijusios su paskolos išdavimo (ne)teisėtumu. Tuo atveju, jeigu paskolos gavėja I. Š. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamas pajamas ir (ar) turtą bei jo vertę, už tai pirmiausia atsakomybę turėtų prisiimti šiuos duomenis savo parašu patvirtinęs paskolos gavėjas. E. P. paraiškų gauti paskolą klastojimu nėra kaltinamas. Paskolos sutartis su I. Š. pasirašyta ir pinigai išmokėti kur kas vėliau, nei buvo surašyti bei pasirašyti protokolai dėl paskolos gavimo. Todėl Paskolų komiteto bei Unijos valdybos priimtų sprendimų ir surašytų protokolų laikas tinkamam E. P. veiksmų kvalifikavimui tampa neaktualus.

7.27.                      Paskolos išdavimo G. M. epizode E. P. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad žinodamas, jog G. M. neturi pajamų bei turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, davė nurodymus G. M. suteikti paskolą. Tačiau iš tokio kaltinimo neaišku, kuo pasireiškė apgaulės elementas, kaip tai susiję su sukčiavimu. Klausimas dėl paskolos užtikrinimo pakankamumo yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio, jis reikšmingas tik tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams užtikrinti, tačiau ne E. P. inkriminuotam sukčiavimui įgyvendinti. Be to, už žinomai neteisingų duomenų apie pajamas bei turtą pateikimą pirmiausia turėtų būti atsakingas šiuos duomenis pateikęs paskolos gavėjas G. M. E. P. paraiškų gauti paskolą klastojimu nebuvo kaltinamas, į jo funkcijas neįėjo paskolų gavėjų finansinės padėties bei turto tikrinimas. Už tai, kad netinkamai patikrino šio paskolos gavėjo finansinę būklę, t. y. netinkamai atliko jiems tiesiogiai pavestas funkcijas, nebuvo kaltinamas bei nuteistas ir nė vienas iš Paskolų komiteto ar Unijos valdybos narių. Kaltinime nurodoma, kad V. B., vykdydama žinomai neteisėtą nurodymą (nurodymo neteisėtumas pasireiškė nurodymu suteikti paskolą), suklastojo posėdžių protokolus, po to, tęsdama savo veiksmus, panaudojo sukurtus ruošinius, duodama juos pasirašyti Paskolų komiteto ir Unijos valdybos nariams (nei dėl protokolų klastojimo, nei dėl jų davimo pasirašyti E. P. nėra kaltinamas). Tai, kad Paskolų komiteto ir Unijos valdybos nariai kiekvienas savarankiškai, be kokio nors neteisėto poveikio (tuo E. P. nėra kaltinamas) pasirašė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad sprendimai nepriimti ar kad jie yra neteisėti. Unija nesikreipė į teismą nė dėl vienos paskolos išdavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl būtinų procedūrų nesilaikymo. Dėl šios kaltinimo dalies nurodoma, kad buvo pasinaudota 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartimi (I. Š. paskolos išdavimo data). To negalėjo būti, nes E. P. kaltinamas nurodymus dėl paskolos G. M. suteikimo davęs tik nuo 2011 m. gegužės 10 d. Tai ne rašymo apsirikimo klaida, o elementarus kaltinamojo akto kopijavimo pavyzdys, kas laikytina esminiu E. P. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu. Nors tai buvo akcentuojama apeliacinės instancijos teismui, šis teismas šios klaidos neištaisė.

7.28.                      E. P. veiksmų neteisėtumas paskolos A. S. išdavimo atveju pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog Paskolų komiteto ir Unijos valdybos posėdžiai nevyko, A. S. neturi pinigų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, davė nurodymą dėl paskolos suteikimo. Šiuo atveju, kaip ir ankstesniais atvejais, pirma duodamas nurodymas dėl paskolos suteikimo, po to vyksta šio klausimo svarstymas posėdžiuose. Atvirkštinė proceso eiga neturėtų jokios prasmės. Kaip A. S. pinigų ar turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, (ne)turėjimas yra susijęs su E. P. inkriminuotu svetimo turto pasisavinimu apgaule, kaltinime nėra nurodoma. Minėta, kad E. P. nėra kaltinamas paraiškų gauti paskolą klastojimu ar juose esančių duomenų iškraipymu. Šiame epizode ne tik nėra nurodyta jokio apgaulės elemento, t. y. kas, ką ir kokiu būdu apgavo, tačiau nenurodyta ir tai, kad pinigai A. S. išmokėti neteisėtai, kad E. P., kuris kaltinamas šių pinigų pasisavinimu, būtų kaip nors susijęs su tolesniu pinigų likimu. Kaltinime nėra nurodyta, kad A. S. pinigus būtų gavęs neteisėtai ar jis būtų buvęs E. P. apgautas, ar kaip paskolą gautus pinigus būtų perdavęs E. P.; nenurodyta, kad E. P. apskritai gavo A. S. kaip paskolą išmokėtus pinigus. Be to, E. P. nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas dėl to, kad jam inkriminuotus veiksmus atliko veikdamas bendrininkų grupe ar pasitelkęs padėjėją, jokie kito galimo nusikaltimo bendrininko veiksmai kaltinime nėra nurodyti. Tuo tarpu A. S. kaltinime jau nurodyta, kad šis padėjo apgaule E. P. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. A. S. kaltė pasireiškė tuo, kad jis, vykdydamas E. P. neteisėtus prašymus, pasirašė prašymą gauti būsto paskolą, tačiau šių pinigų negavo. Kas gavo šiuos pinigus, kuriuos pagal E. P. suformuluotą kaltinimą gavo pats A. S., nenurodoma. Kada pinigai buvo įgyti bei perduoti E. P., nenurodoma. Be to, neaišku, kaip po daugiau kaip 4 mėnesių po paskolos suteikimo bei išmokėjimo pasirašytas susitarimas dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo turėjo įtakos anksčiau suteiktai ir A. S. išmokėtai pinigų sumai. Taigi E. P. suformuluotas kaltinimas riboja pastarojo galimybę nuo jo gintis, nes kitam nuteistajam A. S. pareikštuose kaltinimuose yra nurodomi (inkriminuojami) kiti E. P. neva atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių padarymo E. P. nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas. Iš esmės analogiška situacija, formuluojant kaltinimus, yra dėl E. P. ir Paskolų komiteto bei Unijos valdybos narių. Nariams suformuluotuose kaltinimuose nurodoma, kad jie neva veikę E. P. nurodymu, o pats E. P. dėl tokių veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) niekada nesigynė, nes nebuvo nei tuo kaltinamas, nei už tai nuteistas.

7.29.                      E. P. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad žinodamas, jog K. J. neturi pakankamai turto ar pajamų, davė žinomai neteisėtus nurodymus A. S. suteiktą paskolą perkelti K. J. Tačiau, suteikus ir išmokėjus paskolą A. S. (E. P. nėra kaltinamas apgavęs A. S. ar pasisavinęs jo pinigus), tai, kas vėliau perėmė A. S. įsipareigojimus dėl paskolos grąžinimo, neturi jokios juridinės reikšmės (bent jau sprendžiant dėl sukčiavimo sudėties E. P. veiksmuose (ne)buvimo). Jeigu E. P. nurodymų neteisėtumas pasireiškė nurodymu surašyti Paskolų komiteto ir Unijos valdybos posėdžių protokolų ruošinius, kuriuos šių dalyviai ateityje dar tik turėjo pasirašyti, o vėliau ir pasirašė, tokiuose veiksmuose nėra nieko neteisėto. Pagal E. P. suformuluoto kaltinimo konstrukciją išplaukia, kad jis veikė per A. S., t. y. apgaulė buvo įvykdyta veikiant per tarpininką. Tačiau kokius veiksmus atliko neva per E. P. veikęs A. S., kokiu būdu buvo apgautas K. J., kaltinime nenurodoma. Kad pasirašant paskolą su A. S. ir išmokant jam pinigus kas nors būtų buvęs apgautas, E. P. kaltinime nenurodyta. Be to, nei pagal paskolos sutartį, nei pagal reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo numatytas pinigų perdavimas K. J. Tai nebuvo numatyta ir su Unija K. J. pasirašytame susitarime. Taigi, Unija perleido K. J. tik prievolę, o ne pačią A. S. išmokėtą paskolos sumą, todėl šie pinigai K. J. ir neturėjo būti perduoti, kaip ir, K. J. apgaunant, šie pinigai negalėjo būti pasisavinti. Beje, konstatavus, kad per E. P. neva veikęs A. S. taip pat apgavo K. J., įgyvendino sukčiavimo nusikaltimo sudėtį, abu nuteistieji turėtų būti traktuojami ne tik kaip nusikaltimo bendrininkai, bet ir kaip bendraatsakoviai, kuriems kyla pareiga atlyginti kaltinime nurodytam apgautam K. J. padarytą žalą.

7.30.                      E. P. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad žinodamas, jog L. D. pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolos grąžinimas, neturi, nurodė suteikti L. D. vardu 800 000 Lt paskolą. Minėta, kad pakankamos užtikrinimo priemonės (ne)turėjimas neturi jokios reikšmės E. P. veiksmų, kaip sukčiavimo, kvalifikavimui. Reikalavimo teises pagal visas kaltinimuose nurodytas paskolų sutartis Palangos kredito unija perleido, o tai patvirtina, kad išduotų paskolų suteikimo teisėtumas pačios Unijos nėra kvestionuojamas. Visos paskolų sutartys yra galiojančios ir vykdomos, todėl užtikrinimo priemonių, suteikiant paskolas, (ne)pakankamumas nėra reikšmingas. Pagal kaltinimų turinį paskolų gavėjai buvo apgauti, neišmokant jiems paskolos sutartyse nurodytų pinigų sumų. Tačiau tokiam kaltinimo turiniui prieštarauja pati Unija, t. y. tiek reikalaudama iš paskolų gavėjų šių neva negautų pinigų, tiek ir nenutraukdama su jais pasirašytų paskolų sutarčių. Tokie Unijos veiksmai patvirtina, kad paskolų išdavimo aplinkybės ir iš paskolų sutarčių kylančios teisės bei prievolės Unijai vertintinos išimtinai kaip civilinio teisinio pobūdžio, todėl pagal CK nuostatas gali būti tiek įgyjamos, tiek ir civilinių sutarčių pagrindu perleidžiamos. Be to, kaltinime nurodyta, kad buvo apgautas L. D., pagal įgaliojimą atstovaujamas A. D., todėl lieka neaišku, kuris asmuo šiame epizode realiai buvo apgautas, t. y. L. D., kuris turėjo gauti paskolą ir kuriam turėjo būti išmokėti pinigai, ar vis dėlto įgaliotas asmuo A. D. Įvertinus tai, kad paskola turėjo būti išmokėta ne pačiam L. D., o jo įgaliotam asmeniui – A. D., akivaizdu, kad paties L. D. apgauti nebuvo įmanoma. Tai, kad kokiu nors būdu buvo apgautas įgaliotas asmuo A. D., kaltinime nenurodoma. Įgaliotas asmuo pagal suteiktą pavedimą turėjo atsiskaityti su jį įgaliojusiu asmeniu. A. D. buvo ilgametis aukštas pareigas ėjęs policijos pareigūnas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Jeigu A. D. pasirašė, kad paskolos pinigus gavo, tačiau niekas jam nesumokėjo ir jis niekam jokių pretenzijų nereiškė, tokiu atveju įgaliotasis asmuo galėtų būti pripažintas E. P. inkriminuoto nusikaltimo bendrininku. E. P. negalėjo apgauti L. D., su kuriuo pinigų išmokėjimo klausimais net nebendravo. Be to, nei L. D., nei jam atstovavęs A. D. jokių pretenzijų E. P. niekada nereiškė. Taigi, E. P. veiksmai, persiskolinant L. D. kaip paskolą gautus pinigus, visiškai atitiko tiek paskolos gavėjo L. D., tiek ir jo vardu bei interesais veikusio A. D. interesus.

7.31.                      E. P. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad žinodamas, jog J. S. ir I. J. pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolų grąžinimas, neturi, nurodė suteikti jų vardu paskolas. Minėta, kad pakankamos užtikrinimo priemonės (ne)turėjimas, realizuojant sukčiavimo nusikaltimo sudėtį, jokios įtakos neturi. Pagal kaltinimą E. P. apgavo paskolų gavėjus, paprasčiausiai neišmokėdamas jiems pinigų, tačiau nuosprendyje nenurodoma, kad pinigų J. S. ir I. J. neperdavimas būtų susijęs su kokiu nors jų suklaidinimu ar E. P. einamomis pareigomis.

7.32.                      Paskolų suteikimo D. R. ir R. B. epizode ne V. B. (kaip visais kitais paskolų suteikimo atvejais) atliko tam tikrus veiksmus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastojo, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, tačiau nenurodoma, kad jis tai darė E. P. nurodymu. Šiame epizode E. P. kaltinime nurodoma ir tai, kad A. R. suklastojo tikrus dokumentus – finansinės skolininko būklės vertinimus ir administracijos vadovo išvadą, tai sudarė sąlygas išduoti paskolą. Iš to išplauktų, kad A. R., žinodamas, kad paminėti dokumentai buvo pagrindas neteisėtai išduoti ir E. P. pasisavinti paskolą, turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir teisiamas kaip E. P. sukčiavimo bendrininkas ar padėjėjas. Tuo atveju, jeigu paskolos suteikimo procedūra su pačios paskolos išdavimu ir vėliau jos pasisavinimu apgaule nėra susijusi, šios aplinkybės iš E. P. kaltinimo turėtų būti pašalintos. Kita vertus, aprašant A. R. veiksmus, nėra nurodoma, kad kuriuos nors iš aprašytų veiksmų A. R. būtų vykdęs E. P. nurodymu ar paliepimu. Priešingai, nurodoma, kad šiuos veiksmus A. R. atliko naudodamasis savo, kaip Unijos administracijos vadovo, padėtimi ir priešingais tarnybai interesais, o tai kartu paneigia, kad faktinis administracijos vadovas buvo E. P.

7.33.                      Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeistos BPK 255 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Apygardos teismas, tik skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos E. P. suformuluotame kaltinime, tiek išėjo už kaltinimo ribų, tiek ir užkirto kelią nuteistajam nuo jų gintis.

7.34.                      Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iš paskolų gavėjų, suteikiant jiems paskolas, nebuvo gauti visi paskoloms suteikti reikalingi dokumentai, prieš suteikiant paskolas, nebuvo atlikti paskolų gavėjų ir laiduotojų finansinės būklės įvertinimai, nebuvo išreikalauti paskolų panaudojimo dokumentai, nesilaikyta Palangos kredito unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos, patvirtintos 2010 m. rugpjūčio 24 d. Unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. V 10-31, 60 punkto reikalavimų, kad suteikta paskola turi sudaryti 70 proc. įkeisto turto vertės (91 punktas). Tačiau toks teismo atliktas veiksmų, kaip neteisėtų, vertinimas nei su E. P. veiksmų kvalifikacija, nei su jam pareikšto kaltinimo turiniu nėra susijęs. E. P. netinkamu jam pavestų pareigų atlikimu ar sąmoningu paskolų suteikimo sąlygų pažeidimu niekada nebuvo kaltinamas, todėl tai negalėjo būti jam inkriminuotų veiksmų neteisėtumą pagrindžiantis argumentas.

7.35.                      Nuosprendžio 93 punkte apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad E. P. organizavo paskolų sutarčių sudarymą kitų asmenų vardu, davė neteisėtus nurodymus Paskolų komiteto, valdybos nariams, jo iniciatyva į paskolų sutartis įrašyti neteisingi duomenys apie paskolas neva norinčių gauti asmenų pajamas, turtą. E. P. tokią nusikalstamos veikos schemą sukūrė tik siekdamas suklaidinti Palangos kredito uniją ir savo naudai įgyti didelės vertės turtą. Tačiau nė dėl vienos šios teismo konstatuotos aplinkybės E. P. nebuvo kaltinamas ir nuteistas. Nors teismas nurodė, kad priešingu atveju E. P. iš Palangos kredito unijos nebūtų gavęs paskolų, o Unija nebūtų jų suteikusi, tačiau E. P. nebuvo kaltinamas apgavęs ar kokiu nors būdu suklaidinęs Uniją, kaltinime nurodyta, kad jis apgavo ir suklaidino paskolų gavėjus.

7.36.                      Iš nuosprendžio 179 punkto matyti, kad kitų nuteistų asmenų kaltė yra grindžiama pagal jiems pareikštus kaltinimus, neanalizuojant ir nelyginant, ar jiems inkriminuoti kaip E. P. atliki veiksmai yra užfiksuoti šiam pareikštame kaltinime ir ar jis dėl to yra pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. E. P. nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas už tai, kad davė kitiems Paskolų komiteto ar Unijos valdybos nariams kokius nors neteisėtus nurodymus.

7.37.                      Nors nuosprendžio 180 punkte nurodoma, kad Unijos valdybos narių neteisėtais veiksmais buvo sudarytos sąlygos E. P. užvaldyti Unijos lėšas, sudarius paskolų sutartis su kitais asmenimis; Unijos valdybos nariai, turėdami pareigą priimti sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo bei žinodami, kad jų atliekamos pareigos yra svarbios ir reikšmingos Unijai, jos finansinei padėčiai, pasirašydami protokolus, kurių pagrindu buvo suteiktos nemažos paskolos asmenims, negalėjo nenumatyti, kad dėl jų veiksmų gali būti padaryta žala, tačiau, esant tokioms teismo išvadoms, E. P. kaltinime šie asmenys turėjo būti įvardyti kaip sudarę sąlygas išduoti paskolas, tačiau jų veiksmai apskritai neįvardyti. Be to, remiantis nurodyta teismo argumentacija, šie asmenys turėtų būti E. P. inkriminuotų veikų bendrininkai bei bendraatsakoviai. Iš esmės analogiškai vertintina ir nuosprendžio 189 punkte teismo pateikta argumentacija.

7.38.                      Teismo nuosprendžio 181 ir 189 punktuose pateiktos išvados, kad žalą lėmė protokolų pasirašymas, kuriuo protokoluose įtvirtinami aiškiai neteisingi duomenys, taip pat neatitinka E. P. kaltinimų. Juose šių dokumentų neteisėtumas siejamas išimtinai su tuo, kad tokie posėdžiai nevyko, o ne su tuo, kad protokoluose įtvirtinti duomenys yra aiškiai neteisingi.

7.39.                      Taigi, teismo veiksmai, kai yra siekiama analizuoti paskolų suteikimo aplinkybes Unijos narių atliktų veiksmų teisėtumo, atitikties įstatymo reikalavimams aspektu, akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamajame akte E. P. suformuluotas kaltinimas neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų. Teismas yra priverstas formuluoti ir įrodinėti kaltinime nenurodytas aplinkybes, taip pažeisdamas imperatyvius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, E. P. teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo tinkamai gintis.

7.40.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai E. P. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nepripažino viena tęstine nusikalstama veika.

7.41.                      Pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus asmuo, atlikdamas veiksmus, nuo pat pradžių neprivalo turėti konkretaus sumanymo dėl apibrėžtos vertės turto pasisavinimo. Byloje pateikti objektyvūs duomenys patvirtina, kad E. P. kitų asmenų vardu ėmė paskolas, siekdamas finansuoti savo statybų verslo projektus, todėl jo apibrėžtas tikslas buvo gauti kuo daugiau lėšų, kurios reikalingos verslo projektams plėtoti. Aplinkybę, kad E. P. buvo iš anksto sukūręs visą tokio lėšų pasisavinimo schemą, skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pats apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 93 punktas).

7.42.                      Be to, tiek prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismas bylos nagrinėjimo metu kitų asmenų, kuriems taip pat buvo inkriminuoti visi E. P. inkriminuoti epizodai (tik pateikiant kitokią jų veiksmų kvalifikaciją), nusikalstamus veiksmus traktavo kaip tęstinius ir juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (D. K., V. B., A. P.). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, kaip žinoma, galima tik už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Analogiškai žemesnės instancijos teismų sprendimais buvo išspręstas A. R. ir A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu šių asmenų nusikalstamų veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu, t. y. kad A. R. ir A. P. jiems inkriminuotus veiksmus septyniuose epizoduose padarė veikdami bendra tyčia.

7.43.                      Akivaizdu, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo, prieštaraujant esminiams baudžiamojo įstatymo reikalavimams, vieni asmenys, atlikę tuos pačius veiksmus, pripažįstami nusikaltusiais vieną kartą, kiti, šiuo atveju E. P., pripažįstami įvykdžiusiais nusikaltimų daugetą, negali būti paliktas galioti.

7.44.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė BK 207 straipsnio nuostatas. Jei byloje yra įrodyti kokie nors E. P. nusikalstami veiksmai, jie turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį, o ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nuosprendyje šiuo aspektu pateiktos teismo išvados nepaneigia BK 207 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių buvimo.

7.45.                      Nuosprendžio 93 punkte teisėjų kolegijos padaryta išvada, kad E. P. organizavo paskolų sutarčių sudarymą kitų asmenų vardu, nes jis pats iš Unijos paskolų nebūtų gavęs, patvirtina E. P. sukurtos schemos tikrąjį tikslą – per tarpininkus gauti paskolas ir šias gautas lėšas panaudoti savo versle, o tai nesudaro pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip paprastą sukčiavimą.

7.46.                      Esminis požymis, kurį būtina nustatyti kreditinio sukčiavimo atveju, yra kaltininko tyčia – ar veika siekiama apgaule gautą kreditą panaudoti ekonominei veiklai ir iš gauto pelno vėliau atsiskaityti su kreditoriumi, ar, kaip paprasto sukčiavimo atveju, vis dėlto šią kaip paskolą gautą sumą siekiama neatlygintinai pasisavinti. Nagrinėjamu atveju atlygintinumą akivaizdžiai patvirtina paskolų sutarčių sudarymo metu E. P. atlikti veiksmai, kuriais jis visiems paskolų gavėjams įsipareigojo grąžinti iš jų pasiskolintas pinigų sumas (pasirašytos paskolų sutartys ir vekseliai). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad paskolos buvo įsigytos ir šiuo metu baigiamos grąžinti.

7.47.                      Be to, R. B. ir D. R. atvejais suteiktos paskolos iš viso nebuvo išmokėtos, jos taip ir liko Palangos kredito unijoje, o buvo panaudotos (įneštos) Unijos pajiniam kapitalui didinti tam, kad Unija atitiktų Lietuvos banko Unijai keliamus būtinus atidėjimus. R. B. suteiktą paskolą 2012 m. vasario mėn. pati Unija padengė pinigais iš Unijos nuosavo pajinio kapitalo. D. R. paskola pajiniais įnašais 2012 m. pradžioje nebuvo padengta, nes nebuvo gautas reikiamas skaičius prašymų, kad pajiniais įnašais (į kuriuos ši paskola buvo pervesta) būtų padengta ši paskola.

7.48.                      Priešingai apeliacinės instancijos teismo išvadoms, su paskolų gavėjais pasirašytos sutartys dėl gautų paskolų skolinimo bei vekseliai paaiškina ir pagrindžia tai, kodėl paskolų sutartyse nurodytos pinigų sumos nebuvo perduotos paskolų gavėjams. Be to, tai patvirtina ne pasisavintų lėšų vėlesnį grąžinimą (pasirašytomis paskolos sutartimis bei vekseliais joks grąžinimas nebuvo atliktas), o civilinį E. P. teisinių santykių su neva apgautais paskolų gavėjais pobūdį. Tokių duomenų, kad vėlesnis šių lėšų susigrąžinimas ar prisiteisimas būtų apsunkintas, byloje nėra. Be to, nė vienas iš paskolų gavėjų nėra kreipęsis į teismą nei dėl paskolos sutarties su E. P. pripažinimo negaliojančia, nei dėl pinigų pagal perskolinimo sutartis ar vekselius iš E. P. prisiteisimo. Tai patvirtina, kad tiek paskolų sutartys su Unija, tiek ir su E. P. pasirašyti paskolos dokumentai atitiko paskolas gavusių asmenų valią bei interesus. E. P. nėra inkriminuota, kad paskolų sutartys yra apsimestinės ar neatitinkančios tikrovės.

7.49.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio ieškinio nagrinėjimui taikytinas teisės normas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK reikalavimo perleidimo instituto nereglamentuoja, todėl taikytinos civilinės teisės normos.

7.50.                      Šiaulių apygardos teismui pateikus duomenis apie 2021 m. gruodžio 22 d. paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi reikalavimo teisių pagal visas šioje byloje aktualias paskolų sutartis įsigijimą, 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinė ieškovė – Palangos kredito unija buvo pakeista jos teisių perėmėju V. P. Taigi, Palangos kredito unija, pakeitus netinkamą ieškovą tinkamu, savo reikalavimo teisių pagal nurodytas paskolų sutartis neteko, todėl iš šio proceso turėjo būti pašalinta. Tai nebuvo padaryta, o Unijai neatsisakius teisės reikšti tuos pačius perleistus reikalavimus ir pakartotinai reikalaujant iš E. P. tų pačių pinigų sumų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas tą pačią pinigų sumą priteisė tiek naujajam civiliniam ieškovui V. P., tiek ir reikalavimo teises praradusiai Palangos kredito unijai. Be to, teismas, skaičiuodamas Unijai priteistinos žalos dydį, iš visų suteiktų paskolų sumos atėmė tik Unijos paskolų perleidimo sutartimi gautą sumą, visą likusią jos dalį priteisė iš E. P. Toks teisės normų, susijusių su reikalavimo perleidimo sutartimi, aiškinimas ir taikymas yra teisiniu požiūriu neteisingas, pažeidžia E. P. bei naujojo kreditoriaus V. P. teises ir teisėtus interesus.

7.51.                      CK 6.101–6.110 straipsnių nuostatos imperatyviai nustato, kad draudžiama perleisti negaliojantį reikalavimą arba reikalavimą, pagal kurį išieškojimas nėra galimas. Unija, perleisdama nurodytą reikalavimą, patvirtino ne tik civilinį teisinį (o ne nusikalstamą) šių santykių pobūdį, bet ir aplinkybę, kad paskolos sutartyse nurodyti pinigai paskolų gavėjams buvo išmokėti paskolos civilinių teisinių santykių (o ne nusikaltimo), pagal kuriuos reikalavimai yra galiojantys ir išieškojimas yra galimas, pagrindu.

7.52.                      2021 m. gruodžio 22 d. paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi Palangos kredito unija pardavė visas iš paskolų portfelio kylančias pardavėjo teises ir reikalavimus (sutarties 1.1 punktas). Buvo parduotos visos kitos su paskolų portfeliu susijusios reikalavimo teisės (tarp jų ieškiniai civilinėse ir baudžiamosiose bylose) (sutarties 1.2 punktas). Šia sutartimi V. P. perėmė visas iš paskolų portfelio kylančias pinigines turtines reikalavimo teises visose civilinėse ir baudžiamosiose bylose tiek, kiek tai susiję su iš paskolų portfelio kylančių piniginių turtinių reikalavimo teisių įgyvendinimu. Pardavėjas šia sutartimi visiškai atsisakė piniginių turtinių teisių, kylančių iš paskolų portfelio, teisminiuose procesuose, nes šios teisės perduotos pirkėjui (sutarties 1.6 punktas).

7.53.                      Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 yra išaiškinęs, kad negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku). Teismas išaiškino, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui.

7.54.                      Akivaizdu, kad perleidusi reikalavimo teisę Unija nebeteko subjektinės teisės nei tikslinti šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, nei jo atsisakyti, kitaip kokiu nors būdu jo keisti, ko nors prašyti ar reikalauti. Naujasis ieškovas – V. P., perėmęs reikalavimo teises, perėmė ir visas Unijos šiame procese turėtas teises (tarp jų ir reikalavimo). Unija, perleisdama reikalavimo teises, pripažino, kad reikalavimas nėra neatskiriamai susijęs nei su Unija, nei su galimais bet kokiais atsakovais bet kokiuose civiliniuose ar baudžiamuosiuose procesuose.

7.55.                      Beje, Palangos kredito unija teismo nutartį dėl civilinio ieškovo pakeitimo bandė skųsti apeliacinės instancijos teismui. Tai, kad tokios teisės buvusi ieškovė neturėjo, pažymėta ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje, kuria buvusios atsakovės skundą atsisakyta priimti. Taigi, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis yra galiojanti ir visiems privaloma, ji visų pirma saisto skundžiamą nuosprendį priėmusį apeliacinės instancijos teismą. Palangos kredito unija yra praradusi bet kokį procesinį bei materialinį suinteresuotumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

7.56.                      Taigi, buvusiai ieškovei Palangos kredito unijai perleidus civilinių teisių objektą – reikalavimo teisę – ir taip patvirtinus išimtinai civilinį teisinį santykių pobūdį, naujajam ieškovui V. P. proceso metu taip pat patvirtinus, kad įsigytos reikalavimo teisės yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio, toliau vertinti šiuos santykius kaip nusikalstamus teismas neturėjo jokio įstatymu įtvirtinto pagrindo.

7.57.                      Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (196 punkte) padarytas išvadas dėl reikalavimo teisių pagal kaltinimuose nurodytas paskolų sutartis perleidimo V. P. visos paskolos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ir niekinėmis, o paskolų gavėjai – Palangos kredito unijai materialiai neatsakingi. Tačiau tokios išvados prieštarauja paties teismo veiksmams. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, 2022 m. vasario 24 d. nutartimi reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pakeitė civilinį ieškovą iš Palangos kredito unijos į V. P. Be to, Unija paskolų sutarčių nėra panaikinusi ar pripažinusi negaliojančiomis, o jas perleisdama pripažino, kad jos yra teisėtos, todėl tiek buvusi kreditorė, tiek ir naujasis kreditorius į paskolų gavėjus turi visas teises.

7.58.                      Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu konstatavus, kad E. P. nusikalstamais veiksmais padaryta ir neatlyginta visa žala sudaro 342 940 Eur, ši suma iš jo turėtų būti priteisiama tik vieną kartą. Priteisus tokią pat sumą už tuos pačius veiksmus antrą kartą, tai galėtų būti traktuojama kaip asmens pakartotinis nubaudimas už tuos pačius teisiškai reikšmingus veiksmus (non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principo pažeidimas). Būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje, apeliacinės instancijos teismui nuosprendžiu E. P. įpareigojus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui V. P. visą padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur, taip pat tą pačią visą padarytą turtinę žalą priteisiant atlyginti ir buvusiai savo reikalavimo teises perleidusiai civilinei ieškovei Palangos kredito unijai. Šis teismas ne tik du kartus skirtingiems subjektams priteisė tą pačią pinigų sumą (turtinę žalą), bet juos ir pagal svarbą diferencijavo, t. y. Unijai priteisė šią sumą su palūkanomis, o V. P. – be palūkanų; Unijai priteisė be jokio termino atidėjimo ir ši jau šiandien gali išsiimti vykdomąjį raštą dėl priteisto žalos atlyginimo išieškojimo, o V. P. priteistos žalos atlyginimą atidėjo trejų metų laikotarpiui ir šis, kad išsiimtų vykdomąjį raštą, turi laukti trejus metus. Taip teismas ieškovei Palangos kredito unijai prieš kitą civilinį ieškovą suteikė prioritetą. Be to, aptarta byloje susiklosčiusi situacija iš esmės suponuoja ir tai, kad nuosprendis visa apimtimi nebus įvykdytas, t. y., tiek V. P., tiek ir Unijai tuo pačiu metu reikalaujant tos pačios itin didelės pinigų sumos atlyginimo, visiškas žalos atlyginimas išimtinai V. P. būtų objektyviai neįmanomas (visą ar dalį pinigų sumos išsiieškotų Unija), o suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, būtų laikoma, kad E. P. neįvykdė teismo įpareigojimo atlyginti V. P. padarytą turtinę žalą, ir tai lemtų teismo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Tuo pačiu metu Unija, negaudama nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo, turės teisę tuoj pat išsiimti vykdomąjį raštą ir vykdyti išieškojimo procedūras, taikyti E. P. turtui apribojimus bei skaičiuoti priteistas palūkanas dėl neva negauto žalos atlyginimo. Taigi, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas tiek dėl dvigubo E. P. nubaudimo už tuos pačius veiksmus, tiek ir dėl netinkamo imperatyviųjų baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo.

7.59.                      Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo E. P. skirtą bausmę, į naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas, laiką neįskaitė E. P. kardomojo kalinimo laiko (nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. 500 parų). Skundžiamu nuosprendžiu E. P. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, įskaičius paminėtą kardomojo kalinimo laiką, turėjo būti sumažinta 500 parų ir E. P. turėjo būti paskirta dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. To nepadaręs, apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 66 straipsnio 2 dalį.

8.       Kasaciniais skundais nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, kuriuo nuteistojo A. S. gynėjos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, panaikinti ir bylą A. S. nutraukti. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl lėšų priklausomumo perdavimo spręsti civilinio proceso tvarka ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį. Kasatoriai skunduose nurodo:

8.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių (kaltės),

neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 255 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 3 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 331 straipsnio, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo A. S. teises į veiksmingą gynybą ir teisingą procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

8.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, o skundžiamame nuosprendyje tik atkartojo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus nepagrįstus argumentus dėl A. S. kaltės, taip pat neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir aplinkybių vertinimo, patvirtinančio objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą A. S. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

8.3.                      Kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019). Nagrinėjamoje byloje buvo pasunkinta nuteistojo A. S. teisė į gynybą, nes jam pateiktas kaltinimas yra neaiškus ir nekonkretus. Apeliacinės instancijos teismas dėl to pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, apibrėžiančius bylos nagrinėjimo teisme ribas.

8.4.                      Nei kaltinime, nei skundžiamuose sprendimuose, inkriminuojant A. S. nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, nenustatyta jo kaltė (tyčia). Nagrinėjamoje byloje kitų asmenų (liudytojo G. M., K. J.) veiksmai, susiję su sutarčių pasirašymu ir turto įkeitimu, siekiant padėti E. P. užvaldyti Palangos kredito unijos turtą, priešingai nei A. S. veiksmai, nebuvo pripažinti nusikalstamais. Be to, A. S., skirtingai nei kiti liudytojai, už sutarties sudarymą negavo jokio atlygio. Taigi, A. S., kaip ir kiti liudytojai šioje byloje, buvo tik E. P. sukčiavimo schemos dalis, ir jais šis pasinaudojo nusikalstamoms veikoms daryti.

8.5.                      Pažymima, kad tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015). Nagrinėjamoje byloje netinkamai taikytos bendrininkavimo (BK 24 straipsnis) nuostatos, nes skundžiamuose sprendimuose nenustatyta, kaip pasireiškė A. S. bendrininkavimas sukčiaujant Palangos kredito unijos atžvilgiu ir kaip pasireiškė bendra nuteistųjų tyčia sukčiauti. Teismai inkriminavo A. S. bendrininkavimą neatskleidę jo kaip bendrininko vaidmens.

8.6.                      Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. S. turėjo tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą. A. S. pasitikėjo E. P., dėl to buvo apgautas. E. P. sudarė rimto verslininko įspūdį, buvo A. S. draugės dėdė, todėl nuteistasis neturėjo jokio pagrindo galvoti, kad gali būti įtrauktas į nusikalstamą veiką.

8.7.                      Baudžiamojo proceso metu paimti daiktai ar vertybės turi būti grąžinti savininkui, jei šie daiktai nėra pripažinti nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų grąžinimo A. S. ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kratos metu rasti ir paimti pinigai priklausė būtent A. S., nes šiuos pinigus jam patikėjo saugoti tėvas. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad E. P. yra šių pinigų savininkė. Tai, kad šie pinigai priklauso būtent A. S., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati E. P.

9.       Kasaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

9.1.                      Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje suformuluotų nurodymų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 219 straipsnio, BPK 304–307 straipsnių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė kasatoriaus teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9.2.                      Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė visos bylos medžiagos ir remdamasis prielaidomis bei spėjimais priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą tiek jam (kasatoriui), tiek kitiems asmenims. Be to, nagrinėjant šią bylą, teismas galimai buvo šališkas, nes vienus asmenis, t. y. tuos, kurie dirbo Palangos kredito unijos administracijos vadovais, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kitus asmenis, t. y. tuos, kurie nedirbo Palangos kredito unijoje, pripažino kaltais ir nuteisė.

9.3.                      Byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (t. y. tinkamai ir aiškiai neatskleisti tiek kasatoriaus, tiek kitų asmenų atlikti neteisėti veiksmai, inkriminuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį), todėl turėjo būti grąžintas prokurorui trūkumams pašalinti. Kaltinime, inkriminuojant nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad tiek jis (V. R.), tiek kiti kaltinamieji (R. S., V. Š., A. V.) neteisėtai veikė (t. y. klastojo netikrus dokumentus), vykdydami Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus. Tuo tarpu E. P. pareikštuose kaltinimuose nėra inkriminuota, kad jis davė kokius nors neteisėtus nurodymus ar darė kokį nors neteisėtą poveikį tiek Palangos kredito unijos Paskolų komiteto, tiek Unijos valdybos nariams. Nepašalinus šių kaltinamajame akte esančių prieštaravimų, nebuvo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta byla, be to, nėra aišku, kas ir kokius neteisėtus veiksmus yra atlikęs ir nuo kokių kaltinimų jis turėjo gintis.

9.4.                      Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžių protokolai nėra suklastoti, nes juose yra tikri parašai. Tai, kad posėdžio sekretorė protokole įrašė kitą laiką, nei vyko posėdžiai, akivaizdžiai nepatvirtina dokumentų klastojimo. Po įvykusių Paskolų komiteto posėdžių jų protokolai buvo perduodami Unijos valdybai, o tik po to būdavo pasirašoma individuali sutartis su kiekvienu kredito gavėju ir nustatyta tvarka išduodami pinigai. Nagrinėjant šią bylą, visos pasirašytos kredito sutartys buvo galiojančios ir nė viena sutartis nebuvo nutraukta (t. y. paskolos dalimis grąžinamos, o dalis jau net visiškai grąžinta), nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai inkriminavo šių sutarčių fiktyvumą ir tariamą paskolų gavėjų nusistatymą nemokėti paskolų. Be to, apeliacinio proceso metu Palangos kredito unija pardavė savo kreditoriaus reikalavimus pagal paskolų sutartis, už kurių sudarymą jis (kasatorius) buvo nuteistas.

9.5.                      BK 300 straipsnyje nustatyta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Jis (kasatorius) neturėjo jokios tyčios klastoti dokumentus. Paskolų komiteto posėdžiai tokia tvarka vyko nuolat kelerius metus, todėl buvo įsitikinęs, kad tai atitinka Palangos kredito unijos įstatymo reikalavimus. Iš inkriminuotų nusikaltimų jokios asmeninės turtinės naudos negavo, taip pat Palangos kredito unijai tiesiogiai nepadarė jokios turtinės žalos ir dėl to jam nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nors šioje byloje buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už septynias veikas). Jis tik neatsakingai vykdė savo pareigas ir pasitikėjo E. P., todėl teismai turėjo šiuos jo veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 229 straipsnį.

9.6.                      Kasatoriaus ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos neteisėtai ir nepagrįstai pripažintos padarytomis organizuota grupe. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių dėl organizuotos grupės narių susitarimo daryti kelis nusikaltimus, nuolatinio glaudaus bendravimo, pasiskirstymo vaidmenimis, užduotimis, veikimo suderintai ir vieningai, įgyvendinant nusikaltimų planus, visų šių aplinkybių suvokimo, kuris atitiktų BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius.

9.7.                      Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Taigi, asmuo, atlikdamas veiksmus, nuo pat pradžių neprivalo turėti konkretaus sumanymo dėl apibrėžtos vertės turto pasisavinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad buvo iš anksto sukurta bendra schema, ji kiekvieną kartą iš naujo buvo naudojama ir turėtas tas pats tikslas, t. y. gauti paskolą. V. R. ir R. S. nuteisti už nusikaltimų daugetą. Nors šioje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kitiems asmenims inkriminuotos analogiškos nusikalstamos veikos (tik skirtingai kvalifikuotos) buvo vertintos kaip tęstinės nusikalstamos veikos ir šie asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti. Negali būti teisėtas teismo sprendimas, kai vieni asmenys už tuos pačius veiksmus vertinami kaip nusikaltę vieną kartą, o kiti – įvykdę nusikaltimų daugetą.

9.8.                      Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011 ir kt.).

10.       Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

10.1.                      Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje suformuluotų nurodymų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 219 straipsnio, BPK 304–307 straipsnių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies bei in dubio pro reo principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė kasatorės teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10.2.                      Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė visos bylos medžiagos ir remdamasis prielaidomis bei spėjimais priėmė tiek kasatorei, tiek kitiems asmenims neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, nagrinėdamas šią bylą, teismas galimai buvo šališkas, nes vienus asmenis, t. y. tuos, kurie dirbo Palangos kredito unijos administracijos vadovais, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kitus asmenis, t. y. tuos, kurie nedirbo Palangos kredito unijoje, pripažino kaltais ir nuteisė.

10.3.                      Byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (t. y. tinkamai ir aiškiai neatskleisti tiek kasatorės, tiek kitų asmenų atlikti neteisėti veiksmai, inkriminuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį), todėl turėjo būti grąžintas prokurorui trūkumams pašalinti. Kaltinime, inkriminuojant nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad tiek ji (R. S.), tiek kiti kaltinamieji (V. R., V. Š., A. V.) neteisėtai veikė (t. y. klastojo netikrus dokumentus), vykdydami Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio vadovo E. P. aiškiai neteisėtus nurodymus. Tuo tarpu E. P. pareikštuose kaltinimuose nėra inkriminuota, kad jis davė kokius nors neteisėtus nurodymus ar darė kokį nors neteisėtą poveikį tiek Palangos kredito unijos Paskolų komiteto, tiek Unijos valdybos nariams. Nepašalinus šių kaltinamajame akte esančių prieštaravimų, nebuvo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta byla, be to, nėra aišku, kas ir kokius neteisėtus veiksmus yra atlikęs ir nuo kokių kaltinimų ji turėjo gintis.

10.4.                      Palangos kredito unijos Paskolų komiteto posėdžių protokolai nėra suklastoti, nes juose yra tikri parašai. Tai, kad posėdžio sekretorė protokole įrašė kitą laiką, nei vyko posėdžiai, akivaizdžiai nepatvirtina dokumentų klastojimo. Po įvykusių Paskolų komiteto posėdžių jų protokolai buvo perduodami Unijos valdybai, o tik po to būdavo pasirašoma individuali sutartis su kiekvienu kredito gavėju ir nustatyta tvarka išduodami pinigai. Nagrinėjant šią bylą, visos pasirašytos kredito sutartys buvo galiojančios ir nė viena sutartis nebuvo nutraukta (t. y. paskolos dalimis grąžinamos, o dalis jų jau net visiškai grąžinta), nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai inkriminavo šių sutarčių fiktyvumą ir tariamą paskolų gavėjų nusistatymą nemokėti paskolų. Be to, apeliacinio proceso metu Palangos kredito unija pardavė savo kreditoriaus reikalavimus pagal paskolos sutartis, už kurių sudarymą ji (kasatorė) buvo nuteista.

10.5.                      BK 300 straipsnyje nustatyta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Ji (kasatorė) neturėjo jokios tyčios klastoti dokumentus. Paskolų komiteto posėdžiai tokia tvarka vyko nuolat kelerius metus, todėl ji buvo įsitikinusi, kad tai atitinka Palangos kredito unijos įstatymo reikalavimus. Iš inkriminuotų nusikaltimų jokios asmeninės turtinės naudos ji negavo, taip pat Palangos kredito unijai tiesiogiai nepadarė jokios turtinės žalos ir dėl to jai nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nors šioje byloje buvo nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už septynias veikas). Ji tik neatsakingai vykdė savo pareigas ir pasitikėjo E. P., todėl teismai turėjo šiuos jos veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 229 straipsnį.

10.6.                      Kasatorės ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos neteisėtai ir nepagrįstai pripažintos padarytomis organizuota grupe. Teigia, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių dėl organizuotos grupės narių susitarimo daryti kelis nusikaltimus, nuolatinio glaudaus bendravimo, pasiskirstymo vaidmenimis, užduotimis, veikimo suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimų planus, visų šių aplinkybių suvokimo, kuris atitiktų BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius.

10.7.                      Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Taigi, asmuo, atlikdamas veiksmus, nuo pat pradžių neprivalo turėti konkretaus sumanymo dėl apibrėžtos vertės turto pasisavinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad buvo iš anksto sukurta bendra schema, ji buvo kiekvieną kartą naudojama iš naujo ir turėtas tas pats tikslas, t. y. gauti paskolą. V. R. ir R. S. nuteisti už nusikaltimų daugetą. Nors šioje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kitiems asmenims inkriminuotos analogiškos nusikalstamos veikos (tik skirtingai kvalifikuotos) buvo vertintos kaip tęstinės nusikalstamos veikos ir šie asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti. Negali būti teisėtas teismo sprendimas, kai vieni asmenys už tuos pačius veiksmus vertinami kaip nusikaltę vieną kartą, o kiti – kaip įvykdę nusikaltimų daugetą.

10.8.                      Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011 ir kt.).

11.       Kasaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (šešios nusikalstamos veikos), ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, kuriuo nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestas, panaikinti ir bylą jam nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžius pakeisti ir jam inkriminuotas šešias nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, ir šią veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 229 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam mažesnį baudos dydį. Netenkinus ir šio prašymo, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

11.1.                      Šią bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 219 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo teises į teisingą procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

11.2.                      Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė visos bylos medžiagos ir remdamasis prielaidomis bei spėjimais priėmė tiek jam (kasatoriui), tiek kitiems asmenims neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, nagrinėdamas šią bylą, teismas galimai buvo šališkas, nes vienus asmenis, t. y. tuos, kurie dirbo Palangos kredito unijos administracijos vadovais, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kitus asmenis, t. y. tuos, kurie nedirbo Palangos kredito unijoje, pripažino kaltais ir nuteisė.

11.3.                      Byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (t. y. tinkamai ir aiškiai neatskleisti tiek kasatoriaus, tiek kitų asmenų atlikti neteisėti veiksmai, inkriminuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį), todėl turėjo būti grąžintas prokurorui trūkumams pašalinti. Nesuprantama ir tai, kodėl, kaltinime jam (V. Š.) inkriminuojant nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat inkriminuojami Kredito unijų įstatymo, Palangos kredito unijos įstatų ir Palangos kredito unijos valdybos darbo reglamento nuostatų pažeidimai bei tinkamas pareigų neatlikimas.

11.4.                      Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai bylos įrodymais yra nustatomi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuojamos veikos požymiai. Teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai Unijos valdybos narių nesusirinkimą į vieną patalpą ir bendros visų valdybos narių diskusijos nebuvimą pripažino pakankamu įrodymu, kad į inkriminuojamus Unijos valdybos posėdžių protokolus buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri patvirtinta Unijos valdybos narių parašais. Palangos kredito unijos valdybos posėdžių tvarką inkriminuojamu laikotarpiu nustatė Darbo reglamentas, patvirtintas 2009 m. rugsėjo 7 d. Todėl, neįžvelgęs jokių neteisėtų veiksmų (t. y. nežinodamas ir nesuprasdamas, kad fiziškas nedalyvavimas posėdžiuose valdybos nariams vienu metu yra savaime neteisėtas veiksmas) ir vadovaudamasis nusistovėjusia Unijos organizuojamo darbo tvarka bei valdybos pirmininko vadovavimo praktika, jis (kasatorius) dėl šių pareigų neatlygintinumo (visuomeniškumo), didelės savo darbų apimties, gavęs informaciją apie parengtą valdybos susirinkimo darbotvarkę, laisvu nuo darbo metu atvykdavo į Palangos kredito uniją ir susipažindavo su Unijos valdybai pateiktais dokumentais ir jų pagrindu paruoštais sprendimų projektais bei juos pasirašydavo. Tai, kad Unijos valdybos posėdžių vedimo ir priimamų sprendimų tvarka buvo pažeista, akivaizdžiai nepatvirtina, jog dėl to Unijos valdybos posėdžių protokolai ir juose priimti sprendimai yra suklastoti.

11.5.                      Palangos kredito unijos posėdžių protokolai nėra suklastoti, nes juose yra tikri parašai. Tai, kad posėdžio sekretorė protokole įrašė kitą laiką, nei vyko posėdžiai, akivaizdžiai nepatvirtina dokumentų klastojimo. Po įvykusių Paskolų komiteto posėdžių jų protokolai buvo perduodami Unijos valdybai, o tik po to būdavo pasirašoma individuali sutartis su kiekvienu kredito gavėju ir nustatyta tvarka išduodami pinigai. Nagrinėjant šią bylą, visos pasirašytos kredito sutartys buvo galiojančios ir nė viena sutartis nebuvo nutraukta (t. y. paskolos dalimis grąžinamos, o dalis jų jau net visiškai grąžinta), nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai inkriminavo šių sutarčių fiktyvumą ir tariamą paskolų gavėjų nusistatymą nemokėti paskolų. Be to, apeliacinio proceso metu Palangos kredito unija 2021 m. gruodžio 22 d. pardavė savo kreditoriaus reikalavimus pagal paskolos sutartis, už kurių sudarymą jis (kasatorius) buvo nuteistas.

11.6.                      BK 300 straipsnyje nustatyta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog įrašo į dokumentą netikrus duomenis, kurie gali sukelti neigiamus padarinius, ir nori taip veikti. Jis (kasatorius) neturėjo jokios tyčios klastoti dokumentus ir taip padaryti žalą Palangos kredito unijai. Nežinojo, kad į parengtų inkriminuotų Unijos valdybos posėdžių turinį yra įtraukta galimai tikrovės neatitinkanti informacija. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad E. P. būtų jam ar kitiems Unijos valdybos nariams davęs kokius nors nurodymus dėl valdybos priimamų sprendimų. Vien tai, kad E. P. inicijavo paskolų suteikimo procesus, savaime neįrodo, jog E. P. disponuojama informacija apie suteikiamų kreditų rizikas, tikruosius paskolų naudos gavėjus ir pan. buvo žinoma ir suprantama Unijos valdybos nariams. Unijos valdybos nariai vertino Unijos darbuotojų parengtus ir pateiktus dokumentus, taip pat ir kitų institucijų bei notarų dokumentus, kurie nekėlė jokių abejonių dėl jų tikrumo ar juose nurodytos informacijos teisingumo, tačiau akivaizdu, kad dėl kompetencijos stokos ir nepakankamų reikalavimų buvo suklaidinti.

11.7.                      Tai, kad jis (kasatorius) neturėjo tyčios klastoti dokumentus, patvirtina ir aplinkybė, jog iš inkriminuotų nusikaltimų jokios asmeninės turtinės naudos jis negavo, taip pat Palangos kredito unijai tiesiogiai nepadarė jokios turtinės žalos ir dėl to jam nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Jis tik netinkamai atliko savo pareigas ir per daug pasitikėjo E. P., todėl teismai turėjo šiuos jo veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 229 straipsnį.

11.8.                      Kasatoriaus ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos neteisėtai ir nepagrįstai pripažintos padarytomis organizuota grupe. Teigia, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių dėl organizuotos grupės narių susitarimo daryti kelis nusikaltimus, nuolatinio glaudaus bendravimo, pasiskirstymo vaidmenimis, užduotimis, veikimo suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimų planus, visų šių aplinkybių suvokimo, kuris atitiktų BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius.

11.9.                      Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė šešias atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad jis (V. Š.) veikė tyčia, tuo pačiu būdu ir metodu, siekdamas bendro neapibrėžto rezultato. Veikos buvo vykdomos apibrėžtu laikotarpiu su nedideliais laiko intervalais tarp Unijos valdybos posėdžių. Šioje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kitiems asmenims inkriminuotos analogiškos nusikalstamos veikos (tik skirtingai kvalifikuotos) buvo vertintos kaip tęstinės nusikalstamos veikos ir šie asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti. Negali būti teisėti teismų sprendimai, kai vieni asmenys už tuos pačius veiksmus vertinami kaip nusikaltę vieną kartą, o kiti – kaip įvykdę nusikaltimų daugetą.

12.       Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas R. Girevičius prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (septynios nusikalstamos veikos), ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, kuriuo nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, panaikinti ir bylą jam nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžius pakeisti ir A. V. inkriminuotas septynias nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, ir šią veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 229 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam mažesnį baudos dydį. Kasatoriai skunde nurodo:

12.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių (kaltės), neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismai neištyrė byloje esančių įrodymų ir neatliko išsamaus aplinkybių vertinimo, dėl to remdamiesi prielaidomis bei spėjimais priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl A. V. kaltės.

12.2.                      Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai bylos įrodymais yra nustatomi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuojamos veikos požymiai. Teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai Palangos kredito unijos valdybos narių nesusirinkimą į vieną patalpą ir bendros visų valdybos narių diskusijos nebuvimą pripažino pakankamu įrodymu, kad į inkriminuotus Unijos valdybos posėdžių protokolus buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri patvirtinta Unijos valdybos narių parašais. Unijos valdybos posėdžių tvarką inkriminuojamu laikotarpiu nustatė Darbo reglamentas, patvirtintas 2009 m. rugsėjo 7 d. Todėl, neįžvelgęs jokių neteisėtų veiksmų (t. y. nežinodamas ir nesuprasdamas, kad fiziškas nedalyvavimas posėdžiuose valdybos nariams vienu metu yra savaime neteisėtas veiksmas) ir vadovaudamasis nusistovėjusia Palangos kredito unijos organizuojamo darbo tvarka bei valdybos pirmininko vadovavimo praktika, A. V. dėl šių pareigų neatlygintinumo (visuomeniškumo), didelės savo darbų apimties, gavęs informaciją apie parengtą Unijos valdybos susirinkimo darbotvarkę, laisvu nuo darbo metu atvykdavo į Palangos kredito uniją ir susipažindavo su Unijos valdybai pateiktais dokumentais bei jų pagrindu parengtais sprendimų projektais ir juos pasirašydavo. Tai, kad Unijos valdybos posėdžių vedimo ir priimamų sprendimų tvarka buvo pažeista, akivaizdžiai nepatvirtina, jog dėl to Unijos valdybos posėdžių protokolai ir juose priimti sprendimai yra suklastoti.

12.3.                      BK 300 straipsnyje nustatyta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog įrašo į dokumentą netikrus duomenis, kurie gali sukelti neigiamus padarinius, ir nori taip veikti. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. V. tyčia klastojo dokumentus, turėdamas tikslą padaryti žalą Palangos kredito unijai. Jis nežinojo, kad į parengtų inkriminuotų Unijos valdybos posėdžių protokolų turinį yra įtraukta galimai tikrovės neatitinkanti informacija. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad E. P. būtų jam ar kitiems Unijos valdybos nariams davęs kokius nors nurodymus dėl valdybos priimamų sprendimų. Vien tai, kad E. P. inicijavo paskolų suteikimo procesus, savaime neįrodo, jog E. P. disponuojama informacija apie suteikiamų kreditų rizikas, tikruosius paskolų naudos gavėjus ir pan. buvo žinoma ir suprantama Palangos kredito unijos valdybos nariams. Unijos valdybos nariai vertino Unijos darbuotojų parengtus ir pateiktus dokumentus, taip pat ir kitų institucijų bei notarų dokumentus, kurie nekėlė jokių abejonių dėl jų tikrumo ar juose nurodytos informacijos teisingumo, tačiau akivaizdu, jog dėl kompetencijos stokos ir nepakankamų reikalavimų buvo suklaidinti. A. V. tik netinkamai atliko savo pareigas, todėl teismai turėjo šiuos jo veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 229 straipsnį.

12.4.                      Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatavo, kad A. V. padarė septynias atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad jis (A. V.) veikė tyčia, tuo pačiu būdu ir metodu, siekdamas bendro neapibrėžto rezultato. Veikos buvo vykdamos apibrėžtu laikotarpiu su nedideliais laiko intervalais tarp Unijos valdybos posėdžių. Šioje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kitiems asmenims inkriminuotos analogiškos nusikalstamos veikos (tik skirtingai kvalifikuotos) buvo vertintos kaip tęstinės nusikalstamos veikos ir šie asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti. Negali būti teisėti teismų sprendimai, kai vieni asmenys už tuos pačius veiksmus vertinami kaip nusikaltę vieną kartą, o kiti – kaip įvykdę nusikaltimų daugetą.

13.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras V. Gulenkovas atsiliepimu į nuteistųjų V. R., V. Š., R. S., nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus, nuteistojo E. P. ir jo gynėjų advokatų A. Bertulio, M. Šato, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenkos kasacinius skundus prašo nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

13.1.                      Skundžiamuose teismų sprendimuose išvados dėl visų nuteistųjų kaltumo, jų veiksmų kvalifikavimo pagrįstos tinkamai išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais, nuteistiesiems paskirtos teisingos, tinkamai motyvuotos ir individualizuotos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kurių pagrindu iš dalies pakeitė (panaikino) pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir palikta nepakeista (nepanaikinta) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra teisėti ir pagrįsti.

13.2.                      Sutikti su nuteistojo E. P. gynėjų kasaciniuose skunduose išdėstytais teiginiais dėl neteisėtos apeliacinės instancijos teismo sudėties nėra pagrindo. Tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties įžanginėje dalyje buvo nurodytas teisėjas Gražvydas Poškus, o rezoliucinėje dalyje – teisėjas Laisvydas Zederštremas (49 t., b. l. 97–103), kuris šią nutartį ir pasirašė, vertintina kaip techninė (rašymo apsirikimo) klaida. Šioje nutartyje teisėjas G. Poškus kaip teisėjų kolegijos narys buvo nurodytas neteisingai. Iš kitų byloje esančių Šiaulių apygardos teismo surašytų procesinių dokumentų – teismo posėdžių protokolų ir nutarčių – matyti, kad teisėjas G. Poškus juose nefigūruoja, jis net nebuvo paskirtas į šiai bylai nagrinėti sudarytą teisėjų kolegiją. Iš Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2019 m. vasario 13 d. nutarties matyti, kad šiai bylai nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas) ir Laisvydo Zederštremo.

13.3.                      Nuteistojo E. P.

gynėjai taip pat nepagrįstai teigia, kad 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio protokole teisėjas L. Zederštremas buvo įrašytas kaip dalyvavęs teismo posėdyje, nors teismo posėdyje šio teisėjo nebuvo. Šiame posėdžio protokole nėra parašyta, kad posėdyje dalyvavo paminėtas teisėjas, kaip ir kitas kolegijos narys teisėjas N. Masiulis bei kiti proceso dalyviai. Iš šio teismo posėdžio protokolo matyti, kad kolegijos pirmininkas posėdyje tik paskelbė 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį dėl ekonominės ekspertizės skyrimo, nė vienas iš proceso dalyvių į šios nutarties paskelbimą neatvyko. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos BPK 223 straipsnio nuostatos.

13.4.                      Kiti kasacinių skundų argumentai iš esmės susiję su kasatorių nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nurodymu, jog jie turėtų būti vertinami kitaip. Tačiau įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistųjų skundai atmetami ar tenkinami iš dalies. Šis teismas pateikė išsamius atsakymus į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytus bei teisme pateiktus argumentus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo, motyvuotai ir argumentuotai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų. Nors kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus jų apeliaciniuose skunduose keltus klausimus, tačiau BPK 320 straipsnio 3 dalis nereikalauja pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną skundo argumentą. Visų nuteistųjų apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti tinkamai, apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius skundų argumentus ir nuosprendį priėmė remdamasis byloje surinktų duomenų visetu, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti teisės pažeidimai, kurie sutrukdė teismams priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus bei tinkamai išnagrinėti bylą.

14.       Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. gynėja advokatė A. Puzinienė atsiliepimu į nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenkos kasacinius skundus prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. gynėja atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

14.1.                      A. S. ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų grąžinimo A. S. ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuspręsta dėl šių pinigų priklausomumo kilusį ginčą tarp nuteistojo A. S. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau skundų argumentai nėra siejami su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, netinkamu BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymu, pateikiamas tik savas faktinių aplinkybių interpretavimas ir teiginiai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, jog pinigų savininkė yra A. P. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio skundo argumentai, ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

14.2.                      Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir, svarbiausia, nešališkai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo ir nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kurių pagrindu nutarė šią Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį panaikinti. Kasatorių prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra alogiška ir akivaizdžiai nepagrįsta, nes jame vienu metu yra nustatoma, kad A. S. padėjo apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, „žinodamas, kad jis pats neturi turto, kuriuo galėtų užtikrinti paskolos grąžinimą, ir neturi galimybės paskolos grąžinti“, nes „niekur nedirbo“, kitoje nuosprendžio dalyje, sprendžiant dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, t. y. 2012 m. sausio 6 d. A. S. ir A. P. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtų pinigų, grąžinimo A. S., nurodyta, kad pastarasis pats pripažino, jog jų tuo metu neturėjo. Be to, nuteistojo A. S. tėvas R. S., įrodinėjantis kartu su nuteistuoju, kad pinigai priklauso jam, procese dalyvavo tik liudytojo statusu, todėl jam BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas iš viso negalėjo (negali) būti taikomas.

14.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019 pateikdamas išaiškinimus dėl BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl daikto grąžinimo, negali spręsti nuosavybės teisės priklausymo, ši norma nereglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo, o reguliuoja daikto faktinį grąžinimą (perdavimą) savininkui, t. y. grąžinant daiktą perduodamas tik daikto valdymas savininkui, bet pagal šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nesprendžiamas teisės į daiktą nuosavybės klausimas. Todėl dėl daiktų priklausomumo kilę ginčai negali būti niekaip kitaip išspręsti, tik civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo šios suformuotos praktikos, ir priėjo analogišką išvadą. Paminėtas ginčas jau yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme. Šiuo metu kasatoriaus prašymu Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi dar kartą sustabdė civilinės bylos Nr. e2-2-603/2023 nagrinėjimą, iki bus priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas dėl nuteistojo A. S. kasacinio skundo.

 

 

V. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

15.       Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenkos, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus, nuteistųjų A. S., E. P., V. R., R. S., V. Š. kasaciniai skundai atmestini

, o nuteistojo E. P. gynėjų advokatų M. Šato ir A. Bertulio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

 

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

 

16.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-193-648/2022, 2K-104-697/2023 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

17.       Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad nors kasatoriai nesutinka su E. P. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (septynios veikos), A. S. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, A. V., V. R. ir R. S. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (septynios veikos), o V. Š. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (šešios veikos), tačiau didelė dalis juose dėstomų argumentų skirta įrodymų vertinimui, vien iš savo gynybinės pozicijos interpretuojant nuteistųjų ir liudytojų parodymus bei ginčijant atliktus jų veiksmus, susijusius su paskolų suteikimu bei jų išmokėjimu ir panaudojimu, 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akte pateiktas išvadas bei eksperto J. Vinikovo paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, taip pat teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti bei naujoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, taip pat nurodant, kuriais įrodymais (pavyzdžiui, E. P. pateiktais duomenimis apie jo vykdomą statybos projektą; E. P. pasirašytais vekseliais ir sutartimis su Palangos kredito unijos paskolų gavėjais, patvirtinančiais, kad E. P. skolinosi iš paskolų gavėjų gautas paskolas ir įsipareigojo jas grąžinti ir kad penkios paskolos jau visiškai grąžintos; paskolų gavėjų pasirašytais pinigų išmokėjimo orderiais; 2021 m. gruodžio 22 d. paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria Palangos kredito unija pardavė savo kreditoriaus reikalavimus, kurie buvo pareikšti pagal paskolų sutartis; visos paskolų sutartys buvo galiojančios ir nė viena sutartis nebuvo nutraukta ir kt.) teismai turėjo vadovautis ir kaip juos vertinti, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti. Dėl to kasacinių skundų teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, paliekami nenagrinėti.

18.       BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus, nuteistųjų V. R., R. S., V. Š. kasacinių skundų argumentų dalis, kad nuteistiesiems atskirai inkriminuoti nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį epizodai turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, ar tai, kad susiklosčiusius civilinius teisinius santykius teismai neteisingai vertino kaip baudžiamuosius, nebuvo nurodyta jų apeliaciniuose skunduose ir nagrinėta apeliacine tvarka, todėl šie kasacinių skundų teiginiai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, kad kasacine tvarka negali būti nagrinėjami ir nuteistųjų V. R., R. S. ir V. Š. kasacinių skundų argumentai dėl veikų padarymo organizuota grupe, nes tiek iš kaltinimo, tiek iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, jog nuteistiesiems nebuvo inkriminuota ir nustatyta, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

19.       Taigi, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakys tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

 

Dėl teismo šališkumo ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties teisėtumo

 

20.       Nuteistieji V. R., R. S., V. Š. kasaciniuose skunduose teigia, kad jų bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teismo šališkumą kasatoriai sieja su tuo, kad Palangos kredito unijos administracijos vadovai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o Unijoje nedirbę asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti.

21.       Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, BPK 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020 ir kt.).

22.       Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis).

23.       Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

24.       Kasaciniuose skunduose tokio pobūdžio aplinkybės neatskleistos, o išdėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas nebūtų galėjęs nagrinėti bylos, nenustatė. Nėra pagrindo konstatuoti nei galimo teisėjo asmeninio šališkumo ar tendencingumo, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo, skundžiamo nuosprendžio surašymo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai taip buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Vien tai, kad teismas skirtingai nusprendė dėl baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems už nustatytus jų atliktus neteisėtus veiksmus taikymo, savaime neleidžia konstatuoti, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį patikrino tiek faktų, tiek teisės taikymo aspektu ir iš esmės jį su tam tikrais pakeitimais (dėl faktinių aplinkybių nustatymo, paskirtų bausmių, civilinio ieškinio išsprendimo ir kt.) paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti pirmosios instancijos teismą buvus šališką (nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme). Esant teismų instancinei sistemai, kuri suteikia galimybę tam tikrais atvejais ištaisyti pirmosios instancijos teismo proceso trūkumus, be kita ko, ir pašalinti bet kokias abejones dėl žemesnės instancijos teismo eventualaus šališkumo nagrinėjant bylą, tokia galimybė šiuo konkrečiu atveju įgyvendinta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2006).

25.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista kasatorių teisė į nešališką pirmosios instancijos teismą.

26.       Nuteistojo E. P.

gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad šią bylą antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šį argumentą kasatoriai grindžia tuo, kad proceso dalyviai nebuvo informuoti apie bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pasikeitimą, taip jiems buvo užkirstas kelias įgyvendinti BPK 223 straipsnyje nustatytas teises ir kartu iš esmės pažeistos šio straipsnio bei BPK 323 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija šiuos kasatorių argumentus atmeta kaip neatitinkančius realios faktinės situacijos.

27.       BPK

 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222 straipsnyje („Atsarginis teisėjas“) nustatytus atvejus.

28.       BPK

 323 straipsnio, reglamentuojančio bylos parengimą nagrinėti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas atitinka nustatytus reikalavimus, skundą gavusio teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku.

29.       Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas B. Kalainis 2019 m. vasario 13 d. patvarkymu nagrinėti šią bylą apeliacine tvarka sudarė Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo, teisėjų kolegijos pirmininku patvirtino teisėją Boleslovą Kalainį (47 t., b. l. 181). Būtent nurodytos sudėties teisėjų kolegija, priešingai nei teigia kasatoriai, ne tik dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka vykusiuose teismo posėdžiuose, bet ir priėmė tarpinius bei galutinį procesinius sprendimus byloje. Atskirais atvejais teismo posėdžiuose, kuriuose buvo skelbiami teisėjų kolegijos priimti procesiniai sprendimai, dalyvavo tik kolegijos pirmininkas, tačiau tai neprieštarauja BPK nuostatoms (BPK 253 straipsnis, 308 straipsnio 1 dalis, 324 straipsnio 10 dalis ir kt.).

30.       Kasaciniuose skunduose teisingai nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties įžanginėje dalyje, be teismo posėdyje proceso dalyvių prašymus dėl ekonominės ekspertizės skyrimo išnagrinėjusių teisėjų B. Kalainio (kolegijos pirmininkas), N. Masiulio, buvo nurodytas ir teisėjas Gražvydas Poškus, o šios nutarties rezoliucinėje dalyje, kaip šią nutartį priėmę ir ją pasirašę teisėjai, nurodyti B. Kalainis, N. Masiulis ir L. Zederštremas (49 t., b. l. 97–103). Tačiau kasatoriai nutyli aplinkybę, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų B. Kalainio, N. Masiulio ir L. Zederštremo, 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo ištaisytas 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties įžanginėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas. 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nurodyta, kad proceso dalyvių prašymus dėl ekonominės ekspertizės skyrimo išnagrinėjo nutartį pasirašiusi teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų B. Kalainio, N. Masiulio ir L. Zederštremo, teisėjas G. Poškus nagrinėjant šiuos prašymus ir priimant procesinį sprendimą dėl ekspertizės skyrimo nedalyvavo, nurodant šį teisėją buvo padaryta rašybos (techninė) klaida (50 t., b. l. 50). Aplinkybę, kad būtent bylai apeliacine tvarka nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nagrinėjo prašymus dėl ekspertizės paskyrimo ir priėmė 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį, neabejotinai patvirtina ir 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžių protokolų turinys (49 t., b. l. 43–52, 86–91). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis E. P. ir jo gynėjai paminėtuose teismo posėdžiuose dalyvavo, be to, tiek nuteistajam E. P., tiek jo gynėjams 2021 m. rugsėjo 8 d. elektroninio pašto adresais buvo išsiųstos 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, kopijos (50 t., b. l. 51).

31.       Kasatoriai taip pat nurodo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio protokole buvo įrašytas teismo posėdyje nedalyvavęs teisėjas L. Zederštremas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorių nurodomo teismo posėdžio metu vyko tik 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties dėl Palangos kredito unijos ekonominės ekspertizės paskyrimo byloje paskelbimas. Pagal BPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas. 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad teisėjų kolegijos pirmininkas B. Kalainis paminėtą nutartį paskelbė proceso dalyviams nedalyvaujant, t. y. nė vienas iš proceso dalyvių į šios nutarties paskelbimą neatvyko. Taigi, net jeigu teisėjų kolegijos narys L. Zederštremas šiame teismo posėdyje nedalyvavo (iš teismo posėdžio protokolo turinio nėra aišku, ar šis teisėjas, kaip ir kolegijos narys N. Masiulis, dalyvavo paskelbiant nutartį (posėdžio garso įrašas, neatvykus proceso dalyviams, nebuvo daromas)), tai BPK nuostatų, o kartu ir proceso dalyvių teisių nepažeidžia.

32.       Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant šią bylą antrą kartą apeliacine tvarka BPK 223 straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas, užtikrinantis išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą, kaip ir BPK 323 straipsnio 4 dalies nuostatos, nebuvo pažeistas.

 

Dėl BPK 219 straipsnio 3 punkto ir BPK 255 straipsnio pažeidimų

 

33.       Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas, nuteistasis E. P. ir jo gynėjai, nuteistieji V. R., R. S. ir V. Š. kasaciniuose skunduose teigia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes jame išdėstytų kaltinimų formuluotės yra neaiškios, prieštaringos ir nesuprantamos. Kasatorių nuomone, dėl to buvo suvaržytos nuteistųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami, bei jų galimybės veiksmingai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

34.       BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023 ir kt.).

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, nuteistųjų E. P., A. S., V. R., R. S., A. V. ir V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas, aprašyti konkretūs kaltinamųjų veiksmai, kilę padariniai, iš jų yra aiški nusikaltimų padarymo schema, taip pat nusikalstamų veikų aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai, be to, kaltininkams inkriminuotos veikos kvalifikuotos tiksliai nurodant BK normas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog žemesnės instancijos teismai, išnagrinėdami baudžiamąją bylą pagal šį kaltinamąjį aktą, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie suvaržė nuteistųjų teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami.

36.       Kasaciniuose skunduose kasatoriai taip pat atkreipia dėmesį į kaltinamojo akto prieštaringumą, t. y. kad A. S. kaltinime pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį nurodoma, jog jis, vykdydamas E. P. neteisėtus prašymus, padėjo apgaule E. P. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o E. P. kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nenurodyta, kad šiuos inkriminuotus veiksmus padarė bendrai su A. S.; taip pat kad V. R., R. S., V. Š., A. V. kaltinimuose pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nurodoma, jog jie neteisėtai veikė, vykdydami Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o tikrovėje faktinio vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, o E. P. kaltinimuose pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nenurodyta, kad jis tiesiogiai davė aiškiai neteisėtus nurodymus tiek Palangos kredito unijos Paskolų komiteto nariams (V. R., R. S.), tiek valdybos nariams (V. Š., A. V.).

37.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad formuluojant kaltinimus E. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl septynių veikų) nenurodyta, jog jis davė aiškiai neteisėtus nurodymus tiek Palangos kredito unijos Paskolų komiteto nariams (V. R., R. S.), tiek valdybos nariams (V. Š., A. V.), taip pat nenurodyta, kad inkriminuotus veiksmus dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, t. y. 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) paskolos, padarė bendrai su A. S., laikytina kaltinimo trūkumu, tačiau nepripažintina esminiu proceso pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji visose baudžiamosios bylos stadijose žinojo ir suprato nusikalstamos veikos schemą, nes kaltinime yra nurodyta, jog E. P. duodavo aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K. (V. B., D. K. ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto paskolų išdavimo, šie asmenys kaip etatiniai Unijos darbuotojai šiuos E. P. nurodymus perduodavo Unijos Paskolų komiteto ir valdybos nariams, o šie, kaip nustatyta bylos duomenimis, žinojo, jog faktinis Unijos vadovas yra E. P., nes jis buvo steigėjas ir pagrindinis akcininkas. Todėl nuteistieji suprato, dėl kokių veikų padarymo, kokiomis aplinkybėmis jie yra įtariami ir vėliau kaltinami, kokios veikos jiems inkriminuojamos ir koks jų turinys. Taigi šis kaltinimo dalies trūkumas taip pat nelemia išvados, jog A. S., V. R., R. S., V. Š., A. V. ir E. P. galimybės suvokti kaltinimų turinį ir nuo jų veiksmingai gintis buvo suvaržytos. 

38.       Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Be to, šiame straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.

39.       Iš bylos medžiagos matyti, kad, kasacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius ir naujai (2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-2357 (19) išvadas; eksperto J. Vinikovo paaiškinimus ir kt.) surinktus bei ištirtus duomenis, nustatė, jog nuteistajam E. P. suformuluotuose kaltinimuose, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, gali būti tikslinamos nurodytos faktinės aplinkybės. Dėl šios priežasties 2022 m. birželio 22 d. teismas priėmė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą, o 2022 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio metu nagrinėjimo teisme dalyviai apie tai buvo papildomai informuoti, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl pertraukos suteikimo E. P. ir jo gynėjui pasiruošti gynybai dėl faktinių aplinkybių tikslinimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs E. P. nusikalstamų veikų (sukčiavimų) mechanizmą, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodytomis pripažintas faktines veikų aplinkybes, nurodydamas, jog tik E. P. kaltinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su apgaule užvaldyto (įgyto) turto vertės dydžių nustatymu, yra tikslintinos. Vertindama tokį apeliacinės instancijos teismo padarytą faktinių aplinkybių tikslinimą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu E. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytų kaltinimuose, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti BPK 255 ir BPK 256 straipsnių reikalavimai.

40.       Nėra pagrindo sutikti ir su E. P. ir jo gynėjų kasacinių skundų argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė naujas, kaltinamajame akte nenurodytas, esmines E. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes.

41.       Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos nauji epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019, 2K-87-303/2023 ir kt.).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniuose skunduose kasatoriai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 93 punkte išdėstytą byloje nustatytą E. P. sukurtą sukčiavimo schemą nepagrįstai vertina kaip teismo nustatytas naujas esmines faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šias faktines aplinkybes pateikė ne pagal bet kokias, iki tol proceso dalyviams nežinomas, bet būtent pagal kaltinimuose nurodytas aplinkybes, todėl tai negalima laikyti nauju (siurpriziniu) kaltinimu.

43.       Priešingai nei teigiama E. P. ir jo gynėjų kasaciniuose skunduose, tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir įvertintus įrodymus (t. y. liudytojos V. B. parodymus; 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akto išvadas bei apeliacinės instancijos teisme duotus eksperto J. Vinikovo paaiškinimus), motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (91 punktas) pateikė argumentus, kokias, šio teismo vertinimu, bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ir kokios išvados jais remiantis daromos, nelaikytina kaltinimo keitimu nustatant naujas faktines aplinkybes ir teisės į gynybą pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei argumentuodamas BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumą E. P., tiesiog detalizavo paskolų suteikimo situaciją Palangos kredito unijoje (t. y. suteikiant paskolas nebuvo gaunami visi paskoloms suteikti reikalingi dokumentai; prieš suteikiant paskolas, nebuvo atliekami paskolų gavėjų ir laiduotojų finansinės būklės įvertinimai; nebuvo išreikalaujami paskolų panaudojimo dokumentai; nesilaikoma Palangos kredito unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos, kuri buvo įtvirtinta E. P. veikų padarymo metu, reikalavimų, kad suteikta paskola turi sudaryti 70 proc. įkeisto turto vertės ir pan.).

44.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios kaltinamųjų teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei nuo jo gintis, nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos.

 

Dėl BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme

 

45.       BPK 386 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jei kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas kasacinės instancijos teismo perduotą bylą, privalo atsižvelgti į tai, kokius esminius BPK pažeidimus nustatė kasacinės instancijos teismas, juos ištaisyti ir pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes priimti naują nuosprendį ar nutartį. BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta ir tai, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs nurodytus pažeidimus, yra savarankiškas spręsti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

46.       Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nustačiusi, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms (susijusioms su paimtų paskolų sumų panaudojimu pajiniams įnašams Palangos kredito unijoje padengti) nustatyti.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš naujo patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą (t. y. paskyrė Palangos kredito unijos 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ekonominę ekspertizę; išklausė eksperto J. Vinikovo išsamius paaiškinimus teisiamųjų posėdžių metu; įvertino eksperto J. Vinikovo raštu pateiktus atsakymus į proceso dalyvių pateiktus papildomus klausimus dėl 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akte pateiktų išvadų; apklausė liudytojus; išsprendė proceso dalyvių prašymus ir kt.) ir dar kartą išsamiai išanalizavęs visus byloje jau ištirtus įrodymus kartu su naujai gautais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo nurodytas bylos perdavimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka priežastis ir ištaisė bylą pirmąjį kartą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

48.       Taigi, priešingai nei kasaciniuose skunduose nurodo kasatoriai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, o toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, BPK 320 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir neprieštarauja BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

 

Dėl BPK pažeidimų vertinant įrodymus

 

49.       Kasaciniuose skunduose kasatoriai, ginčydami nuteistiesiems E. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl septynių veikų), A. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, A. V., V. R., R. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl septynių veikų), o V. Š. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl šešių veikų) inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimą jų veiksmuose, nurodo argumentus, susijusius su netinkamu žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes teismai neužtikrino, kad būtų įgyvendinta pareiga išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje kilusių abejonių ir prieštaravimų bei padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

50.       Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023 ir kt.).

51.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasaciniuose skunduose nurodytus pagrindus ir argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

52.       Kasatorių skundų argumentai, kad žemesnės instancijos teismai nuteistųjų kaltę grindė jiems nesuprantamais, prieštaringais ir formaliais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistųjų kaltė, išdėstyti motyvai, kodėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltumo, argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat kodėl nuteistųjų iškeltos versijos atmetamos. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai palyginti tarpusavyje tiek nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos, pakankamai motyvuotai paneigtos ir atmestos keltos gynybos versijos. Todėl teigti, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas yra formalus, nesuprantamas ar prieštaringas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje rungtyniško proceso metu buvo išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, kurios buvo reikalingos siekiant byloje nustatyti tiesą.

53.       Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniuose skunduose nurodo kasatoriai, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundų argumentus bei ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus (t. y. patikslino aplinkybes, susijusias su E. P. apgaule savo naudai įgyto didelės vertės svetimo turto (grynųjų pinigų) dydžiais), visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (nuteistųjų E. P., A. S., V. Š., R. S., V. R., A. V., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. P., A. R., liudytojų L. P., V. B., D. M. (K.), I. D. (Š.), A. D., V. P., R. B., D. R., T. Z., K. J., I. J., G. M., N. Š., A. Š., K. L., N. P., A. P., J. S. parodymus; 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės aktą; eksperto J. Vinikovo paaiškinimus, duotus apeliacinės instancijos teisme, bei papildomai raštu pateiktus atsakymus į proceso dalyvių klausimus dėl 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akte pateiktų išvadų; Kreditų unijų įstatymo nuostatas, Palangos kredito unijos veiklą reglamentuojančius dokumentus; Palangos kredito unijos Paskolų komiteto ir valdybos narių 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gegužės 10 d., 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. lapkričio 3 d., 2011 m. spalio 5 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gruodžio 21 d. posėdžių protokolus, kuriuose buvo sprendžiami klausimai ir priimti sprendimai dėl paskolų suteikimo I. Š., G. M., A. S. (vėliau ši paskola buvo perkelta K. J.), L. D., I. S., I. J., R. B. ir D. R.; pačias 2010 m. rugsėjo 20 d., 2011 m. gegužės 19 d., 2011 m. liepos 8 d., 2011 m. spalio 10 d., 2011 m. lapkričio 4 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2011 m. gruodžio 28 d., 2011 m. gruodžio 29 d. paskolų sutartis ir pagal jas išmokėtas grynųjų pinigų sumas bei įmokėtus pajinius įnašus, taip pat prie šių paskolų pateiktus dokumentus; E. P. teisiamojo posėdžio metu pateiktus papildomus dokumentus (t. y. paskolų sutartis ir vekselius, kuriuose nurodoma, kad Palangos kredito unijos paskolų gavėjai tą pačią dieną gautus grynuosius pinigus perskolindavo E. P.); 2021 m. gruodžio 22 d. paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą tarp Palangos kredito unijos ir V. P.; kitus rašytinius įrodymus)), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistųjų gynybos versijas, kad E. P. neturėjo tyčios apgaule savo naudai užvaldyti (įgyti) Palangos kredito unijos didelės vertės turto (grynųjų pinigų), o A. S. neturėjo tyčios apgaule padėti E. P. įgyti jo naudai didelės vertės svetimą Palangos kredito unijai priklausantį turtą (180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)), bei tai, jog A. V. ir V. Š., R. S. ir V. R., pasirašydami protokoluose, nesuvokė daromų veikų pavojingumo, nes buvo suklaidinti dėl kompetencijos stokos ir nepakankamai keliamų reikalavimų jų einamoms pareigoms Palangos kredito unijoje, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistųjų E. P., A. S., R. S., V. R., V. Š. ir A. V. kaltę. Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.

54.       Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, BPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės, taip pat, atlikęs įrodymų tyrimą, vertino įrodymus, išsamiai pasisakė dėl kiekvieno įrodymo patikimumo bei jų visumos pakankamumo ir atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikų kvalifikavimo tinkamumo. Todėl kasatorių skundų argumentai dėl įstatymais garantuotų nuteistųjų teisių suvaržymo, bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, ar tai, kad teismai neįvykdė BPK 44 straipsnio 6 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatytų nešališkumo ir teisės į teisingą teismą reikalavimų, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su šių teismų išvadomis. Akivaizdu ir tai, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023).

55.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019, 2K-141-697/2021, 2K-54-942/2022 ir kt.); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-54-942/2022). Ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-149-719/2022).

56.       Nepagrįsti nuteistojo E. P. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akte pateiktos išvados yra prieštaringos ir netikslios, be to, kasatoriaus nuomone, ekspertui nebuvo pateikti visi duomenys. Iš eksperto J. Vinikovo išsamių paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, ir papildomai raštu pateiktų atsakymų į gynybos pateiktus klausimus matyti, kad ekspertas tiek dėl, kasatoriaus nuomone, prieštaringų ir netikslių ekspertizės akte pateiktų išvadų, tiek dėl pateiktų tyrimui turėtų dokumentų ir jų pakankamumo atliekant ekspertizę išsamiai ir argumentuotai atsakė bei paaiškino. Ekspertizės aktą surašęs ir paaiškinimus pateikęs ekspertas – finansų srities specialistas – turi reikiamą šios srities išsilavinimą ir darbo praktiką, todėl nėra pagrindo abejoti jo kompetencija šioje srityje. Kasatorių prieštaravimai ir nesutikimas su ekspertizės aktu bei paaiškinimais nėra pagrindas abejoti šių išvadų pagrįstumu, taip pat nėra duomenų dėl eksperto šališkumo teikiant išvadą šioje byloje. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akte pateiktas išvadas bei eksperto J. Vinikovo paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus įrodymus pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, jie apeliacinės instancijos teismo buvo vertinami kaip vieni iš byloje esančių įrodymų.

57.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog E. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl septynių veikų), A. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, A. V., V. R., R. S. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl septynių veikų), o V. Š. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl šešių veikų), nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniuose skunduose.

 

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo, tęstinės nusikalstamos veikos

 

58.       Nuteistasis E. P. ir jo gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad žemesnės instancijos teismai E. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už septynių nusikaltimų padarymą, nenustatę esminio sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, taip pažeidė ultima ratio principą ir nepagrįstai kriminalizavo tarp E. P. bei paskolų gavėjų susiklosčiusius išimtinai civilinius teisinius santykius. Teisėjų kolegija šiuos ir su jais susijusius kasaciniuose skunduose pateiktus argumentus atmeta kaip prieštaraujančius skundžiamų teismų sprendimų turiniui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

59.       Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis). Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, be kita ko, pažymėta, jog apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-385-942/2017, 2K-166-895/2019 ir kt.).

60.       Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019, 2K-197-719/2022 ir kt.).

61.       Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).

62.       Skundžiamais teismų nuosprendžiais kasatorius E. P. nuteistas už septynių nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), padarymą. Teismai nustatė, kad visais septyniais atvejais E. P. (vienu atveju padedamas A. S.) apgaule savo naudai didelės vertės svetimą Palangos kredito unijai priklausantį turtą (bendrai 1 675 802,65 Eur) įgijo tokiomis aplinkybėmis – jis, būdamas Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas, o iš tikrųjų faktinis Unijos vadovas, žinodamas, kad kaltinimuose nurodyti Unijos Paskolų komiteto ir Unijos valdybos posėdžiai nevyko ir sprendimų dėl paskolų suteikimo I. Š., G. M., A. S. (A. S. suteiktos paskolos perkėlimo K. J.), L. D., J. S., I. J., R. B. ir D. R. nepriiminėjo, žinodamas, kad paminėti asmenys neturi pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolų grąžinimas, kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje davė aiškiai neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams A. R., V. B. ir D. K. suteikti paminėtiems asmenims kaltinimuose nurodyto dydžio paskolas; šie Unijos darbuotojai, Paskolų komiteto (V. R., R. S., D. K., A. P.) ir Unijos valdybos (A. P., A. R., V. B., V. Š. (šešiais atvejais), A. V.) nariai, tyrimo metu nenustatytas asmuo E. P. nurodymu, nesuvokdami pastarojo nusikalstamos veikos tikslų, Unijos darbuotojai (V. B., D. K., A. R., A. P.) – ir piktnaudžiaudami jiems suteiktais įgaliojimais, pagamino netikrus ir suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindami aiškiai netikrus duomenis, kurių pagrindu (juos panaudojus) I. Š., G. M., A. S. (A. S. suteikta paskola perkelta K. J.), L. D., J. S., I. J., R. B. ir D. R. buvo nepagrįstai suteiktos paskolos, kurias (išskyrus paskolų dalis, kuriomis buvo padengti papildomi pajiniai įnašai), jų neperduodamas paskolų gavėjams, užvaldė E. P.

63.       Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad, priešingai nuteistojo ir jo gynėjų argumentams, juose aiškiai aptarti E. P. atlikti neteisėti veiksmai, pakankamai motyvuotai atskleistas jo prieš Uniją naudotos Baudžiamajame kodekse įtvirtintai sukčiavimo sudėčiai būtinos esminės apgaulės turinys (mechanizmas). Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad E. P., turėdamas įsiskolinimų kredito įstaigoms ir dėl to negalėdamas savo vardu iš Palangos kredito unijos paimti paskolų, kaip faktinis Unijos vadovas duodamas neteisėtus nurodymus Unijos darbuotojams, Paskolų komiteto ir Unijos valdybos nariams, nesuvokiantiems pastarojo nusikalstamos veikos tikslų, organizavo paskolų iš Unijos gavimą kitų asmenų vardu (vienu atveju padedamas A. S.) ir jų neplanavo grąžinti. E. P. iniciatyva ir nurodymu Unijai buvo pateikti jo paties surastų asmenų (I. Š., G. M., A. S., K. J., L. D., J. S., I. J., R. B., D. R.) prašymai suteikti paskolas (vienu iš atvejų – ir prašymai perkelti suteiktą paskolą), nurodyti melagingi duomenys apie šių asmenų pajamas ir turtą, paskolų paskirtį – „būstui“, „būsto statybai“, „namo rekonstrukcijai ir remontui“, o paskolų grąžinimą nurodyta užtikrinti įkeičiant I. Š., E. P. ir jo artimiems žmonėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodant žymiai didesnę jo vertę, taip pat atskirais atvejais laiduotojais, kurie realiai neturėjo pajamų ir turto laiduojamoms paskoloms grąžinti. E. P. iniciatyva ir nurodymu šie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtvirtinti kaltinimuose nurodytuose dokumentuose, kurių pagrindu tariamiems paskolų gavėjams Unija suteikė paskolas. Nustatyta ir tai, kad paminėtiems asmenims nuteistojo E. P., kaip faktinio Unijos vadovo, nurodymu suteiktos ir realiai jo paties užvaldytos grynaisiais išmokėtos paskolos nebuvo naudojamos pagal paskirtį, sutartiniai įsipareigojimai iš esmės nebuvo vykdomi (iki tyrimo šioje byloje pradėjimo).

64.       Kasaciniuose skunduose, bandant paneigti nuteistojo prieš Palangos kredito uniją panaudotą apgaulę, nurodoma, kad E. P. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už kokių nors dokumentų klastojimo organizavimą. Nurodytų kasatorių argumentų kontekste pažymėtina, kad skundžiamais teismų sprendimais nustatyta, jog pats E. P. kaltinimuose nurodytų dokumentų neklastojo. Bylos proceso metu nustatyta, kad ne kieno nors kito, o būtent E. P. iniciatyva ir nurodymu dokumentuose, susijusiuose su paskolų suteikimu, buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir šie dokumentai buvo panaudoti. Unijos darbuotojų, Paskolų komiteto ir Unijos valdybos narių, pagaminti netikri ir suklastoti tikri dokumentai, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kiekvienu iš septynių atvejų, kai buvo panaudoti, buvo priemonė Palangos kredito unijai suklaidinti ir jai priklausančiam didelės vertės turtui užvaldyti. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2013, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019 ir kt.). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

65.       Nors visos nuteistajam E. P. inkriminuotos sukčiavimo nusikalstamos veikos reiškėsi civiliniuose teisiniuose santykiuose, sudarant su Palangos kredito unija paskolų sutartis I. Š., G. M., L. D., J. S., I. J., R. B., D. R. vardu, taip pat, padedant A. S., pastarojo vardu, kurio paskola vėliau buvo perrašyta K. J. vardu, tačiau žemesnės instancijos teismai byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagrįstai konstatavo nusikalstamą nuteistojo veiksmų pobūdį. Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Civiliniai teisiniai santykiai neturi būti painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021). Teismų praktikoje pažymėta, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7-152-895-2019).

66.       Nagrinėjamu atveju E. P., pasinaudodamas pasitikėjimu ir įtraukdamas į nusikalstamas veikas I. Š., G. M., L. D., J. S., I. J., R. B., D. R., K. J., nesuvokiančius savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, veikdamas pats ir padedant A. S., apgaule, pasireiškusia pirmiau aptartais neteisėtais veiksmais, pažeidžiančiais paskolų suteikimo tvarką ir reikalavimus, suklaidino Palangos kredito uniją, kaip finansines paslaugas teikiantį subjektą, dėl paskolų gavėjo atitikties nustatytiems reikalavimams, taip pat dėl finansinių galimybių paskolas grąžinti, o kartu nuslėpė ir savo paties ketinimus dėl paskolos. Nuteistojo panaudota apgaulė buvo esminė, turėjusi lemiamą įtaką kredito įstaigos apsisprendimui dėl paskolų I. Š., G. M., A. S., L. D., J. S., I. J., R. B., D. R. suteikimo ir A. S. suteiktos paskolos perkėlimo K. J. Neabejotina, kad Palangos kredito unija, žinodama, jog nurodyti asmenys nėra tikrieji paskolų gavėjai, jie neturi finansinių galimybių paskolas grąžinti, tokių galimybių neturi ir paskolos perėmėjas, paskolų laiduotojai, paskoloms užtikrinti įkeičiamas nekilnojamasis turtas yra ženkliai mažesnės vertės nei prašomos suteikti paskolos, paskolos nebus naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį, paskolų I. Š., G. M., A. S., L. D., J. S., I. J., R. B., D. R. nebūtų galėjusi suteikti, nes tai būtų prieštaravę teisės aktais nustatytai paskolų išdavimo tvarkai ir Unijos, kaip finansines paslaugas teikiančio subjekto, veiklos tikslams bei įsipareigojimams. Taip pat dėl paminėtų priežasčių Unija nebūtų A. S. suteiktos paskolos perkėlusi K. J. Kasatorius puikiai suvokė tokių savo veiksmų pobūdį, numatė, kad Unijai dėl tokių jo veiksmų bus padaryta žala, to siekė ir norėjo.

67.       Taigi, žemesnės instancijos teismų byloje nustatytų aplinkybių visuma, priešingai kasatorių argumentams, suponuoja tokį nuteistojo E. P. veikų pavojingumą, kuris atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), kriterijus. Kiekvienu iš nagrinėjamų atvejų Palangos kredito unijai priklausančio didelės vertės turto įgijimas buvo pagrįstas esmine apgaule ir susijęs su neteisėto fiktyvaus teisinio santykio sukūrimu (civilinių teisinių santykių imitavimu). Savo sąmoningais veiksmais nuteistasis sudarė tokią situaciją, kai Unijos pažeistų teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai apsunkintas ir be baudžiamosios justicijos įsikišimo iš esmės neįmanomas. Kartu pažymėtina, kad tai, jog Unija civilinio proceso tvarka nesikreipė į teismą nė dėl vienos iš kaltinime nurodytų paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančia, kaip ir tai, kad tarp Palangos kredito unijos ir V. P. 2021 m. gruodžio 22 d. sudaryta paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi iš nagrinėjamoje byloje aktualių paskolų sutarčių kylantys reikalavimai buvo perleisti V. P., nepaneigia teismų nustatytų E. P. atliktų neteisėtų veiksmų ir jų atitikties sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymiams. Kartu išdėstytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-96-730/2018 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00634-2013-6), kuris Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 2 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, patenkinus civilinės ieškovės I. D. (buvusi Š.) ieškinį atsakovei Palangos kredito unijai, nagrinėjamoje byloje aktuali 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartis Nr. 10-00070 (su visais pakeitimais), sudaryta tarp I. D. (buvusi Š.) ir atsakovės Palangos kredito unijos, pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Civilinę bylą nagrinėję teismai paminėtą paskolos sutartį pripažino sudaryta dėl trečiojo asmens E. P. apgaulės, kuri pasireiškė ieškovės suklaidinimu dėl realaus paskolos sumos išmokėjimo, piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

68.       Atmestini kasatorių argumentai, kad civilinį teisinį E. P. veiksmų pobūdį patvirtina su paskolų gavėjais pasirašytos paskolų sutartys, vekseliai dėl pagal paskolų sutartis gautų lėšų perskolinimo E. P. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad paskolų sutarčių pasirašymo dienomis jokie dokumentai, t. y. paskolų sutartys ar vekseliai, su paskolų gavėjais dėl pinigų perskolinimo E. P. nebuvo pasirašyti. Šis teismas, kaip ir apeliacinės instancijos teismas, nustatė, kad pas dalį asmenų, kurių vardu buvo paimtos paskolos (I. Š., J. S.), po E. P. sulaikymo buvo atvykę asmenys ir prašė pasirašyti dokumentus, kad paskolų sutarčių pasirašymo dieną E. P. iš jų pasiskolino pagal paskolų sutartis išmokėtus pinigus. I. Š., J. S., taip pat ir G. M. patvirtino, kad E. P. pagal paskolų sutartis suteiktų pinigų neperskolino. To, kad paskolos pinigus būtų perskolinę E. P., nepatvirtino ir I. J., K. J. L. D., apklausiamas dėl šių aplinkybių, nebuvo nuoseklus, nors ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad paskolos pinigų E. P. neperskolino ir apie 2011 m. spalio 12 d. pinigų paskolinimo E. P. sutartį nieko nežino, tokio dokumento nepasirašė, teisme savo parodymus pakeitė. Nustatyta ir tai, kad aplinkybės apie tai, jog neva paskolų gavėjai (J. S., L. D., K. J., I. J., D. R., G. M., I. Š.) nuteistajam perskolino pagal paskolų sutartis išmokėtus pinigus, pradėjo aiškėti tik šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą (po to, kai E. P. buvo paleistas iš suėmimo), tuomet (2012 m. lapkričio mėn. – 2014 m.) buvo surašyti ir J. S., L. D. įgalioto atstovo A. D., K. J., I. J., D. R. Unijai adresuoti prašymai perkelti išduotas paskolas E. P. Be to, skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Unijos paskolų gavėjams suteiktomis paskolomis buvo dengiami paskoloms gauti būtini papildomi pajiniai įnašai, todėl pagal paskolų sutartis realiai buvo išmokėtos ne visos suteiktos lėšos, o jų dalis (iš suteiktų paskolų atėmus papildomus pajinius įnašus). Tuo tarpu iš byloje pateiktų paskolų perskolinimo E. P. sutarčių, jo išrašytų vekselių matyti, kad atskirais atvejais (K. J., D. R., G. M.) E. P. neva buvo perskolintos didesnės pinigų sumos, negu pagal paskolų sutartis Unija realiai išmokėjo, o tai, atsižvelgiant į aplinkybę, jog paskolų gavėjai net neturėjo pinigų papildomiems pajiniams įnašams, yra neįtikėtina ir nelogiška. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, nurodytu aspektu daryti kitokias išvadas, nei jas padarė žemesnės instancijos teismai, neturi pagrindo. Akivaizdu, kad kasatorių nurodomos paskolų sutartys, vekseliai buvo surašyti dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pradėjus ikiteisminį tyrimą ir bylai pateikti, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu tikslu bylai buvo pateikti ir Unijai adresuoti paminėti paskolų gavėjų prašymai perkelti išduotas paskolas E. P.

69.       Kasatorių teigimu, žemesnės instancijos teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad E. P. apgaule savo naudai įgijo R. B. (440 180,67 Eur) ir D. R. (439 324,07 Eur) suteiktas paskolas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, abiem atvejais nurodyti pinigai taip ir liko Palangos kredito unijoje, buvo Unijos pajinėse sąskaitose. R. B. atveju 2012 m. vasario mėn. pati Unija paminėtą paskolą uždarė. D. R. atveju 2017 m. gruodžio 29 d. pati Unija šios paskolos pinigais, kurie buvo Unijos pajinėse sąskaitose, dengė 565 601,84 Eur paskolą, 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje paskolos likutis buvo 7848,16 Eur, jis taip pat buvo padengtas ir paskola uždaryta. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija sutikti su šiais kasatorių argumentais neturi pagrindo.

70.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Byloje tiek ir kitų paskolų gavėjų atvejais, tiek ir R. B., D. R. atveju nustatyta, kad E. P. dėl apgaulės įtakos užvaldė Palangos kredito unijos paminėtiems asmenims suteiktas ir grynaisiais išmokėtas (2011 m. gruodžio 28 ir 29 d.) paskolas (išskyrus papildomus pajinius įnašus), t. y. Unija neteko jai priklausančio turto, o nuteistasis įgijo galimybę gautomis lėšomis disponuoti savo nuožiūra. Nustatyta ir tai, kad nė viena iš paminėtų paskolų realiai nebuvo apdrausta (kredito įstaigai nebuvo pateikti nekilnojamojo turto įkeitimo dokumentai, kuriuos paskolų gavėjai buvo įsipareigoję pateikti per tris mėnesius nuo paskolos išdavimo), paskolų grąžinimą turėję užtikrinti laiduotojai pajamų ir turto, kuriuo galėtų būti užtikrintas paskolų grąžinimas, neturi. Nors R. B. atveju paskola buvo grąžinta (2012 m. vasario 24 d.), o D. R. atveju likusi negrąžinta paskolos dalis yra nedidelė (paskola buvo pradėta grąžinti tik 2017 m. pabaigoje, o pagal ieškovės 2022 m. vasario 7 d. patikslintą civilinį ieškinį negrąžinta paskolos dalis – 7848 Eur), tačiau tai buvo padaryta jau po to, kai šioje byloje vyko baudžiamasis procesas. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apgaule iš nukentėjusiojo užvaldyto turto vėlesnis grąžinimas gali būti reikšmingas sprendžiant bausmės dydžio ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (į tai nagrinėjamoje byloje buvo atsižvelgta ir sumažintas ieškovės pradinis civilinis ieškinys), tačiau savaime nepaneigia BK 182 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių (tyčios apgaulės būdu užvaldyti turtą), kurie nagrinėjamoje byloje nustatyti, buvimo.

71.       Nuteistojo E. P.

gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo ir tai, kad nepagrįstai skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistasis apgaulės būdu užvaldė paskolų gavėjams Palangos kredito unijos bendrai išmokėtus 1 675 802,65 Eur (5 786 211,40 Lt), nors pati ieškovė nustatė, kad iš jos buvo neteisėtai užvaldyta, ir 2022 m. vasario 7 d. patikslintu ieškiniu iš E. P. prašė priteisti tik 828 763,19 Eur (786 609,00 Eur + 42 154,19 Eur (D. V. paskola)) žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija šių kasacinių skundų argumentų kontekste pažymi, kad kasatoriai nepagrįstai tapatina sukčiavimo būdu E. P. įgyto turto vertę su dėl sukčiavimo Palangos kredito unijai atsiradusia žala.

72.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad E. P. apgaulės būdu užvaldė ne visas pagal paskolų sutartis paskolų gavėjams suteiktas paskolas. Dalimi paskolų lėšų buvo padengti paskolai gauti būtini papildomi pajai. Šis teismas, pagal ekspertizės akto Nr. 11-2357(19) išvadas nustatęs kiekvienu atveju įneštų papildomų pajų dydžius ir juos atėmęs iš suteiktų paskolų, pagrįstai konstatavo, kad E. P. apgaulės būdu užvaldė Palangos kredito unijos pagal paskolų sutartis suteiktus ir išmokėtus: I. Š. 136 372,19 JAV dolerio (362 450 Lt (104 972,78 Eur)); G. M. 77 953,11 JAV dolerio (207 183,80 Lt (60 004,58 Eur)); A. S., o vėliau perleistus K. J. 180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt (139 003,13 Eur)); L. D. 640 000 Lt (185 356,81 Eur)); J. S. 716 000 Lt (207 367,93 Eur); I. J. 99 592,67 Eur (343 873,60 Lt); R. B. 440 180,67 Eur (1 519 855,84 Lt); D. R. 439 324,07 Eur (1 516 898,16 Lt), iš viso 1 675 802,65 Eur (5 786 211,40 Lt). Pažymėtina ir tai, kad pagal nustatytas aplinkybes šios bylos proceso metu paminėtos apgaulės būdu užvaldytos paskolos tam tikromis dalimis buvo dengiamos, 200 000 Eur ieškovė gavo ir 2021 m. gruodžio 22 d. paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi pardavusi iš nagrinėjamoje byloje aktualių paskolų sutarčių kylančius reikalavimus, todėl natūralu, kad ieškovės patikslintu civiliniu ieškiniu prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas nėra tapatus E. P. sukčiavimo būdu įgyto turto vertei.

73.       Tinkamai nustatytas ir nuteistojo E. P. padarytus sukčiavimus kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule (BK 182 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija)). Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad kiekvienu atveju E. P. apgaulės būdu užvaldyto Palangos kredito unijai priklausančio turto vertė viršija 250 MGL dydžio (32 500 Lt (9412,65 Eur)) sumą (BK 190 straipsnis (2003 m. liepos 4 d. ir 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcijos)).

74.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. P. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai, todėl, jo veiksmus kvalifikavus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

75.       Kartu pažymėtina, kad nepagrįsti nuteistojo ir jo gynėjų kasacinių skundų argumentai, jog E. P. nusikalstamos veikos atitinka kreditinio sukčiavimo požymius (BK 207 straipsnis).

76.       BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). Tuo tarpu BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitas kreditines priemones tam tikrai veiklai vykdyti ar objektui įsigyti, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Taigi sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą pasisavinti turtą, t. y. tikslą negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų panaudojamas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018). 

77.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. apgaulės būdu kitų asmenų vardu įgytas paskolas siekė pasisavinti, o ne investuoti į statybų projektų vystymą, ir šį savo tikslą įgyvendino. Taigi, taikyti nuteistajam BK 207 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo teisinio pagrindo. Kasaciniuose skunduose E. P. ir jo gynėjai, be kita ko, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam inkriminuotų septynių nusikalstamų veikų nepripažino viena tęstine nusikalstama veika. Nurodo, kad asmuo, atlikdamas veiksmus, nuo pat pradžių neprivalo turėti konkretaus sumanymo dėl apibrėžtos vertės turto pasisavinimo. E. P. kitų asmenų vardu ėmė paskolas, siekdamas finansuoti savo statybų verslo projektus, todėl jo apibrėžtas tikslas buvo gauti kuo daugiau paminėtiems projektams vystyti reikalingų lėšų. Teisėjų kolegija šiuos kasatorių argumentus taip pat atmeta.

78.       Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

79.       Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).

80.       Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio. Kita vertus, tyčios, nukreiptos į tai, kad būtų daromas neapibrėžtas skaičius analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, konstatavimas savaime nepaneigia nusikalstamos veikos tęstinumo. Sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo (pakartotinumo) klausimą, to paties turto šaltinio kriterijus neturi būti absoliutinamas. Telefoninio sukčiavimo atvejais veikų pripažinimas ar nepripažinimas tęstinėmis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir specifikos. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos tam, kad būtų išviliota kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2016, 2K-192-788/2017, 2K-170-495/2023).

81.       Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateikti išaiškinimai dėl kelių sukčiavimo veikų pripažinimo tęstine nusikalstama veika nevisiškai atitinka pirmiau išdėstytus kasacinės instancijos teismo suformuotus išaiškinimus. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti abiejų žemesnės instancijos teismų išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta tęstinei nusikalstamai veikai būdingų aplinkybių visuma, E. P. bendras sumanymas per kelis kartus apgaulės būdu užvaldyti apibrėžtos (taip pat ir neapibrėžtos) vertės svetimą Palangos kredito unijai priklausantį didelės vertės turtą.

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl bendros tyčios buvimo kaltininko veiksmuose pirmiausia kyla iš jo paties parodymų, kurie vėliau vertinami išorinių (objektyviųjų) nusikalstamos veikos požymių – atliktų veiksmų, jų pobūdžio, intensyvumo, situacijos, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. – kontekste. Būtent šių duomenų kaip visumos vertinimas leidžia spręsti apie kaltininko sumanymo turinį. Nagrinėjamu atveju net iš paties nuteistojo E. P. proceso metu duotų parodymų akivaizdu, kad bendras sumanymas apgaule per kelis kartus įgyti neapibrėžtos vertės Unijai priklausantį turtą – tretiesiems asmenims suteiktų paskolų lėšas – nenustatytas. Nors kasatorių skunduose teigiama, kad E. P. kitų asmenų vardu ėmė paskolas, siekdamas finansuoti savo statybų verslo projektus, todėl jo apibrėžtas tikslas buvo gauti kuo daugiau paminėtiems projektams vystyti reikalingų lėšų, tačiau iš jo paties proceso metu duotų parodymų matyti, kad paskolų lėšos buvo užvaldytos skirtingais tikslais. Pavyzdžiui, paskolos R. B., D. R. vardu, pasak nuteistojo, buvo įformintos siekiant, kad nebankrutuotų Palangos kredito unija, pagal šias išduotas paskolas buvo suformuoti įmokėjimai į pajines sąskaitas jo paties vardu, žmonos R. P., uošvienės L. M. V., motinos N. E. P., A. S. ir L. D. vardu. A. S. atveju lėšos iš Unijos buvo skolinamos jo verslui Vilniuje, o šiam nepavykus, buvo perskolintos E. P. G. M. paskola buvo imama, nes šis norėjo plėtoti kaimo turizmą. Tai rodo, kad A. P. tyčia panaudojant apgaulę neteisėtai įgyti svetimą turtą – pinigus – formavosi pagal jo vykdomos veiklos sričių finansinę situaciją. Vėliau šiuos parodymus nuteistasis pakeitė, priderindamas prie savo gynybos pozicijos. 

83.       Be to, pažymėtina ir tai, kad jokių dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad pagal kaltinimuose nurodytas paskolas gauti pinigai buvo naudojami kasatorių akcentuojamiems statybų projektams vystyti, byloje nėra pateikta. Byloje pateikti dokumentai – 2007–2009 metų statybų leidimai, 2008 metų sąmatos, vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neleidžia spręsti apie tęstinį nusikalstamų veikų pobūdį.

84.       Taigi, nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos buvo daromos iš esmės viena po kitos, kiekvienu atveju buvo veikiama iš esmės pagal tą pačią schemą, tačiau kaltininko sumanymas kiekvienu atskiru atveju formavosi iš naujo, nebuvo tęstinio pobūdžio. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, skirtingai nei teigia kasatoriai, teismai E. P. padarytų septynių nusikalstamų veikų – didelės vertės sukčiavimų – pagrįstai nepripažino viena tęstine nusikalstama veika. Kartu pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatų A. P., A. R. (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris dėl šios dalies apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas) ir kitiems asmenims (ikiteisminio tyrimo metu) šioje byloje taikymas nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių ir nesuteikia pagrindo E. P. padarytas BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas septynias nusikalstamas veikas pripažinti viena tęstine nusikalstama veika.

 

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies taikymo

 

85.       Nuteistojo A. S.

ir jo gynėjo teigimu, skundžiamais teismų sprendimais nepagrįstai pripažinta, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Žemesnės instancijos teismai nenustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų šios A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, netinkamai taikė bendrininkavimo nuostatas, nenustatė, kaip pasireiškė A. S. bendrininkavimas ir bendra jo bei E. P. tyčia sukčiauti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatorių argumentus kaip nepagrįstus.

86.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-62/2014). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020).

87.       Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad padėjėjo, kaip vienos iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip prisideda prie bendros veiklos ir jos rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016).

88.       Skundžiamais teismų sprendimais A. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo E. P. apgaulės būdu užvaldyti Palangos kredito unijai priklausantį didelės vertės turtą (180 581,68 JAV dolerio (479 950 Lt, arba 139 003,13 Eur)). Pagal teismų nustatytas aplinkybes, A. S. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, paprašytas savo tuometinės draugės A. P. dėdės E. P., kuris dėl prisiimtų paskolų ir kredito įstaigoms turimų įsipareigojimų iš Palangos kredito unijos savo vardu paskolos gauti negalėjo, sutiko savo vardu iš Unijos paimti 250 000 JAV dolerių (600 325 Lt (173 866,14 Eur)) paskolą, žinodamas, kad pats (A. S.) paskolos pinigų negaus. Nuteistasis E. P. prašymu pasirašė visus paskolai gauti reikalingus dokumentus, kuriuose E. P. iniciatyva ir nurodymu buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios jo pajamos (A. S. tuo metu nedirbo), paskolos paskirtis (būsto paskola), o paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičiamas ne jo (A. S. turto, kurį įkeisdamas būtų galėjęs užtikrinti paskolos grąžinimą, tuo metu neturėjo), o E. P. dukteriai G. P. priklausantis nepagrįstai didele kaina įvertintas žemės sklypas. Vėliau A. S. gautą paskolą E. P. padėjo perrašyti kito asmens – K. J. vardu, pasirašė paskolai perrašyti reikalingus dokumentus (2011 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl paminėtos jam suteiktos paskolos perkėlimo K. J., taip pat 2011 m. lapkričio 11 d. skolos perkėlimo sutartį). Nors K. J. surado ne A. S., o E. P., jis, E. P. prašymu nuvykęs į notaro biurą ir pamatęs paskolos perėmėją (pagal A. S. parodymus, K. J. buvo panašus į „bomžą“), puikiai suprato, jog šis asmuo neturi nei pajamų, nei turto perleidžiamai paskolai grąžinti, tačiau E. P. sumanymui pritarė, neprieštaravo paskolos perkėlimo sutarties patvirtinimui. Spręsdamas dėl A. S. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, apie bendrininkų susitarimo turinį, be nurodytų byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad dar iki paskolos perkėlimo K. J. įforminimo E. P. 2011 m. liepos 8 d. raštu patvirtino, jog būtent jis grąžins gautą paskolą, o A. S. neturės jokių įsipareigojimų. Ši aplinkybė, vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, skirtingai nei teigia kasatoriai, taip pat patvirtina, kad A. S. paskolą ėmė, siekdamas padėti E. P. įgyvendinti jo sumanymą ir kartu užsitikrinti, kad ateityje jam nereikėtų grąžinti paskolos, o tai, kad sutiko su paskolos perrašymu K. J., leidžia daryti ir išvadą, jog A. S. neabejotinai suvokė E. P. sumanymą iš Unijos gautą paskolą užvaldyti neatlygintinai.

89.       Taigi, nors A. S. savo kaltę dėl bendrininkavimo padarant didelės vertės sukčiavimą neigia, tačiau, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015). Pirmiau aptartos teismų nustatytos aplinkybės atskleidžia nuteistojo A. S. tyčios kryptingumą padėti bendrininkui E. P. apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą, jųdviejų veiksmų bendrumą, susitarimo daryti nusikaltimą buvimą ir bendrą tyčią; kartu paneigia kasatorių argumentus, kad E. P., piktnaudžiaudamas A. S. pasitikėjimu, pastarąjį apgavo. Akivaizdu, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo A. S. kaip padėjėjo veiksmai, E. P. darant nusikaltimą, buvo reikšmingi. Šiam nesutikus savo vardu iš Unijos paimti paskolą, pasirašyti paskolai gauti būtinus dokumentus, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, jo bendrininko E. P. nusikalstamo sumanymo – apgaule įgyti svetimą Unijai priklausantį didelės vertės turtą – įgyvendinimas būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Taigi tarp A. S. veiksmų ir jo bendrininko E. P. veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

90.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. atlikti neteisėti veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

 

Dėl BK 3 straipsnio nuostatų taikymo

 

91.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeista, be kita ko, BK 190 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalis, už kurioje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą teismų sprendimais yra nuteisti E. P. ir A. S.

92.       Pagal veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija), turtas buvo didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal naujosios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, o turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą.

93.       Teisėjų kolegija pažymi, kad A. S. ir E. P. nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), požymius, nes tiek nuteistojo A. S. apgaule padėjus įgyti E. P. turto vertė, tiek E. P. apgaule įgyto turto vertė kiekvienu atveju viršija 900 MGL dydžio sumą.

94.       BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

95.       Žemesnės instancijos teismų nuosprendžiais E. P. už padarytas septynias nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui V. P. nusikaltimais Palangos kredito unijai padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur. A. S. už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį: dvejus metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per du mėnesius įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje).

96.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje įtvirtinta ir tai, kad tais atvejais, kai naujai priimtas įstatymas ar senojo įstatymo naujoji redakcija vienais nusikalstamumo ir baudžiamumo kriterijais lengvina, o kitais požymiais sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, palyginti su anksčiau galiojusiu, yra taikomas tas įstatymas, kuris išsprendus konkrečios veikos kvalifikavimo klausimą yra palankesnis kaltininkui. Tokiu atveju įstatymas taikomas visa apimtimi ir negalima taikyti mišraus būdo, kai iš seno ir naujo įstatymo paimamos tos dalys, kurios yra palankesnės kaltinamajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2010, 2K-83/2011, 2K-206/2012, 2A-7-4/2014, 2K-117-697/2017 ir kt.).

97.       Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nurodytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

98.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju, perkvalifikavus nuteistojo E. P. nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), o nuteistojo A. S.– iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), atitinkamai ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos būtų sprendžiamos pagal 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusias BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios akivaizdžiai pasunkintų nusikalstamas veikas padariusių nuteistųjų teisinę padėtį, nes pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją nenustatyta galimybė visiškai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą.

99.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju BK 182 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) taikymas sunkintų nuteistųjų teisinę padėtį, todėl E. P. inkriminuotos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (septynios veikos) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), o A. S. inkriminuota veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) neperkvalifikuojamos pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcijos nuostatas.

 

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistiesiems A. V., V. Š., R. S. ir V. R.

 

100.       Nuteistojo A. V.

ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus, nuteistųjų V. R., R. S. ir V. Š. kasaciniuose skunduose, kurių pagrindiniai teiginiai yra dėl tų pačių byloje spręstinų klausimų, pagrindžiant iš esmės analogiškais argumentais, nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami nuteistųjų A. V., V. Š., R. S. ir V. R. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kasatorių nuomone, nuteistieji neturėjo jokios tyčios klastoti Palangos kredito unijos Paskolų komiteto ir valdybos narių posėdžių protokolų ir taip padaryti didelės žalos Palangos kredito unijai. Be to, kasatorių teigimu, akivaizdu ir tai, kad A. V. ir V. Š., R. S. ir V. R., pasirašydami posėdžių protokoluose, nesuvokė daromų veikų pavojingumo ir buvo suklaidinti tik dėl jų kompetencijos stokos bei pasitikėjimo E. P. Tačiau šie kasatorių skundų teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

101.       BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta bei jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2014, 2K-277-697/2015, 2K-432-696/2016, 2K-7-19-942/2017, 2K-117-697/2017, 2K-282-788/2018 ir kt.). Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai laikomi tokios formos įrašai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021).

102.       BK 300 straipsnyje nustatytos veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą bei tuose santykiuose dalyvaujančių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisių pažeidimą ir pan. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusiais tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-81-648/2018, 2K-263-788/2022 ir kt.). Tais atvejais, kai minėtos veikos sukėlė didelę žalą, inkriminuojama BK 300 straipsnio 3 dalis.

103.       Teismai, skundžiamuose sprendimuose ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nustatė šias aplinkybes: V. R. ir R. S., būdami Palangos kredito unijos ir jos Paskolų komiteto nariai, turėdami pareigą nagrinėti šios Unijos narių prašymus dėl paskolų, jų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos, o A. V. ir V. Š. būdami Palangos kredito unijos valdybos nariai, turėdami pareigą svarstyti ir spręsti Unijos veiklos ir valdymo klausimus, nedalyvaudami posėdžiuose ir nepriminėdami sprendimų dėl paskolų suteikimo I. Š., G. M., A. S. (vėliau ši paskola buvo perkelta K. J.), L. D., I. S., I. J., R. B. ir D. R., vykdydami Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo, o iš tikrųjų faktinio Unijos vadovo E. P. žinomai neteisėtus nurodymus, pasirašė 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gegužės 10 d., 2011 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 3 d., 2011 m. spalio 5 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 30 d. (V. Š. šiame protokole nepasirašė), 2011 m. gruodžio 21 d. posėdžių protokolus, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nustatyta ir tai, kad šie Palangos kredito unijos Paskolų komiteto ir valdybos narių pasirašyti dokumentai (posėdžių protokolai) lėmė paskolų išdavimą, o kartu ir didelės žalos atsiradimą, t. y. pateko į civilinę apyvartą, taip sudarant sąlygas juos E. P. panaudoti prieš pačią Palangos kredito uniją ir pasikėsinant į baudžiamojo įstatymo saugomą dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą.

104.       Pažymėtina, kad nuteistųjų A. V., V. Š., R. S. ir V. R. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo įrodyta iš dalies pačių nuteistųjų, liudytojų L. B., K. L., D. M. (K.), A. P., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. P. parodymais, taip pat remiantis 2021 m. vasario 11 d. ekspertizės akte pateiktomis išvadomis bei eksperto J. Vinikovo apeliacinės instancijos teisme duotais paaiškinimais. Taigi, pripažįstant A. V., V. Š., R. S. ir V. R. kaltais dėl jiems inkriminuotų kaltinimų, buvo atskleisti visi būtinieji BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, išsamiai aprašytas nusikalstamų veikų mechanizmas, o išvados pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais.

105.       Atkreiptinas dėmesys, kad Palangos kredito unijos teisinis reguliavimas, nustatantis Unijos Paskolų komiteto ir valdybos narių teises ir pareigas bei darbo tvarką, yra pakankamai aiškus ir suprantamas. Todėl sąmoningas nustatytų pareigų nevykdymas, Unijos Paskolų komiteto ir valdybos nariams neskaitant pateikiamų paraiškų paskolai gauti ir nevertinant jų pagrįstumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams, paklusimas A. P. perduodamiems nurodymams bei sistemingas ir ilgalaikis toks veikimas sudarė pagrindą teismams jų veiksmus vertinti kaip dokumentų klastojimą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad A. V. ir V. Š., R. S. ir V. R., pasirašydami posėdžių protokoluose, galėjo klysti (nesuvokti) manydami, jog jų veiksmai yra teisėti, ir veikti neturėdami tyčios, būdingos BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytai nusikalstamai veikai. 

106.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatoriai, A. V., R. S., V. R. kaltė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl septynių veikų), o V. Š. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl šešių veikų), įrodyta tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų. Nustačius, kad nuteistųjų A. V., V. Š., R. S. ir V. R. veikos kvalifikuotinos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kasacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) nesvarstytini.

107.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. V., V. Š., R. S. ir V. R. veikų teisinis vertinimas yra teisingas, baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems taikytas teisingai.

 

Dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) ir atliktos bausmės laiko įskaitymo į nuteistajam E. P. paskirtą bausmę

 

108.       Nuteistojo E. P.

gynėjai kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sušvelninęs E. P. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes ir paskyręs naują subendrintą bausmę, nepagrįstai į paskirtos bausmės laiką neįskaitė jo kardomojo kalinimo laiko nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. (500 parų), taip pažeidė BK 66 straipsnio nuostatas. Šie kasatorių argumentai iš dalies pagrįsti.

109.       Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi būti nurodytas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai yra tam pagrindas. Šių nuostatų, surašydamas nuosprendį, privalo laikytis ir apeliacinės instancijos teismas (BPK 331 straipsnio 1 dalis).

110.       Pažymėtina ir tai, kad BK 66 straipsnyje reglamentuojamas ne atliktos bausmės, o sulaikymo ir suėmimo įskaitymas į paskirtą bausmę, tačiau tai nereiškia, kad toje pat byloje atliktos bausmės laikas neturi būti įskaitytas į naują bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, paskyręs naują bausmę, privalo į ją įskaityti ne tik kardomąjį kalinimą, bet ir atliktą bausmę, reikiamais atvejais taikydamas BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2009). Ši pareiga išplaukia ne iš BK 66 straipsnio nuostatų, o iš konstitucinio dvigubo nubaudimo draudimo principo (Konstitucijos 31 straipsnis, BK 2 straipsnio 6 dalis). Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad nuteistasis, atlikęs bausmę ar jos dalį pagal pakeistą nuosprendį, turėtų atlikti ir visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, o tai tolygu dvigubam nubaudimui už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2012).

111.       Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. nagrinėjamoje byloje laikinasis sulaikymas ir suėmimas buvo taikomi nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. Šis laikas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo įskaitytas į E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, iki bausmės vykdymo pradžios nuteistajam buvo palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu sušvelnino E. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir, panaikinęs apylinkės teismo paskirtą subendrintą bausmę, paskyrė jam naują subendrintą bausmę, o jos vykdymą atidėjo. Šiuo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į jam paskirtą bausmę nebuvo panaikinta ar keičiama. Todėl kasatorių teiginiai, kad E. P. į apeliacinės instancijos teismo naujai paskirtos bausmės laiką liko neįskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d., nepagrįsti.

112.       Kita vertus, kasatoriai pagrįstai teigia, kad skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu liko neįskaitytas E. P. šioje byloje atliktos bausmės laikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pirmą kartą šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. P. nuteisimo ir jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės buvo palikta galioti, todėl 2018 m. kovo 7 d. buvo pradėta vykdyti (nurodytą dieną nuteistasis buvo sulaikytas) ir vykdoma iki šios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo dienos (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kasacinės instancijos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o E. P. nedelsiant paleistas iš laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos, įpareigojant vykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paliktą galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis E. P. nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. atlikinėjo jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl šį atliktos bausmės laiką apeliacinės instancijos teismas privalėjo įskaityti į nuteistajam naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, o to nepadaręs netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 66 straipsnio nuostatas). Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl civilinio ieškovo tinkamumo ir non bis in idem principo, sprendžiant nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą, pažeidimo

 

113.       Nuteistasis E. P. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas byloje netinkamai išsprendė procesinių teisių perėmimo klausimą, nepagrįstai ieškovės Palangos kredito unijos nepašalino iš proceso, o tai lėmė ir netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą.

114.       Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Toks pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančiais nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

115.       BPK 113 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinio ieškinio nagrinėjimą, nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (2 dalis). Kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja nagrinėjamoje byloje aktualių procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiems procesiniams teisiniams santykiams taikytinos civilinio proceso normos (CPK 48 straipsnis).

116.       Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-367/2008, e3K-3-93-701/2020). Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-367/2008, 3K-3-523/2012, 3K-3-91/2013 ir kt.).

117.       Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekdamas perimti šioje byloje civilinės ieškovės Palangos kredito unijos procesines teises ir būti pripažintas byloje civiliniu ieškovu, V. P. materialiųjų subjektinių teisių perėmimą įrodinėjo tarp Palangos kredito unijos ir V. P. 2021 m. gruodžio 22 d. sudaryta paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi. Šią bylą antrą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nusprendė pakeisti civilinę ieškovę Palangos kredito uniją jos teisių perėmėju V. P. dėl civilinio ieškinio dalies pagal 2021 m. gruodžio 22 d. paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi perleistus reikalavimus dėl 986 609 Eur. Tęsiant bylos nagrinėjimą, procese dalyvavo abu civiliniai ieškovai.

118.       Kita vertus, iš paminėtos paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad Palangos kredito unija V. P. pardavė iš paskolų portfelio, kurį sudaro Unijos turimi 986 609 Eur bendro dydžio piniginiai reikalavimai į J. S., L. D., K. J., I. D. (buvusi pavardė – Š.), I. J., G. M., D. R., kuriems Unija suteikė paskolas (paskolos, dėl kurių užvaldymo apgaule yra nuteistas E. P.), įskaitant suteiktų paskolų grąžinimą užtikrinančias priemones ir visas kitas su paskolų portfeliu susijusias reikalavimo teises (delspinigius, palūkanas, ieškinius civilinėse ir baudžiamosiose bylose), kylančias teises ir reikalavimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė Palangos kredito unija nėra pareiškusi reikalavimų paminėtiems paskolų gavėjams, reikalavimai pareikšti atsakovui E. P. dėl nusikalstama veika padarytos žalos, o ne dėl paskolos sutartinių prievolių nevykdymo. Be to, ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai kyla ne iš paskolų portfelio perleidimo sutartyje nurodytų paskolų sutarčių, reikalavimai yra siejami su E. P. nusikalstamais veiksmais, kurie lėmė šių paskolų sutarčių sudarymą, lėšų pagal jas išmokėjimą ir jų praradimą, padaryta žala.

119.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. reikalavimų, siejamų su E. P. nusikalstamomis veikomis padaryta žala, iš ieškovės Palangos kredito unijos nėra perėmęs, todėl, neperėmus paminėtų materialiųjų subjektinių teisių, nebuvo galimas ir procesinių teisių, susijusių su šių materialiųjų subjektinių teisių gynimu, perėmimas. Taip žemesnės instancijos teismas, pakeisdamas ieškovę Palangos kredito uniją jos teisių perėmėju V. P., nesilaikė pareigos ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą V. P. iš tikrųjų perėmė ieškovės Unijos nagrinėjamoje byloje ginamas paminėtas materialiąsias subjektines teises. Kita vertus, teisėjų kolegija šį apeliacinės instancijos teismo padarytą procesinį pažeidimą pripažinti esminiu neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės pripažino, kad V. P. civilinio ieškovo statusas nagrinėjamoje byloje buvo suteiktas nepagrįstai, ir E. P. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą (taip pat ir metines palūkanas), tik sumažinęs jo dydį, pagrįstai paliko priteistą ieškovei Palangos kredito unijai.

120.       Nuteistasis E. P. kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (342 940 Eur) ir civiliniam ieškovui V. P., ir buvusiai civilinei ieškovei Palangos kredito unijai, pažeidė draudimą du kartus bausti už tuos pačius veiksmus. Teisėjų kolegija sutikti su šiais kasatoriaus argumentais neturi pagrindo.

121.       Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad šis teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, be kita ko, sumažino ieškovei Palangos kredito unijai iš nuteistojo E. P. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 342 940 Eur; be to, taikydamas nuteistajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojo per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui V. P. nusikaltimais Palangos kredito unijai padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur. Taigi, iš šių teismo rezoliucinėje dalyje priimtų sprendimų išplauktų, kad nors turtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ieškovei Palangos kredito unijai, nuteistasis E. P. nusikaltimais Palangos kredito unijai padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur – turi atlyginti tiek Unijai, tiek ir V. P. Tačiau tokie teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suformuluoti sprendimai prieštarauja nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

122.       Teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių kontekste pažymi, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo rezoliucinė dalis (joje priimti sprendimai) yra tąsa motyvuojamosios dalies, kurioje privalo būti pateikti aiškūs ir racionalūs vienokio ar kitokio rezoliucinėje dalyje priimto sprendimo motyvai. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog E. P. nusikalstamais veiksmais turtinė žala buvo padaryta ieškovei Palangos kredito unijai, įvertinęs byloje atsiradusius papildomus duomenis, sumažino ieškovei priteisto žalos atlyginimo dydį. Taip pat padarė išvadą, kad Palangos kredito unija, parduodama V. P. reikalavimo teises į J. S., L. D., K. J., I. D. (buvusi pavardė – Š.), I. J., G. M., D. R., kuriems Unija suteikė paskolas, galimai neturėjo tokios reikalavimo teisės. Šis teismas taip pat pripažino, kad tarp Palangos kredito unijos ir V. P. sudarytas sandoris dėl reikalavimo teisės į paminėtus septynis fizinius asmenis perleidimo gali būti pripažintas niekiniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, iš esmės pripažino, kad V. P. civilinio ieškovo statusas nagrinėjamoje byloje buvo suteiktas nepagrįstai. Esant aptartoms apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytoms išvadoms ir motyvams, akivaizdu, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, įpareigodamas E. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur – atlyginti ne ieškovei Palangos kredito unijai, o V. P., teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis tikslintina.

 

Dėl lėšų priklausymo

 

123.       Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų grąžinimo A. S. ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teigia, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai priklausė būtent A. S., nes šiuos pinigus jam patikėjo saugoti tėvas.

124.       Pažymėtina, kad kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniuose skunduose neišdėstyti tokie teisiniai argumentai, kurie leistų daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, būtų padaręs esminį BPK pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Akivaizdu, kad kilęs ginčas tarp A. S. ir E. P. dėl pinigų, rastų kratos metu jų namuose, priklausymo yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Iš skundžiamo nuosprendžio 155–164 punktų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertinęs visus įrodymus ir esmines faktines aplinkybes, susijusias su lėšų priklausymo nustatymu, nusprendė šį ginčą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl šiuo klausimu nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Tuo tarpu teisėjų kolegija kitaip vertinti šias nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo A. S.

ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus, nuteistųjų A. S., E. P., V. R., R. S., V. Š. kasacinius skundus atmesti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Įskaityti į E. P. paskirtos galutinės subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės laiką atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl E. P., taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo ir nustatyti, kad nuteistasis E. P. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nusikaltimais padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur – įpareigojamas atlyginti civilinei ieškovei Palangos kredito unijai.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                Artūras Pažarskis

 

 

                                                Artūras Ridikas

 

 

                                                Alvydas Pikelis