Byla Nr. T-583-791/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33132-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12.1

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 22 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,

sekretoriaujant V. V.,

dalyvaujant prokurorei R. Č., Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei G. K., nuteistajam N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo N. P..

Teismas

n u s t a t ė :

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, 6 ir 7 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam R. T. nusikaltimu padarytą 800 Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 9 d. 

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) teikimu siūlo probuojamajam N. P. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodė, kad N. P. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. gegužės 16 d. 2023 m. gegužės 26 d. asmuo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymų ar administracinių nusižengimų darymą. 2023 m. lapkričio 10 d. įvertinus probuojamojo nusikalstamo elgesio riziką pagal vertinimo metodiką „OASys“, asmuo priskirtas vidutinei rizikos grupei (74 balai). Didelės žalos rizika nustatyta žema. N. P. nevykdo probacijos sąlygų: teismo paskirto įpareigojimo per 6 mėn. (iki 2023 m. lapkričio 9 d.) atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 800 Eur turtinę žalą neįvykdė ir net nepradėjo; 2023 m. gegužės 20 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, ir vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/h. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2023 m. spalio 5 d. Probacijos laikotarpiu probuojamajam N. P. naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Teismo paskirtą įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje įvykdė, o įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje vykdo, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini).

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje probacijos tarnybos teikimą palaikė, prašė jį tenkinti teikime nurodytais motyvais.

Nuteistasis N. P. teismo posėdyje prašė teikimą atmesti, paaiškino, kad jį nubaudė administracine tvarka, nors ne jis vairavo automobilį, kadangi jį seniai yra pardavęs, tačiau neišregistravęs, nutarimą apskundęs, tačiau atsakymo negavęs. Teismui skundo dėl nutarimo nerašė. Žalos atlyginti negali. Kalbėjo su Probacijos tarnyba dėl jo išleidimo į užsienį, kadangi ten turi darbą, atlyginimas – 3 000 Eur, tačiau jo į užsienį dirbti neleido, nors jis dalyvavo elgesio pataisos programoje. Būtų išvažiavęs į užsienį, būtų atlyginęs žalą, dirbant Lietuvoje negali atlyginti nei dalies žalos, nes iš gaunamo atlyginimo viską išskaičiuoja antstoliai ir gauna virš dviejų šimtų eurų algos. Antstoliai iš atlyginimo išieško baudas, dėl kurių pats yra kaltas, ir vykdymo išlaidas. Jam paskolos nedavė, draugė dviem metams yra pasiėmusi greitąjį kreditą, kad nusipirkti namą, kas mėnesį moka po 500 eurų. Draugė dirba, nes jo algos neužtenka vien paskolai. Turi du vaikus, viena dukra eina į (duomenys neskelbtini) klasę, kita yra (duomenys neskelbtini). Bendravo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jis sakė, kad kreipsis į antstolius, mano, kad taip būtų dar geriau, nes antstoliai žalą nuskaičiuotų iš algos. Žalos atlyginimui gali mokėti tik po du eurus, nes jam nieko nelieka, jie skolinasi iš giminių, kad nupirkti vaikams kažką į mokyklą, darželį. Jeigu nebūtų paskirtas įpareigojimas įsidarbinti, būtų dirbęs tai, ką seniau dirbdavo (prie žemės aplinkos tvarkymo), tai gal ir būtų atlyginęs žalą. Dirba šaltkalviu visą darbo dieną, vakare reikia rūpintis vaikais, todėl nelieka laiko padirbėti papildomai, nes nėra kur palikti vaikų, be to ir namuose yra darbų. Draugė dirba (duomenys neskelbtini) keturias ar penkias dienas per savaitę, o kartais ir visas dienas, nes trūksta darbuotojų, jo giminės gyvena (duomenys neskelbtini), o jo kaimynai yra geriantys, todėl vaikų nėra kam palikti. Vyresnioji mergaitė lanko (duomenys neskelbtini). Todėl jei jis nukentėjusiajam atlygintų žalą, paliktų vaikus nevalgiusius. Jei jis bus pasiųstas atlikti bausmės, žala dėl to nebus atlyginta.        

Prokurorė siūlė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis galėjo dėti papildomas pastangas, kad darbo užmokestis būtų arba didesnis, arba gaunamas ne iš vieno šaltinio, o visos finansinės naštos yra susidarę dėl paties nuteistojo veiksmų. Teismas patikėdamas ir atidėdamas jam bausmės vykdymą tikėjosi, kad bent jau kažkokia žalos dalis bus atlyginta. Šiuo atveju asmuo nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų buvę kliūtimi bent iš dalies nukentėjusiam asmeniui atlyginti žalą. Tai, kad asmuo ketino, norėjo ir pagerino savo gyvenimo sąlygas, kad rūpinasi vaikais, viskas puiku, tačiau nukentėjusiojo interesai negali būti pamiršti. Dėl šių aplinkybių mano, kad per pusę metų neatlyginus nei minimalios žalos, yra sąlygos ir pagrindai teikimą tenkinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti realią bausmę.

Teikimas atmetamas

Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos vengimo vykdyti probaciją teisinės pasekmės. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Probacijos tarnyba teikimu prašo taikyti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir panaikinti N. P. bausmės vykdymo atidėjimą, nes 2023 m. gegužės 26 d. nuteistasis supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymų ar administracinių nusižengimų darymą, tačiau nevykdė teismo įpareigojimo atlyginti 800 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam ir padarė vieną administracinį nusižengimą.

Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai, esant Probacijos įstatyme nurodytoms sąlygoms, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatoma, jog probacija yra neefektyvi ir pasiekti bausmės tikslus galima tik realiai atliekant laisvės atėmimo ar arešto bausmę. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės sudaro formalų pagrindą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau sprendžiant klausimą, ar yra tikslinga nuteistąjį pasiųsti realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, reikia nustatyti ne tik formaliuosius pagrindus, tačiau nustatyti ir tai, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Sprendžiant laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga ir išklausius teismo posėdyje dalyvavusio nuteistojo paaiškinimus, nustatyta, kad probacijos laikotarpiu probuojamajam N. P. naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, teismo paskirtą įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje nuteistasis įvykdė, o įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje vykdo, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini). Tačiau N. P. nevykdo probacijos sąlygų: neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo per 6 mėn. (iki 2023 m. lapkričio 9 d.) atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 800 Eur turtinę žalą bei 2023 m. gegužės 20 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, ir vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/h. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2023 m. spalio 5 d. Administracinių nusižengimo registro duomenimis skundas dėl nutarimo nebuvo pateiktas, todėl nutarimas yra įsiteisėjęs, paskirta 1 000 Eur bauda nesumokėta.

Nuteistasis teismo posėdyje paaiškino, jog jis įpareigojimo atlyginti turtinę žalą net nepradėjo vykdyti, nes gyvena su drauge, kartu augina (duomenys neskelbtini), moka draugės vardu paimtą greitąjį kreditą, už kurį įsigijo būstą, iš jo gaunamo atlyginimo antstolis išskaičiuoja jo turimas priverstinai vykdomas administracines baudas bei vykdymo išlaidas, pateikė teismui du atlyginimo lapelius už 2023 m. rugpjūčio ir spalio mėnesius, iš kurių matyti, kad už 2023 m. rugpjūčio mėn. pagal vykdomąjį raštą iš N. P. išskaičiuota 223,36 Eur, jam išmokėta 386,64 Eur atlyginimas ir 90 Eur avansas; už 2023 m. spalio mėn. pagal vykdomąjį raštą iš N. P. išskaičiuota 196,98 Eur, jam išmokėta 333,54 Eur atlyginimas ir 90 Eur avansas.

Teismas sutinka, kad nuteistasis per pusę metų turėjo galimybę nors minimaliai prisidėti prie teismo nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo – atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam vykdymo, bet to nepadarė, tačiau atsižvelgia į nuteistojo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, patvirtinančias pakankamai sunkią jo materialinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kurie yra vykdomi priverstinai, taip pat turimų mažamečių išlaikytinių skaičių. N. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, dalyvavo elgesio pataisos programoje, kartu su sugyventine augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, dirba, gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios bus priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo šaltinis. Priešingai, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės, net ir priverstiniam žalos atlyginimo išieškojimui būtų užkirstas kelias. Kitų probacijos sąlygų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, nustatyti nuteistojo probacijos sąlygų pažeidimai nėra šiurkštūs ir tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir nesudaro pagrindo spręsti, kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas. Taigi, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, sprendžiama, jog N. P. elgesyje dar nėra tokio akivaizdaus, tyčinio bei piktybiško teismo paskirtų įpareigojimų ir kitų probacijos sąlygų nevykdymo, piktybinio įstatymų nesilaikymo ir tokios griežtos priemonės, kaip bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, taikymas šiuo metu būtų pernelyg skubotas, juolab kad iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 9 d.) dar likę daug laiko. Šiame kontekste pažymima, kad esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, o ne sankcijų taikymu, todėl svarbu išnaudoti visas galimybes perauklėti ir pataisyti nuteistąjį neizoliavus jo nuo visuomenės. Pažymima ir tai, kad teismas, šiuo metu netenkindamas Probacijos tarnybos teikimo, siekia išnaudoti visas galimybes, kad asmuo pasitaisytų neizoliuotas nuo visuomenės ir tokiu būdu išlaikytų vertingus socialinius ryšius ir taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas prieštarautų Probacijos įstatymo paskirčiai bei teisingumo ir protingumo principams ir būtų neproporcinga priemonė, prieštarautų probacijos tikslams, todėl Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Tuo pačiu teismas atkreipia nuteistojo N. P. dėmesį į tai, jog likusiu probacijos vykdymo laikotarpiu jis privalo elgtis itin atidžiai bei rūpestingai, tiksliai vykdyti visas probacijos sąlygas ir bendradarbiauti su Probacijos tarnybos pareigūnais, nes priešingu atveju ši institucija turi teisę bei pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl probuojamajam N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, probuojamojo N. P. asmens bylą grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                     V. D.