Civilinė byla Nr. e2-1055-947/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01480-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.2.6.1

 (S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabrielei Žemaitytei ir Ingridai Zetrinienei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui R. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Petruškevičiui, trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ atstovui advokatui Edgarui Jautakiui (dalyvavo 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Žemkasys“.

Teismas

nustatė:

I.                      Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 21 d. ieškiniu Reg. Nr. DOK-51783 prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ aplinkai padarytos žalos atlyginimą – 17 153,45 Eur, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus, jo vertinimu, patvirtinančius ieškinio turtinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisėtumą ir pagrįstumą:

2.1.        Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvyko UAB „Kauno vandenys“ buitinių nuotekų trasos vamzdžio trūkimo avarija ties (duomenys neskelbtini), į aplinką pateko nevalytos buitinės nuotekos. Nevalytos buitinės nuotekos pateko ant žemės paviršiaus ir lietaus kanalizacijos nuotakynais vėliau pateko į (duomenys neskelbtini) upelį. Pažeidimas truko nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 20.00 val. Iš trūkusios spaudiminės buitinių – komunalinių nuotekų linijos į aplinką (499713, 608574 (LKS)) neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje į aplinką buvo išleista V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų.

2.2.        Už Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto pažeidimą atsakovei ieškovo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkai apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirta ekonominė sankcija – bauda. Nutarimas yra įsiteisėjęs. Atsakovė baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 25 d. (Swedbank, AB 2019 m. balandžio 25 mokėjimo nurodymas Nr. PAV0956/5).

2.3.        Atsakovė yra atsakinga už buitinių nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą ir, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo užtikrinti, jog dėl jos eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų jokia žala. Išleisdama nevalytas nuotekas į gamtinę aplinką, UAB „Kauno vandenys“ padarė žalą aplinkai (paviršiniams vandenims, (duomenys neskelbtini) upeliui).

2.4.        Atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 28 punktu (kai žala, padaryta vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams). Atlyginimo dydis apskaičiuotas pagal formulę:

1)       Žn = Tn * In * Qn * Kkat, kur

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis;

2)       Qn = Qn1 - Qn2, kur

Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų/pašalintų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.

2.5.        Faktinis teršalų kiekis nustatytas pagal pranešimo dėl avarijos tinkluose registravimo laiką UAB „Kauno vandenys“ pranešimų apie incidentus žurnale (2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val.), pagal išmetamų nuotekų kiekio debitą (2 litrai per sekundę) ir pagal taršos nutraukimo faktą (2018 m. rugpjūčio 30 d. 20.00 val.). Nuotekų bėgimo laikas – 76 val. (273 600 sekundžių). Į aplinką išleista 547 200 litrų nevalytų nuotekų (547,2 tonos).

2.6.        Žalos, padarytos žemės paviršiui ir paviršiniams vandenims, dydis yra 17 153,45 Eur (septyniolika tūkstančių vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 45 ct).

2.7.        Ieškovo įsitikinimu, kanalizacijos trasos vamzdžio avarija nors yra nedažnai pasitaikanti situacija, tačiau yra ne pirmą kartą įvykusi tokio pobūdžio avarija ūkio subjektų, vykdančių nuotekų šalinimo veiklą, praktikoje, todėl tokios avarijos kilimo tikimybę buvo galima protingai nuspėti ir numatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią nevalytų nuotekų išsiliejimui, tuo labiau, kad atsakovė buvo pastebėjusi, jog sklendė yra nesandari. Atsakovė privalėjo sudaryti tokias sąlygas, jog būtų išvengta bet kokių pavojingų situacijų, galinčių sukelti atliekų patekimą į aplinką.

2.8.        Ieškovo įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad „Ieškovas, atvykęs į vietą paėmė tyrimus iš avarijos vietos, t. y. nuo asfaltuotos aikštelės, o ne iš išleistuvo Nr. 102, iš kurio nuotekos ir pateko į aplinką. Dėl to ieškovas nepagrįstai nustatė didesnius teršalų, išleistų į aplinką, kiekius, nei kad jie realiai buvo išleisti ir nepagristai laikė, kad aplinka buvo užteršta tam tikrais teršalais daugiau, nei leidžiama taršos leidime.“. Ieškovas apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį pagal faktinį išmestų teršalų kiekį iš buitinių – komunalinių nuotekos linijos (Tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-007-2018-33/1). Atsakovė neturėjo teisės buitines – komunalines nuotekas išleisti į lietaus nuotekų šulinį, iš kurio per lietaus kanalizacijos išleistuvą Nr. 102 nuotekos vėliau pateko į (duomenys neskelbtini) upelį.

3.       Teismo posėdyje ieškovo atstovas R. M. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį patenkinti.

II. Atsakovės atsiliepimo argumentai

4.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, atsikirsdama į ieškinį, nurodė nesutinkanti su ieškiniu ir ieškinio reikalavimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindė šiais esminiais argumentais:

4.1.        Atsakovės nuomone, šiame ginče ieškovas neįrodė žalos fakto ir žalos dydžio, atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Ieškinys grindžiamas tuo, kad trūko atsakovei nuosavybės teise priklausantis nuotekų vamzdis ir tai sukėlė žalą aplinkai. Ieškovas neįrodė, kokie konkretūs atsakovės veiksmai buvo neteisėti, kokią konkrečiai žalą aplinkai padarė įvykusi nuotekų vamzdžio avarija, koks neigiamas poveikis aplinkai buvo padarytas ar kokie elementų pokyčiai aplinkoje įvyko dėl avarijos, kaip atsakovės neteisėti veiksmai (kurių ieškovė neįrodė) lėmė žalos atsiradimą. Ieškovo pateiktas tariamai padarytos žalos aplinkai skaičiavimas, atsakovės vertinimu, yra ydingas, nepagrįstas ir neįrodytas.

4.2.        Ieškovas, atsakovės teigimu, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo:

4.2.1.                      Pasirengimo bylai stadijoje atsakovė akcentavo aplinkybes, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. su trečiuoju asmeniu, t. y. rangove UAB „Žemkasys“, sudarė sutartį Nr. 5–260 ,,Sklendžių keitimas kameroje Nr. 33 ant spaudiminės linijos D600 (duomenys neskelbtini) g.“, pagal kurią rangovė pakeitė sklendes nuotekų vamzdyje, esančiame ties (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 7 punktu bei 8.5 punktu rangovė įsipareigojo atsakovei darbų garantiniu laikotarpiu (10 metų) pašalinti defektus. Atsakovė 2018 m. liepos 19 d., t. y. dar iki įvykstant nuotekų vamzdžio avarijai, pateikė pretenziją rangovei, reikalaudama pakeisti jos įrengtą skersinę sklendę, kuri buvo nesandari. Rangovė sklendės nespėjo (nenorėjo) pakeisti ir praėjus daugiau nei mėnesiui nuo tada, kai atsakovė pateikė pretenziją rangovei, t. y. 2018 m. rugpjūčio 27 d., įvyko nuotekų vamzdžio avarija. Taigi atsakovė pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikėsi pozicijos, kad dar iki įvykstant avarijai ji ėmėsi veiksmų, kad avarija neįvyktų, tačiau dėl rangovės kaltės nuotekų vamzdis nebuvo suremontuotas ir dėl to įvyko avarija. Tačiau vėlesnėje proceso stadijoje atsakovė, išsamiau įsigilinusi į rangovės UAB „Žemkasys“ atliktus darbus pagal rangos sutartį, šių argumentų nebepalaikė ir sutiko su trečiojo asmens pozicija, kad už avariją minėta bendrovė (rangovė) visgi nėra atsakinga ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturi. Tačiau nepaisant ir šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, ji dar iki įvykstant avarijai ėmėsi veiksmų, kad avarija neįvyktų. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir nebuvo nerūpestinga ar aplaidi. Priešingai, atsakovė ėmėsi veiksmų dar iki įvykstant avarijai, be to, likvidavo avariją savo jėgomis, taigi ėmėsi veiksmų užkardyti žalą.

4.2.2.                      Ieškinyje ieškovas neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų, o apsiriboja teiginiu, kad nuotekų tinklai priklauso atsakovei ir vien dėl to atsakovė yra atsakinga už kilusią avariją. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovas ieškinyje remiasi tik civilinės atsakomybės viena iš sąlygų – kalte, kuri yra preziumuojama ir kurios įrodinėti ieškovui nereikia, tačiau ieškovas taip ir neįrodė ir nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovė atliko.

4.3.        Ieškovas, atsakovės teigimu, neįrodė aplinkai padarytos žalos fakto ir dydžio:

4.3.1.                      Ieškovas apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį, neįvertinęs, kad išleistuve Nr. 102, kuriuo ištekėjo nuotekos į (duomenys neskelbtini) upelį, 2018 m. rugpjūčio 30 d. laboratorinių tyrimų duomenimis, ištekančių nuotekų užterštumo normos neviršijo 2016 m. liepos 14 d. taršos leidime Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016 nustatytų ribinių kiekių. Todėl paviršiniai vandenys nebuvo užteršti, atitinkamai neigiamo aplinkos ar jos elementų pokyčio arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimo neatsirado ir žala aplinkai (paviršiniams vandenims) nebuvo padaryta.

4.3.2.                      2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykus avarijai, iš trūkusio buitinių nuotekų vamzdžio ištekėjusios nuotekos pateko ant asfaltuotos aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), ir tekėjo į lietaus nuotekų šulinėlį, iš kurio per lietaus kanalizacijos išleistuvą Nr. 102 pateko į (duomenys neskelbtini) upelį.

4.3.3.                      Ieškovas, atvykęs į vietą, paėmė mėginius iš avarijos vietos, t. y. nuo asfaltuotos aikštelės, o ne iš išleistuvo Nr. 102, iš kurio nuotekos ir patenka į aplinką. Dėl to ieškovas nepagrįstai nustatė didesnius teršalų, išleistų į aplinką, kiekius, nei kad jie realiai buvo išleisti ir nepagrįstai laikė, kad aplinka buvo užteršta tam tikrais teršalais daugiau, nei leidžiama taršos leidime. Trūkus vamzdžiui teršalai per lietaus nuotekų kanalizaciją tekėjo pro išleistuvą Nr. 102 į (duomenys neskelbtini) upelį, todėl norint sužinoti ir tiksliai nustatyti, ar aplinkai žala buvo padaryta, laboratorinių tyrimų ėminiai turėjo būti daromi būtent išleistuve Nr. 102, nes iš ten teršalai ir pateko į aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį).

4.3.4.                      Atsakovė veiklą vykdo pagal išduotą taršos leidimą. Taršos leidime pagal kiekvieną atsakovės valdomą nuotekų išleistuvą yra nustatyti į gamtinę aplinką per konkretų išleistuvą leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo ribiniai kiekiai (koncentracija). Taršos leidimo lentelėje Nr. 2 yra nustatytas per išleistuvą Nr. 102 į aplinką išleidžiamų nuotekų didžiausias leidžiamas momentinis ir vidutinis metinis užterštumas mg/l:

didžiausia leidžiama BDS7 momentinė koncentracija yra 58 mg/l (vidutinė metinė norma – 29 mg/l), tuo tarpu atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. tyrimų protokoluose, kuriais fiksuotos 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. per išleistuvą Nr. 102 išmetamų teršalų koncentracijos, nurodyta, kad BDS7 momentinė koncentracija yra 31 mg/l (2018 m. rugpjūčio 30 d.) ir 30 mg/l (2018 m. rugpjūčio 31 d.). Vadinasi, dėl avarijos teršalo BDS7 į aplinką išleista mažiau nei leidžiama išduotame taršos leidime;

didžiausia leidžiama suspenduotų (skendinčių) medžiagų momentinė koncentracija yra 50 mg/l, tuo tarpu atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. tyrimų protokoluose, kuriais fiksuotos 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. per išleistuvą Nr. 102 išmetamų teršalų koncentracijos, nurodyta, kad skendinčių medžiagų momentinė koncentracija yra 39 mg/l (2018 m. rugpjūčio 30 d.) ir 28 mg/l (2018 m. rugpjūčio 31 d.). Vadinasi, dėl avarijos teršalo „skendinčios medžiagos“ į aplinką išleista mažiau nei leidžiama išduotame taršos leidime.

4.3.5.                      Reglamento 2 priedo B dalyje yra nustatyta kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK). Pagal minėtoje lentelėje pateiktą sąrašą B2 matyti, kad į gamtinę aplinką galima išleisti nuotekas, kuriose yra:

iki 3 mg/l bendro fosforo, tuo tarpu atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. tyrimų protokoluose, kuriais fiksuotos 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. per išleistuvą Nr. 102 išmetamų teršalų koncentracijos, nurodyta, kad bendro fosforo momentinė koncentracija yra 1,4 mg/l. Vadinasi, dėl avarijos bendro fosforo į aplinką išleista mažiau nei leidžiama Reglamente;

iki 30 mg/l bendro azoto, tuo tarpu atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. tyrimų protokoluose, kuriais fiksuotos 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. per išleistuvą Nr. 102 išmetamų teršalų koncentracijos, nurodyta, kad bendro azoto (kjeldano azotas) momentinė koncentracija yra 12 mg/l (2018 m. rugpjūčio 30 d.) ir 8,7 mg/l (2018 m. rugpjūčio 30 d.). Vadinasi, dėl avarijos bendro azoto į aplinką išleista mažiau nei tai leidžiama reglamente.

4.3.6.                      Taigi ieškovas, atsakovės vertinimu, neįrodė žalos aplinkai fakto, o apskaičiuodamas aplinkai padarytą žalą, pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, ieškovas vertino, kad avarijos metu aplinka buvo užteršta BDS7, skendinčiomis medžiagomis, bendru azotu, bendru fosforu, nors šiais teršalais aplinka neteršta daugiau nei tai leidžiama taršos leidime ar reglamente. Todėl ieškovo pateiktame žalos skaičiavime nepagrįstai priskaičiuota: 11 091,96 Eur žala už į aplinką neva neteisėtai išleistą BDS7; 4 382,77 Eur žala už į aplinką neva neteisėtai išleistas skendinčias medžiagas; 1 174,91 Eur žala už į aplinką neva neteisėtai išleistą bendrą fosforą; 396,51 Eur žala už į aplinką neva neteisėtai išleistą bendrą azotą.

4.3.7.                      Laikytina, kad 17 046,15 Eur žala iš ieškovo reikalaujamų 17 153,45 Eur, yra paskaičiuota nepagrįstai, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus, todėl šia dalimi ieškovo reikalavimas netenkintinas.

4.3.8.                      Atsakovės vertinimu, net jei laikyti, kad visgi atsakovė turi susimokėti už į aplinką išleistą teršalų kiekį, tai ieškovo atliktas žalos, padarytos aplinkai, dydis yra apskaičiuotas netinkamai ir nepagrįstai.

4.3.9.                      Atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. tyrimų protokoluose fiksuota reali teršalų koncentracija į paviršinius vandenis išleidžiamose nuotekose. Tuo tarpu ieškovo laboratorinių tyrimų protokolas atspindi teršalų koncentraciją įvykio vietoje, kuomet nuotekos dar buvo ant asfaltuotos aikštelės, t. y. nepatekusios nei ant žemės grunto, nei į paviršinius vandenis. Atitinkamai ieškovo laboratorinių tyrimų duomenys neparodo tikslių teršalų kiekių, patekusių į aplinką per išleistuvą Nr. 102.

4.3.10.                      Vadovaujantis taikytomis formulėmis, žala turėtų būti skaičiuojama taip (teismas pažymi, kad atsakovė vėlesnėje proceso stadijoje pripažino klydusi, nurodydama, kad teršalai tekėjo 75 valandas, o ne 76, tačiau skaičiavimo lentelės duomenų „išleistų nuotekų kiekis“ nekeitė):

4.3.11.                      Iš aukščiau pateiktos skaičiavimų lentelės, atsakovės vertinimu, matyti, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis, net jei laikyti, kad atsakovė turi atlyginti žalą, yra priskaičiuotas nepagrįstai, neatsižvelgus į faktines avarijos aplinkybes, neįvertinus realiai per išleistuvą Nr. 102 į aplinką išleistų teršalų kiekio avarijos metu. Atitinkamai ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, o net jei būtų sprendžiama, kad žala aplinkai buvo padaryta, tuomet ieškovo prašomas priteisti žalos dydis mažintinas, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus motyvus ir skaičiavimus bei remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

4.4.        Ieškovas, atsakovės teigimu, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos:

4.4.1.                      Ieškovas neįrodė, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais atsakovė padarė žalą aplinkai. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkai padarytos žalos fakto (neįrodė, kaip pablogėjo aplinka, kokie konkretūs neigiami padariniai jai kilo) ir nepagrindė žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovės vertinimu, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, kurių ieškovas neįrodė, ir kilusių neigiamų padarinių gamtai.

4.5.        Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neteisingai (klaidingai) vertina avarijos vietą. Ieškovas nurodo, kad dėl įvykusios avarijos nevalytos buitinės nuotekos pateko ant žemės paviršiaus. Avarija įvyko asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl išsiliejusios nuotekos pateko ne ant „žemės paviršiaus“, kaip nurodo ieškovas, o ant asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės.

4.5.1.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 16 d.) 12 punktu, asfaltuotos automobilių aikštelės priskiriamos prie kitos paskirties inžinerinių statinių.

4.5.2.                      Ginčo atveju aikštelė yra inžinerinis statinys, pastatytas iš asfalto, kuris paklotas ant žemės paviršiaus, yra nepralaidus skysčiams, todėl iš trūkusio buitinių nuotekų vamzdžio ištekėjusios nuotekos ir jose buvę teršalai į gruntą (žemės paviršių) nepateko, o tekėjo į lietaus nuotekų šulinėlį, iš kurio per lietaus kanalizaciją (išleistuvą Nr. 102) pateko į (duomenys neskelbtini) upelį. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, žemės paviršius teršalais nebuvo ir negalėjo būti užterštas.

4.6.        Ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančių aplinkai padarytos žalos atlyginimą, aplinkai padarytą žalą apskaičiavo, nepagrįstai nevertindamas avarijos faktinių aplinkybių, nesivadovaudamas protingumo ir teisingumo principais, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

5.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokato padėjėjas Andrius Petruškevičius palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriais remdamasis prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

III. Trečiojo asmens atsiliepimo argumentai

6.       Trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (Reg. Nr. DOK-120930). Trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ nurodė šias aplinkybes:

6.1.        UAB „Žemkasys“ atkreipė dėmesį, kad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl pretenzijos UAB „Žemkasys“ atžvilgiu ir dėl tariamai neatliktų defektų šalinimo darbų yra nepagrįstos ir visiškai nesusijusios su nagrinėjama civiline byla.

6.2.        Trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovės pretenzijoje paminėta kamera Nr. 33 yra už 150 metrų nuo (duomenys neskelbtini) aikštelės, t. y. kitoje vietoje nei ieškinyje nurodyta vamzdžio trūkimo avarija. Be to, UAB „Žemkasys“ gavęs atsakovės
2018 m. liepos ­19 d. pretenziją, į ją operatyviai sureagavo ir sutvarkė skersinės sklendės sujungimo nesandarumus. 2018 m. liepos mėnesį UAB „Žemkasys“ atliekant darbus kameroje Nr. 33, nuotekos buvo perpumpuotos į esantį savitakos nuotekų šulinį, todėl į gruntą nepateko. Taigi UAB „Žemkasys“ į civilinę bylą buvo įtraukta nepagrįstai, kadangi sprendimas negali turėti įtakos UAB „Žemkasys“ teisėms ir pareigoms.

6.3.        Dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Žemkasys“ gavo užduotį Nr. 817 suremontuoti trūkusią D600 spaudiminę liniją (duomenys neskelbtini). Nuvykus į darbo vietą, akivaizdaus nuotekų nutekėjimo į asfaltuotą aikštelę nepastebėta, tačiau jautėsi nuotekų kvapas. Atkasus pažeistą liniją, buvo uždėta remontinė mova. Darbo metu nereikėjo naudoti siurblių nuotekų permetimui. Užbaigus darbus buvo pastebėtas dar vienas silpnas nuotekų nutekėjimas į dar neužpiltą iškasą. Atvykus atsakovės atstovams, buvo nutarta iškasą ilginti, ieškant pažeistos vietos. Pagal naują užduotį Nr. 897 jau adresu (duomenys neskelbtini), maždaug už 4–5 metrų nuo pirminės vietos buvo surastas pažeistas vamzdis, iš kurio labai silpnai sunkėsi nuotekos. Pažeista vieta buvo sutvarkyta, tokiu būdu pagal abi užduotis atlikti darbai buvo baigti. Išmirkęs gruntas buvo išvežtas ir atvežtas naujas, leidimai Nr. 43-28­156 bei Nr. 43-28-102 buvo „uždaryti“, o aikštelė išasfaltuota.

6.4.        UAB „Žemkasys“ nėra gavęs jokių pretenzijų iš atsakovės dėl nesavalaikiai ar nekokybiškai atliktų darbų pagal užduotis Nr. 817 ir 897, t. y. dėl ieškinyje nurodytos nuotekų trasos vamzdžio trūkimo avarijos likvidavimo.

6.5.        UAB „Žemkasys“ palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad kontroliniai mėginiai turėjo būti paimti iš išleistuvo Nr. 102, iš kurio nuotekos ir patenka į aplinką, o ne nuo asfaltuotos aiktelės paviršiaus. UAB „Žemkasys“ žiniomis, asfaltuotoje aikštelėje lietaus surinkimo šulinio, per kurį nuotekos būtų galėjusios patekti į aplinką ir padaryti ieškinyje nurodytą žalą, nėra, o kaip nurodyta atsakovės atsiliepime į ieškinį išleistuve Nr. 102, kuriuo ištekėjo nuotekos į Amalės upelį, 2018 m. rugpjūčio 30 d. laboratorinių tyrimų duomenimis, ištekančių nuotekų užterštumo normos neviršijo 2016 m. liepos 14 d. taršos leidime Nr. 1/89/TL-K.4- 50/2016 nustatytų ribinių kiekių, todėl žala aplinkai (paviršiniams vandenims), trečiojo asmens vertinimu, nebuvo padaryta.

7.       Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas advokatas Edgaras Jautakis palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos. Teismas žodine nutartimi nutarė bendrovės nešalinti iš trečiųjų asmenų, kadangi ši bendrovė teikė procesinius dokumentus, dalyvavo bylą nagrinėjant iš esmės, teikė savo poziciją dėl ieškinio dalyko, be to, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šios bendrovės pozicija ir jos į bylą pateikti įrodymai vertintini, priimant galutinį sprendimą, todėl šalinti bendrovę iš trečiųjų asmenų nėra pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

8.       Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ valdomame buitinių nuotekų tinkle, esančiame ties (duomenys neskelbtini), trūko buitinių nuotekų tinklų vamzdis. Fiksuota, kad avarija prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val., likviduota – 2018 m. rugpjūčio 30 d. 20.00 val. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad šiuo laikotarpiu ant žemės paviršiaus pateko ir vėliau lietaus kanalizacija į (duomenys neskelbtini) upelį išsiliejo 547,2 tonos nevalytų buitinių nuotekų. Ieškovas apskaičiavo, kad neteisėtais atsakovės veiksmais aplinkai padaryta žala sudaro 17 153,45 Eur sumą. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad avarija minėtu laikotarpiu įvyko, tačiau kilo ginčas, ar dėl avarijos apskritai buvo padaryta žala aplinkai, ar kyla pareiga atsakovei atlyginti būtent tokio dydžio žalą, kokia buvo apskaičiuota, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie būtų lėmę žalos aplinkai atsiradimą.          

Dėl atsakovės trijų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio

9.       Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

10.       Pagal AAĮ 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-302/2019).

11.       Atitinkamai toliau teiktini teismo motyvai dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

Dėl neteisėtų veiksmų

12.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jos veikla ir eksploatuojami įrenginiai (nuotekų trasos vamzdžiai) susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, būtina vertinti ne tik specialiąsias AAĮ normas, tačiau ir bendrąsias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytą žalą reglamentuojančias nuostatas.

13.       CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

14.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už kanalizacijos trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą ir, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo užtikrinti, jog dėl jos eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų jokia žala. Kaip jau minėta, atsakovė byloje atsisakė pozicijos, kad avarija kilo dėl trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ neteisėtų veiksmų. Ginčo šioje dalyje tarp šalių nekilo. Taigi byloje nebesvarstytinas klausimas dėl šio juridinio asmens atsakomybės.

15.       Šiame kontekste akcentuotina tai, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ dar iki bylos iškėlimo kvestionavo savo atsakomybę, nors paties avarijos iš jos eksploatuojamų tinklų fakto neginčijo. Tačiau teisinėmis priemonėmis (kreipiantis į teismą su skundu) atsakovė neįrodinėjo savo veiksmų teisėtumo ar atsakomybę šalinančių aplinkybių:

-       2018 m. spalio 4 d. rašte Nr. (37-09.31) 08-2583, adresuotame ieškovui, atsakovė nurodė, kad neginčija fakto, jog 2018 m. rugpjūčio 27 d. dėl trūkusios ø600 spaudiminės buitinių nuotekų linijos (duomenys neskelbtini) įvyko avarija;

-       dėl minėto įvykio už Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto pažeidimą UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. lapkričio 15 d. buvo nubausta 1 125,00 Eur pinigine bauda administracine tvarka, konstatavus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-6/JA-AB-18. Konstatuoto pažeidimo ir paskirtos baudos atsakovė neginčijo, 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo neskundė teismui. Priešingai, atsakovė baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 25 d. (2019 m. balandžio 25 mokėjimo nurodymas
Nr. PAV0956/5);

-       2020 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. (38-04.04) 08-3274-2020 atsakovė UAB „Kauno vandenys“, atsakydama į ieškovo pretenzinį raštą, taip pat pripažino patį faktą, kad 2018 m. rugpjūčio
27 d. trūko spaudiminė buitinių nuotekų linija (duomenys neskelbtini), dėl kurios buitinės nuotekos išsiliejo į aplinką (žr. procesinio dokumento Nr. DOK-41893, registruoto byloje
Nr. eL2-5484-947/2021, priedą).

16.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ neteisėti veiksmai yra nustatyti galiojančiu ir nepanaikintu (nepakeistu) 2018 m. lapkričio 15 d. Aplinkos apsaugos departamento Nutarimu dėl sankcijos skyrimo. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neturėjo aiškios pozicijos, kodėl įstatymų nustatyta tvarka neginčijo jos atžvilgiu priimto nutarimo, jei buvo įsitikinusi, kad nutarimas yra priimtas be teisinio pagrindo.

17.       Pasisakant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, papildomai pažymima – kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė negali būti tai, kad, įvykus avarijai, kaip teigė atsakovė, ji ėmėsi visų priemonių avarijai likviduoti.

17.1.        Visų pirma, pabrėžtina, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokių konkrečiai priemonių ji ėmėsi avarijos padariniams sumažinti. UAB „Kauno vandenys“ Avarijų registravimo žurnalo išrašas patvirtina, kad nuotekų tekėjimas (duomenys neskelbtini) fiksuotas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. Bylos duomenimis, avarija truko pakankamai ilgą laiką – nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 20.00 val. (76 valandas). Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kas konkrečiai buvo padaryta nurodytu laikotarpiu, kad žala aplinkai būtų sumažinta. Akcentuojama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų savarankiškai informavusi už aplinkos apsaugą atsakingas institucijas apie avariją, bendradarbiavusi su šiomis institucijomis, siekiant maksimaliai prisidėti prie avarijos padarinių šalinimo. Teismas šioje dalyje taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, atsakovės argumentus, kad jos aktyvius veiksmus patvirtina UAB „Žemkasys“ atlikti trasos remonto darbai. Šie remonto darbai susiję su atsakovei priklausančių įrenginių taisymu, tačiau negali būti priskiriami prie aktyvių veiksmų, padėjusių, pirmiausia, kuo operatyviau ištirti žalos aplinkai padarymo aplinkybes ir vėliau kuo objektyviau nustatyti aplinkai padarytos žalos mastą.

17.2.        Antra vertus, nustačius, kad atsakovė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, konstatuotina, jog tik atsakovė buvo ir yra atsakinga už padidinto pavojaus šaltinio fizinę būklę bei apsaugą. Atsakovė privalėjo sudaryti tokias sąlygas, jog būtų išvengta bent kokių pavojingų situacijų, galinčių sukelti pavojingų atliekų patekimą į aplinką, o tam atsitikus – pasirūpinti būtinomis priemonėmis, kurios užtikrintų efektyvų padidinto pavojaus šaltinio pažeidimo pasekmių šalinimą, ir informuoti atsakingas aplinkos apsaugos institucijas, kadangi tai priskirtina būtinosioms protingo ir apdairaus asmens pareigoms.

18.       Apibendrinant teismo motyvus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažymima, kad atsakovė, būdama atsakinga už buitinių nuotekų trasos vamzdžių fizinę būklę bei apsaugą, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja privalėjo užtikrinti, jog dėl jos eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų jokia žala ir nevalytos nuotekos nepatektų į gamtinę aplinką (žemės paviršių ir paviršinius vandenis).

19.       Nurodytais motyvais remiantis, atmetamas atsakovės argumentas, kad egzistuoja atsakovės civilinę atsakomybę švelninančios aplinkybės ir konstatuojama, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė pirmąją atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus dėl laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.
20.00 val. išsiliejusių buitinių nuotekų į aplinką.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

20.       Kaip jau minėta, byloje nebuvo ginčo dėl vienos faktinės aplinkybės – tai, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvyko UAB „Kauno vandenys“ buitinių nuotekų trasos vamzdžio trūkimo avarija ties (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, į aplinką pateko nevalytos buitinės nuotekos, kurios atitinkamai pateko ant žemės paviršiaus ir toliau lietaus kanalizacijos nuotakynais – į (duomenys neskelbtini) upelį. Pažeidimas, bylos duomenimis, truko nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 20.00 val. Iš trūkusios spaudiminės buitinių – komunalinių nuotekų linijos į aplinką (499713, 608574 (LKS)) neleistinu būdu ir neleistinoje vietoje į aplinką buvo išleista
V grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų. Aplinkosaugos specialistai paėmė nuotekų mėginius ir išmatavo debitą – per sekundę tekėjo 2 litrai nuotekų.

21.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų K. Š., R. M. parodymai patvirtina šias ieškovo įrodinėtas aplinkybes, t. y. tai, kad įvykus tinklų avarijai, į aplinką pateko tam tikros koncentracijos ir tam tikro kiekio teršalai, buvę nevalytose buitinėse nuotekose. Teismo vertinimu, būtent avarijos vietoje turėjo būti ir buvo paimti mėginiai, kurių pagrindu buvo tinkamai nustatyta išsiliejusių į aplinką teršalų koncentracija. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju objektyviai neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek nuotekų ir teršalų sutekėjo į upę, o kiek susigėrė į gruntą. Bet kokiu atveju dėl avarijos padarinių tarša nedingo, nes azotas, fosforas ir kiti teršalai pateko iš nuotekų linijų į aplinką. Šioms išvadoms pagrįsti teismas toliau teikia teisinį vertinimą dėl į bylą pateiktų įrodymų.

22.       Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Kauno analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-007-2018-33/1 fiksuota, kad mėginiai ištyrimui pateikti 2018 m. rugpjūčio 30 d. 16.00 val. Mėginiai paimti iš tikrinamo objekto – trūkusios spaudiminės buitinių – komunalinių nuotekų linijos, esančios (duomenys neskelbtini). Liudytojas K. Š. patikslino, kad mėginiai buvo paimti toje avarijos vietoje, kurioje nevalytos nuotekos jau sruveno į lietaus nuotekų sistemos tinklus (pro kanalizacijos groteles). Mėginius tyrimui paėmė ir pristatė Kauno analitinės kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas R. M. Šiame protokole fiksuoti tokie tyrimų rezultatai:

·       BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras; biologinis užterštumas) – koncentracija – 746 mgO2/l;

·       bendras azotas – koncentracija – 68 mg/l;

·       bendras fosforas – koncentracija – 40,3 mg/l;

·       suspenduotos medžiagos – koncentracija – 972 mg/l;

·       V grupės teršalas (amonio azotas) – koncentracija – 48 mg/l.

23.       Kvestionuoti ar abejoti šių duomenų tikrumu ir objektyvumu teismas neturi jokio pagrindo. Tuo labiau, kad minėto 2018 m. rugsėjo 13 d. Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-007-2018-33/1 duomenys atitinka 2018 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Nuotekų mėginių paėmimo protokolo Nr. 74 ir Paviršinių vandens, nuotekų fizikinių ir kitų parametrų matavimo protokolo Nr. 74 duomenis dėl mėginių paėmimo vietos, laiko, asmenų, paėmusių ir perdavusių tyrimui mėginius.

24.       Taip pat byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-007-2018-33/1 duomenis vėliau buvo atliktas ir 2018 m. rugsėjo 26 d. žalos aplinkai skaičiavimas, kurį parengė įgaliotas ieškovo atstovas – specialistas K. Š. Šiame skaičiavime nurodyta metodika, kuria remiantis buvo apskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 17 153,45 Eur. Rašte nurodyta, kad nuotekų tekėjimas į aplinką truko 76 valandas (ginčo šioje dalyje nebuvo), tekant 2 litrams per sekundę, į aplinką išleista 547,2 tonos nuotekų. Žalos skaičiavimo pažymoje nurodyti tie patys mėginių tyrimo rezultatai, žala apskaičiuota pagal teisės aktuose nustatytą formulę (Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 28 punktas).

25.       Ypatingai svarbu paminėti, kad nurodytuose rašytiniuose įrodymuose fiksuoti duomenys buvo pakartotinai patikrinti ir atlikus liudytojų K. Š. bei R. M. apklausą teisme. Teismo vertinimu, abiejų liudytojų parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Abejoti šių liudytojų, faktiškai dalyvavusių avarijos vietoje, parodymų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo. Bylai reikšmingi liudytojų parodymai pateikiami teismo sprendimo 26 ir 27 punktuose.

26.       Teismas pabrėžia, kad liudytojas K. Š. pateikė labai išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie avarijos metu nustatytas aplinkybes ir žalos apskaičiavimo kriterijus (2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 45 sek. – 51 min. 08 sek.):

-       liudytojas paaiškino, kad jis atvyko į avarijos vietą ir pamatė, kaip stovėjimo aikštelėje iš po žemės (iš trūkusių vamzdžių) veržiasi buitinės nuotekos. Pasak liudytojo, buvo užuodžiamas fekalijų kvapas;

-       liudytojo teigimu, jis į avarijos vietą atvyko pirmas, vėliau buvo iškviesti atsakingi laboratorijos darbuotojai;

-       mėginius tyrimams liudytojas nurodė ėmęs rankiniu būdu, avarijos vietoje, aikštelėje prie lietaus surinkimo šulinėlio, prie grotelių, kur nuotekos pateko jau į lietaus surinkimo sistemą. Toje vietoje buvo nustatytas ir debitas (pagal standartizuotą procedūrą, naudojant kalibruotą indą, chronometru skaičiuojant nuotekų kiekį, susikaupiantį mėginio inde per atitinkamą laiko vienetą). Mėginiai buvo perduoti ištirti į laboratoriją;

-       liudytojas patvirtino, kad vėliau jis pagal teisės aktais nustatytą metodiką skaičiavo ir padarytos žalos aplinkai dydį;

-       liudytojas patikslino, kad mėginius logiškiausia ir objektyviausia buvo paimti (tai ir buvo padaryta) būtent avarijos vietoje, t. y. prie lietaus surinkimo šulinėlio, kur nuotekos jau sruveno į lietaus surinkimo sistemą. Būtent šioje vietoje buvo galima rankiniu būdu išmatuoti debitą, be to, ši vieta nebuvo labai nutolusi nuo avarijos šaltinio (apie 15–20 metrų), todėl šioje vietoje paimti mėginius buvo racionaliausia, siekiant užtikrinti duomenų apie teršalus objektyvumą. Paimti mėginius už puskilometrio ar tuo labiau iš dar toliau esančio išleistuvo Nr. 102 į (duomenys neskelbtini) upelį, pasak liudytojo, būtų visiškai neobjektyvu, nes tose vietose buitinės nuotekos jau būtų buvusios praskiestos. Nustatyti tikslią teršalų koncentraciją tokiu atveju būtų sudėtinga (gali būti papildomų priemaišų ir pan.);

-       atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, liudytojas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kiek faktiškai teršalų pateko į upelį, o kiek – į gruntą, nes pirminis patekimas buvo į lietaus nuotekų tinklus. Išleistuvas į upelį yra (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje (apie kilometras nuo avarijos vietos). Pasak liudytojo, nebuvo tikslo paimti mėginius iš išleistuvo Nr. 102, nes į jį suteka nuotekos iš viso lietaus nuotekų tinklo, apimančio labai didelę pramoninę teritoriją, todėl šioje vietoje nuotekos jau būtų buvusios praskiestos;

-       liudytojo teigimu, esminę reikšmę turi tai, kad apskritai buitinės nuotekos dėl avarijos nutekėjo ne į (duomenys neskelbtini) nuotekų tvarkymo įrenginius, o išsiliejo neleistinu būdu ir pateko į gamtinę aplinką (gruntą, upę). Vienaip ar kitaip avarijos metu išsiliejusios buitinės nuotekos liko gamtinėje aplinkoje;

-       liudytojas, teikdamas paaiškinimą dėl žalos apskaičiavimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pritaikė minimalų 0,8 dydžio koeficientą, taikytiną žemės paviršiaus užteršimo atvejais. Taigi atitinkamai apskaičiuota ir minimalaus dydžio žala (pinigine išraiška eurais). Šį koeficientą liudytojas nurodė pasirinkęs objektyviai – kaip jau minėjo, vertino, kad nuotekos pirmiausia išsiliejo į gruntą;

-       liudytojas taip pat patikslino, kad anksčiau yra dirbęs akredituotu mėginių paėmėju, turi praktinės patirties laboratorijoje, todėl mėginių paėmimo standartai jam yra gerai žinomi.

27.       Liudytojas R. M., mėginių paėmimo metu ėjęs Kauno analitinės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, taip pat išsamiai ir nuosekliai pristatė 2018 m. rugpjūčio 30 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Nuotekų mėginių paėmimo protokolo Nr. 74 ir Paviršinių vandens, nuotekų fizikinių ir kitų parametrų matavimo protokolo Nr. 74 duomenis (2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 50 sek. – 28 min. 55 sek.). Liudytojas R. M. be rašytinių duomenų, užfiksuotų protokoluose, pristatymo, papildomai nurodė šias aplinkybes:

-       liudytojo paaiškinimu, jam atvykus į įvykio vietą „viskas plaukė“, buvo apsemta automobilių stovėjimo aikštelė, per šulinius veržėsi į viršų vanduo, vandens buvo daug, automobiliai buvo patraukti toliau, bristi nereikėjo, bet liudytojas vaikščiojo po vandenį, todėl turėjo avėti guminius batus, aikštelė buvo apie 80 procentų užlieta, buvo užuodžiamas fekalijų kvapas;

-       debitas buvo nustatytas litrais per sekundę; šiam veiksmui atlikti liudytojas naudojo analizatorių 340, elektrinį sekundmatį, liniuotę ir 1 litro cilindrą (protokole šios dvi priemonės nepažymėtos, bet buvo naudotos); nors rankinis (tūrinis) debito išmatavimas nėra akredituotas būdas, tačiau jis yra faktiškai naudojamas, imant mėginius tokio pobūdžio atvejais; dala buvo išvesta 1 (vienos) sekundės tikslumu;

-       debitas, liudytojo paaiškinimu, buvo matuotas toje vietoje, kuri buvo arčiau išvažiavimo iš aikštelės, prie paviršinio vandens surinktuvo (šulinio); liudytojo teigimu, tai buvo vienintelė vieta, kur buvo galima faktiškai išmatuoti debitą, kartu dalyvavo kitas specialistas, pavarde „Š.“;

-       liudytojas nurodė šiuo metu turintis 8 (aštuonerių) metą praktiką šiame darbe;

-       liudytojo, kaip specialisto vertinimu, nagrinėjamu atveju debito nustatymo veiksmai (dėl vietos, būdo, naudotų priemonių) buvo tinkami ir įprasti tokio pobūdžio atvejams;

-       liudytojas, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą, nurodė, kad mėginių ėmimo vietoje nesikreipė dėl kokių nors papildomų duomenų iš UAB „Kauno vandenys“, išsakė dvejonę, ar bendrovė būtų operatyviai bendradarbiavusi tuo klausimu;

-       liudytojo, kaip specialisto, vertinimu, debito rezultatas (2 l per sekundę), tikėtina, yra net naudingas UAB „Kauno vandenys“, nes nuotekų tekėjimas iš trūkusios spaudiminės buitinių komunalinių nuotekų linijos turėjo būti intensyvesnis.

28.       Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju racionaliausias būdas nustatyti kuo objektyvesnius duomenis apie neleistinoje vietoje išsiliejusių buitinių nuotekų teršalų koncentraciją buvo mėginių paėmimas būtent avarijos vietoje, o ne nuo avarijos vietos nutolusiame išleistuve į (duomenys neskelbtini) upelį. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad vietoje, nutolusioje nuo avarijos šaltinio, paimti mėginiai neatspindėtų realių duomenų apie nuotekų sudėtį, kadangi buitinių nuotekų sudėtis atitinkamai kistų dėl atsiskiedimo proceso.

29.       Šioje dalyje atmestinas atsakovės argumentas, kad byloje reikėtų remtis UAB „Kauno vandenys“ fiksuotais duomenimis apie teršalų kiekį. Atsakovė argumentavo, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. paėmus kontrolinius mėginius iš paviršinių nuotekų išleidėjo į (duomenys neskelbtini) upelį bendrovės sertifikuotoje laboratorijoje atlikus tyrimus gautos išvados, kad buitinės nuotekos per išleidėją patekusios į atvirą vandens telkinį ((duomenys neskelbtini) upelį) neviršijo leistinų normų. Teismas pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. Nuotekų tyrimų Protokoluose Nr. 600 ir Nr. 601 nėra fiksuota, kad mėginiai buvo paimti būtent iš išleistuvo Nr. 102 į (duomenys neskelbtini) upelį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė šiais protokolais, kaip rašytiniais įrodymais, neva paneigiančiais žalos dydį, remiasi tik šioje byloje, tačiau šiais duomenimis nesirėmė, kai buvo sprendžiamas bendrovės administracinės atsakomybės klausimas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina atsakovės nenuoseklią poziciją dėl ginčo dalyko nuo pat avarijos atsiradimo.

30.       Taigi atitinkamai daroma išvada, kad byloje nėra pagrindo remtis UAB „Kauno vandenys“ laboratorijos atlikto tyrimo rezultatais, o byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma patvirtina būtent ieškovo į bylą pateiktų mėginių tyrimų rezultatų teisingumą bei objektyvumą.

31.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat akcentavo, kad, jos vertinimu, ieškovė apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį, neįvertinusi svarbios aplinkybės – tai, kad nuotekos į (duomenys neskelbtini) upelį ištekėjo išleistuvu Nr. 102, o ištekėjusių nuotekų užterštumo normos, 2018 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Kauno vandenys“ laboratorinių tyrimų duomenimis, neviršijo 2016 m. liepos 14 d. Taršos leidime Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016 nustatytų ribinių kiekių. Paviršiniai vandenys, atsakovės vertinimu, nebuvo užteršti, atitinkamai neigiamo aplinkos ar jos elementų pokyčio arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimo neatsirado ir žala aplinkai (paviršiniams vandenims) nebuvo padaryta.

32.       Teismas neįžvelgia pagrindo sutikti ir su šiais atsakovės argumentais dėl kelių priežasčių:

pirma, pasisakant dėl grunto užteršimo aplinkybės, pažymėtinas atsakovės bei jos pusėje buvusio trečiojo asmens pozicijos nenuoseklumas: atsakovė įrodinėjo, kad į gruntą apskritai nuotekos nepateko (pateko ant asfalto), tuo tarpu trečiasis asmuo akcentavo, kad gruntas, į kurį išsiliejo nuotekos, buvo surinktas ir pakeistas. Pastebėtina, kad atsakovė dėl šių aplinkybių neteikė jokių įrodymų;

antra, tai, kad iš trūkusio vamzdžio išsiliejusios visos buitinės nuotekos sutekėjo tik į lietaus kanalizacijos sistemą (nepasiliekant grunte), o iš jos – į (duomenys neskelbtini) upelį išleistuvu Nr. 102, yra tik atsakovės prielaidos, nepatvirtintos jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tokios įvykių versijos, neva šalinančios atsakovės atsakomybę, atsakovė nekėlė ir tuo metu, kai buvo svarstoma atsakovės administracinė atsakomybė už atitinkamų teisės aktų pažeidimus. Pakartotinai pažymėtina, kad atsakovė neginčijo jos atžvilgiu priimto nutarimo ir teismine tvarka administraciniame teisme neįrodinėjo minėtų aplinkybių;

trečia, atsakovė nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai siekia pasiremti aplinkos teršimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas pažymi, kad mokesčio už aplinkos teršimą paskirtis ir žalos atlyginimo instituto paskirtis yra visiškai skirtingos (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, be abejo, moka mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau savo esme tai yra visai kitos paskirties institutas, skirtas ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, neviršyti teršiančioms medžiagoms nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų bei kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Byloje konstatuotas buitinių nuotekų ištekėjimas (dėl avarijos) ne į nuotekų tvarkymo įrenginius, o į gamtinę aplinką (gruntą, upelį). Taigi avarijos atveju atitinkamai taikytina metodika, nustatanti aplinkai padarytos žalos, pažeidus teisės aktų nuostatas, atlyginimo dydžių skaičiavimo būdus. Padarytos žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju teisingai apskaičiuotas, žalai atsiradus dėl vienkartinio užteršimo, kaip avarijos padarinio. Byloje nustatyta, kad žala buvo padaryta, išsiliejus buitinėms nuotekoms (su atitinkama teršalų koncentracija) neleistinoje vietoje (duomenys neskelbtini), užteršiant tokius aplinkos komponentus, kaip žemės paviršius ir vandens telkinys ((duomenys neskelbtini) upelis). Taigi atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad žala nagrinėjamu atveju skaičiuotina pagal Metodiką (kaip aplinkai padaryta žala), neatsižvelgiant į taršos mokesčio institutą.

33.       Aplinkai padarytos žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

34.       Atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala aplinkai apskaičiuota teisingai, t. y. vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471, 28 punktu (kai žala padaryta vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams).

35.       Faktinis teršalų kiekis nustatytas pagal surinktus duomenis:

- avarijos tinkluose registravimo laikas fiksuotas UAB „Kauno vandenys“ pranešimų apie incidentus žurnale. Nustatyta, kad nuotekos tekėjo 76 valandas (273 600 sekundžių), t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 20 val.;

- avarijos vietoje pagal standartizuotą procedūrą apskaičiuotas išmetamų nuotekų kiekio debitas (2 litrai per sekundę);

- pagal pirminius du parametrus atitinkamai apskaičiuotas į aplinką išleistų nevalytų nuotekų kiekis – 547,2 tonos šių teršalų:

* BDS7 (apskaičiuotas žalos dydis eurais – 11 091,96 Eur);

* bendras azotas (apskaičiuotas žalos dydis eurais – 396,51 Eur);

* bendras fosforas (apskaičiuotas žalos dydis eurais – 1 174,91 Eur);

* suspenduotos medžiagos (apskaičiuotas žalos dydis eurais – 4 382,77 Eur);

* V grupės teršalas (amonio azotas) (apskaičiuotas žalos dydis eurais – 107,30 Eur).

Bendras žalos dydis – 17 153,45 Eur (11 091,96 Eur + 396,51 Eur + 1 174,91 Eur + 4 382,77 Eur + 107,30 Eur).

36.       Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės pozicija dėl debito išmatavimo būdo ir nuotekų kiekio buvo labai nenuosekli ir net prieštaringa:

36.1.        Kaip jau teismas nurodė 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, atsakovė UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. gegužės 11 d. atsiliepimo į ieškinį 11.13 papunktyje nurodė: „Kaip teisingai nurodo Ieškovė, trūkusio vamzdžio nuotekų debitas buvo 2 l/s. Atsižvelgiant į tai, kad tariamas pažeidimas truko ne 76, o 75 valandas, matyti, kad į aplinką išbėgo ne 547,2 t nuotekų, o 540 t nuotekų (270000 s x 2 l)“. Taigi pasirengimo bylai stadijoje buvo nustatyta, kad dėl šios faktinės aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Atitinkamai bylos nagrinėjimo metu (iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo) šios aplinkybės nebuvo išsamiau tirtos.

36.2.        Tačiau atsakovė baigiamosiose kalbose pasirėmė aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdyje, ir pateikė visiškai priešingą poziciją. Baigiamųjų kalbų 6, 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose atsakovė rėmėsi bylos nagrinėjimo metu netirtomis aplinkybėmis: „Tariamas nuostolis aplinkai paskaičiuotas netinkamai ir dėl to, kad Atsakovės vertinimu, buvo netinkamai nustatytas nuotekų debitas. Žalos aplinkai skaičiavimuose nurodoma, kad į aplinką buvo išleista net 542,7 tonos nuotekų, o nuotekų debitas neva buvo 2 litrai per sekundę. Ieškovės nurodytas debito kiekis yra netikslus, neįrodytas, neaiškus. Dviejų litrų per sekundę nuotekų debitas reiškia, kad iš trūkusio vamzdžio tekėjo labai galinga srovė, o ne „silpnai sunkėsi“, kaip kad nurodė Trečiasis asmuo savo paaiškinimuose. Esant Ieškovės deklaruojamam neva pamatuotam nuotekų debitui asfalto aikštelė, kuri buvo ant avarijos vietos, iš esmės turėjo būti suaižėjusi, iškilnota, deformuota, o šalimais esančių pastatų pamatai – paplauti. Ieškovo nurodomas nuotekų kiekis – 542,7 tonos yra nerealus. Toks kiekis yra lygus apytikriai 73 tarptautinių varžybų lygio futbolo aikštėms (kurių plotis 69 m, ilgis 105 m), užpildytoms 1 metro nuotekų sluoksniu! Turint omenyje pirmiau minėtą vaizdinį ištekėjusių nuotekų kiekio palyginimą ir atkreipus dėmesį į Trečiojo asmens į bylą pateiktas avarijos likvidavimo nuotraukas, yra akivaizdu, kad Ieškovo nurodytas nuotekų debitas nebūtų tilpęs vos į kelis kvadratinius metrus asfaltinės aikštelės be žalos padarymo pačiai aikštelei ir greta stovintiems pastatams“.

36.3.        Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, t. y. paskutiniame teismo posėdyje, išklausius liudytojo R. M. parodymų, atsakovės atstovas nurodė dar vieną naują atsikirtimo argumentą atmesti ieškinį – debito paėmimo būdas nebuvo akredituotas.

37.       Teismas, įvertinęs atsakovės procesinį elgesį ir teiktus argumentus dėl žalos nustatymo būdo ir dydžio (žr. teismo sprendimo 36 punktą), konstatuoja, kad atsakovės argumentai šiuo klausimu yra formalūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Papildomai atsakant į atsakovės argumentą apie neakredituotą debito nustatymo būdą, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ištekėjusių nuotekų kiekis ir žalos dalys buvo nustatyti neteisėtu būdu. Pažymėtina, kad mėginių paėmimą ir tyrimą atlikęs Aplinkos tyrimų departamentas nuo 2004 metų yra akredituotas standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai. Nacionalinis akreditacijos biuras reguliariai vertina Aplinkos tyrimų departamento kompetenciją, veiklos procedūras, atlieka priežiūros vizitus. Remiantis viešais duomenimis, paskutinis akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.064, išduotas 2020 m. lapkričio 16 d., galioja iki 2024 m. spalio 10 d. Aplinkos tyrimų departamentas yra akredituotas atlikti vandens, nuotekų, aplinkos oro ir stacionariųjų taršos šaltinių išmetamųjų teršalų cheminius, fizikinius tyrimus, vandens biologinius tyrimus, vandens, nuotekų ir aplinkos oro mėginių ėmimą. Taigi šios institucijos veiklos kvestionavimas vien tik deklaratyviais teiginiais yra tik subjektyvi atsakovės atstovo nuomonė, neparemta objektyviais duomenimis.

38.       Kaip teisiškai nepagrįsti atmestini ir atsakovės argumentai, kad nuotekų kiekis yra neprotingas ir nesuvokiamai didelis. Atsakovė, pasisakydama dėl 547,2 t nuotekų kiekio, palyginimui teikė argumentus apie tarptautinių varžybų lygio futbolo aikščių dydį, samprotavo, kad tokio kiekio nuotekomis būtų padaryta didžiulė žala automobilių stovėjimo aikštelei, aplinkiniams statiniams ir pan. Pirmiausia teismas pažymi, kad šie argumentai nėra pagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir gali būti vertinami tik kaip teisinės reikšmės ir objektyvaus pagrindimo neturinčia subjektyvia šalies nuomone apie avarijos aplinkybes. Atsakovė rėmėsi trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ atsiliepime nurodytu paaiškinimu, kad nuvykus į įvykio vietą akivaizdaus nuotekų nutekėjimo į asfaltuotą aikštelę nepastebėta, tik jautėsi nuotekų kvapas. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šį paaiškinimą:

-       liudytojai K. Š. ir R. M. teikė parodymus apie gausiai išsiliejusias nuotekas automobilių stovėjimo aikštelėje;

-       UAB „Kauno vandenys“ pranešimų apie incidentus žurnale fiksuota, kad avarija truko pakankamai ilgą laiką – 76 valandas, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. 20.00 val. Tai atitinkamai suponuoja išvadą, kad per ilgesnį laikotarpį atitinkamai nutekėjo ir didesnis nuotekų kiekis;

-       byloje kartu su ieškiniu (Reg. Nr. DOK-51783) ieškovas pateikė ir UAB „Ulmas“ elektroninio laiško kopiją, patvirtinančią, kad šalia avarijos veikianti bendrovė 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovą informavo apie tai, kad jau tris dienas nėra šalinami avarijos padariniai ir dėl to yra patiriami įvairūs nepatogumai aplinkiniams.

Pastebėtina ir tai, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, taigi žinojo apie jai tenkančią įrodinėjimo naštą – ne tik teikti argumentus, bet ir juos pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė tik deklaratyviai neigė ieškovo paskaičiavimo dėl išleistų nevalytų nuotekų kiekio pagrįstumą, tačiau nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nei vėliau neteikė prašymo paskirti byloje ekspertizę aplinkai padarytos žalos / taršos dydžiui nustatyti, nors tokios rungimosi praktikos kituose teisminiuose ginčuose laikosi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-575-302/2019).

39.       Dėl kitų, ne esminių byloje dalyvavusių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną be išimties argumentą. Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos
Nr. 16034/90).

Dėl bylos procesinės baigties

40.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl ieškinys yra tenkinamas – ieškovui iš atsakovės priteistinas 17 153,45 Eur žalos atlyginimas.

41.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas (juridinis asmuo) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovui iš atsakovės priteisiamos
6 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96 straipsnių nuostatos. Šias išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
(CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos
CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Ieškinį patenkinus, 384,00 Eur žyminis mokestis (96,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo x 4) už turtinį 17 153,45 Eur reikalavimą priteistinas iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės UAB „Kauno vandenys“.

44.       Ieškinį patenkinus, trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ turėtos bylinėjimosi išlaidos (1 500,00 Eur už advokato Edgaro Jautakio teisines paslaugas; procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-120930) taip pat priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės UAB „Kauno vandenys“.

45.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (12,33 Eur) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas
Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,
268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, aplinkai padarytos žalos atlyginimą – 17 153,45 Eur (septyniolika tūkstančių šimtą penkiasdešimt tris eurus ir 45 ct), 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasys“, juridinio asmens kodas 132783897, 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 384,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir
12,33 Eur (dvylikos eurų ir 33 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (nuo 2022 m. sausio 1 d. žyminis mokestis turi būti mokamas įmokos kodu 5660, o išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, nustatytas atskiras įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Asta Žeromskytė-Stanienė