Nuorašas
Civilinė byla Nr. N2-188-807/2011
Proceso Nr. 2-04-3-01709-2010-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4; 128.2
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo teisėja Diana Savickienė,
sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,
dalyvaujant pareiškėjui I. S. ir jo atstovei advokatei V. R.,
valstybinės institucijos, teikiančios išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių skyriaus - atstovei R. L.,
valstybinės institucijos, teikiančios išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus - atstovui D. C.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo fakto nustatymo, dalyvaujant valstybinėms institucijoms, teikiančioms išvadas byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Nurodė, kad bendro gyvenimo su A. K. metu susilaukė dukros Justynos, kurią kartu augino, auklėjo, rūpinosi ja, išlaikė. 2010-07-20 mirus A. K., pareiškėjas sužinojo, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsniu, dukros gimimo liudijime grafoje apie tėvą A. K. nurodymu buvo įrašytas tėvo vardas Jan, o dukros tėvo pavardė nurodyta pagal motinos mergautinę pavardę – Kašinski. Po dukros motinos mirties pareiškėjas ir toliau nuolat rūpinasi J. K., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-05 įsakymu yra paskirtas dukros laikinuoju globėju.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu pateiktoje išvadoje nurodė juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui iš esmės neprieštaraujantis. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos pokalbio su J. K. metu paaiškėjo, kad iki A. K. mirties mergaitė gyveno kartu su motina, tačiau I. S. ją nuolat lankydavo, atveždavo lauktuvių. Nuo vasaros J. K. gyvena su I. S., kurį vadina tėvu; I. S. mergaite rūpinasi, perka jai rūbus ir viską, ko reikia mokyklai. Justynai gera gyventi I. S. šeimoje (šiuo metu pareiškėjas turi sutuoktinę ir du sūnus), ji norėtų likti joje gyventi. Tarp mergaitės ir pareiškėjo yra susiklostę socialiniai santykiai, susiformavęs tėvo ir dukros emocinis ryšys.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo fakto nustatymo pagrįstumą, I. S. nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, būtina skirti DNR ekspertizę pareiškėjo tėvystei nustatyti.
Posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad I. S. dukra rūpinosi nuo jos gimimo. Santuoka tarp pareiškėjo ir A. K. nebuvo įregistruota, todėl gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas jo vardas „Jan“, o pavardė „Kašinski“ nurodyta pagal A. K. mergautinę pavardę. Pareiškėjas nebuvo įrašytas tėvu gal siekiant socialinių garantijų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdyje nurodė, kad pareiškimas pareikštas vaiko interesais, jo pagrįstumas abejonių nekelia, todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pripažinti pareiškėją J. K. tėvu.
Posėdžio metu apklaustas liudytojas – A. K. brolis J. K. – parodė, kad pareiškėjas padėjo seseriai auginti dukrą Justyną nuo pat jos gimimo, parsivežė Aliną ir jos dukrą iš ligoninės. Pareiškėjas I. S. ir liudytojo sesuo A. K. kelis metus iki dukros gimimo ir po jos gimimo gyveno kartu. Paskutiniu metu sesuo su pareiškėju gyveno atskirai. J. K. gyveno su mama. Kad pareiškėjas yra A. K. tėvas, abejonių nėra. Mergaitė I. S. laiko savo tėvu. P. J. išlaiko.
Liudytoja Č. K. paaiškino, kad pareiškėjas visada rūpinosi dukra. Pasiimdavo ją pas save, kai A. K. gerdavo. Kad pareiškėjas yra J. K. tėvas, abejonių nėra. Jis gyveno su A. K. iki ir po dukters gimimo. Pareiškėjas I. S. norėjo, kad būtų įrašytas tėvu dukters gimimo liudijime, tačiau A. K. atsisakė, gal dėl pašalpų. J. K. visada pareiškėją laikė savo tėvu. Ryšys tarp pareiškėjo ir jo dukros niekada nebuvo nutrūkęs.
Nepilnametė J. K. teismo posėdyje nurodė žinanti, kad kol ji nebuvo gimusi ir kai gimė, tėtis Ivan gyveno su mama. Po to tėtis išėjo ir apsigyveno su teta (dabartine I. S. sutuoktine). Mergaitė liko gyventi su mama. Tėtis kas mėnesį atveždavo pinigų, pabūdavo pas jas ir išvažiuodavo. V. J. kartais atvažiuodavo pas tėtį. Mergaitė teigė visada žinojusi, kad turi tėtį ir brolius, kurie negyvena kartu. Apie tai pasakodavo klasės draugams.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdyje taip pat nurodė, kad išklausius liudytojų, nepilnametės J. K. parodymus, nekyla abejonių, kad pareiškėjas I. S. yra J. K. tėvas. Nurodė neprieštaraujantis, kad būtų nustatytas pareiškėjo tėvystės faktas.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2000-01-26 A. K. gimė dukra J. K. (b.l. 4). Kadangi I. S. ir A. K. nebuvo susituokę, be to, dėl mergaitės motina dėl nenustatytų priežasčių prieštaravo tam, kad I. S. J. K. gimimo liudijime būtų įrašytas tėvu, įrašas apie pareiškėjo tėvystę J. K. atžvilgiu nebuvo padarytas.
CK 3.148 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), taip pat, jei šalys atsisako ekspertizės, - įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir pan. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
Byloje, remiantis pareiškėjo paaiškinimais ir juos patvirtinančiais liudytojų (tame tarpe ir mažametės J. K.) parodymais nustatyta, kad I. S. ir A. K. iki dukros gimimo ir kurį laiko po jos gimimo gyveno kartu, I. S. po gimdymo pasiėmė A. K. kartu su kūdikiu iš ligoninės, nuo pat gimimo dukrą nuolat prižiūrėjo, dalyvavo jos auklėjime, rūpinosi dukra, ją išlaikė, o 2010-07-20 mirus J. K. motinai (b.l. 5), pasiėmė mergaitę gyventi pas save, tapo teisėtu jos globėju (b.l. 6). J. K. pareiškėją laiko savo tėvu, tarp mergaitės ir I. S. yra susiformavęs tėvo ir dukros emocinis ryšys.
Šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad pareiškėjas I. S. yra J. K. tėvas, nes leidžia labiau tikėti, kad prašomas nustatyti faktas buvo (yra), negu kad jo nebuvo (nėra) (CK 176 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 189, 197, 259, 444-448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. K., gim. 2000-01-26, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. K. yra I. S. dukra.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Diana Savickienė