Civilinė byla Nr. 3K-3-175-313/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00897-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.3; 3.5.4; 3.5.20.3; 3.5.21.3; 3.5.21.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Audronės Muzikevičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų; suinteresuoti asmenys J. Š. (J. Š.), akcinė bendrovė „East West Agro“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl antstolės įpareigojimo grąžinti neteisėtai iš skolininko sąskaitos nurašytas lėšas.
2. Pareiškėjas UAB Medicinos bankas prašė antstolės nedelsiant pašalinti padarytus pažeidimus ir grąžinti neteisėtai nurašytas bankui įkeistas suinteresuotam asmeniui ūkininkui J. Š. priklausančias išmokas, pervedant jas į sandorio su ūkininku aptarnavimo sąskaitą banke.
3. Pareiškėjas nurodė, kad su ūkininku J. Š. 2017 m. birželio 27 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. LOAN 271827 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), kurios įvykdymui užtikrinti J. Š. ir jo sutuoktinė J. Š. 2017 m. birželio 29 d. sutartiniu įkeitimu įkeitė banko naudai visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.198 straipsnio 4 dalimi, pagal esamą reikalavimo teisių į išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus įkeitimą gautinos (gautos) išmokos gali būti naudojamos tik banko reikalavimams, kylantiems iš įkeitimu užtikrintos Kreditavimo sutarties, tenkinti. Kadangi įkeitimas buvo registruotas Hipotekos registre, tai pagal CK 4.213 straipsnio 2 dalį esamas gaunamų (gautinų) lėšų įkeitimas yra taikomas tretiesiems asmenims, todėl įkeitimas antstolei turėjo būti žinomas ir taikomas išieškojimo procese. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 747 straipsnio 1, 3 dalis antstolė, išieškodama iš įkeisto skolininko turto, privalėjo raštu kreiptis į kreditorių, siūlydama duoti sutikimą, o jam nesant, neturėjo teisės išieškoti iš įkeisto turto. Bankas nėra gavęs antstolės prašymo, nedavė sutikimo išieškoti iš jo naudai J. Š. įkeistų reikalavimo teisių į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Bankas negavo antstolės patvarkymų, kuriais būtų siekiama nurašyti ar areštuoti J. Š. priklausančias lėšas, kurios buvo įkeistos bankui. Nepaisydama to, antstolė nurašė išmokas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.
5. Antstolė A. Muzikevičienė 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. SD-I-3605 netenkino pareiškėjo skundo, nurodydama, kad šiuo atveju įkeitimo sutartimi buvo įkeista teisė į konkretų objektą – 11 000 Eur pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas, tai reiškia, jog bankas turėjo teisę reikalauti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtinos sumos būtų pervestos ne J. Š., bet bankui. Įkeitimo sutartimi yra įkeista ir hipotekos registre išviešinta įkeista turtinė teisė, bet ne lėšų, esančių banko sąskaitose, įkeitimas, todėl antstolės veiksmai – išieškojimas skolos iš lėšų, esančių kredito įstaigose, negali būti vertinami kaip išieškojimo nukreipimas į įkeitimo objektą – reikalavimo teisę į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi skundą tenkino ir įpareigojo antstolę pašalinti padarytus pažeidimus – grąžinti neteisėtai nurašytas UAB Medicinos bankui įkeistas J. Š. gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pervedant jas į sandorio su ūkininku J. Š. aptarnavimo sąskaitą UAB Medicinos banke.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB Medicinos bankas ir skolininkas J. Š. 2017 m. birželio 27 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. LOAN 271827, ši 2019 m. sausio 11 d. buvo pakeista ir papildyta Papildomu susitarimu Nr. 1. Kreditavimo sutarties su vėlesniais pakeitimais įvykdymui užtikrinti J. Š. ir jo sutuoktinė J. Š. 2017 m. birželio 29 d. Sutartinio įkeitimo 4.1 punktu banko naudai įkeitė 11 000 Eur vertės visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Įkeitimu užtikrintas J. Š. įpareigojimų, kylančių iš Kreditavimo sutarties, vykdymas. Įkeitimas 2017 m. birželio 29 d. įregistruotas VĮ Registrų centro administruojamame Hipotekos registre (Sutartinio įkeitimo 10 punktas).
8. Remiantis CK 4.198 straipsnio 4 dalimi, pagal esamą reikalavimo teisių į išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus įkeitimą, gautinos (gautos) išmokų lėšos gali būti naudojamos tik banko reikalavimams, kylantiems iš įkeitimu užtikrintos Kreditavimo sutarties, tenkinti. Kadangi įkeitimas buvo registruotas hipotekos registre, tai pagal CK 4.213 straipsnio 2 dalį gaunamų (gautinų) lėšų įkeitimas yra taikomas trečiųjų asmenų atžvilgiu, t. y. įkeitimas antstolei turėjo būti žinomas ir taikomas antstolės išieškojimo procese priimamiems sprendimams.
9. Antstolės kontoroje pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1388-230/2019 užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/19/00740 dėl 53 410,45 Eur skolos išieškojimo iš J. Š. išieškotojai AB „East West Agro“. 2019 m. liepos 22 d. patvarkymu dėl turtinių teisių areštavimo vykdydama išieškojimą antstolė areštavo 55 679,77 Eur J. Š. turtinių teisių reikalavimą – visus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vykdytinus mokėjimus ar turto perdavimą J. Š. naudai bei pavedė visas turtines prievoles vykdyti ne skolininkui ar jo atstovui, o antstolei, pervedant lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S-19-151-13385 antstolė areštavo visas esamas ir būsimas skolininkui Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtinas 57 929,47 Eur lėšas ir prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros jas nedelsiant pervesti į skolininko sąskaitą. Antstolė 2019 m. spalio 17 d. nurašė iš skolininko J. Š. sąskaitos, esančios banke AB „Swedbank“, gautas 15 520,82 Eur išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Byloje nėra duomenų, kad antstolė raštu būtų kreipusis į kreditorių dėl sutikimo išieškoti iš įkeisto skolininko turto, taip pat kad pareiškėjas būtų išreiškęs sutikimą išieškoti iš jo naudai J. Š. įkeistų reikalavimo teisių į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Teismas konstatavo, kad antstolė pažeidė CPK 747 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jos patvarkymai yra neteisėti.
10. Antstolę A. Muzikevičienę pavaduojanti antstolė Angelė Kvaraciejienė tokius vykdymo veiksmus traktavo kaip Nacionalinės mokėjimo agentūros klaidą. 2019 m. spalio 28 d. priimtu patvarkymu dėl išmokėtų lėšų grąžinimo Nr. S-19-151-18420 antstolė A. Kvaraciejienė nurodė, kad, skolininkui J. Š. su savo sutuoktine įkeitus visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui UAB Medicinos bankui, pagal CPK 754 straipsnį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami be eilės. Kadangi Nacionalinė mokėjimų agentūra pinigus pervedė antstolei per klaidą, o antstolė juos paskirstė išieškotojai AB „East West Agro“, tai antstolė A. Kvaraciejienė pareikalavo iš šios išieškotojos nedelsiant grąžinti 2019 m. spalio 21 d. bendrovei pervestus 15 146,48 Eur į antstolės A. Muzikevičienės depozitinę sąskaitą. 2019 m. spalio 21 d. antstolė A. Muzikevičienė gavo pareiškėjo raštą dėl išmokėtų lėšų grąžinimo. 2019 m. lapkričio 11 d. antstolė informavo pareiškėją, kad neturi galimybės grąžinti neteisėtai nuskaitytas lėšas, kadangi antstolė buvo areštavusi skolininko J. Š. lėšas. Tai rodo, kad antstolę A. Muzikevičienę pavaduojanti antstolė A. Kvaraciejienė netiesiogiai pripažino, jog šios lėšos buvo nurašytos neteisėtai, tačiau, nepaisydama to, antstolė A. Muzikevičienė nepašalino savo padarytų pažeidimų.
11. Piniginės reikalavimo teisės įgyvendinimas pasireiškia atitinkamos pinigų sumos gavimu. Taigi, kredito gavėjui grąžinus reikalavimo teisę atitinkančią sumą, bankas iš esmės nebetenka reikalavimo teisės į savo prievolę įvykdžiusį kredito gavėją, todėl pripažinimas, kad reikalavimo teisių įkeitimas neapima pagal jas gautinų sumų, atsižvelgiant ir į tai, kad pačios savaime reikalavimo teisės (kol jas atitinkančios prievolės dar nėra įvykdytos) ir jų administravimas šiuo metu negali būti perduoti kreditoriui, iš esmės paneigtų įkeitimo esmę ir tikslą, nes įkeitimu būtent ir siekiama, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas būtų pirmiausia patenkintas iš įkeistų reikalavimo teisių įgyvendinimo procese gautinų lėšų, nes tik taip bus užtikrintas skolos grąžinimas pagal Kreditavimo sutartį. Tokia praktika formuojama Lietuvos apeliacinio teismo (2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1627/2014). Kitoks įkeitimo objekto interpretavimas iš esmės paneigtų kreditoriaus pirmenybės teisę, kuri susieta su lėšomis, gaunamomis realizuojant perimtas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).
12. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, t. y. be UAB Medicinos banko sutikimo ir žinios areštuodama J. Š. turtinių teisių reikalavimą (55 679,77 Eur), visus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vykdytinus mokėjimus ar turto perdavimą J. Š. naudai ir visas esamas bei būsimas skolininkui Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtinas 57 929,47 Eur lėšas bei jas nurašydama iš skolininko sąskaitos, pažeidė CK 4.198 straipsnio 4 dalį, CPK 747 straipsnio 1 dalį.
13. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal antstolės atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį.
14. Teismas nurodė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė įkeitė bankui priešsėjinį dirvos įdirbimo agregatą (germinatorių) U-684, serijos Nr. 360, 12 450,90 Eur vertės, pakabinamą apverčiamą plūgą „EurOpal 7x4+11,90“, serijos Nr. 424689, 24 805 Eur vertės, ir esamas bei būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su visais jų vėlesniais pakeitimais ir papildymais (turtinių teisių vertė – 11 000 Eur); bendra įkeitimo vertė – 48 255,90 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2021 m. liepos 15 d.
15. Teismas laikė nepagrįstu antstolės argumentą, kad nagrinėjamu atveju įkeitimo sutartimi buvo įkeistos tik turtinės teisės, bet ne lėšos, esančios banko sąskaitose. Kadangi įkeitimo paskirtis yra užtikrinti, jog skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui, tai būsimos išmokos išieškojimo procese pripažįstamos neatskiriama reikalavimų teisių, kaip įkeitimo objekto, dalimi. Piniginės reikalavimo teisės įgyvendinimas ir pasireiškia atitinkamos pinigų sumos gavimu, o kredito gavėjui grąžinus reikalavimo teisę atitinkančią sumą, bankas iš esmės nebetenka reikalavimo teisės į savo prievolę įvykdžiusį kredito gavėją. Todėl pripažinimas, kad reikalavimo teisių įkeitimas neapima pagal jas gautinų sumų, atsižvelgiant ir į tai, kad pačios savaime reikalavimo teisės (kol jas atitinkančios prievolės dar nėra įvykdytos) ir jų administravimas šiuo metu negali būti perduoti kreditoriui, iš esmės paneigtų įkeitimo esmę ir tikslą, nes įkeitimu būtent ir siekiama, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas būtų pirmiausia patenkintas iš įkeistų reikalavimo teisių įgyvendinimo procese gautinų lėšų, nes tik taip būtų užtikrintas skolos grąžinimas pagal Kreditavimo sutartį (CK 4.198 straipsnio 4 dalis).
16. Teismas atmetė antstolės argumentą, kad ji pagrįstai išieškojo 15 146,48 Eur sumą iš AB „Swedbank“ sąskaitoje buvusių ir skolininkui priklausančių lėšų, nes tik išmokos, pervestos į skolininko sąskaitą UAB Medicinos banke, laikomos įkeistomis bankui. Įkeitimo sutartimi buvo įkeistos esamos bei būsimos reikalavimo teisės į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, nesiejant išmokų įkeitimo su skolininko J. Š. sąskaita, į kurią jos pervedamos.
17. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti įkeistų turtinių teisių vertės. CK 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Todėl tai, kad antstolės išieškota bendra suma sudaro 15 146,48 Eur, nors viešame hipotekos registre nurodyta įkeistų turtinių teisių vertė yra 11 000 Eur, nesudaro pagrindo kitaip vertinti kreditoriaus teisę pirmiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės.
18. Antstolės teigimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ją pašalinti padarytus pažeidimus ir grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas UAB Medicinos bankui, pervedant jas į sandorio su ūkininku J. Š. aptarnavimo sąskaitą UAB Medicinos banke, neįvertino, kad šios lėšos dar iki banko skundo gavimo dienos buvo paskirstytos išieškotojai ir antstolė objektyviai šiuo metu negali teismo nutartyje nurodytų lėšų pervesti į teismo nutartyje nurodytą sąskaitą, kadangi tokių lėšų neturi. Antstolės nuomone, teismas turėjo atitinkamai išspręsti ir patvarkymo, kuriuo lėšos buvo paskirstytos ir pervestos AB „East West Agro“, teisėtumo klausimą bei lėšų grąžinimo į antstolės depozitinę sąskaitą ar atitinkamai į UAB Medicinos banko sąskaitą klausimą. Teismas nurodė, kad nurodyto patvarkymo teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas. Teismas negali išeiti už skundo nagrinėjimo ribų. Pati antstolė turi imtis teisinių priemonių, siekdama pašalinti padarytus pažeidimus ir grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu antstolė prašo pakeisti teismų nutarčių dalis – įpareigoti antstolę A. Muzikevičienę grąžinti neteisėtai nurašytas pareiškėjui UAB Medicinos bankui įkeistas skolininko J. Š. gaunamas išmokas, paskirstytas vykdymo išlaidas, iš viso 374,34 Eur, pervedant jas į sandorio su ūkininku J. Š. aptarnavimo sąskaitą, esančią UAB Medicinos banke, Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti AB „East West Agro“ grąžinti 2019 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-151-17659 jai paskirstytas lėšas, iš viso 15 146,48 Eur, pervedant jas į sandorio su ūkininku J. Š. aptarnavimo sąskaitą, esančią UAB Medicinos banke, Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Dėl CPK 443 straipsnio 8 dalies netinkamo taikymo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo antstolę A. Muzikevičienę pašalinti padarytus pažeidimus, grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas į skolininko sąskaitą. Teismai neįvertino, kad, priimant sprendimą dėl lėšų grąžinimo skolininkui, šiomis lėšomis antstolė nedisponavo, tai patvirtina vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas dėl lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojai, todėl nebuvo įmanoma teisingai išspręsti klausimo dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pirmosios instancijos teismui jau buvo žinoma aplinkybė, jog pavaduojanti antstolė jau kreipėsi į išieškotoją dėl lėšų grąžinimo, tačiau išieškotoja šių antstolės reikalavimų nevykdo. Kadangi taikyti priverstinio vykdymo priemonių, nesant teismo sprendimo ir vykdomojo dokumento, antstolė išieškotojai negali, tai reiškia, kad antstolė neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, pašalinti pažeidimus tokiu būdu, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis ir sugrąžintos jau išmokėtos išieškotojai lėšos. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu įpareigojama grąžinti lėšas antstolė, kuri nedisponuoja lėšomis, nes jos pervestos išieškotojai AB „East West Agro“. Šiuo atveju formalus ir pasyvus teismų vaidmuo byloje lėmė tai, kad, ignoruodami patvarkymo, kuriuo lėšos paskirstytos ir išmokėtos išieškotojai, sukeliamas teisines pasekmes, teismai objektyviai negalėjo teisingai taikyti restitutio in integrum (šalių grąžinimas į buvusią iki pažeidimo padėtį) principo. Teismai tinkamai neargumentavo, kokiu teisiniu pagrindu antstolė įpareigojama grąžinti visas lėšas, net ir tas, kurias ji išmokėjo išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą ir išieškotoja tapo šių lėšų savininke. Teismai neatsakė į pagrindinius bylos klausimus, neįvertintos visos aplinkybės. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; kt.).
19.2. Dėl CPK 513 straipsnio 1 dalies taikymo nurodoma, kad tuo atveju, kai teismo nutartimi konstatuojamas antstolio veiksmų neteisėtumas, įgyvendindamas restitutio in integrum principą, teismas gali įpareigoti antstolį grąžinti lėšas, esančias jo depozitinėje sąskaitoje, taip pat ir antstoliui paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas. Tačiau teismai ignoravo antstolės priimto patvarkymo dėl lėšų paskirstymo sukuriamas teisines pasekmes (pervestos išieškotojui, jomis antstolė nebedisponuoja), o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Išieškotos skolos suma (15 146,48 Eur) yra pervesta išieškotojai AB „East West Agro“, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, ji yra šių lėšų savininkė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Antstolė šių lėšų depozitinėje sąskaitoje neturi, todėl objektyviai negali jų grąžinti skolininkui. Teismų sprendimai reiškia antstolės pareigą asmeninėmis lėšomis atlyginti skolininko patirtus nuostolius. Nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami tik CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Teismai negalėjo įpareigoti antstolę į skolininko sąskaitą grąžinti lėšas, kurios jau yra pervestos išieškotojai, kadangi tokiu būdu teismai iš esmės išsprendžia ne šalių grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį, bet nuostolių atlyginimo klausimą, kuris ypatingosios teisenos tvarka nesprendžiamas. Pripažinęs antstolio veiksmus neteisėtais, jeigu iš skolininko išieškota pinigų suma jau yra išmokėta išieškotojui, teismas, grąžindamas šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį, turi įpareigoti grąžinti lėšas tą asmenį, kurio žinioje yra lėšos. Tuo atveju, jeigu lėšų objektyviai sugrąžinti negalima (pavyzdžiui, dėl paskelbto nemokumo, likvidavimo ir pan.), savo pažeistas teises suinteresuoti asmenys gali apginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl žalos atlyginimo. CPK nėra nustatyta specialiųjų šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį taisyklių. Formuojant teismų praktiką šios kategorijos bylose galėtų būti atsižvelgiama į bylas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kuriose formuojami dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2015).
20. Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad teismas, patenkinęs skundą, galėtų įpareigoti kitą asmenį, o ne antstolį atlikti tam tikrą veiksmą, kaip šiuo atveju prašo antstolė dėl išieškotojos AB „East West Agro“.
20.2. Aplinkybė, kad antstolė neteisėtai išieškotas bankui įkeistas lėšas jau buvo paskirsčiusi ir pervedusi išieškotojai, nėra esminė byloje, sprendžiant dėl nutarčių teisėtumo, kadangi, teismui įpareigojus antstolę grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, antstolė turi imtis aktyvių veiksmų neteisėtai pervestoms lėšoms susigrąžinti, būtent – panaikinti patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo, kreiptis į išieškotoją dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo ar, esant poreikiui, inicijuoti civilinę bylą dėl be pagrindo išieškotojos gautų lėšų priteisimo. Antstolei panaikinus patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo, išieškotoja laikytina be pagrindo gavusia lėšas, todėl jas privalo grąžinti antstolei (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).
20.3. Teismui konstatavus, kad antstolė padarė pažeidimą, teisiniai santykiai tarp bylos šalių – banko ir antstolės – iš esmės transformuojasi į žalos atlyginimo teisinius santykius ir turi būti sprendžiami pagal šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas. Taigi, teismui konstatavus, kad antstolė padarė pažeidimą, ir įpareigojus jį pašalinti, antstolė turi jį per protingą terminą pašalinti, t. y. grąžinti neteisėtai nurašytas bankui įkeistas lėšas. Jeigu antstolė per protingą terminą dėl tam tikrų priežasčių to padaryti negali, kaip šiuo atveju išieškotojai negrąžinant be pagrindo gautų lėšų, tokiu atveju spręstinas klausimas dėl antstolės padarytos žalos atlyginimo bankui reiškiant ieškinį arba kreipiantis į draudiką, apdraudusį antstolės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
21. Suinteresuotas asmuo AB „East West Agro“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Antstolė, manydama, jog išieškotoja, negrąžindama jai pervestų lėšų, elgiasi neteisėtai, turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka, reikšdama atskirą ieškinį civilinėje byloje dėl galimai be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Išieškotoja jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, gaudama iš antstolės pervestas lėšas, neatliko, lėšos gautos teisėtai, antstolei vykdant išieškojimą išieškotojos naudai vykdomojoje byloje, todėl išieškotoja, teisėtai gavusi lėšas įsiskolinimui dengti, vykdymo procese negali būti įpareigota jas grąžinti, kol nėra išspręstas klausimas dėl gautų lėšų teisėtumo.
21.2. Išieškotoja sutinka su pareiškėjo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyta pozicija, jog antstolių neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama kreipiantis į draudiką, apdraudusį antstolės civilinę atsakomybę už žalą, ir tokią teisę turi įgyvendinti pati antstolė.
21.3. Tokios situacijos, kai išieškojimą vykdantys antstoliai dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų galėtų išvengti atsakomybės, negali būti toleruojamos, nes susiklostytų situacijos, kai už antstolių neteisėtais veiksmais padarytą žalą būtų priversti atsakyti tretieji asmenys – sąžiningi kreditoriai (išieškotojai), kurių naudai išieškojimas yra vykdomas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolės įpareigojimo grąžinti neteisėtai iš skolininko sąskaitos nurašytas lėšas
22. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.
23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
24. CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
25. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014; kt.).
26. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB Medicinos bankas ir skolininkas J. Š. 2017 m. birželio 27 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. LOAN 271827. Kreditavimo sutarties su vėlesniais pakeitimais įvykdymui užtikrinti J. Š. ir jo sutuoktinė J. Š. 2017 m. birželio 29 d. Sutartinio įkeitimo 4.1 punktu banko naudai įkeitė visas 11 000 Eur vertės esamas ir būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Įkeitimu užtikrintas J. Š. įpareigojimų, kylančių iš Kreditavimo sutarties, vykdymas. Įkeitimas 2017 m. birželio 29 d. įregistruotas VĮ Registrų centro administruojamame Hipotekos registre (Sutartinio įkeitimo 10 punktas). Taigi, pareiškėjo reikalavimai buvo užtikrinti viena kilnojamojo turto įkeitimo rūšių – turtinių teisių įkeitimu, pagal kurį kreditoriui suteikiama pirmenybės teisė nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą (turtines teises).
28. Antstolės kontoroje pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1388-230/2019 užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/19/00740 dėl 53 410,45 Eur skolos išieškojimo iš J. Š. išieškotojai AB „East West Agro“. 2019 m. liepos 22 d. patvarkymu dėl turtinių teisių areštavimo vykdydama išieškojimą antstolė areštavo 55 679,77 Eur J. Š. turtinių teisių reikalavimą – visus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vykdytinus mokėjimus ar turto perdavimą J. Š. naudai bei pavedė visas turtines prievoles vykdyti ne skolininkui ar jo atstovui, o antstolei, pervedant lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S-19-151-13385 antstolė areštavo visas esamas ir būsimas skolininkui Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtinas 57 929,47 Eur lėšas ir prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros jas nedelsiant pervesti į skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Antstolė 2019 m. spalio 17 d. nurašė iš skolininko J. Š. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, gautas 15 520,82 Eur išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.
29. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į antstolę skųsdamas nurodytus jos veiksmus kaip pažeidžiančius jo teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą nukreipiant išieškojimą į įkeitimo objektą (turtines teises) – 2017 m. birželio 29 d. Sutartinio įkeitimo 4.1 punktu banko naudai įkeistas 11 000 Eur vertės visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į gaunamas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Antstolė pareiškėjo skundo netenkino, nurodydama, kad skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta su pareiškėju įkeitimo sutartimi buvo įkeistos tik turtinės teisės, bet ne lėšos, esančios banke.
30. CK 4.198 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. CK 4.220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės, įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui iš įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus ar jų dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį, arba perduodant kreditoriui teisę administruoti turtines teises ir iš gautų lėšų tenkinti savo reikalavimą.
31. Kasacinis teismas dėl CK 4.220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos yra išaiškinęs, kad, kreditoriui įgijus teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą objektą, įkeistos turtinės teisės perduodamos įkaito gavėjui administruoti arba realizuoti, tokiu būdu kreditoriaus (įkaito gavėjo) pirmenybės teisė susieta su lėšomis, gaunamomis realizuojant perimtas turtines teises, kurios jam buvo pirmiau įkeistos, o ne su pirmumo teise prieš kitus kreditorius gauti atsiskaitymą iš bet kokių bendrovės lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).
32. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad esant reikalavimo teisių į išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus įkeitimui skolininko gautos išmokos gali būti naudojamos tik pareiškėjo reikalavimams, kylantiems iš įkeitimu užtikrintos Kreditavimo sutarties, tenkinti (CK 4.198 straipsnio 4 dalis). Teismai nusprendė, kad antstolė pažeidė CPK 747 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, išieškodama iš įkeisto skolininko turto, raštu nesikreipė į įkeitimo kreditorių (pareiškėją), siūlydama duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš įkeisto skolininko turto. Dėl šios priežasties teismai antstolės patvarkymus pripažino neteisėtais. Kasaciniu skundu antstolė iš esmės neginčija šios bylą nagrinėjusių teismų išvados, tik nesutinka su teismų įpareigojimu grąžinti išieškotojai AB „East West Agro“ pervestas lėšas į skolininko sąskaitą, esančią UAB Medicinos banke, nurodo, kad tokio įpareigojimo ji negali įvykdyti, nes pati šių lėšų nebeturi, jos pervestos išieškotojai, sutinka grąžinti neteisėtai nurašytas pareiškėjui UAB Medicinos bankui įkeistas skolininko J. Š. gautas išmokas – išieškotas 374,34 Eur vykdymo išlaidas, o likusią išieškotojai AB „East West Agro“ 2019 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-151-17659 pervestą 15 146,48 Eur sumą, kaip nurodo pati antstolė, turėtų būti įpareigota grąžinti pati išieškotoja. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškotų sumų paskirstymas yra vientiso vykdymo proceso baigiamoji stadija. Pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas. Pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010).
34. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė teismo įpareigoti antstolę pašalinti padarytus pažeidimus – grąžinti neteisėtai nurašytas UAB Medicinos bankui įkeistas J. Š. gautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, pervedant jas į sandorio su ūkininku J. Š. aptarnavimo sąskaitą UAB Medicinos banke. Minėta, kad antstolė nurašė skolininko J. Š. gautas 15 520,82 Eur išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir šią sumą paskirstė pervesdama išieškotojai ir įskaitydama kaip vykdymo išlaidų apmokėjimą. Remiantis nutarties 33 punkte nurodytu išaiškinimu, antstolės išieškotojai pervesta 15 146,48 Eur suma laikytina šios bendrovės nuosavybe. Pervedant šią sumą išieškotojai buvo vykdoma antstolio žinioje buvusi vykdomoji byla, kurioje vykdymas (išieškojimas) buvo atliktas teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).
35. Minėta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo. Kita vertus, remiantis kasacinio teismo praktika, išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo AB „East West Agro“ naudai pagrindui ir pervestos ginčo sumos priklausymo nuosavybės teise išieškotojai faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl 15 146,48 Eur grąžinimo iš išieškotojos AB „East West Agro“ valdymo. Ginčijant išieškotojos AB „East West Agro“ nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą pareiškėjo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Nagrinėjamoje byloje antstolė iš esmės pripažįsta, kad skolininko gautos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nepagrįstai buvo panaudotos ne pareiškėjo reikalavimams, kylantiems iš įkeitimu užtikrintos Kreditavimo sutarties, tenkinti (antstolė neskundžia tai konstatavusių teismų nutarčių dalių šiuo aspektu). Kasaciniu skundu antstolė prašo įpareigoti ją grąžinti jos nuosavybėje esančias iš skolininko išieškotas 374,34 Eur vykdymo išlaidas, neteisėtai nurašytas iš pareiškėjui UAB Medicinos bankui įkeistų skolininko J. Š. išmokų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pripažinus antstolės neteisėtus veiksmus – antstolės neteisėtai nurašytas pareiškėjui UAB Medicinos bankui įkeistas (11 000 Eur sumos) skolininko J. Š. gaunamas išmokas, teismui buvo pagrindas įpareigoti antstolę grąžinti jos nuosavybėje esančias iš skolininko išieškotas 374,34 Eur vykdymo išlaidas, pagal įkeitimo sutartį pervedant šią sumą į J. Š. sąskaitą UAB Medicinos banke. Taigi kasacine tvarka skundžiamų teismų nutarčių dalys, kuriose pasisakyta dėl 374,34 Eur vykdymo išlaidų grąžinimo, yra teisėtos ir pagrįstos tinkamu teisės normų taikymu, todėl paliktinos galioti. Tačiau teismų nutarčių dalys, kuriomis antstolė įpareigota grąžinti išieškotojai pervestas 15 146,48 Eur išmokas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kurios nuosavybės teise priklauso išieškotojai ir antstolė šia suma jau nebedisponuoja, nepripažintinos teisėtomis ir pagrįstomis teisės normomis bei formuojama teismų praktika (nutarties 35, 36 punktai), pareiškėjo pažeistas interesas gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeistų išmokų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, gali būti ginamas nutarties 36, 37 punktuose nurodytais būdais.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų nutartys keistinos, sumažinant ir nurodant konkrečią skolininkui J. Š. grąžintiną 374,34 Eur vykdymo išlaidų sumą, gautą antstolei neteisėtai nurašius pareiškėjui UAB Medicinos bankui įkeistas skolininko J. Š. gautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
40. Antstolė prašo priteisti iš pareiškėjo 1149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant kasacinį skundą atlyginimo. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tenkinama dalis antstolės kasacinio skundo (98 proc.), nusprendžia, kad atitinkamą dalį antstolės bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį turi atlyginti pareiškėjas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Antstolės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 7, 8.12 punktuose nustatyto dydžio, todėl prašymas tenkintinas ir antstolei iš pareiškėjo priteistina 1126,51 Eur (98 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 3,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, tai jos atlyginimas valstybei nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Tenkinti pareiškėjo UAB Medicinos banko skundo dalį – įpareigoti antstolę Audronę Muzikevičienę grąžinti 374,34 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis Eur 34 ct) vykdymo išlaidų, gautų neteisėtai nurašius pareiškėjui UAB Medicinos bankui įkeistas skolininko J. Š. gautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal 2017–2020 m. ūkininko J. Š. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, ir pervesti šią sumą į J. Š. sąskaitą, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT18 7230 0000 0064 3578. Kitą pareiškėjo UAB Medicinos banko skundo dalį atmesti.“
Priteisti antstolei Audronei Muzikevičienei (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo UAB Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 1126,51 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis