Pavadinimas: [2017-01-16][nuasmeninta nutartis byloje][1A-71-211-2017].docx
Bylos nr.: 1A-71-211/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
AAS "Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas		civilinis atsakovas baudž. byloje

Kategorijos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ( BK 281 str. 1d.)

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-71/2017 m.

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65768-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.1.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15;

2.4.6.1; 2.4.7.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

nuteistajam N. K.,

gynėjui adv. R. J.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui V. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. Č. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 24 MGL (903,84 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 16 MGL 602,56 eurų bauda.

Iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteista 24,79 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 74,56 eurų (viso 894,72 eurų) negautų pajamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 nukentėjusiosios V. Č. naudai.

Iš N. K. priteista 500 eurų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios V. Č. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

N. K. nuteistas už tai, kad 2015-11-30 apie 06.09 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, automobilio greičio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus, nesulėtino, nepraleido pėsčiųjų perėja einančios V. Č. ir ją partrenkė, kuriai šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti: 1) uždrausti N. K. 2 metus naudotis specialiomis teisėmis, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones; 2) priteisti iš atsakovo N. K. jos naudai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 600 eurų (300 eurų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 300 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme) advokato išlaidoms padengti; 3) priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo jos naudai 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantė skunde nurodo nesutinkanti su nuteistajam paskirta bausme, kadangi, pastarosios nuomone, bausmės paskyrimo tikslai nebus pasiekti neatėmus iš N. K. teisės vairuoti transporto priemones. Pasak apeliantės, teismas privalėjo svarstyti šį klausimą, tačiau jis svarstomas nebuvo ir nuosprendyje apie tai nepasisakyta. Nukentėjusioji nurodo, kad eismo įvykis įvyko gerai žinomam nuteistajam kelyje prie jo namų. Tai, kad automobilis po pėsčiosios partrenkimo sustojo 2,6 merų atstumu nuo dešiniojo kelio krašto, apeliantės teigimu, paneigia nuteistojo versiją, kad pastaroji netikėtai įžengė į kelio važiuojamąją dalį, kadangi pagal nurodytas aplinkybes, apeliantė buvo nuėjusi jau daugiau nei pusė kelio iki saugumo salelės. Taip pat apeliantės teigimu, nors N. K. ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus ir jam 2 metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad pastarasis tinkamų išvadų nepadarė.

Nesutinka apeliantė ir su teismo sprendimu civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo dalyje, mano, kad buvo padarytas BPK normų pažeidimas, kadangi teismas neanalizavo nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, t.y., kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji tapo invalide, neteko 45 proc. darbingumo, prarado darbą, yra suvaržyta visam likusiam gyvenimui ir sveikata laikui bėgant tik blogės, kilo labai daug problemų buityje, kadangi net paprasčiausius namų ruošos darbus teko atlikinėti jaučiant didelį skausmą, o su ramentais dėl kojos operacijos teko vaikščioti ilgiau nei 4 mėnesius. Taip pat nurodo po eismo įvykio patyrusi labai rimtą psichologinę traumą, nors prieš tai buvusi kupina jėgų, dirbanti, išlaikanti save, aktyvi. Nurodo, kad kasdienis prausimasis keldavo itin nemalonius jausmus, kadangi kiekvienas prisilietimas prie kūno sukeldavo ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį – nepasitikėjimą savimi, nepilnavertiškumo jausmą, suvokimą, jog yra priklausoma nuo kitų žmonių. Nurodo tapusi uždara, vengianti bendravimo ir kontakto, itin daug laiko praleisdavo namie, galvodama apie eismo įvyki ir apie niūrias sveikatos bei finansines perspektyvas. Po eismo įvykio pasikeitė ir tapo labai abejinga, uždara, beveik asocialia, prarado norą mėgautis gyvenimu, judėti, ieškoti naujų potyrių ir iššūkių, taip pat labai pergyvena dėl prarasto darbo, kadangi kitos profesijos neturi, o perspektyvų, kad pasveiks ir atsistatys, nėra. Padarytą neturtinę žalą nurodo vertinanti 10 000 eurų suma. Be to, apeliantei susidaro įspūdis, kad teismas ne iki galo susipažino su civiliniu ieškiniu, prie jo pridėtais dokumentais bei neįsigilino į civilinio ieškinio motyvus.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo apeliantė nurodo taip pat nesutinkanti su teismo sprendimu priteisti tik 500 eurų sumą, kadangi advokatas pastarąją konsultavo ne mažiau 6 kartų, kol nukentėjusioji negalėjo vaikščioti, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuolat bendravo su nuteistojo draudimo bendrove, teikė draudimo bendrovei gaunamus medicininius dokumentus, teikė prašymus reikalingų medicininių dokumentų pateikimo medicinos įstaigoms, taip pat ruošė ir suinteresuotiems asmenims pateikė civilinį ieškinį. Taip pat nurodo, kad prie civilinio ieškinio buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys advokatui V. L. 800 eurų sumos sumokėjimo faktą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios V. Č. atstovas skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistasis N. K. ir jo gynėjas prašė palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį. Prokuroras prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, neturtinę žalą, priteistą pastarajai, padidinant iki 5000 eurų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas N. K. , yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados yra pagrįstos faktiniais duomenimis bei tinkamai teisiškai įvertintos.

Iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad apeliantė veikos apimties, kvalifikacijos ir kaltės neskundžia, tačiau nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos, išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam. Apeliantės teigimu, jai priteisiant neturtinę žalą, buvo padarytas BPK normų pažeidimas, kadangi, jos nuomone, teismas neanalizavo pastarosios nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Dėl nuteistajam nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, apeliantė mano, kad ji nepaskirta nepagrįstai, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios skundo argumentai nėra pagrįsti.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 str.).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23). Dėl avarijos metu patirtos traumos pastarajai buvo taikytas stacionarinis, reabilitacinis, ambulatorinis gydymas (b.l. 81-82, 83, 84) : stacionare nukentėjusioji buvo gydyta nuo 2015-11-30 iki 2015-12-10, šio gydymo metu jai buvo atlikta operacija , 2016-02-26 - 2016-03-16 laikotarpiu jai buvo taikytas reabilitacinis gydymas , nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 jai nustatytas netekto darbingumo lygis (b.l. 86). Byloje esanti darbingumo lygio pažyma (b.l. 86) patvirtina, kad nukentėjusiajai V. Č. nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 nustatytas darbingumo lygis – 55 procentai, ji neteko 45 procentų darbingumo.

Kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtus duomenis, pripažįsta , kad nukentėjusioji V. Č. patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusioji ilgą laiką galėjo vaikščioti tik su ramentais, šiuo metu jai terminuotai nustatytas netekto darbingumo lygis. Vienok, kolegijos nuomone, priešingai nei skunde teigia apeliantė, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, įvertino pateiktus medicinos ir kitus dokumentus apie laikino neįgalumo ir nedarbingumo trukmę. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį padidinti, kadangi nustatyta neturtinės žalos suma atitinka šiuo metu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 579 eurų iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-22/2010, 2K-215/2010, 2K-382/2008, 2K-280/2010). Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai V. Č. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiajai nustatyta piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji tapo invalide, yra suvaržyta visam likusiam gyvenimui, tačiau išanalizavus neįgalumo suteikimo priežastis, pažymėtina tai, kad apeliantei neįgalumas suteiktas ne vien dėl avarijos, kuomet buvo partrenkta nuteistojo N. K., pasekmių, bet ir dėl kitų susirgimų. Neįgalumas V. Č. nustatytas dėl: nudegimo, apimančio gerklas ir trachėją kartu su plaučiu; kitų kojos lūžių padarinių; sąnario kontraktūros, blauzdos; juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligų su radikulopatija; kojos išnirimo ir patempimo padarinių (b.l. 86). Taip pat matyti, kad neįgalumas apeliantei nustatytas terminuotai, be to, už tai jai buvo atlyginta vienkartine kompensacija bei skundžiamu nuosprendžiu yra priteista terminuota, neįgalumo ir nedarbingumo laikotarpiu mėnesinė išmoka. Dėl to kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Č. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Ateityje nukentėjusiajai nustačius neįgalumą po 2017-06-29, pastaroji turės teisę kreiptis dėl papildomų išmokų.

Apeliantė skunde nesutinka, kad nuteistajam N. K. nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, tačiau nereiškia, kad teismo sprendimas dėl to yra neteisingas . Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu , todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą , taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 str. 2 d. viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nusikaltimo, pagal kurį nuteistas N. K., sankcija nenumato baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kartu su bausme, tačiau BK 68 str. 1 d. suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BK 67 str. 1 d. nustatyta , kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

Byloje nustatyta, kad N. K. 2015-11-30 apie 6.09 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesulėtino automobilio greičio, nepraleido pėsčiųjų perėja einančios V. Č. ir ją partrenkė. Nukentėjusiajai šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis N. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Nuteistasis N. K. neteistas, administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus , iš kurių viena nuobauda – uždraudimas naudotis specialia teise buvo paskirta 2004-01-13, jos galiojimas seniai pasibaigęs , kaip pasibaigęs yra ir kitų nuobaudų, paskirtų už KET pažeidimus galiojimas. Šios nuobaudos buvo paskirtos vėliau už 7 metų bėgyje padarytus du mažareikšmiai KET pažeidimus . Dėl šių motyvų kolegija nemano , kad minėti KET pažeidimai būtų vada nuteistąjį N. K. vertinti kaip asmenį, sistemingai pažeidinėjantį Kelių eismo taisykles. Kolegija, vertindama nuteistojo N. K. asmenybę, pažymi, kad jis charakterizuojamas teigiamai, dirba. Iš byloje esančios darbingumo lygio pažymos matyti, kad nuteistajam N. K. nuo 2015-11-14 iki 2017-12-03 nustatytas darbingumo lygis – 35 procentai, neįgalumas susijęs su širdies susirgimais, 2 tipo diabetu, galūnių arterijų ateroskleroze su protarpiniu šlubumu, inkstų ligomis, kas akivaizdžiai apsunkina pastarojo judėjimą.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtis, priešingai nei nurodo apeliantė skunde, bus įgyvendinta nuteistajam paskyrus bausmę sankcijos ribose ir neuždraudus naudotis specialia teise. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme metu prašė neskirti nuteistajam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Vien tai, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. K. nesvarstė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimo, nėra vada keisti skundžiamo nuosprendžio.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. Č. taip pat prašo priteisti išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei 300 eurų padidinti išlaidas už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme. JI nurodo teismui pateikusi dokumentus, kurie patvirtina, kad ji advokatui už pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 800 eurų, tačiau teismas priteisė tik 500 eurų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji V. Č. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 800 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, pateikė tą sumą pagrindžiančius pinigų priėmimo kvitus (b.l. 91, 92). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu minėtas išlaidas sumažino iki 500 eurų. Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo motyvuoti tokį sprendimą, tai yra teismo teisė.

Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos teisminio proceso eigą, teismų praktiką, sprendžia, kad apylinkės teismo priteista suma iš nuteistojo N. K. advokato išlaidoms apmokėti nukentėjusiosios naudai nustatyta atsižvelgiant į visas būtinas aplinkybes. Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad priteistas atstovavimo išlaidų dydis yra nepagrįstai mažas, kadangi įvertinus baudžiamosios bylos teisminio proceso eigą, matyti, kad jos atstovas advokatas V. L. ruošė procesinius dokumentus (civilinis ieškinys), dalyvavo tik 2 posėdžiuose, kurių vienas (2016-08-30) buvo atidėtas. Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, teisminę praktiką, protingumo ir teisingumo principus, apylinkės teismo sprendimas dėl V. Č. priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio paliekamas nepakeistu.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.

Skundu prašoma priteisti iš nuteistojo N. K. nukentėjusiosios V. Č. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Atkreipiamas dėmesys, kad priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra atmetamas, prašymas netenkintinas ir pastarosios turėtos advokato pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.