Baudžiamoji byla Nr. N1-865-434/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20911-2019-8

                Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.3; 1.1.8.11;1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14;

1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 18 d.

Biržai

             Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje 

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) centre, I kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2018-08-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 187 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., pagrindu subendrinta galutine bausme – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, 2019-09-17 įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio skyriaus, veikiančio (duomenys neskelbtini)  raj. savivaldybėje, teistų asmenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas

n u s t a t ė :

            Kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gegužės 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios sodybos kieme, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas ranka nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam G. R., pataikydamas jam į veidą ir galvos sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. R. padarydamas poodines kraujosruvas kairiame paakyje, kairiame žande, kraujosrūvą dešinio žando vidinės sienos gleivinėje su dešinio apatinio 5-o danties išnirimu (netekimu), taip nukentėjusiajam G. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

            Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  140 str. 1 d.

            Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad G. R. pažįsta, jis yra jo kaimynas. 2019-05-19 G. R. atėjo į svečius į jo tėvų namus. Namuose buvo jis, jo mama R., tėtis S., tėvų draugas S. iš (duomenys neskelbtini) r. G. R. jis galėjo suduoti smūgius pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, vakare, savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, dėl ko G. R. ir parašė pareiškimą. Kaip ir kiek smūgių sudavė G., jis gerai nepamena, nes buvo girtas. Suduoti jis G. R. galėjo, nes pastarasis šmeižė jo motiną. Atsimena, kad prieš suduodamas G., jis rankos kumščiu išdaužė tvarto lango stiklą, tačiau, kodėl taip jis padarė, nežino. Jis G. atsiprašė, G. R. jam sakė, kad nebepyksta, nori taikytis. Jis pats labai gailisi sudavęs smūgius G., nes jis yra šeimos draugas. Mano, kad jo veiksmams prieš G. galėjo turėti įtakos ir alkoholis, nes tą vakarą buvo girtas. Su G. anksčiau susipykę nebuvo. Jis šiuo metu mokosi, planuoja po vasaros atostogų mokslus tęsti toje pačioje mokymosi įstaigoje II kurse. Darbo ieškosis, baigęs mokslus. Gyvena pas tėvus, yra jų išlaikomas (b.l. 123-126).

Be kaltinamojo A. Š. visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosiojo G. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo parodymai, liudytojų S. P. ir R. Š. parodymai, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, akistatos protokolai, specialisto išvada, asmens apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 21 val. 00 min., jis svečiavosi pas A. Š., adresu (duomenys neskelbtini) g.A. T. kartu su juo vartojo alkoholį. Išgertuvių metu dar buvo Audriaus tėvai R. ir S. bei jų draugas S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) r., apie 30-40 m. amžiaus, jo pavardės jis nežino, nes jo gerai nepažįsta. S. svečiavosi pas Š. tuo pat metu ir taip pat gėrė alų su jais. S., prieš tai, kai A. sudavė jam smūgius, jį apstumdė, tačiau dėl to jam neskaudėjo ir pretenzijų S. jis neturi, kadangi jam fizinio skausmo nesukėlė. Smūgius, nuo kurių jam skaudėjo ir kuriais jam buvo išmuštas dantis, sudavė A. Š.. Jis pats jokių smūgių niekam nesudavė, nespėjo pasipriešinti, viskas įvyko staigiai. A. trenkė netikėtai, kažką lyg ir pasakęs. Jis tik įsidėmėjo, kaip A.  mušdamas jį, sakė :"Dar nori?". Tai pakartojo kelis kartus. Atsigavęs nuo smūgių, burnoje pajuto, kad išmuštas apatinis dešinės pusės dantis. Jis išsigandęs, kad nebūtų dar labiau sumuštas, bėgo link savo namų pagal krūmus, kad A. Š. jo nesugautų ir dar labiau neprimuštų. Parbėgęs namo, paskambino policijai. Jam nuo smūgių yra kraujosruva po kaire akimi, ištinęs kairės pusės žandas, nuo sumušimų skauda dešinės pusės žandas bei skaudą tą vietą, kur išmuštas dantis. Jis reiškia pretenzijas dėl A. suduotų smūgių, nes A. Š. išmušė jam dantį, dėl jo suduotų smūgių jam skaudėjo. Jis civilinio ieškinio byloje nereikš, su A. ir jo tėvais sutarė tarpusavyje, kad, jei jam reikės pinigų vaistams ir panašioms išlaidoms, tai jie tas išlaidas jam atlygins. A. Š. jo atsiprašė (b. l. 24-26, 29-32, 35A).

Savo parodymus nukentėjusysis G. R. patvirtino akistatos su A. Š. metu (b. l. 111-114).

Liudytojas S. P. parodė, kad 2019 gegužės 19 d., sekmadienį, jis su kaimynu S. Š., jo pakviestas, nuvyko į (duomenys neskelbtini) r. esančią jo sodybą. Nuvykus, jis, S. ir jo sūnus A. visi kartu išgėrė alaus. Kiek vėliau A.  nuvažiavo pas kaimyną G. R. ir netrukus kartu su juo grįžo. Jie atsivežė apie 10 litrų metalinę bačkelę naminio alaus. Visi gėrė alų kieme, prie tvarto. Kartu gėrė alų R., S. ir A. Š.. Gėrimo metu R. su G. susikivirčijo dėl kažkokių asmeninių nesutarimų. Jis bandė juos nuraminti. Tada G. ant jo supyko ir puolė prie jo, užgavo koją. Jie abu pasiritinėjo ant žolės, bet paskui priėjo S. ir atitraukė jį nuo G. Jis ant G. nepyksta, jam pretenzijų nereiškia. Jis su G. atsisėdo ir vėl pradėjo bendrauti, kai staiga prie G., sėdinčio ant žolės, pripuolė A. ir kelis kartus rankos kumščiu sudavė į veidą, pataikė į veidą ir į galvą. Sudavė kelis smūgius. A. G. sudavė staigiai, be priežasties, nieko nesakęs. A. po suduotų smūgių buvo labai piktas, jis staiga puolė prie tvarto lango ir kumščiu rankos išdaužė lango stiklą. Jis matė, kad buvo kruvina jo ranka. Tada vėl pripuolė prie G. ir dar sudavė kelis smūgius G. į galvą. Po šių A. suduotų smūgių, G. iš burnos išspjovė dantį. A. sudavęs smūgius, atsisėdo ant kaladės ir sėdėjo, nieko nesakė. Jis buvo girtas ir piktas. A., mušdamas G. nieko nesakė jam, ar bent jau jis negirdėjo. A. G. iš viso sudavė gal kokius šešis smūgius, gal ir daugiau. Jis ir pats nebuvo blaivus. Jis G. nesudavė nei vieno smūgio ir jo neužgavo, jie tik pasistumdė (b. l. 59-61A).

Savo parodymus liudytojas S. P. patvirtino akistatos su A. Š. metu (b.l. 117-120).

Liudytoja R. Š. parodė, kad apie vakare jų kieme vykusias muštynes nieko negali pasakyti, nes jų nematė, visą laiką buvo viduje. Kad lauke yra G., A., S. matė, bet, kad kas nors muštųsi nematė. Alų visi gėrė lauke, kieme. Visi buvo apygirčiai. Kad būtų S. kieme, ji nematė. Ji matė, kad G. išeina, bet jis buvo nusisukęs į ją nugara ir ji nemačiusi G. R. veido, todėl negali pasakyti, ar jis buvo sumuštas, ar ne. Jis pats pas ją atėjęs pasiskųsti dėl sumušimo nebuvo. Ji skambino G. paklausti, ar jis tikrai buvo sumuštas, o G. atsakė, kad jam daugiau ji neskambintų. Policijos pareigūnai, atvykę sulaikyti A., sakė, kad jis yra įtariamas sumušęs G. R.. Pati ji nematė, kad A. ką nors muštų (b. l. 52-54).

Iš 2019-05-19 protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis G. R. policijos pareigūnams pranešė, kad 2019-05-19, apie 21 val., jam būnant svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas A. Š., šis be priežasties, mažiausiai šešis kartus kumščiu sudavė jam į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Kai jį mušė, jam skaudėjo. Prašo minėtą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 1-4).

Iš 2019-05-19 asmens apžiūros protokolo matyti, kad jame konstatuojama, jog apžiūrint G. R. veidą, kairėje veido pusėje, ties akimi, matomas sumušimas (patinimas). Sumušta dešinės pusės lūpa, sudaryta foto lentelė (b. l. 44-48).

Iš 2019-05-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. G 546/2019 (05), matyti, kad G. R. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame paakyje, kairiame žande, kraujosruva dešinio žando vidinės sienos gleivinėje su dešinio apatinio 5-o danties išnirimu (netekimu), paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69).

Iš 2019-05-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kas buvo apžiūrėta įvykio vieta,  adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nufotografuota, iš jos niekas nepaimta (b. l. 17-21).

Iš 2019-05-20 policijos pareigūno T. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-05-20, 00.17 val. A. Š. alkoholio matuokliu nustatytas 2,57 alkoholinis girtumas (b. l. 97).

Iš neblaivumo duomenų nustatymo matyti, kad G. R. 2019-05-20, 00:23 val., buvo nustatytas 2,51 prom. alkoholinis girtumas.

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 1 d. padarymo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis A. Š., jį mušdamas, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačio kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

            Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo amžių, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad  kaltinamasis teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą bauda, kurią yra sumokėjęs, mokosi, mokymosi įstaigoss charakterizuojamas patenkinamai, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, mokytis (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p., 3 p.). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Š. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. 

            Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).

            Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., skirta bausmė subendrintina su 2018-08-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės - laisvės apribojimo dalimi (8 mėn. 28 d.), taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį anksčiau paskirtos neatliktos bausmės dalies, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, mokytis.

            Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  641 str. 1 d. pagrindu A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., skirtą bausmę subendrinti su 2018-08-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės - laisvės apribojimo dalimi (8 mėn. 28 d.), taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 m. 4 mėn. (vienerių metų keturių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.  pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, mokytis. 

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės apribojimo dienas.

            Paskirtas kardomąsias priemones -  rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

            Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs A. Š. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. 

            Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka. 

            Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėja                                                         Nida Solovjovienė