Civilinė byla Nr. e2A-1642-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20566-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5332-1088/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Elicon Baltic dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „East West Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Elicon Baltic 15 609 Eur dydžio netesybų sumą, procesines 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. EWA-200214RG (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti naują ir nenaudotą traktorių Massey Ferguson MF 7726 S (toliau – prekė) už 156 090 Eur sumą (suma nurodoma su PVM). Sutarties specialiojoje dalyje nustatyta prekės kaina ir jos mokėjimo tvarka: avansas 24 200 Eur sumokamas per 5 dienas po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, likusi 131 890 Eur suma – per 30 dienų po prekės perdavimo dienos. Prekė pagal sutartį turėjo būti pristatyta iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovė jokios prekės kainos dalies ieškovei nesumokėjo, t. y. savo prisiimtų įsipareigojimų nėra įvykdžiusi visa apimtimi. 2020 m. spalio 30 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas „Dėl 2020 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. EWA-200214RG nutraukimo“ (toliau – pranešimas), kuriuo atsakovė buvo informuota, jog ieškovė atsisako sutarties, kadangi atsakovė nesumokėjo sutartyje numatyto avanso, ir prašo sumokėti 15 609 Eur baudą (pagal sutarties 3.3 punktą). Atsakovė neįvykdė ieškovės prašymo ir nesumokėjo 15 609 Eur baudos.

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 15 609 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 609 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 176 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

4.       Atsakovė UAB Elicon Baltic pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad su ieškiniu ir preliminariu sprendimu nesutinka, ir prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė savo iniciatyva susisiekė su atsakove ir 2020 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku pateikė pasiūlymą įsigyti žemės ūkio techniką – traktorių „Massey Ferguson MF 7726 S“ – už 156 090 Eur. Ieškovė nuo pat pradžių tikino ir užtikrino, jog įsigijimui suras finansuojantį banką (kredito įstaigą). Atsakovė susidomėjo ieškovės pateiktu pasiūlymu, tačiau iš karto informavo ieškovę apie tai, kad neturi finansinių galimybių be kredito ar finansinės pagalbos įsigyti siūlomos prekės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, kad prekę būtų galima įsigyti lizingu ir įsipareigojo padėti atsakovei gauti banko ar kredito įstaigos finansinę pagalbą. Be to, ieškovė atsakovei vėliau pateikė ir alternatyvų pagalbos įsigyjant prekę variantą, pasiūlydama pati iš atsakovės įsigyti jos turimą seną ūkinę techniką ir jos vertę įskaityti į įsigyjamos naujos prekės kainą. Atsakovė, tikinama ieškovės, kad jai tikrai bus suteiktas finansavimas prekei įsigyti, su ieškove 2020 m. vasario 14 d. pasirašė sutartį su sąlyga, kad atsakovė įsigis prekę pagal lizingo sutartį, o bankui nesutikus suteikti lizingo, sutartis neįsigalios. Atsižvelgiant į sudėtingą atsakovės finansinę padėtį, ieškovė informavo atsakovę, jog lizingo bendrovės atsisakė suteikti finansinę pagalbą atsakovei dėl prekės įsigijimo. Vis dėlto ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. balandžio 20 d. pranešimą dėl 2020 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. EWA-200214RG7, kuriuo ieškovė prašė informuoti, ar atsakovė vykdys sutartį joje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei ar atsakovė priims prekę numatytu terminu. Gavusi pranešimą, atsakovė susisiekė su ieškovės atstovais ir patikino, kad neturėdama finansavimo sutarties toliau nevykdys. Atsakovė taip pat suprato, kad ieškovė nevykdys sutarties, nes neatvyko perimti atsakovei priklausančio traktoriaus, kaip sutarties avanso apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė jai priklausantį traktorių, kuris buvo kaip alternatyva avanso apmokėjimui, pardavė tretiesiems asmenims. Taigi ieškovė teismui neatskleidė, kad abi šalys suvokė, jog sutarties įsigaliojimas priklauso nuo to, ar atsakovei bus suteikta finansinė parama prekei įsigyti. Šiuo atveju ieškovė visiškai nesąžiningai reiškia reikalavimą dėl baudos pagal sutartį sumokėjimo, kadangi faktiškai ši sutartis nebuvo sudaryta.

5.       Ieškovė AB „East West Agro“ atsiliepime į prieštaravimus prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad dėl traktoriaus pirkimo į ieškovę kreipėsi pati atsakovė, būtent atsakovė ieškojo naujos technikos ir pasirinko kreiptis į ieškovę. Derybų metu pati atsakovė pasiūlė ieškovei atpirkti jos turimą traktorių ArmaTrack1054e+, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), už 24 200 Eur su PVM suma ir šią sumą būtent įskaityti kaip avansinį mokėjimą už naują traktorių. Būtent atsakovė turėjo būti suinteresuota savo technikos pardavimu, kadangi būtent ji ir pasiūlė ieškovei pirkti šią prekę, o ne ieškovė. Atsakovė susitarimu aptartą prekę jau yra pardavusi tretiesiems asmenims, tačiau pačio susitarimo atsakovė nėra nutraukusi, taip pat nėra jokia forma informavusi ieškovės, kad susitarimu aptarta prekė nebebus parduodama ieškovei. Šiai dienai susitarimas yra galiojantis, nė viena iš šalių nėra šio susitarimo nutraukusi. Sutartyje nėra tokios atsakovės minimos sąlygos – sutartimi šalys nėra susitarusios, jog sutartis taps negaliojanti, jeigu atsakovė negaus finansavimo. Taip pat ir derybų metu tarp šalių nebuvo susitarta, jog tik atsakovei gavus finansavimą, sutartis įsigalios. Jeigu tarp šalių būtų buvę tokie susitarimai, tai šie susitarimai būtų buvę įtraukti į sutartį, tačiau sutartyje nėra jokių sąlygų. Atsakovė neišnaudojo visų galimybių ir nedėjo maksimalių pastangų, kad finansavimą gautų. Tai, kad atsakovė ieškovei prieš sutarties sudarymą nurodė, kad jai yra būtina gauti finansavimą iš banko, nedaro sutarties negaliojančia, kadangi atsakovė, kaip verslininkė, puikiai žinodama savo finansines galimybes, laisva valia sudarė sutartį. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė 2020 m. gegužės 29 d. įsigijo naują traktorių Deutz Fahr, todėl prieštaravimuose išdėstyti teiginiai, jog atsakovė neturėjo finansinių galimybių susimokėti už sutartimi susitartą prekę, yra absoliučiai klaidinantys, kadangi 2020 m. gegužės 29 d. įsigijo traktorių iš kito tiekėjo, kas reiškia, jog vis dėlto turėjo pakankamai geras finansines galimybes arba gavo finansavimą šios prekės – traktoriaus Deutz Fahr, pirkimui. Ieškovės ir atsakovės pasirašyta sutartis buvo sudarytos teisėtai, laisva valia bei bendru šalių susitarimu, o sutarčių turinys su kiekvienos šalies prisiimtais įsipareigojimais yra aiškus. Atsakovė, pasirašydama sutartį, susitarė dėl prekės įsigijimo, dėl baudų dydžio ir savo parašu patvirtino sutikimą. Dėl to dabartinė atsakovės pozicija vertintina tik kaip siekis išvengti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. galutiniu sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą, atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 454,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės valstybei 245 Eur vertimo išlaidų.

7.       Teismas konstatavo, kad byloje spręstina dėl šalių sudarytos sutarties nuostatų aiškinimo kriterijaus – tikrosios sutarties šalių valios, kaip turinčios esminę reikšmę sprendžiant dėl tinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

8.       Teismas iš šalių procesinių dokumentų, šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio, teismo posėdyje šalių atstovų, atsakovės direktoriaus, liudytoju apklausto ieškovės vadybininko, atstovavusio ieškovę sudarant ginčo sutartį ir vykdžiusio derybas su atsakovės direktoriumi, teiktų paaiškinimų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu atsakovės argumentus, jog atsakovės valią sudaryti sutartį nulėmė ieškovės patikinimas, kad jai tikrai bus suteiktas finansavimas traktoriui įsigyti ir kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė galės nupirkti iš ieškovės traktorių tik tuo tikslu gavusi finansavimą, laikė pagrįstais.

9.       Teismas padarė išvadą, kad sutartyje šalių nustatytų sąlygų vykdymas priklausė nuo tam tikros aplinkybės – juridinio fakto, t. y. nuo atsakovei finansinės paramos suteikimo, todėl šalių sutartis yra sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga ir galėjo būti vykdomas tik šiai sąlygai įvykus.

10.       Teismas sprendė, kad ieškinys paduotas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą senaties terminą reikalavimui pareikšti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „East West Agro“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutartį pripažinti sąlyginiu sandoriu su atidedamąja sąlyga, nes, pirma, derėdamosi dėl sutarties sudarymo šalys nesitarė dėl jokių atidedamųjų sąlygų, antra, atsakovės finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, kad negautų finansavimo, o ieškovė neprisiėmė pareigos surasti atsakovei finansavimą.

11.2.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys paduotas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą senaties terminą reikalavimui pareikšti, prieštarauja CK 1.125 straipsnio 8 daliai, 1.127 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad 2020 m. liepos mėnesį įvykęs šalių susitikimas nėra reikšmingas ieškovės ieškinio senaties termino skaičiavimui, netinkamai vertina byloje esančias aplinkybes ir netinkamai aiškina CK 1.127 straipsnio 1 dalį.

12.       Atsakovė UAB Elicon Baltic pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

12.1.       CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. 2020 m. balandžio 20 d. ieškovei tapo aišku, kad atsakovė nevykdys sutarties, todėl ieškinio senaties terminas ginčo atveju baigėsi 2020 m. spalio 20 d. Teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino taikymu.

12.2.       Ieškovės argumentai, neva sutartis buvo be atidedamosios sąlygos, prieštarauja tarp šalių susiklosčiusiai faktinei situacijai. Ieškovė stengiasi apsiriboti griežtai pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Vis dėlto tokia pozicija yra nesuderinama su šalių veiksmais sutarties sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Ieškovės pozicija prasilenkia ir su pačios atsakovės atstovo R. G. paaiškinimais, duotais 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu.

12.3.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovės nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

15.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. tarp ieškovės AB „East West Agro“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) ir atsakovės UAB Elicon Baltic (toliau – atsakovė) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. EWA-200214RG (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti naują ir nenaudotą traktorių Massey Ferguson MF 7726 S (toliau – prekė) už 156 090 Eur. Šalys sutarė, kad avansas 24 200 Eur sumokamas per 5 dienas po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, likusi suma 131 890 Eur per 30 dienų po prekės perdavimo dienos, prekė turi būti pristatyta iki 2020 m. balandžio 30 d. 2020 m. vasario 14 d. susitarimu atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės naudotą traktorių ArmaTrackl054e+ už 24 200,00 Eur (toliau – Susitarimas). Šis susitarimas galioja tik tuo atveju, jeigu yra pasirašoma Sutartis. 2020 m. balandžio 20 d. raštu ieškovė teiravosi atsakovės dėl Sutarties vykdymo ir tą pačią dieną atsakovė raštu atsakė, kad Sutarties negalės įvykdyti, kadangi jai nesuteiktas kreditas. 2020 m. spalio 30 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, nurodydama, kad atsisako Sutarties vykdymo ir prašo sumokėti 15 609 Eur baudą. 2020 m. gruodžio 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. N2020/12-1 dėl 15 609 Eur netesybų pagal Sutartį. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovė reikalavimu kreipėsi į atsakovę pakartotinai.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties sąlygų aiškinimo, ieškinio senaties taikymo.

17.       Šalys skirtingai aiškina sudarytos Sutarties sąlygas ir skirtingai interpretuoja sutarties šalių tikruosius ketinimus bei jų tikrąją valią. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutartyje šalių nustatytų sąlygų vykdymas priklausė nuo tam tikros aplinkybės – juridinio fakto, t. y. nuo atsakovei finansinės paramos suteikimo, todėl šalių Sutartis yra sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga ir galėjo būti vykdomas tik šiai sąlygai įvykus. Ieškovė, kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde, apsiriboja vien tik pažodiniu Sutarties teksto aiškinimu. Nurodo, kad derėdamosis dėl Sutarties sudarymo šalys nesitarė dėl jokių atidedamųjų sąlygų, ir kad atsakovės finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, kad negautų finansavimo, o ieškovė neprisiėmė pareigos surasti atsakovei finansavimą. Atsakovės teigimu, dar Sutarties sudarymo metu abi šalys puikiai suprato, kad atsakovė pati nebus pajėgi Sutartį įvykdyti be papildomo finansavimo, ir kad po Sutarties sudarymo ieškovė ėmė aktyviai tarpininkauti tarp atsakovės ir finansinių institucijų, kad atsakovei būtų suteiktas finansavimas, o atsakovei nepavykus gauti finansavimo, Sutartis nebuvo vykdoma. 

18.       Nagrinėjamu aspektu aktualios yra bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Visos be išimties sutartys turi būti aiškinamos pirmiausiai identifikuojant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, kuriuos nustatyti leidžia ir sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, ir pačios sutarties esmė bei jos sudarymo tikslas, jos sudarymo aplinkybes, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo (ikisutartiniai šalių santykiai), į šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei į kitas aplinkybes, kurias teismas pripažįsta kiekvienoje individualioje situacijoje reikšmingomis. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad jų aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

19.       Išvardintos sutarčių aiškinimo taisyklės suponuoja išvadą, kad pirmiausia yra naudojamas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus (ko šalis pagrįstai tikėjosi, sudarydama susitarimą), o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviu sutarties aiškinimo metodu). Esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Būtent dėl to reikšminga yra CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai taip pat leidžia nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010). Neabejotina, kad, nepaisant pirmiau paminėto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012).

20.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, vertindama Sutarties sąlygų prasmę ir tikruosius Sutarties dalyvių ketinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Sutartyje šalių nustatytų sąlygų vykdymas priklausė nuo tam tikros aplinkybės – juridinio fakto, t. y. nuo atsakovei finansinės paramos suteikimo, todėl šalių Sutartis yra sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga ir galėjo būti vykdomas tik šiai sąlygai įvykus.

21.       Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį, teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK 1.66 straipsnio 2 dalis).

22.       Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad toks šalių teisinių santykių kvalifikavimas nulėmė pirmosios instancijos teismo išvados, reikšmingos šio ginčo išsprendimui, teisingumą. Ikisutartinės šalių derybos, šalių elgesys po Sutartie sudarymo, pagrįstai ir teisingai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad nors šalių sudarytoje Sutartyje tiesiogiai ir nėra įtvirtinta nuostata, jog Sutartis taps negaliojanti jeigu atsakovė negaus finansavimo, tačiau ieškovei pasirašant ginčo Sutartį jau buvo ne tik aiškiai žinoma, kad atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovei už traktorių, bet ir pati ieškovė pasiūlė atsakovės finansinių problemų sprendimo būdą – sudaryti seno atsakovės traktoriaus atpirkimo sutartį ir jos kainą įskaityti kaip avansą, bei veikė kaip tarpininkė tarp finansinių įstaigų ir atsakovės, tikslu gauti atsakovei finansavimą likusiai sumai sumokėti.

23.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys 2020 m. vasario 14 d. sudarė Sutartį ir Susitarimą. Šalys sulygo, kad Susitarimas galios tik tuo atveju, jeigu tarp šalių bus sudaryta Sutartis. Daugiau Susitarime apie Sutartį nekalbama, o Sutartyje Susitarimas net nepaminėtas. Tačiau liudytojo R. G. (ieškovės vadybininko) parodymai ir atsakovės atstovo R. B. (R. B.) (atsakovės direktoriaus) paaiškinimai teisme (išklausytas 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas) liudija, kad šiuo Susitarimu šalys iš esmės sutarė, jog naudotas atsakovės traktorius bus užskaitomas kaip avansas pagal Sutartį. Apeliantės poziciją, kad Sutartis atspindi tikrąją šalių valią ir pirmosios instancijos teismas privalėjo Sutartį aiškinti pažodžiui, paneigia pačios ieškovės darbuotojo R. G. parodymai bylos nagrinėjimo metu, kurie iš esmės sutampa su atsakovės pozicija byloje. R. G. parodė, kad jis vykdė derybas su atsakovės direktoriumi ir atstovavo ieškovę sudarant Sutartį. Liudytojas tik suvedė atsakovės duomenis į ieškovės turimą sutarčių šabloną, tačiau pats Sutarties turinys nebuvo koreguojamas, nebuvo derinamas prie realaus šalių susitarimo. Pasak R. G., susitarimas buvo toks, kad atperkamas traktorius užskaitomas kaip avansas, o likusi suma sumokama gavus finansavimą. Vadinasi, jau Sutarties sudarymo metu ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė Sutartį galės įvykdyti tik gavusi papildomą finansavimą. Atsakovės į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas, kuris vyko tarp šalių, finansinių institucijų, liudija, kad pati ieškovė tą pačią Sutarties pasirašymo dieną ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė padėti atsakovei gauti finansavimą. Ieškovei buvo puikiai žinoma atsakovės finansinė padėtis iš atsakovės jai pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (balansų, pelno / nuostolių ataskaitų už 2018, 2019 metus). R. G. elektroniniai laiškai R. B. liudija, kad Luminor bankas ir Šiaulių bankas, įvertinę atsakovės finansinę būklę, finansavimo pasiūlyti negalėjo. Vadinasi, ieškovė žinojo ir suprato, kad atsakovei nebus skirtas finansavimas. Tokiu atveju ieškovė suprato ir tai, kad atsakovei negavus finansavimo, ši negalės vykdyti Sutarties. Sisteminis Sutarties, Susitarimo nuostatų, liudytojo R. G. parodymų, R. B. paaiškinimų vertinimas, kuomet pati ieškovė nevykdė susitarimo dėl senojo traktoriaus atpirkimo, kai šis traktorius turėjo būti užskaitytas kaip avansinis mokėjimas pagal Sutartį, taip pat leidžia teigti, kad atsakovei negavus finansavimo naujo traktoriaus pirkimui, ieškovė suprato, kad Sutartis negalės būti vykdoma. Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir anksčiau aptartos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, teismui sudarė pagrindą teisingai konstatuoti, kad Sutartyje šalių nustatytų sąlygų vykdymas priklausė nuo tam tikros aplinkybės, t. y. nuo atsakovei finansinės paramos suteikimo, todėl šalių Sutartis yra sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga ir galėjo būti vykdomas tik šiai sąlygai įvykus. Vadinasi, ieškovė neturi teisės reikalauti Sutarties bendrosios dalies 3.3 punkte numatytos baudos (CPK 185 straipsnis).

24.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą senaties terminą reikalavimui pareikšti, kuris suėjo 2020 m. spalio 20 d., nes atsakovė 2020 m. balandžio 20 d. raštu jai atsakė, kad bankui nesutikus suteikti lizingo, Sutarties vykdyti negalės, o ieškinį teismui pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Teigia, kad ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo 2020 m. liepos mėnesį įvykusio šalių susitikimo, po kurio ieškovei tapo žinoma dėl jos teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija atmeta ir šiuos apeliantės argumentus.

25.       Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, tai yra teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymų leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

27.       Bylos medžiaga patvirtina, kad žinodama bankų atsisakymą suteikti atsakovei finansavimą prekės įsigijimui (nutarties 23 pastraipa), ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją apie tai, ar atsakovė Sutartį joje numatytomis sąlygomis ir tvarka vykdys, ar prekę nustatytu terminu pasiims. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 20 d., atsakovė pateikė raštu atsakymą į ieškovės pranešimą, kuriame nurodė, kad Sutartis buvo pasirašyta su sąlyga, jog atsakovė prekę įsigys pagal lizingo sutartį, bankui nesutikus suteikti lizingo, Sutarties vykdyti negalės. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties aiškinimu, bei teisingai nusprendė, jog ieškinio senaties eiga reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikši prasidėjo 2020 m. balandžio 20 d., kai atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad bankui nesutikus suteikti lizingo, atsakovė Sutarties vykdyti negalės. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė minėtų aplinkybių. Jos (t. y. apeliantės) subjektyvaus pobūdžio argumentai, kad šalims sutarus susitikti 2020 m. liepos mėnesį, ieškovė pagrįstai tikėjosi susitarti dėl Sutarties tolimesnio vykdymo, tačiau atsakovės vadovui pasitraukus iš susitikimo šalims dar nespėjus nieko aptarti, todėl turi būti laikoma, kad būtent nuo šio momento ieškovei tapo žinoma dėl jos teisių pažeidimo, nekeičia byloje nustatyto ieškinio senaties termino eigos pradžios momento.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, jų paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, liudytojo parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

30.       Byloje nustatyta, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, turėjo 1 616,08 Eur išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašo jas priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktas), todėl sprendžia, kad jos priteistinos atsakovei iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Elicon Baltic, juridinio asmens kodas 303025047, iš ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“, juridinio asmens kodas 300588407, 1 616,08 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiolika eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.