Byla Nr. TS-129-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45707-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugsėjo 5 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka B. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta bausmė - 7 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 6 d., pabaiga – 2024 m. vasario 4 d.
Ankščiau neteistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog Komisijos nariai apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu dvylika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinis pažeidimas 2022 m. sausio 28 d. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Komisija pažymi, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo metu nėra nustatyta. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat konstatuotina, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui - tai informacija apie teisės pažeidimus, asmens jauno amžiaus teistumai, darbinės patirties neturėjimas, netobula lėšų paskirstymo kompetencija, neįvykdomi ilgalaikiai keliami finansiniai reikalavimai, stokojimas atsakingumo, pasirinkimas situacijų, kurios didino pakartotinio nusikalstamumo riziką, nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai siejamas su alkoholio vartojimo problemomis, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdu, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, impulsyvumas. Komisijos pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nevykdė kardomųjų priemonių t. y. neatvyko pas teisėją pasirašyti apklausos protokolo, nebuvo rastas namuose, neatvykdavo registruotis į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Komisija pažymėjo ir tai, jog nuteistasis Komisijos paskirtų rekomendacijų – 2022 m. sausio 28 d. svarstytas komisijoje dėl padaryto pažeidimo. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistasis B. V. pateikė teismui skundą, kuriuo nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarimu. Taip pat nurodė, kad 2022 m. sausio 28 d. yra pramiegojęs rytinį patikrinimą, už tai jam nuobauda nebuvo skirta, tačiau yra padaręs teisės aktų pažeidimą, todėl Komisijos manymu, jis nėra linkęs elgtis nepriekaištingai. Jis nėra nubaustas drausmine tvarka, bet yra padaręs teisės aktų pažeidimą ir nesupranta, kodėl tai pažeidimas, jeigu neskyrė nuobaudos. Taip pat skunde nurodo, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas keturis kartus už gerą elgesį, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai dengia vykdomuosius dokumentus.
Skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 7 mėnesiai 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. birželio 23 d.).
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis B. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nuteistasis yra nesilaikęs paskirtų kardomųjų priemonių (neatvyko pas teisėją pasirašyti apklausos protokolo, nebuvo rastas namuose, neatvykdavo registruotis), kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Atlikdamas bausmę pataisos namuose dirba ir darbą suvokia kaip privalumą ir žino teigimą darbo naudą. Sisteminga darbinė veikla laisvės atėmimo metu, rodo jo tam tikras pastangas tobulinti darbines kompetencijas. Nuteistasis palaiko šiltus socialinius ryšius su artimaisiais, iš jų sulaukia paramos ir palaikymo. Nuo 2021 m. spalio 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas už elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos priemonėse paskutinį kartą – 2022 m. balandžio 19 d. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis neturi patvirtintų gyvenamosios ir darbo vietų. Nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų, gaunamas lėšas panaudoti kompetentingai. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, susijusių priteisto civilinio ieškinio dengimu, kurio šiuo metu neieško galimybių dengti. Nuteistasis nusikaltimą įvykdė kartu su bendrininku, kurį pažinojo seniai, su juo draugavo. Pripažįsta, jog jo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas, kurios turėjo įtakos poreikiui nusikalsti (t. y. vartojo alkoholi su draugais, tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų įvykdymui). Nuteistojo gyvenimo stilius, kuris pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, lengvabūdiškumu, nepaisymu nustatytų taisyklių ir įstatymų, yra betarpiškai susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška. nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, bei tiesiogiai siejamos su alkoholio vartojimo problemomis ir yra siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdu. Alkoholis turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms. Priklausomybę dėl alkoholio vartojimo neigia. Suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Nuteistojo požiūris į savi yra paviršutiniškas, nebrandus. Asmuo save yra linkęs pateikti labiau iš teigiamos pusės, savimi yra patenkintas ir nemato, ką galėtų savyje keisti. Analizuojant nuteistojo elgesio ypatumus pastebima, kad nuteistasis priima skubotus sprendimus, neįvertina visų galimų tokio savo elgesio pasekmių, ko pasėkoje, vėliau dėl to gailisi, siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau asmuo yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo (žmogžudystė). Nors nuteistasis pripažįsta savo tokio elgesio motyvus, tačiau labiausiai dėl tokio elgesio linkęs kaltinti apsvaigimą nuo alkoholio. Nuteistasis nei savo elgesyje nei gyvenimo situacijose konkrečių problemų nelinkęs identifikuoti. Nors pabrėžia, kad jam reikėtų mažiau vartoti alkoholio, atsirinkti bendravimo ratą, labiau apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau išlieka paviršutiniškas ir nesureikšmina to, ko pasėkoje, nesiima konkrečių žingsnių, siekiant spręsti problemas. Nuteistasis nelinkęs sureikšminti savo įvykdyto nusikaltimo, nors ir gailisi dėl jo sukeltų pasekmių. Nuteistajam sunkiai sekasi įvardinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus. Dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus ir, galimas dalykas, įžvelgs priešiškus ketinimus, kur jų nėra. Požiūris nelakstus, ganėtinai kategoriškas ir turi sunkumų pritaikydamas konkrečioje situacijoje įsisavintą informaciją bendresnėms situacijoms. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, ne visuomet elgėsi nepriekaištingai, yra baustas drausmine tvarka, šiuo metu nuobaudos negaliojančios. Šiuo metu nemato prasmės suvaržyti savo elgesį dėl naudos kitiems.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką trylika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką aštuonis kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 12 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą pareikštas papeikimas), keturis kartus skatintas. Nuteistasis yra nevykdęs jam paskirtų kardomųjų priemonių. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų.
Nuteistasis skunde nurodė, kad jam 2022 m. sausio 28 d. neskirta nuobauda, bet pagal Komisiją jis yra pažeidęs teisės aktus. Teismas pažymi, kad nedaryti pažeidimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, įtvirtinta BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja BVK 142 ir 143 straipsniai. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio atlikto vertinimo nepakito, nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskiriamas ir B. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – -informacija apie teisės pažeidimus; asmens jauno amžiaus teistumai; darbinės patirties neturėjimas; netobula lėšų paskirstymo kompetencija; neįvykdomi ilgalaikiai keliami finansiniai reikalavimai; stokojimas atsakingumo, pasirinkimas situacijų, kurios didino pakartotinio nusikalstamumo riziką; nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai siejamas su alkoholio vartojimo problemomis, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdu; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; impulsyvumas, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo B. V. skundas dėl Komisijos 2022 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo B. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Rasa Balsevičienė