Civilinė byla Nr. eB2-858-613/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00569-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 11  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

sekretoriaujant Joanai Runelienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. S.

atsakovo atstovams A. V., A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Palangos Agila“ bankroto bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad VMI 2019 m. gruodžio 17 d. duomenimis, atsakovės skola biudžetui sudaro 161 314,97 Eur, susidariusi nuo 2016 m. ir mokesčių administratorei nepavyksta susidariusios nepriemokos išieškoti iš mokesčių mokėtojo (atsakovės) turto. Atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir sudarė 66,16 proc. Kartu su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo VMI pateikto atsakovės 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir sudarė 75 proc., t. y. atsakovė yra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Atsakovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota. Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolių, jam taikoma sutartinė ir priverstinė hipoteka. Antstolių informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 25 d. duomenimis, atsakovei užvesta ir vykdoma 17 bylų dėl išieškojimo iš turto (taip pat ir sutartine hipoteka užtikrinto turto), išieškoma suma – 893 814,48 Eur (be antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų).

3.       Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškovės pareiškimą, nurodė neatitinkanti nemokaus subjekto kriterijaus, nes pagal 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenis turto turi už 1 514 928 Eur, o pradelsti įsipareigojimai ieškovei yra 163 055,27 Eur. Kiti atsakovės kreditoriai bankroto bylos iškėlimo nepalaiko, išreiškė aiškią savo valią – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė turi pakankamai turto ir vykdo veiklą.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-645-777/2020 atsisakė iškelti atsakovei UAB „Palangos Agila“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis atsakovė turi turto iš viso už 1 514 928 Eur, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 156 641 Eur. 2019 m. gruodžio 19 d. kreditorių sąrašo duomenimis atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra 654 689,67 Eur (nepradelstų įsipareigojimų suma – 501 950,86 Eur). Teismas nurodė, kad atsakovė 2020 m. vasario 4 d. pateikė teismui kreditorių (kurių bendra reikalavimų suma iš viso 905 202 Eur) 2020 m. sausio 28 d. rašytinius pareiškimus, kuriais jie kategoriškai nesutinka su bankroto bylos iškėlimu atsakovei. Kreditoriai pareiškimuose nurodė žinantys, jog atsakovė vykdo jai įprastą veiklą, kokią vykdė pastaruoju metu; prašė teismo nelaikyti atsakovės įsiskolinimo pradelstu bankroto bylos iškėlimo kontekste. Kreditoriai nurodė, kad jų valia aiški – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, nes atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto ir vykdo veiklą. Atsižvelgęs į pateiktus kreditorių pareiškimus, teismas atsakovės pateiktame 2019 m. gruodžio 19 d. kreditorių sąraše nurodytą 654 689,67 Eur pradelstų įsipareigojimų sumą sumažino 408 991 Eur ir sprendė, kad pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 245 698,67 Eur (654 689,67 Eur – 408 991 Eur) sumą. Teismas konstatavo byloje nesant pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų, nes atsakovė turi turto iš viso už 1 514 928 Eur, iš jų nekilnojamo turto už 1 017 835,13 Eur (likutine verte), nors nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio pasikeitęs pagrindinis (pirminio įkeitimo turto teisės turėtojas) G. N. sustabdė varžytynes ir davė sutikimą, kad iš įkeisto parduoto turto visos lėšos būtų skirtos mokesčių įsiskolinimų dengimui. Atsakovės kreditoriai, kurių bendra įsipareigojimų suma (pradelstų ir nepradelstų) sudaro 905 202 Eur, pateikė teismui pareiškimus, kuriuose nurodė, nesutinkantys su bankroto bylos iškėlimu. Atsakovės pagrindinei veiklai – nekilnojamojo turto vystymui būdinga, kad pradžioje atliekami tam tikri paruošiamieji darbai, projektavimas, rangovų parinkimas, rinkos įvertinimai, ir pajamų negaunama, bet pardavimų laikotarpiu įvykdomi visi įsipareigojimai. Atsakovė yra ilgą laiką veikianti, nors pavėluotai, bet savo įsipareigojimus įvykdanti įmonė. Nuo 2016 m. nebuvo dengiami mokesčių įsiskolinimai, nes ankstesnė atsakovės pagrindinė kreditorė (pirminio įkeitimo turto teisės turėtoja) visas gautas pinigines lėšas iš parduoto turto nukreipdavo savo reikalavimų dengimui, todėl padidėjo ir įsiskolinimas VMI. Atsakovė artimiausiu metu planuoja kreiptis į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo (su papildomais turimais duomenimis, kurie VMI nebuvo vertinami, nagrinėjant ankstesnį atsakovės prašymą). Teismo vertinimu, visuma byloje esančių duomenų leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šiuo metu atsisakius iškelti atsakovei bankroto bylą ir suteikus jai galimybę užbaigti vystyti nekilnojamojo turto projektus, bus padaryta mažesnė žala atsakovės kreditoriams.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodė, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2015 m. ir didėja. Atsakovė, net ir sužinojusi apie apeliantės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos bent iš dalies nepadengė, nurodydama, kad ankstesnis hipotekos kreditorius nesutiko, kad iš įkeisto parduodamo turto gautos lėšos būtų nukreiptos skolų valstybės biudžetui grąžinimui. Taip pat iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi ir kitų ilgalaikių santykinai nedidelių įsiskolinimų kreditoriams, ilgalaikis įsiskolinimas apeliantei toliau didėja. Tai rodo, kad atsakovė iš vykdomos veiklos nepajėgi padengti net ir nedidelių pradelstų įsiskolinimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai vertino esmines teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžiu ir jo santykiu su atsakovės turimo turto verte, su atsakovės negebėjimu mažinti ilgalaikių įsiskolinimų, todėl atsakovės (ne)mokumo nustatymo ir bankroto bylos iškėlimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tokios išvados pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta atsakovės turtinė padėtis ir jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).

Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ( ĮBĮ 2str.8d.).

Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-823/2019, 18 p.). 

Atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. pateikė papildomus duomenis. Iš jų matyti, kad VMI 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškime nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas ieškovei VMI prie FM 2019 m. sausio 1 d. sudarė 108938,84 Eur, o 2019 m. gruodžio 17 d. 161314,97 Eur, t. y. padidėjo 52  376,13 Eur. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 18 d. duomenimis, UAB „Palangos Agila“ skola biudžetui sudaro 169 633,64 Eur ir įsiskolinimas valstybės biudžetui nuo VMI prie FM 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškimo teismui pateikimo dienos padidėjo 8318,67 Eur. Pastebėtina, jog UAB „Palangos Agila“ sumokėtos įplaukos į valstybės biudžetą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. (nuo VMI prie FM pareiškimo teismui pateikimo dienos)  iki 2020 m. gegužės 18 d. sudarė 846,83 Eur (2020 m. sausio 24 d. sumokėta įmoka kodu 1311). Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikto 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis bendrovės turimas turtas sudarė 1514928,00 Eur, o įsipareigojimai -1156641,00 Eur, t. y. įsipareigojimų suma sudarė daugiau nei 76 proc. turimo turto vertės. Bylos duomenys liudija, kad atsakovė pastaruosius kelis metus veikia nuostolingai, veiklos nuostoliai tik didėja: 2018 m. patyrė 52 724 Eur nuostolį, 2019 m. gruodžio 19 d. – 232 660 Eur nuostolį.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią nustačius, jog įmonė, kuri eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinio turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1394-881/2019, kt.). Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė  neatsiskaito su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjos taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nedavė rezultatų; atsakovė duomenų, patvirtinančių atsakovės mokumą ir kad būtų atsiskaičiusi su pareiškėja, teismui nepateikė, atsakovė negauna pajamų iš veiklos, atsakovė nemoka einamųjų mokėjimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad atsakovė iš vykdomos veiklos nepajėgi padengti pradelstų įsiskolinimų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodė, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2015 m. ir didėja.

Atsakovė, net ir sužinojusi apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos nepadengė, nurodydama, kad ankstesnis hipotekos kreditorius nesutiko, kad iš įkeisto parduodamo turto gautos lėšos būtų nukreiptos skolų valstybės biudžetui grąžinimui. Taip pat iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi ir kitų ilgalaikių santykinai nedidelių įsiskolinimų kreditoriams, ilgalaikis įsiskolinimas pareiškėjai toliau didėja. Tai rodo, kad atsakovė iš vykdomos veiklos nepajėgi padengti net ir nedidelių pradelstų įsiskolinimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). 

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje pakankama duomenų konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonė nevykdo veiklos, 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis bendrovės turimas turtas sudarė 1514928,00 Eur, o įsipareigojimai -1156641,00 Eur, t. y. įsipareigojimų suma sudarė daugiau nei 76 proc. turimo turto vertės, jai keltina bankroto byla.

Iškėlus bankroto bylą, įmonei skirtinas bankroto administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.

Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus nemokumo administratoriaus atranką, atsakovės nemokumo administratoriumi skirtinas UAB "Adminova", sąrašo eilės Nr.: B-JA138.

Byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

n u t a r i a :

atsakovei UAB „Palangos Agila“,  juridinio asmens kodas 252487910, buveinės adresas Jūratės g. 15, Palangos m. , iškelti bankroto bylą.

Bankrutuojančios UAB „Palangos Agila“ įmonės nemokumo administratoriumi paskirti UAB "Adminova", sąrašo eilės Nr.: B-JA138. .

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovės UAB „Palangos Agila“, juridinio asmens kodas 252487910, buveinės adresas Jūratės g. 15, Palangos m, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.

Nustatyti, kad bankrutuojančios UAB „Palangos Agila“ įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Įpareigoti bankrutuojančios  UAB „Palangos Agila“ vadovą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Palangos Agila“ įmonės vadovą  per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti administratorei viso savo turimo turto sąrašą.

Išaiškinti UAB „Palangos Agila“ įmonės vadovui,  kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui, atsakovei, paskirtam administratoriui, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Palangos Agila“  įmonės administratorių, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                        Giedrė Seselskytė