Civilinė byla Nr. B2-1192-924/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00115-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.1; 3.4.3.11 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2022 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

sekretoriaujant Jolantai Žeimienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Sandrai Akelaitienei,

suinteresuotam asmeniui S. Z.,

suinteresuotų asmenų atstovams advokatui Povilui Gruodžiui, A. P., L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vorulis“ pareiškimą, kurioje suinteresuoti asmenys R. G., S. Z., O. Š., SIA „Pirmas“, uždaroji akcinė bendrovė „Spectator“, uždaroji akcinė bendrovė „Vaizga“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Petroleum“, dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BAUB) „Bendida“ (toliau – BUAB „BENDIDA“, bendrovė) nemokumo administratorė UAB „Vorulis“ (toliau – nemokumo administratorė) prašo BUAB „Bendida“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir priteisti jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad, įvertinusi gautus bendrovės dokumentus, nustatė, jog BUAB „Bendida“ prie bankroto buvo privesta tyčia. 2013 m. inicijuotas bendrovės mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30 d. laikotarpiu patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam dyzelinio kuro tiekimui Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd už 3 179 451,75 Eur sumą, nes bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, jog prekės buvo pateiktos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams, kurie neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė nepateikė įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, jog įsitikintų, kad nedalyvauja sukčiaujant dėl PVM. Patikrinimo akte konstatuota, jog bendrovės PVM sąskaitomis faktūromis įformintiems prekių tiekimams Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd negali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas, turi būti taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Bendrovė sandoriams su Kipro įmone Geli Petroleum Ltd pritaikytam 0 proc. PVM tarifui pagrįsti pateikė 2012 m. liepos 4 d. sutartį Nr. LEN 2012/07/04 dėl dyzelinio kuro pardavimo Geli Petroleum Ltd, pasirašytą bendrovės generalinio direktoriaus R. G. ir Geli Petroleum Ltd atstovo A. Ž., todėl atsakovei turėjo būti ir buvo žinoma, kad bendrovė dalyvavo schemose, vengiant PVM sumokėjimo.

1.2.                      Anot nemokumo administratorės, bendrovės vadovas, turėdamas pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai, bet ir imperatyvias mokestinių įstatymų nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bendrovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ginčą, galutine nutartimi patvirtino VMI sprendimus, kuriais nustatyti bendrovės neteisėti veiksmai, pažeidus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančias teisės normas bei dalyvavus schemoje, vengiant mokėti PVM. Šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti, kad yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai.

1.3.                      Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad yra ir kitas tyčinio bankroto požymis – bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nustatytas staigus bendrovės finansinės padėties suprastėjimas ir dirbtinis turto sumažinimas. 2013–2014 metais įmonės veikla buvo pelninga, buvo išmokėti dividendai: 2013 m. išmokėta 2 606 580,17 Eur dividendų, o 2014 m. – 796 455,05 Eur dividendų. 2013 m. įmonė turėjo 10 075 011 Eur vertės ilgalaikio turto. Pradėjus mokestinį patikrinimą, 2014 m. ilgalaikio turto vertė sumažėjo iki 2 925 513 Eur, o 2015 m. ilgalaikio turto vertė buvo tik 41 075 Eur. Nemokumo administratorei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai perduoti tik nuo 2016 m., todėl, neturėdama 2013 m. – 2016 m. laikotarpio finansinių dokumentų, administratorė negali nustatyti, kaip ir kokiais pagrindais buvo perleistas ir stipriai sumažintas bendrovės turtas.

2.       Suinteresuoti asmenys R. G., S. Z., O. Š., SIA „Pirmas“, UAB „Spectator“, UAB „Vaizga“, UAB „Baltic Petroleum“ prašo BUAB „Bendida“ nemokumo administratorės pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Bendida“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Vorulis“. Nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. vasario 5 d. bendrovės vadovu buvo R. G., nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. – S. Z., o nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. – O. Š..

4.       VMI atliko mokestinį patikrinimą dėl UAB „Bendida“ apskaičiuotų, deklaruotų ir sumokėtų mokesčių teisingumo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30 d. 2015 m. vasario 12 d. VMI patikrinimo aktu Nr. (21.31-28)-FR0680-90 konstatuota, jog bendrovė, pažeisdama PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam dyzelinio kuro tiekimui Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd už 3 179 451,75 Eur ir Latvijos įmonei SIA Sepa Oil už 7 861 975,79 Eur. Buvo konstatuota, kad bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės buvo patiektos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems Kipre ir Latvijoje registruotiems PVM mokėtojams, kurie turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo; tokių įrodymų nesant tokiems sandoriams taikomas nustatytas standartinis PVM tarifas. Nurodytos Kipro ir Latvijos bendrovės įtariamos dalyvavimu PVM sukčiavime, nerandamos jų registruose veiklos vietose, neteikia mokesčių deklaracijų ir dokumentų patikrinimui, neįvykdė mokestinių prievolių. UAB „Bendida“ nepateikė įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, jog įsitikintų dėl nedalyvavimo PVM sukčiavime. Konstatuota, kad UAB „Bendida“ PVM sąskaitomis faktūromis įformintiems prekių tiekimams Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd negali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 4 ir 5 dalimis, UAB „Bendida“ įforminti prekių tiekimai Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd apmokestinti taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą. Patikrinimo metu iš viso papildomai bendrovei apskaičiuota 2 318 699,78 Eur PVM, mokėtino į biudžetą.

5.       UAB „Bendida“ pateikė pastabas dėl šio mokestinio patikrinimo. 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 VMI patvirtino 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 2 318 699,78 Eur PVM sumą, apskaičiavo 475 854,94 Eur PVM delspinigių ir skyrė 231 869,97 Eur PVM baudą.

6.       Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu dėl UAB „Bendida“ 2015 m. birželio 22 d. skundo Nr. S-148 (7-137/2015) pakeitė 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337, kuriuo VMI patvirtino 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo aktą, į sprendimą pavesti VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

7.       2016 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4233-463/2016 nutarta panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-148(7-137/2015) ir įpareigoti ją UAB „Bendida“ 2015 m. birželio 22 d. skundą išnagrinėti iš esmės. Nutartimi taip pat nutraukta skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337.

8.       Vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, MGK 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. S-139(7-137/2015) patvirtino VMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalį, kuria patvirtintas VMI 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 667 684,87 Eur PVM ir su juo susijusios sumos ir panaikino VMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalį, kuria patvirtintas 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 1 651 014,92 Eur PVM ir su juo susijusios sumos. UAB „Bendida“ pateikė skundą dėl šio MGK sprendimo ir VMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalies, kuriomis patvirtintas 667 684,87 Eur sumos PVM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimas. 2017 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-794-142/2017 nuspręsta UAB „Bendida“ skundą atmesti. 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2019 m. balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-26-438/2019 atmesti UAB „Bendida“ ir A. Ž. (A. Ž.) prašymai atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018.

9.       Įvertinus nurodytą, teismas konstatuoja, kad VMI prie FM patikrinimo dokumentais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinta, kad BUAB „Bendida“, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30, pažeidė mokestinių įstatymų nuostatas (MAĮ 40 str. 1, 4 p., PVMĮ 49 str. 1 d., 56 str. 1 d.) ir išvengė 667 684,87 Eur PVM mokėjimo į biudžetą. Šis mokestinis pažeidimas iš esmės padarytas dėl netinkamai taikyto PVM tarifo UAB „Bendida“ užsienio įmonėms parduodamai produkcijai (dyzeliniam kurui). Byloje nustatyta, kad bendrovė vykdė ginčo prekių tiekimus pagal 2012 m. liepos 4 d. pasirašytą sutartį, kurią pareiškėjo vardu pasirašė direktorius R. G., Geli Petroleum vardu – įgaliotas asmuo A. Ž..

10.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad mokestinio BUAB „Bendida“ patikrinimo atlikimo 2012–2013 m. laikotarpiu bendrovė veiklą vykdė pelningai, 2013, 2014, 2015 metais akcininkams išmokėti dividendai. 2013 m. buvo išmokėta 4 489 110 Eur dividendų (2013-10-22 neeilinis akcininkų susirinkimas ir sprendimas pasidalinti 2013 m. pelną), 2014 m. – 796 455,05 Eur dividendų (2014-04-18 akcininkų sprendimas, pasidalinti likusį 2013 m. pelną), 2015 m. – 796 455 Eur dividendų. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vaizga“ UAB „Bendida“ akcininke buvo iki 2014-09-01, t. y. iki visas jai priklausiusias bendrovės akcijas perleido UAB „Baltic Petroleum“. UAB „Baltic Petroleum“ BUAB „Bendida“ akcininke buvo iki 2014-12-15.

11.       Viešųjų registrų duomenimis, pagal bendrovės balansus aktualiais laikotarpiais BUAB „Bendida“ 2013 m. turėjo 10 075 011 Lt vertės ilgalaikio turto, 10 423 406 Lt vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 8 165 960 Lt. 2014 m. bendrovės ilgalaikio turto vertė – 2 925 513 Lt, trumpalaikio turto – 9 409 304 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 6 237 744 Lt. Byloje nėra duomenų, kad 2013 m. – 2014 m. bendrovė turėjo pradelstų skolų. Byloje taip pat nustatyta, kad iš esmės visas ilgalaikis turtas 2014-02-03, 2014-12-05, 2014-12-08, 2014-12-30, 2014-12-31, 2015-02-03 perleistas vienam bendrovės akcininkui – UAB „Baltic Petroleum“, o gautos piniginės lėšos, kaip pelnas, panaudotos BUAB „Bendida“ išmokant jos akcininkams dividendus.

12.       Pagal byloje esančius duomenis teismas negali nustatyti UAB „Bendida“ tikslaus tapimo nemokia momento pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, kita vertus ši aplinkybė ginčo atveju nėra itin reikšminga. Kaip nurodė bankroto administratoriaus atstovė bei to neginčijo suinteresuoti asmenys, ką patvirtina viešųjų registrų duomenys, tokiu momentu galima laikyti ne anksčiau kaip 2018 metus, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažintas 667 684,87 Eur sumos PVM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimas pagrįstu bei teisėtu, paliktas nepakeistas, bei kada pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį). 

13.       Iš bendrovės balansų matyti, jog jos veikla buvo vykdoma iki pat bankroto bylos iškėlimo 2020 m. 2015 metais buvo gautas – 114 455 Eur pelnas, 2016 metais – 41 793 Eur nuostolis, 2017 metais – 58 655 Eur nuostolis , 2017 m. – 58 655 Eur pelnas, 2018 m. – 3 175 Eur nuostolis, 2019 m. – 861 806 Eur nuostolis.

Dėl pareiškimui pripažinti BUAB „Bendida“ bankrotą tyčiniu išnagrinėti taikytinų teisės normų

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad veiksmai, dėl kurių BUAB „Bendida“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl sprendžiant BUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, turi būti vadovaujamasi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ normomis.

15.       BUAB „Bendida“ tyčinis bankrotas grindžiamas dvejopo pobūdžio veiksmais: 1) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. nepagrįstai taikytu 0 proc. PVM tarifu, parduodant dyzelinį kurą Kipro Respublikos įmonei Geli Pertroleum Ltd (šis pažeidimas nustatytas VMI atlikto mokestinio patikrinimo 2015 m. vasario 12 d. akte); 2) 2013 m. ir 2014 m. priimtais sprendimais išmokėti dideles sumas dividendų, bendrovės turto esminiu mažinimu nuo 2014 metų.

16.       ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, kurioje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos, įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatyti tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016).

17.       Kaip jau yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartyje, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį panaikino ir BUAB „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nagrinėjamoje byloje dėl BUAB „Bendida“ valdymo organų veiksmų, susijusių su nepagrįstai taikytu 0 proc. PVM laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., vertinimo tyčinio bankroto požiūriu spręstina pagal iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios ĮBĮ redakcijos normas. Tuo tarpu sprendimai dėl dividendų išmokėjimo priimti po 2013 m. spalio 1 d., turto esminis mažėjimas vyko nuo 2014 metų, todėl šių aplinkybių atitiktis tyčinio bankroto požymiams vertintina vadovaujantis nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusia ĮBĮ redakcija.

18.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nuo 2013 m. spalio 1 d. įtvirtinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bankrotą gali pripažinti tyčiniu. Nagrinėjamu atveju UAB „Bendida“ bankrotą iš esmės prašoma pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 4 punkte ir 5 punkte nurodytais pagrindais.

Dėl aplinkybių, susijusių su nesumokėtu PVM, kvalifikavimo kaip tyčinio bankroto požymio

19.       Šiuo metu galiojančiame ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustatyta, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

20.       Tačiau iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkto redakcijoje, pagal kurią ir spręstina dėl BUAB „Bendida“ valdymo organų veiksmų, susijusių su nepagrįstai taikytu 0 proc. PVM laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., vertinimo tyčinio bankroto požiūriu, buvo nustatyta tik tai, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o šio įstatymo 20 straipsnyje, kad jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2013 m. spalio 1 d., tyčinio bankroto pagrindų ir nustatymo tvarkos nedetalizavo. Kadangi iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016).

21.       Nemokumo administratorė yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti UAB „Bendida“ bankrotą tyčiniu dėl to, kad po VMI atlikto patikrinimo buvo konstatuota, jog bendrovė savo veikloje 2012-2013 metais nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, bei buvo pripažinta, kad nurodyti UAB „Bendida“ valdymo organų veiksmai iš esmės atitinka jų atlikimo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą tyčinio bankroto apibrėžtį, be to, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius, nes jie reiškia, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM mokėjimo vengimas.

22.       Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, kad vien mokesčių valstybei nesumokėjimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir juolab tyčinio bankroto.

23.       Byloje nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija 2016 m. birželio 27 d. sprendime Nr. S-139(7-137/2015), kurio teisėtumą ir pagrįstumą įvertinę administraciniai teismai, paliko nepakeistą, pripažino teisėta VMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalį, kuria patvirtintas VMI 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 667 684,87 Eur PVM ir su juo susijusios sumos, ir panaikino VMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalį, kuria buvo patvirtintas 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 1 651 014,92 Eur PVM ir su juo susijusios sumos. Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad pareiškėjos (bendrovės) veiksmai – pareiškėjos (bendrovės) gavimas kontrahento registravimo dokumentų, PVM mokėtojo kodo, registracijos duomenų patikrinimas viešomis priemonėmis, rašytinės sutarties sudarymas, atitinkamų dokumentų išrašymas – įprastinės procedūros civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau, įvertinusi ginčo aplinkybių kontekste, priėjo prie išvados, jog šie veiksmai nėra pakankami tam, kad būtų konstatuota, jog pareiškėja (bendrovė) atitiko sąžiningumo reikalavimus. Komisija vertino, kad pareiškėja (bendrovė), siekdama deklaruotus tiekimus apmokestinti 0 proc. PVM tarifu (dėl ko jai taikytini padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai), nesiėmė visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja sandoriuose, įtrauktuose į sukčiavimą PVM. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018, padaryta išvada, kad UAB „Bendida“, siekdama pelno, ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai ir iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje. Be kita ko, taip pat nurodyta, kad bendrovė, būdama savo srities veiklos profesionalė, turėjo žinoti, kad Geli Petroleum sukčiauja mokesčių srityje, ir nesiėmė elementarių priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo (nutarties 31 punktas).

24.       Akcentuotina, kad nei VMI 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90, nei po to priimtuose teismų sprendimuose nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatytas UAB „Bendida“ PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Kaip matyti iš 2015-02-12 patikrinimo akto, pirmiausia buvo apskaičiuota 2 318 699,78 Eur nesumokėto PVM suma. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015-08-21 sprendimu Nr. S-148(7-137/2015) pakeitė sprendimą į sprendimą pavesti VMI prie FM atlikti pakartotinį bendrovės patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4233-463/2016 panaikino Komisijos sprendimą ir įpareigojo Komisiją išnagrinėti bendrovės skundą iš esmės. Komisija 2016-06-27 sprendimu patvirtino Sprendimo Nr. 337 dalį, kuria patvirtintas Patikrinimo akte apskaičiuotas 667 684,87 Eur PVM ir su juos susijusias sumas, panaikino sprendimo dalį, kuria patvirtintas Patikrinimo akte apskaičiuotas 1 651 014,92 Eur PVM ir su juo susijusias sumas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-794-142/2017 atmetė bendrovės skundą dėl Komisijos sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018 atmetė bendrovės apeliacinį skundą, iš esmės pripažinęs, kad UAB „Bendida“, siekdama pelno, ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai ir iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje. 

25.       Mokestinio ginčo eiga, jo trukmė bei jo metu VMI ir teismų, nagrinėjusių šį ginčą, priimtų sprendimų pobūdis teismui leidžia spręsti, kad iki pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-05 nutarties priėmimo vis dar nebuvo pakankamai aiški situacija dėl UAB „Bendida“ nesumokėto PVM bei jo VMI reikalavimo dydžio. Ir nors teismas sutinka su bankroto administratore, kad prievolė sumokėti 667 684,87 Eur PVM bendrovei atsirado ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet nuo pradinės prievolės atsiradimo (nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30), tačiau tai nereiškia, kad nustatytas pažeidimas dėl neteisingai taikyto 0 proc. PVM tarifo kvalifikuotinas kaip tyčinis šio mokesčio vengimas, o tuo metu buvusių bendrovės vadovų veiksmais, nepagrįstai taikant nurodytą PVM tarifą, buvo siekiama tyčia privesti bendrovę prie bankroto. Akcentuotina, kad PVM nepriemoka tuo metu neturėjo jokios įtakos bendrovės mokumui, nes įmonė toliau vykdė veiklą ir iš esmės dar ne vienerius metus veikė pelningai. Ir tik 2018 m. UAB „Bendida“ faktiškai tapo nemokia. Be to, teismo vertinimu, pagal teisės aktų reikalavimus bendrovei atsiradusi pareiga sumokėti PVM, negali būti vertinama ir kaip ekonomiškai nenaudinga veikla.

26.       Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

27.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad dėl valdymo organų neteisėtų veiksmų (ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai ir nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje) UAB „Bendida“ savo veikloje 2012-2013 metais nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą ir valstybei nesumokėjo 667 684,87 Eur PVM, nereiškia, kad būtent šie veiksmai sukėlė bendrovės nemokumą ar, kad sąmoningai buvo siekti privesti įmonę prie bankroto. Ir nors sutiktina su bankroto administratore, kad ši aplinkybė turėjo įtakos atsakovės finansinei padėčiai (ją pablogino) ir jos tapimui nemokia, tačiau priežastinis ryšys yra per daug nutolęs nuo įmonės valdymo organų 2012-2013 metais atliktų neteisėtų veiksmų ir įmonės nemokumo. Taigi, teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo minėtus buvusių vadovų veiksmus vertinti kaip sąmoningą siekį pabloginti įmonės finansinę padėtį bei privesti ją prie bankroto.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

28.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

29.       Nemokumo administratorė yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti UAB „Bendida“ bankrotą tyčiniu ir dėl to, kad UAB „Bendida“ veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos arba panaikintos, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes bendrovė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. 2013 m. gruodžio 10 d. pradėjus mokestinį bendrovės patikrinimą, bendrovės valdymo organai dirbtinai mažino turtą, taip siekdami išvengti prievolių mokėjimo ir privesti bendrovę prie bankroto.

30.       Kaip jau buvo minėta šios nutarties 11 pastraipoje, BUAB „Bendida“ 2013 m. turėjo 10 075 011 Lt vertės ilgalaikio turto, 10 423 406 Lt vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 8 165 960 Lt. 2014 m. bendrovės ilgalaikio turto vertė – 2 925 513 Lt, trumpalaikio turto – 9 409 304 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 6 237 744 Lt. Byloje nėra duomenų, kad 2013 m. – 2014 m. bendrovė turėjo pradelstų skolų. Byloje taip pat nustatyta, kad iš esmės visas ilgalaikis turtas 2014-02-03, 2014-12-05, 2014-12-08, 2014-12-30, 2014-12-31, 2015-02-03 perleistas vienam bendrovės akcininkui (buvusiam akcininkui) – UAB „Baltic Petroleum“, o gautos piniginės lėšos, kaip pelnas, panaudotos BUAB „Bendida“ išmokant jos akcininkams dividendus ir (ar) įmonės veikloje.

31.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. Z., tuo metu buvęs UAB „Bendida“ vadovas, paaiškino, jog sprendimus 2014 metais parduoti ilgalaikį turtą (naftos bazę, žemės sklypus) lėmė nuo 2014 m. besikeičianti situacija versle (pasaulinė krizė prekybos naftos produktais sektoriuje) ir pasikeitusi įmonės veikla (prekyba degalais tik su užsienyje esančiais klientais bei prekybos su Lenkija nutrūkimas) bei ateities (investicijų) planai. Ir nors suinteresuoti asmenys objektyvių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikė, tačiau, teismo vertinimu, vien UAB „Bendida“ ilgalaikio turto išpardavimas negali būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti tokius veiksmus kaip sąmoningą siekį pabloginti įmonės finansinę padėtį ir apriboti arba panaikinti kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti suinteresuotų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, jog ilgalaikio turto išpardavimas sietinas iš esmės su įmonės ūkine-komercine veikla bei verslo nesėkme (rizika). Nemokumo administratorė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrovės turtas buvo parduotas už rinkos kainą, neįrodinėjo tos aplinkybės, kad su bendrove buvo neatsiskaityta. Taip pat nurodė, kad UAB „Bendida“ buvusių akcininkų neteisėtų veiksmų nemato bei jokių pretenzijų jiems neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2022-09-26 rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė prašė iš akcininko UAB „Baltic Petroleum“ išreikalauti pirminius dokumentus apie visus sandorius, sudarytus su bendrove bei atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau teismo posėdžio metu šio prašymo nepalaikė, duomenų, kad negalėjo pati gauti tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė neįvardijo, dėl kokių bendrovės valdymo organų veiksmų ir koks bendrovės turtas buvo prarastas. Procesiniuose dokumentuose nemokumo administratorė pažymėjo, kad jai nebuvo perduoti 2013–2016 m. laikotarpio finansiniai dokumentai, tačiau pareiškimo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu negrindžia tuo, jog nurodyto laikotarpio dokumentai neperduoti (paslėpti, prarasti ar pan.) sąmoningai, o dėl neperduotų dokumentų ji visiškai ar iš dalies negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčinio, suinteresuoti asmenys teikė turimus papildomus duomenis apie apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes. Nemokumo administratorė prašymų, susijusių su įrodymais pagrindžiančiais jos pareiškime nurodomas aplinkybes, bylą nagrinėjant iš esmės nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą, pareiga teikti įrodymus pagrindžiančius jos pareiškime nurodomas aplinkybes, tenka nemokumo administratorei (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

32.       Byloje nenustatyta, kad 2013 m. – 2014 m. bendrovė turėjo pradelstų skolų, ar, kad turto pardavimas buvo ekonomiškai nenaudingas, dėl to būtų sumažėjusi bendrovės ekonominė vertė. UAB „Bendida“ iki 2018 metų vis dar buvo moki, ir tik 2018-12-05 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018, atmetęs bendrovės apeliacinį skundą, galutinai išsprendė mokestinį ginčą dėl 667 684,87 Eur PVM 2012-2013 metais nesumokėjimo teisėtumo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad bendrovės vadovas 2014 m. turėjo numatyti, jog dėl vėliau pasikeitusios situacijos rinkoje taps ekonomiškai sudėtinga konkuruoti rinkoje, toliau vystyti verslą bei nebus galimybės atsiskaityti su valstybe. Taigi, byloje nenustatyta sąmoningo įmonės vadovų ar jos akcininkų blogo įmonės valdymo ar kitų priimtų sprendimų veiksmų, kurie būtų siejami su įmonės ekonominės vertės ir jos turto aktyvo mažinimu, ir kurie būtų nulėmę įmonės nemokumą bei atitinkamai negalėjimą įvykdyti kreditorių reikalavimus.

33.       Nemokumo administratorė, siekdama, kad teismas pripažintų esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, argumentavo ir tuo, kad UAB „Bendida“ akcininkams už 2013, 2014 metus buvo išmokėti dividendai. Byloje esantys duomenys, ko neginčijo ir suinteresuoti asmenys, patvirtina, kad 2013 m. buvo išmokėta 4 489 110 Eur dividendų (2013-10-22 neeilinis akcininkų susirinkimas ir sprendimas pasidalinti 2013 m. pelną), 2014 m. – 796 455,05 Eur dividendų (2014-04-18 akcininkų sprendimas, pasidalinti likusį 2013 m. pelną), 2015 m. – 796 455 Eur dividendų (pareiškimas šia aplinkybe nebuvo grindžiamas), kaip gautą pelną vertinant ir gautas pinigines lėšas už kitiems asmenims, tame tarpe UAB „Baltic Petroleum“, parduotą ilgalaikį turtą.

34.       Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nustatytą teisinį reglamentavimą sprendimų dėl dividendų išmokėjimo priėmimas yra ne bendrovės valdymo organų, bet dalyvių (akcininkų) kompetencija. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimus dėl dividendų UAB „Bendida“ akcininkams išmokėjimo būtų buvę pažeistos ABĮ nuostatos. Nemokumo administratorė pripažino, kad ABĮ pažeistas nebuvo. Byloje esančioje 2012-01-01 - 2012-12-31 pinigų srautų ataskaitos 38 eilutėje nurodyta, jog praėjusiais ataskaitiniais metais (t. y. 2011 m.) bendrovės akcininkams buvo išmokėta 2 000 000 Lt dividendų, taigi, praktika mokėti dividendus bendrovėje egzistavo ir anksčiau, t. y. iki 2013 m. Suinteresuoti asmenys (akcininkai) nurodė, kad dividendų išmokėjimą 2011 m. lėmė geri 2009 m. ir 2010 m. finansiniai rezultatai. Iš 2010 m. pinigų srautų ataskaitos matyti ( 1.1 eilutė), kad 2009 m. ir 2010 m. grynasis veiklos pelnas siekė 2 043 227 Lt. 2011 m. ir 2012 m. BUAB „Bendida“ buvo nuostolingi, todėl nei už 2011 m., nei už 2012 m. dividendai skirstomi nebuvo. 2013 m. BUAB „Bendida“ veikla buvo pelninga: beveik 8 mln. Lt grynojo pelno. Po dividendų išmokėjimo, 2014 m. BUAB „Bendida“ taip pat buvo pelningi. Byloje nenustatyta, kad BUAB „Bendida“ 2014 - 2015 m. būtų turėjusi kokių nors pradelstų finansinių įsipareigojimų. Taigi, 2013-2014 m. BUAB „Bendida“ atlikti dividendų mokėjimai esminės įtakos BUAB „Bendida“ mokumui tuo metu neturėjo. Byloje nesant duomenų, teikiančių pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad dividendų išmokėjimu sąmoningai siekta, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos, atitinkamai nėra pagrindo spręsti apie jos dalyvių (akcininkų), sąmoningą siekį privesti įmonę prie bankroto. 

35.       Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo, kaip to siekia nemokumo administratorė, spręsti, kad valdymo organai, ir (ar) jos dalyviai (akcininkai), 2013 – 2014 turėjo aiškiai suvokti, jog VMI užbaigus mokestinį patikrinimą ir galutinai išsprendus mokestinį ginčą, nebus galimybės atsiskaityti su valstybe. Pažymėtina, kad VMI viso mokestinio ginčo metu nereiškė jokių pretenzijų BUAB „Bendida“ dėl išparduodamo turto ar išmokėtų dividendų, taip pat nesiėmė priemonių jos reikalavimui užtikrinti, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog ji taip pat nelaikė, kad nemokumo administratorės pareiškime nurodomų veiksmų (turo pardavimas, dividendų išmokėjimas) atlikimas pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus. Akcentuotina ir tai, kad juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Teismo vertinimu, priežastinis ryšys yra per daug nutolęs nuo 2013 – 2014 metais bendrovės valdymo organų, ir (ar) jos dalyvių (akcininkų) atliktų veiksmų (turo pardavimo ir dividendų išmokėjimo) ir įmonės nemokumo. Taigi, teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo minėtus veiksmus vertinti kaip sąmoningą siekį pabloginti įmonės finansinę padėtį bei privesti ją prie bankroto.

36.       Teismas sutinka su nemokumo administratore, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą (-us) ar sandorį (-ius), lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Tačiau, teismas įvertindamas visus nemokumo administratorės nurodytus įmonės valdymo organų ar jos akcininkų veiksmus (sprendimus), nenustatė pakankamai požymių, kurie leistų daryti neabejotiną (labiau tikėtiną) išvadą, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Vertinant tyčinio bankroto požymius, pažymėtina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019 ir kt.).

37.       Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo UAB „Bendida“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. 

38.       Kiti byloje dalyvavusių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Apibendrindamas teismas sprendžia, kad šioje nutartyje aptartų įrodymų visuma nepatvirtina egzistuojant tyčinio likviduojamos dėl bankroto UAB „Bendida“ bankroto požymių, todėl jos nemokumo administratorės prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas, yra pagrindas atmesti ir jos prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir tenkinti suinteresuotų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

42.       Suinteresuotas asmuo UAB „Vaizga“ prašo priteisti 1 662,06 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šio suinteresuoto asmens naudai priteistina iš pareiškėjos, nurodant, kad jos priteisiamos iš UAB „Bendida“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

43.       Kiti suinteresuoti asmenys neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

Atmesti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vorulis“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vaizga“ 1662,06 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šią sumą sumokant iš administravimui skirtų lėšų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas