Civilinė byla Nr. e2-15-641/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02998-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.16.; 3.2.3.1.; 3.4.1.2.; 3.2.6.1.

                

                                        (S)

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 16 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovui Ž. M. ir jo atstovei advokatei A. K.,

atsakovei D. M. ir jos atstovui advokatui G. Ž.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams P. Š., I. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – G. M., G. M., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą D. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – G. M., G. M., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą D. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovas Ž. M. kreipėsi ieškiniu į teismą ir prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės D. M. kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) nustatyti atsakovės D. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė bendrauja su vaikais be apribojimų, suderinusi su ieškovu susitikimo su vaikais laiką telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, atsakovė be apribojimų bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu (telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis), ieškovas užtikrina atsakovės galimybę susisiekti su vaikais nuotoliniu būdu; 4) priteisti iš atsakovės kiekvieno ne[pilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį išlaikymo sumą iki vaikų pilnametystės, mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; 5) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – M., atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – N.; 6) priteisti iš atsakovė ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti visoje apimtyje, o atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovas ir jo atstovė advokatė A. K. paaiškino, jog abi šalys neprieštarauja, jog santuoka būtų nutraukta, tačiau ieškovo įsitikinimu šeimyniniai santykiai ir santuoka žlugo dėl atsakovės kaltės, dėl jos neištikimybės, t. y. jai pažeidus sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Šiuo metu šalių santuoka yra iširusi, sutuoktiniai ilgą laiką negyvena kartu. Kasacinis teismas aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę yra pažymėjęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės ir materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinosi vaikais ir šeima pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio kaltė preziumuojama, jeigu nustatomas neištikimybės faktas. Teigė, jog teismui pateiktas garso įrašas patvirtina, jog 2020 m. liepos 10 d. naktį atsakovė namuose leido laiką su kitu vyru ir buvo ieškovui neištikima, garso įrašo stenogramoje (nuo 3:27:41,4 iki 3:27:52,2) užfiksuoti garsai – kvėpavimas, šnarėjimai, tauškėjimai, tratėjimas, alsavimas, girdima kaip kitas vyro balsas pasako „gal geriau taip gulėti“, o po to kitas balsas atsakovo „užsuk, mano vyras ateina“ patvirtina įvykus lytinį aktą. Garso įrašas patvirtina, kad girdimas vyro balsas nėra ieškovo balsas. Vėliau garso įraše girdėti moteriškas balsas „ką brėkšta“, į tai atsakydamas vyriškas balsas klausia „maudžia“, moteriškas balsas klausia „kaip jautiesi“, į klausimą „kiek valandų, D., vis dar septynios“, D. atsako „jau po septynių“, vėliau D. sako „bus proga ir išeik, bet kada išeik“ (4:29), vėliau vyriškas balsas klausia „o kada mes išeisim“. Garso įraše girdisi, kaip vyriškas balsas kreipiasi vardu D., taip pat minimas ir Ž. vardas, todėl mano, jog akivaizdu, kad įraše užfiksuota atsakovės praleista naktis su kitu vyru, ne su sutuoktiniu ir šis įrašas patvirtina atsakovės neištikimybės faktą. Teigė, jog teisme atsakovė, davusi priesaiką sakyti tik tiesą, tvirtino, kad garso įraše girdimas ne jos balsas, tačiau šiuos jos teiginius paneigė eksperto V. M. išvada, kuri patvirtina, jog garso įraše yra girdimas atsakovės balsas, taigi teisme atsakovė melavo. Tikėtina, kad įraše girdimas balsas yra A. K.. Taip pat įraše girdimi garsai būdingi lytiniam aktui. Ekspertas V. M. patvirtino, kad garso įrašas yra vientisas ir neredaguotas, taigi šie įrodymai patvirtina atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo – neištikimybės sutuoktiniui Ž. M. faktą. Teigė, jog iš teisme apklaustos liudytojos D. V. parodymų taip pat galima daryti išvadą, jog atsakovė išardė ir D. V. su Z. B. šeimą, kuri augina du mažamečius vaikus, nes liudytoja nenorėjo pasakoti apie savo asmeninį šeimos gyvenimą, kas, ieškovo atstovės teigimu, yra visiškai suprantama, kadangi ji gyvena su Z. B., tai duodant jam nepalankius parodymus tolimesnis gyvenimas šeimoje taptų tiesiog nebeįmanomas. Teigė, jog liudytojos pasakytuose žodžiuose, kad „eina pletkai“ yra ir tiesos dozė.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos įrodinėjimo priemonės, tarp kurių yra ir garso įrašai. Taigi mano, jog garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė. Šeimos bylose garso įrašai pripažįstami leistina įrodinėjimo priemone, ypač jeigu jais siekiama apginti savo pažeistas teises, nustatant faktines aplinkybes apie šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje, todėl šiuo atveju teisė į privatumą nėra absoliuti ir šalis gali remtis garso įrašais, padarytais be kito asmens sutikimo, tuo labiau garso įrašas yra padarytas paties ieškovo namuose. Kaip pažymėjimo Lietuvos Aukščiausias Teismas, jog reikšmingų faktų nustatymas lemia tiesos nustatymą.

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo. Kasacinio teismo praktikoje apie sutuoktinių pareigų esmę akcentuojamos moralinės bei materialinė paramos teikimas, visapusiškas rūpinimasis vaikais bei šeima. Tvirtino, jog šias pareigas ieškovas vykdė tinkamai, nes pati atsakovė patvirtino, jog pradėjo dirbti tik tada, kai šalių vyresnei dukrai suėjo devyneri metai, taigi iš esmės ieškovas vienas materialiai išlaikė šeimą. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu bandė ieškovą apibūdinti tik neigiamai ir kaltino nuolatiniu girtavimu bei nesirūpinimu šeima, tačiau tvirtino, jog faktinės aplinkybės paneigia atsakovės niekuo nepatvirtintus teiginius. Atsakovė teisme patvirtino, jog gyvenant santuokoje su ieškovu nieko netrūko, vaikai buvo viskuo aprūpinti, lankė būrelius, šeima buvo materialiai aprūpinta, gyveno gražiame name, dukros turėjo atskirus kambarius, prie namų buvo poilsio įranga, baseinas, šeima važinėjo ilsėtis į Lietuvos ir užsienio kurortus. Teigė, jog tai įrodo, kad ieškovas savo šeimai užtikrino labai geras gyvenimo sąlygas ir tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Tikino, jog tas pačias gyvenimo sąlygas ieškovas gali užtikrinti ir dabar tame pačiame gyvenamajame name, kurioje anksčiau dukros gyveno. Teigė, jog atsakovės kaltinimus ieškovui dėl nesirūpinimo šeima ir vaikais paneigė teisme apklaustos liudytojos socialinė darbuotoja S. K. ir psichologė V. L., kurios vienareikšmiškai ir nešališkai patvirtino, jog ieškovas geba, moka bei nori auklėti ir ugdyti savo vaikus. Socialinė darbuotoja ieškovą charakterizavo teigiamai, kaip gebantį savarankiškai spręsti šeimos problemas, bendradarbiaujantį, o psichologė V. L. patvirtino, kad tėvas siekia bendravimo su vaikais, ateina į susitikimus su dovanėlėmis vaikams, domėdavosi mergaičių mokslais, laisvalaikiu, dažnai siūlydavo atostogas, keliones, rodė iniciatyvą. Tokie psichologės teiginiai yra visiškai priešingi atsakovės teiginiams apie jo nenorą bendrauti su vaikais ir juos paneigiantys. Iš esmės itin neigiamai ieškovą charakterizavo atsakovės mama L. N. ir brolis I. N., dėl kurio į bylą yra pateikti įrodymai, jog jis buvo sumušęs ieškovą, vartoja necenzūrinius žodžius ir kitaip jį neigiamai charakterizuoja, todėl tvirtino, jog šių asmenų parodymai neturėtų būti laikomi įrodymais ir vertinami byloje, nes šie asmenys nėra nešališki byloje ir stengiasi duoti ieškovui priešiškus parodymus. Be šių suinteresuotų asmenų kiti liudytojai nieko blogo negalėjo pasakyti apie patį ieškovą, kad jo santykiai su vaikais būtų netinkami, kad jis vaikais nesirūpintų ar juos skriaustų. Psichologė V. L. paliudijo teisme, jog ieškovui bendraujant su dukra G., mergaitė greitai adaptuojasi aplinkoje, linkusi užsiimti bendra veikla, nevengia fizinio kontakto su tėčiu, po bendravimo su psichologe buvo pasiektas akivaizdus progresas ir bendraujant su G.. Psichologė V. L. nurodė, jog mergaitės išgyvena stiprų lojalumo konfliktą, kurį kursto tėvų konfliktas, į kurį tiesiogiai ar netiesiogiai įtraukiami vaikai, nes vaikai bijo skaudinti mamą, su kuria gyvena. Dėl to vaikai bijo bendrauti su tėčiu, nes mama būna nepatenkinta esant bent kokiam bendravimui su tėvu. Psichologinės ekspertizės metu ekspertės iš esmės buvo padarytos analogiškos išvados apie vaikų išgyvenamą lojalumo konfliktą. Taip pat konstatuota, jog vaikai informuojami apie teisminius procesus, tokia informacija galėjo būti pateikta pačios atsakovės, nes tėvui neleidžiama bendrauti su vaikais. Tokio amžiaus vaikai yra aplinkybių verčiami priimti vienas iš tėvų, paprastai tą, su kuriuo gyvena. Nagrinėjamu atveju motina ne tik kad nesiekia, kad vaikai turėtų ryšį su tėvu, bet kaip atsakovė teigia, padarys viską, kad tėvas vaikų nematytų ir vaikai su juo nebendrautų, kas sėkmingai yra ir realizuojama. Užteko tik paprašyti ieškovui nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaikais, kaip atsakovė nedelsiant davė atkirtį – paprašė teismo uždrausti ieškovui visiškai fiziškai bendrauti su vaikais. Atsakovė tiek priešieškinyje, tiek teisme duodama paaiškinimus teigė, jog ji nedaranti jokių kliūčių tėvui bendrauti su vaikais ir kad jis yra abejingas vaikų atžvilgiu, tai kyla klausimas kam prašyti tėvui uždrausti bendrauti su vaikais, jeigu jis ir taip nebendrauja. Tvirtino, jog vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl šalių ginčo buvo padarytos visiškai paviršutiniškai, neįsigilinus į bylos esmę. Atsakovė bandė įtikinti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai uždraudžiant tėvui bendrauti su vaikais. Prasimanoma, jog tėvas panaudojo smurtą prieš atsakovę, iš karto po atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių užvedamos baudžiamosios bylos dėl smurto, tai toks prašymas yra tiktai siekis pateisinti tą priemonę, kad teismas skyrybų byloje uždraustų ieškovui bendrauti su vaikais, kadangi prasimanomos visokios išgalvotos aplinkybės, kad prieš du metus buvo panaudotas fizinis smurtas prieš atsakovę ir tokiu būdu bandoma įtikinti teismą, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis panaudojo smurtą prieš atsakovę. Teigia, jog byloje paaiškėjo, jog tai buvo šmeižtas, kadangi ieškovas buvo išteisintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Taigi tai įrodo, jog ieškovas prieš atsakovę smurto nėra naudojęs, o tuo labiau prieš vaikus, liko tik atsakovės teiginiai, kurie neparemti jokiais įrodymais. Akivaizdu, kad tokie atsakovės veiksmai nepagrįstai kaltinant, šmeižiant ieškovą, sukelia ieškovui didelius pergyvenimui dėl elementarios teisybės nebuvimo, nes jis buvo priverstas praeiti visus ikiteisminio tyrimo ir teismo procesus, kol buvo pripažinta, jog ieškovas nepadarė jokios nusikalstamos veikos prieš atsakovę. Ieškovas kreipėsi ir į teismą, ir į vaikų teises, tačiau jokios realios pagalbos nėra sulaukęs. Jau vien ta aplinkybė, jog ieškovas prašo laikinos bendravimo tvarkos nustatymo iš teismo, o teismas liepia tėvams susitarti yra nesuprantamas. Teigė, jog atsakovė varžo jo teisę bendrauti su vaikais, neleidžiama vaikams bendrauti su tėvu, nei gyvai, nei telefonu, neleidžia perduoti vaikams nupirktų daiktų, avalynės, perduoti dovanų čekių, nupirkus dovanas, ieškovui kiekvieną kartą reikia galvoti, kaip tas dovanas įteikti vaikams. Velykų dovanas ieškovui vos ne vos pavyko įteikti vaikams praėjus vienai savaitei po Velykų. Atsakovė visiškai nesusimąsto kokią emocinę ir psichologinę žalą daro savo vaikams, nuteikinėja savo vaikus prieš tėvą ir tokiu būdu pažeidžia vaikų interesus. Psichologė V. L. pažymėjo, jog vaiko noras bendrauti ar nebendrauti su vienu iš tėvų nebūtinai turi sutapti su vaiko interesais, ypač tada, kai vaikai išgyvena didelį lojalumo konfliktą, bazinis poreikis vaikams yra turėti tėvą ir mamą, o užsitęsęs lojalumo konfliktas transformuojasi į atstūmimą. Tai rodo, jog atsakovė nuteikinėja vaikus prieš tėvą, piktnaudžiauja motinos valdžia, pasakoja nebūtus dalykus, jog tėvas pasikėsino į kažką peiliu, ginklu, tačiau jokie ikiteisminio tyrimo duomenys to nepatvirtina. Tikėtina, jog tokius pramanus atsakovė sako ir savo vaikams. Todėl dar kartą prašome užtikrinti vaikų emocinį stabilumą, sudarant galimybę vaikams grįžti į savo namus, kuriuose iki skyrybų proceso pradžios vaikai gyveno, kur viskas sava ir pažįstama, ten turėjo saugias ir tinkamas gyvenimui bei ugdymuisi sąlygas, nustatant gyvenamą vietą su tėvu, o tėvas nedarys jokių kliūčių atsakovei bendrauti su vaikais. Kelia klausimą, ar motina, kuri užsiiminėja seksu su svetimu vyru namuose, kuriuose yra sutuoktinis bei vaikai, yra geriausias pavyzdys savo vaikams. Ieškovo žiniomis atsakovė yra suardžiusi ir kitą šeimą, kurioje gyvena du vaikai. Teigia, jog teismas turėtų įvertinti ir tai, jog ieškovas ne kartą siūlė santuoką nutraukti taikiai, bendru sutuoktinių sutikimu, perimti visą jos ūkį, kompensuojant kainą, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, išsikėlė sau bankroto bylą, bet teismas atmetė jos bylą ir konstatavo jos ne sąžiningą elgesį. Atsakovė taip pat pageidavo, jog ieškovas jai nupirktų butą, tačiau ieškovas sutiko tai daryti tik dvi dalis buto užrašant vaikams nuosavybėn, taip norėdamas užtikrinti vaikų materialinį saugumą. Tačiau atsakovė nesutiko, norėjo buto asmeninėn nuosavybė. Toks atsakovės nenoras užtikrinti vaikų finansinį stabilumą po vieną trečiąją buto užrašant vaikams ieškovui kelia nuostabą. Jeigu jau atsakovė keliasi bankroto bylas, tai kreditoriai išieškotų skolų padengimui ir iš atsakovės buto, jį įregistruojant, bet atsakovė vis tiek nesutiko, kad dvi dalys buvo vaikų nuosavybė ir sutarimo nebuvo pasiekta. Teigė, jog po to atsakovė pradėjo reikalauti sumokėti dar 140 000 Eur, vėliau ne aišku už ką reikalavo 230000 Eur, su kuriais ieškovas nesutiko ir visi kiti ieškovo racionalūs pasiūlymai taikiam skyrybų procesui, netraumuojant vaikų  buvo atsakovės atmesti. Taigi nors atsakovės skyrybų procese akcentuoja, jog yra traumuojami vaikai, kas iš tiesų yra tiesa, tačiau skyrybų procesą pabaigti taikiai nesutiko būtent ji. D. M. priešieškiniu prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kas akivaizdžiai neatitinka vaikų geriausių interesų.

Taip pat manė, jog atsakovės priešieškiniu prašoma priteisti vaikų išlaikymui net 1535 Eur suma neatitinka nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, nei pagrįsta bylos įrodymais. Atsakovė nurodė, jog G. lanko „(duomenys neskelbtini)“ už devyniasdešimt eurų, tačiau pati patvirtino, jog mergaitė jos nebelanko. Prašo priteisti po aštuoniasdešimt penkių eurų kuro išlaidas už dukrų vežiojimą iš (duomenys neskelbtini) į mokyklą, tačiau taip pat patvirtino, kad šių išlaidų jau nebėra, nes atsakovė gyvena su vaikais (duomenys neskelbtini). Vitaminams trisdešimt eurų vienai dukrai yra taip pat nepagrįsta suma, nes per metus tai sudarytų net tris šimtus šešiasdešimt eurų sumą vienam vaikui. Tokios sumos yra labai nepagrįstos, kaip ir laisvalaikio išlaidos septyniasdešimt eurų per mėnesį bei šešiasdešimt eurų vaikų kanceliarinėms išlaidoms. Atsakovė teigė patirianti keturių šimtų eurų buto nuomos išlaidas, tačiau jų neįrodinėjo rašytiniais įrodymais byloje. Atsakovės teiginiai ieškovo prisidėjimo didesne dalimi, nei ieškovė – dviem trečdaliais – prie išlaikymo taip pat yra neteisingi, nes atsakovės turtinė padėtis yra ypač gera. Tai patvirtina aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai, jog antstolė A. į atsakovės sąskaitą 2022 m. spalio 13 d. pervedė 84 533 Eur. Iš kreditoriaus A. K. atsakovė gavo dar 83754 Eur ir šį faktą patvirtina teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi iš viso atsakovė gavo 168 287 Eur pajamų. Be to, 2021 m. taip pat, būdama ūkininke, nusikūlė grūdus 90 ha, juos pardavė, taigi iš tokio ploto turėjo gauti grynais pinigais ne mažiau kaip 118 000 Eur pajamų. Teigė, jog atsakovė nukūlė grūdus ir 2022 m., tačiau šias pajamas taip pat slepia.

Atsakovės reikalavimas sumokėti 1750 Eur išlaikymo įsiskolinimą  už du su puse mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos yra nepagrįstas, nes ieškovas niekada nebuvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, skyrė lėšas, pirko būtinus daiktus ir reikmenis vaikams. Tuo labiau, jog atsakovė pati patvirtino, jog tik išėjusi iš ieškovo namų ji pradėjo ieškotis darbo. Dėl nuo vaiko banko sąskaitos nuimtų 500 Eur priteisimo, taip pat ieškovas nesutiko. Tvirtino, jog jis šiuos pinigus nuėmė bendru abiejų šalių sutarimu ir jie buvo panaudoti išskirtinai atsakovės grožio procedūroms apmokėti.

Dėl atsakovės argumentų, jog ji turi 58 208 Eur įsipareigojimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kurį turi sumokėti bei kaltinimų, kad dėl ieškovo veiksmų ji negalėjo asmeniškai vykdyti ūkinės veiklos, nes dėl ieškovo kaltės jai atsirado didelės piniginės prievolės, kadangi neįvykdė įsipareigojimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai, 2021 m. nepasiekė suplanuotų metinių pajamų ir grynojo pelno rodiklių,  tvirtino, jog jokie kaltinimai ir turtinė prievolė jokia turtinė atsakomybė negali kilti, nes teismas jos išsikeltoje bankroto byloje yra nurodęs, jog atsakovė pati neatskleidžia savo visos turtinės padėties, visas pajamas siekia skirti savo poreikių tenkinimui, nerodo, kiek lėšų galėtų skirti kreditoriams ir teismas padarė išvadas, jog atsakovė siekia ne kiek įmanoma daugiau atsiskaityti su kreditoriais, tačiau skolų nurašymo ir tai gali būti vertinama kaip nesąžiningumas. Atsakovė už parduotus grūdus gavo pelną grynais pinigais ir jo niekur nedeklaravo ir nemokėjo pelno mokesčio, ką turėtų atidžiai patikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė mokėjimų agentūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodyti visi D. M. kreditoriai – Agrokoncernas, Luminor, Litagra, Žemės ūkio paskolų garantinis fondas, kuriems bendra skolos suma sudarė 261 725 Eur. Civilinėse bylose buvo nustatyta, jog visas sutartis atsakovė pasirašydavo pati, o antstolė visas vykdomąsias bylas pilnai įvykdė ir dar pinigų likutį grąžino atsakovei į banko sąskaitą – 80 000 Eur. Taigi ieškovo nuomone ši situacija rodo kelis dalykus – atsakovės nesąžiningumą, siekį išsikelti bankroto bylą ir tokiu būdu skolas nurašyti, pajamų slėpimą, asmeninių įsipareigojimų prisiėmimą prieš trečiuosius asmenis, už kuriuos pati ir yra atsakinga, ką patvirtina ir civilinės bylos, kuriose buvo aiškinimąsi kaip tos skolos susidarė ir kokią rolę vaidino atsakovė. Teigė, esant šiems įrodymams, atsakovės kaltinimai, jog ieškovas sąmoningai kenkė atsakovei jos ūkinėje veikloje neatlaiko jokios kritikos, nes visus dokumentus atsakovė patvirtindavo savo parašu. Tvirtino, kad jeigu atsakovė atskleistų visą savo finansinę padėtį ir neslėptų gautų grynais pajamų, tai rodikliai Nacionalinei mokėjimų agentūrai būtų buvę pasiekti ir čia nėra jokios ieškovo kaltės.

Prašo ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, jeigu vaikų gyvenamojo vieta teismo būtų nustatyta su mama, tuomet nustatyti lygias bendravimo su vaikais teises, ne mažiau kaip pusę laiko, kad vaikai praleistų su tėvu ir pusę su mama, vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur iš ieškovo.

 

2.       Atsakovė D. M. kreipėsi priešieškiniu į teismą ir prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo Ž. M. kaltės; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) po santuokos atsakovei D. M. palikti pavardę – M.; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 540 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės, paskiriant atsakovė priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 485 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės, paskiriant atsakovė priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš ieškovo 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini); 8) nustatyti ieškovo Ž. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: Ž. M. bendrauja su dukromis susitikimų būdu, susitikimų laiką, trukmę ir vietą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis suderinęs su D. M., ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, jei tai netrikdo dukrų ugdymo ar papildomo ugdymo veiklos, iš anksto suplanuoto laisvalaikio ar atostogų, su sąlyga, kad dukros ar dukra, su kuria pageidauja bendrauti Ž. M., neprieštarauja dėl susitikimų. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų prieštarauja susitikimams su tėvu Ž. M., bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas. Ieškovas turi teisę su dukromis ar bet kuria jų bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonas, planšetė, kompiuteris), ne ugdymosi ir papildomo ugdymosi procesų metu. Ne vėliau kaip prieš 24 valandas, prieš inicijuodamas bendravimą, Ieškovas privalo informuoti atsakovę, kuri išsiaiškina dukrų ar bet kurios jų galimybę bendrauti nuotoliniu būdu su Ž. M. ir apie tai patvirtina Ž. M.. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų, nepageidauja bendrauti su Ž. M., pastarasis neturi teisės inicijuoti elektroninio ryšio seansų.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti visoje apimtyje, o ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė D. M. ir jos atstovas advokatas G. Ž. paaiškino, jog įrodinėdamas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo ieškovas ieškinyje nurodo vienintelę aplinkybę, su kuria sieja atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo – atsakovės neištikimybę. Tokiai aplinkybei įrodyti ieškovas teigia, kad 2020-07-10 ankstų rytą mūsų pačių namuose atsakovė leido laiką su kitu vyru. Prie ieškinio pateikta garso įrašo stenograma, kuri, anot ieškovo, patvirtina neištikimybės faktą. Ieškovas teigia, kad pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui, jam nežinant bendravo su kitais vyrais. Garso įrašo stenogramoje užfiksuota, kad girdimi šnarėjimai, taukšėjimai, tratėjimai, alsavimas. Šie užfiksuoti garsai patvirtina vykusį lytinį aktą. Taip pat svarbu pažymėti, kad įraše (nuo 3:27:41,4 iki 3:27:52,2) užfiksuota, kad kitas vyras atsakovei sako: „gal geriau taip gulėt?“, o vėliau Atsakovė atsako: „užsuk. Mano vyras ateina“. Taigi, garso įrašas patvirtina, kad girdimas vyro balsas nėra ieškovo balsas, užfiksuoti garsai bei vėliau sekęs atsakovės ir kito vyro pokalbis patvirtina atsakovės neištikimybės faktą. Šiuo garso įrašu grįsdamas atsakovės neištikimybės faktą ieškovas pateikė ir 2023-04-21 konsultacinę išvadą, kurioje ekspertas V. M.nurodo, kad: tiriamajame garo įraše užfiksuotas moters (M1) balsas yra D. M. balsas. Tiriamajame garso įraše užfiksuotas vyro (V2) balsas tikėtina yra A. K. balsas. Tiriamajame garso įraše yra užfiksuota garsų, būdingų lytiniam aktui, bet šiuos garsus gali sukelti ir kitos priežastys. Tiriamasis garso įrašas nėra trintas, nėra sumontuotas ir yra vientisas. Paaiškino, kad vertinant stenogramos turinį, ieškinyje nurodyti teiginiai, kad garso įrašo stenogramoje užfiksuota, kad girdimi šnarėjimai, taukšėjimai, tratėjimai, alsavimas, jokiu būdu nepatvirtina vykus lytiniam aktui, nes šnarėjimai, taukšėjimai, tratėjimai ir alsavimas nebūtinai reiškia lytinį aktą. Stenogramoje nurodyti žodžiai „gal geriau taip gulėt?“, „užsuk. Mano vyras ateina“, taip pat neįrodo nei lytinio akto, nei neištikimybės fakto, nei to, kad tai yra D. M. pasakyti žodžiai. Taigi, pateikta stenograma ar garso įrašas net neturi ryšio su byla.

CPK 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Mano, jog, teismas, išsiaiškinęs tiek įrašo padarymo aplinkybes, tiek ryšio su byla nebuvimą, turėtų tokio garso įrašo, kaip įrodymo net nevertinti. Pažymėjo, kad eksperto V. M. konsultacinė išvada neteikia kategoriškos išvados, kad garso įraše užfiksuotas lytinis aktas. Kita vertus, atsakyti į klausimą ar garso įraše yra užfiksuotas lytinis aktas, nebūtinas specialisto tyrimas. Bet kuris asmuo, paklausęs garso įrašo, preliminariai gali įvertinti ir pasakyti ar jame girdimi garsai yra būdingi lytiniam aktui. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktame garso įraše negirdėti. Duodamas paaiškinimus ieškovas taip pat konkrečiai neįvardijo kurioje garso įrašo vietoje galima būtų išgirsti lytiniam aktui būdingus garsus. Ekspertas V. M. savo konsultacinėje išvadoje nurodo, kad tiriamajame garso įraše yra užfiksuota garsų, būdingų lytiniam aktui (alsavimas, suintensyvėjęs kvėpavimas, atodūsiai, girgžtelėjimai, šiurenimai, šiugždėjimai, trinksėjimai, skimbčiojimai, žvangčiojimai, kalbėjimas pašnibždomis), bet šiuos garsus gali sukelti ir kitos priežastys. Tvirtino, jog tokie eksperto pastebėjimai nepasižymi ekspertinio lygio vertinimu. Jei atsakant į pirmą ir trečią klausimus ekspertas nurodo naudojęs tam tikrą techninę-programinę įrangą, tai atsakydamas į antrą klausimą jis tik pateikia savo samprotavimą apie tai, kas girdėti garso įraše. Konsultacinėje išvadoje nėra pateikiama nuorodų į jokias metodikas, kurių pagrindu ekspertas pateikė savo samprotavimus, todėl šioje dalyje konsultacinė išvada yra neišsami, neinformatyvi ir nepatikima. Reikia turėti pakankamai fantazijos, kad įsivaizduoti lytinį aktą, kurio metu girdimi skimbčiojimai ir žvangčiojimai, ypač vertinant aplinkybę, kad tuo metu namuose buvo ir ieškovas. Jei garso įraše tikrai užfiksuoti D. M. ir A. K. balsai, tai kalbėjimas pašnibždomis, kaip paaiškėjo apklausus teismo posėdyje šalis, galėjo būti sąlygotas aplinkybės, kad buvo ankstyvas rytas, o Ž. M. tuo metu dar nebuvo pabudęs, todėl, mano, jog tikėtina Ž. M. svečias ir D. M. nenorėjo namuose triukšmauti 7 valandą ryto. Kita vertus, kadangi ieškovas nurodė konkretų asmenį – A. K., su kuriuo, anot ieškovo atsakovė buvo neištikima. Byloje šis asmuo 2022-11-08 buvo apklaustas liudytoju. Liudytojas paneigė ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su galimos neištikimybės faktu. Atsakovė D. M. taip pat paneigė ieškovo nurodomą aplinkybę dėl neištikimybės su A. K., todėl laikytina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie atsakovės neištikimybę.

Teigė, kad teismui kartu su ieškiniu pateiktas garso įrašas padarytas neteisėtai, todėl negali būti laikomas įrodymu byloje. Teismui pateikta garso įrašo stenograma, o taip pat eksperto V. M. fonoskopinio vertinimo konsultacinė išvada šių duomenų, kaip įrodymo nelegitimizuoja. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Pagal Kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą, atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomas garso įrašas, kuris jo teigimu buvo darytas namuose, negali būti laikomas leistinu įrodymu, kadangi toks įrašas padarytas ne viešoje vietoje, apie jo darymą neinformuoti asmenys, kurių balsai įrašinėjami, jo tikslas – ne viešame teismo posėdyje apginti įrašiusio pokalbį asmens teises ir geriau įrodyti jam palankias aplinkybes, o pažeisti asmens teises (ypač įvertinant ieškovo polinkį visur ir visada slapta įrašinėti pokalbius, vykdyti nuolatinę sutuoktinės kontrolę ir persekiojimą). Teisiniu požiūriu neturėtų būti toleruojama situacija, kuomet į svečius atvyksta asmenys, su kuriais yra leidžiamas laikas pasilinksminimo tikslais ir tuo metu namų šeimininkas, jų neinformavęs daro garso ar vaizdo įrašus. Toks elgesys smerktinas ne tik teisės, tačiau ir moralės požiūriu. Ieškovas nenurodė jokios rimtos ir įtikinančios priežasties, dėl kurios buvo būtina daryti namuose garso įrašą, nenurodė, kokias savo teises tokiu būdu jis norėjo apginti, todėl garso įrašas negali būti laikomas įrodymu šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad ieškovo elgesys, kuomet jis įrašinėja pokalbius, atlieka vaizdo fiksavimą, jam atrodo savaime suprantamas ir tai matyti iš jo pasisakymų teismo posėdžiuose, jo teikiamų įrodymų turinio. Tai matyti ir iš atsakovės į bylą pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuota pasiklausymo, vaizdo fiksavimo įranga, rasta ieškovo ir atsakovės namuose (priešieškinio priedas Nr. 5). Toks ieškovo elgesys priešingai – ne įrodo atsakovės neištikimybę, tačiau rodo ieškovo nepagarbą sutuoktinei, nepasitikėjimą savimi ir sutuoktine, siekiant kontroliuoti ją nuolat. Toks ieškovo elgesys nedera su bendro sutuoktinių gyvenimo principais ir bendras sutuoktinių gyvenimas anksčiau ar vėliau turėjo baigtis, o tai yra vieną iš priežasčių, pasižyminčių ieškovo kalte, dėl kurių nutrūko ieškovo ir atsakovės santuoka. Mano, kad pateikta stenograma ir garso įrašas, nėra leistinas įrodymas, kadangi padarytas neteisėtu būdu (CPK 177 straipsnis), o be to, neturi ryšio su nagrinėjama byla dėl jo neinformatyvumo (CPK 180 straipsnis).

Kadangi ieškovas jokių kitokių įrodymų patvirtinančių ieškovo nurodomą neištikimybės faktą nepateikia, laiko, kad ieškovas nėra įrodęs atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. 2023-06-05 teismo posėdyje apklausta D. V. nurodė, kad Ž. ir D. M. buvo jos draugai. Z. B. yra jos vaikų tėvas, gyvena 14 metų. Vaikams 2 ir 11 metų. Su D. M. buvo draugės – pažįstamos. Z. B. ir D. V. santykiai yra geri. Z. B. ir D. M. nesieja jokie santykiai. Z. B. padėjo D. M.. D. M. nėra prisidėjusi prie Z. B. ir D. V. santykių ardymo. Taigi liudytoja nepatvirtino jokių aplinkybių, dėl ko ji buvo kviesta – susijusių su D. M. neištikimybe. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja jokių kitokių atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo pagrindų. Ieškovui neįrodžius ieškinyje nurodyto pagrindo, jo ieškinys, dalyje, kurioje prašo teismo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės – atmestinas. Atsakovė priešieškiniu įrodinėja eilę ieškovo nepagarbaus, smurtinio pobūdžio, nederančio su santuoka elgesio pavyzdžių, dėl kurių iširo santuoka. Teikiant priešieškinį 2022 m. balandžio mėnesį atsakovė paskirais įrodymais įrodinėjo ieškovo netinkamą, įstatymus pažeidžiantį elgesį, susijusį su tuo, kad gyvenant santuokoje ieškovės vienasmeniškai priiminėjo verslo sprendimus tiek savo, tiek D. M. ūkių atžvilgiu, tuo tikslu su įvairiais kontrahentais panaudodamas santuokos faktą, turėdamas jam išduotą įgaliojimą, tačiau neatskleisdamas aplinkybės, kad D. M. ir Ž. M. įsipareigojimai, atsakomybė ir turtas yra atskiri, kadangi yra sudaryta ir galioja vedybų sutartis.

Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu dalis turtinių klausimų, susijusių su D. M. įsipareigojimais kreditoriams, Ž. M. piktybišku elgesiu negrąžinant D. M.jos turto yra išspręsta kitose bylose. Pažymėjo, jog Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš atsakovo Ž. M., ieškovui UAB „Naftėnas“ 5809,31 Eur skolą, 156,97 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 1584 Eur. Šios civilinės bylos santuokos nutraukimo kontekste ypatingas tuo, kad kaip ir teigia atsakovė, ieškovas naudojosi santuokos faktu savo asmeninei naudai gauti. Minėta civilinė byla iliustruoja ieškovo elgesį, kuomet jis vienvaldiškai priimdavo sprendimus tiek dėl savo, tiek dėl D. M. ūkių, vienvaldiškai nuspręsdamas kuriam iš jų sukuriamos piniginės prievolės bei kas iš to gauna naudą. Procesiškai minėta civilinė byla ypatinga tuo, kad UAB „Naftėnas“ Ž. M. patiekusi naftos produktus pagal D. M. išrašytas sąskaitas pirmiausia pareiškimu dėl teismo įsakymo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš D. M.. Tačiau vėliau, susipažinus su D. M. pozicija, šis kreditorius teikdamas teismui ieškinį atsakovais nurodė D. M. ir Ž. M., o įsitikinęs, kad naftos produktus panaudojant D. M. duomenis ir ilgalaikio bendradarbiavimo praktiką, užsisakė ir pasiėmė Ž. M., ieškinys buvo patikslintas, atsakovu nurodant vien tik Ž. M.. Atvejis su naftos produktais už 5809,31 Eur, užsakytais iš UAB „Naftėnas“ 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais (kuomet santuoka jau buvo faktiškai iširusi), rodo ne tik aplinkybę, kad Ž. M. ir toliau D. M. vardu be jos žinios užsakinėjo prekes neatskleisdamas nei vedybų sutarties fakto, nei santuokos iširimo fakto, tačiau ir jo piktybiškumą ir tolesnį siekį ekonomiškai žlugdyti D. M. tokiu būdu sukuriant D. M. pinigines prievoles. Pažymėtina, kad Ž. M. buvo puikiai žinoma D. M. ekonominė situacija, nes jis vadovavo tiek savo, tiek D. M. ūkiams, organizavo apskaitos tvarkymą (tai patvirtina ir priešieškinio priedai Nr. 19-21, 24), buvo žinoma, kad D. M. pradelsti finansiniai įsipareigojimai didelio mąsto, jog D. M. neturi lėšų jiems padengti, kad kreditoriai inicijuoja civilines bylas D. M., o vėliau ir pradėjo skolų išieškojimus, kad D. M. viena augina du nepilnamečius vaikus, neturi nuosavo būsto. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovas net ir po santuokos iširimo, sąmoningai kenkė atsakovei, siekė ją žlugdyti materialine prasme. Civilinė byla su UAB „Naftėnas“, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes atskleidžia Ž. M. galimai pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymius, dėl ko atsakovė ketina kreiptis į teisėsaugos instituciją. Minėtoje civilinėje byloje Ž. M., teigdamas, kad naftos produktus užsisakė D. M., nurodė, kad naftos produktai buvo supilti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią kuro talpyklą, esančią pas Ž. M.. Atsakovė dėl minėtos kuro talpyklos grąžinimo 2022 m. birželio mėnesį kreipėsi į Ž. M., o pastarajam negrąžinus kuro talpyklos – į teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2023-05-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. ieškinį tenkino ir nusprendė iš atsakovo Ž. M. neteisėto valdymo išreikalauti ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 5000 litrų talpos dvisienę kuro talpyklą, įgytą pagal 2018-08-16 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apskaitytą jos ūkyje 2300,00 Eur verte, įpareigojant atsakovą Ž. M. kuro talpą perduoti po šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovei D. M.. Pažymėtina, kad minėto teismo sprendimo 23 punkte teismas daro išvadą, kad ieškovė D. M., atsakovui Ž. M. iniciavus santuokos bylą, nuo 2021 m. birželio faktiškai buvo apsunkintas patekimas į tą atsakovui priklausantį sklypą, kuriame buvo įrengta ir laikoma ieškovei priklausanti kuro talpykla; kad atsakovas toliau ta kuro talpykla disponavo savo nuožiūra ir savo ūkio reikmėms. Ieškovė savo vindikacinio ieškinio pagrindimui be kitų rašytinių įrodymų, pateikė ir 2022-06-20 jos atstovo advokato G. Ž. pranešimą, siųstą atsakovui dėl kuro talpyklos atsiėmimo 2022-07-05, tą dieną fiksuotas fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovei atvykus į atsakovo žemės sklypą su atitinkama technika, tos kuro talpyklos nebebuvo (49-54 pop.b.l.). Todėl visiškai logiška seka išvada, kad šalims toliau konfliktuojant, atsakovas pralaimėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo po 2022 m. birželio 21 d. paskelbto jam nenaudingo teismo sprendimo panaudoti tą kuro talpyklą kaip keršto įrankį prieš ieškovę, sąmoningai išvežti iš ūkio bei paslėpti tik jam žinomoje vietoje. Minėtoje civilinėje byloje nustatyti duomenys iliustruoja tolesnį Ž. M. siekį, nepaisant nutrūkusios santuokos, ne sąžiningai grąžinti atsakovei priklausančius daiktus, tačiau sudaryti įvairias kliūtis, priversti D. M. savo teises ginti išimtinai teismine tvarka, išlaidauti, tokiu būdų iš esmės pažeidinėjant teisėtus D. M. ekonominius interesus. Minėta civilinė byla taip pat patvirtina aplinkybę, kad D. M. žemės ūkio veiklai reikalinga technika, įrankiai ir priemonės buvo Ž. M. žinioje ir, kad šis asmuo dėl jų galėjo vienvaldiškai priiminėti sprendimus, tame trape naudoti savo interesais santuokos laikotarpiu.

Teigė, jog tas pats pasakytina ir apie D. M. priklausančią žemės ūkio techniką, įgytą iš dalies iš paramos lėšų: trąšų barstytuvo „(duomenys neskelbtini)“, javų kombaino „(duomenys neskelbtini)“. Šalių santuokai faktiškai iširus 2021 m. kovo mėnesį, Ž. M. atsakovei negrąžino jai priklausančių minėtų daiktų. Atsakovė dėl šių daiktų išreikalavimo kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Pažymėtina, kad 2021 m. atsakovės nuosavuose ir nuomojamuose žemės ūkio paskirties sklypuose augančios žemės ūkio produkcijos negalėjo nusiimti jai priklausančia minėtą žemės ūkio technika. Tuo tikslu atsakovė turėjo nuomotis kitiems asmenims priklausančią techniką, nors turėjo savo, patirti su tuo susijusias didžiules išlaidas. Ieškovas 2021 metais, kuomet technika buvo reikalinga žemės ūkio darbams atlikti, laikė savo žinioje ir ją grąžino tik 2021 metų spalio mėnesį, antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes. Šie ieškovo veiksmai, kaip ir kitose jau aptartose civilinėse bylose, rodo ieškovo siekį kenkti atsakovei, o taip pat rodo, kad jo žinioje santuokos laikotarpiu buvo atsakovei priklausanti žemės ūkio techniką, dėl kurios jis vienvaldiškai priiminėjo sprendimus, ją naudojo savo interesams, nors už jos naudojimą D. M. nemokėjo, nors D. M. įsipareigojimus Luminor bankui, kuris iš dalies finansavo technikos įsigijimą, buvo priversta įvykdyti, kaip ir privalės įvykdyti 58 208,22 Eur sankciją Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie ŽŪM. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-10-18 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ iš atsakovės D. M. 30 323,70 Eur skolą, 1 115,91 Eur delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (31 439,61 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 650,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės, susijusios su Ž. M. veiksmais, sukuriant pinigines prievolės D. M., o asmeninę ekonominę naudą patiriant Ž. M.. Kaip matyti iš teismo sprendimo 35 punktu, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. S. paaiškino, kad dėl prekių asortimento ir kiekio buvo sutarta žodžiu pačios Sutarties pasirašymo metu, užsakymo detales aptarė su Ž. M., dalyvaujant atsakovei, liudytojas patvirtino, kad atsakovė prieštaravimų dėl užsakomų prekių kiekio ar asortimento nereiškė. Liudytojas taip pat patvirtino, kad buvo sutarta ir dėl pristatymo terminų, t. y., kad prekės bus pristatytos pagal poreikį atėjus tam tikram laikui, nes trąšos yra gendantis produktas ir atsakovė neturėjo kur jų sandėliuoti. Tai, kad užsakymą žodžiu faktiškai atliko ne ji pati, o Ž. M., nereiškia, kad užsakymas atliktas netinkamai ar neatitiko atsakovės tikrosios valios, juolab, kad pati atsakovė byloje patvirtino, jog jos sutuoktinis pagal šeimoje buvusį susitarimą už ją tvarkė jos ūkio reikalus, veikė pagal notariškai išduotą įgaliojimą, tai reiškia, kad Ž. M. veikė jos vardu ir interesais. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo sutarusios dėl prekių asortimento ir kiekio, vadinasi, pirkimo-pardavimo sutarties dalykas buvo aiškiai apibrėžtas, sąlyga dėl sutarties dalyko buvo suderinta (CK 6.305 straipsnio 4 dalis). Manė, jog šios teismo nustatytos aplinkybės yra svarbios keliais aspektais. Pirmiausia, trąšų užsakymas buvo atliekamas 2020 m. gruodžio mėnesį, ieškovui ir atsakovei dar gyvenant vienuose namuose, be to, esant pasirašytai sutarčiai tarp UAB „Baltic agro“ ir D. M.. Tačiau pažymėtina, kad visos užsakytos trąšos buvo pristatytos 2021 metų pavasarį, kuomet ieškovas ir atsakovė jau kartu nebegyveno. Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo 40 punkto, jame nustatyta, kad visas pristatytas prekes priėmė Ž. M. ir R. G. (kaip ir naftos produktus iš UAB „Naftėnas“). Todėl susiklostė analogiška situacija, nors teisiškai ir skirtinga prievolių kreditoriui atžvilgiu, tačiau tokia pati faktinio prekių gavimo ir panaudojimo atveju, t. y. Ž. M. D. M. naudai ir jos vardu užsakytas trąšas pasiėmė sau, jų D. M. neperdavė, tikėtina – panaudojo savo reikmėms. Šioje situacijoje įžvelgtini sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnyje požymiai, dėl kurių D. M. ketina kreiptis į teisėsaugos instituciją. Civilinės bylos su UAB „Baltic agro“ duomenys dar kartą patvirtina, kad D. M. ūkiui faktiškai vadovavo ir visus sprendimus priiminėjo Ž. M., o šalims nustojus kartu gyventi šį savo „įdirbį“ pradėjo naudoti savo asmeniniams interesams, tokiu būdų ekonomiškai kenkdamas D. M..

Tvirtino, jog aptartų procesinių teismo sprendimų turinys patvirtina D. M. priešieškinyje nurodomas aplinkybes, kad Ž. M., turėdamas D. M., kaip sutuoktinės pasitikėjimą, tikintis, kad jo elgesys atitiks bonus pater familias (protingo asmens elgesio) standartą, kad jo veiksmai bus nukreipti abiejų sutuoktinių turto gausinimui ir materialinės gerovės užtikrinimui, kol D. M. rūpinsis namų buitimi, dukrų priežiūra ir ugdymu, faktiškai veikė savo asmeniniais, bet ne šeimos interesais, suvokiant, kad D. M. civilinė atsakomybė prieš kitus asmenis yra asmeninė, kad šalių turtas yra atskiras. Tokiu būdu Ž. M. sudarė situaciją, kuomet jam nustojus priiminėti bet kokius sprendimus ir, disponuojant visa turima informacija, neperduodant D. M. jos ūkio turto, dokumentų, asmeninių daiktų, D. M. staiga ištiko rimtos ekonominės problemas, kurių ji iki šiol nėra išsprendusi. Ieškovo veiksmai, kuriais jis kenkia D. M. po faktinio santuokos iširimo vertintini kaip itin ciniški, - tąsa jo išankstinio, dar santuokoje kilusio sumanymo tokiu būdu priversti savo sutuoktinę paklusti bet kokiems jo sprendimams ir nurodymams. Ž. M. išankstinis sumanymas atimti gyvenamąjį plotą iš D. M. buvo realizuotas 2020 m. lapkričio mėnesį, kuomet D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį areštuotą namą adresu (duomenys neskelbtini), Ž. M., turėdamas antstolio leidimą, įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn. Tokiu būdu, dėl žalingų Ž. M. verslo sprendimų, dėl ko D. M. vardu prisiimtos prievolės kreditoriams nebuvo įvykdytos, jis pats sau sudarė galimybę įsigyti D. M. priklausančią namų valdą, sutuoktinei sudarydamas iliuziją, kad tokiu būdų gelbėja šeimos turtą, nors tokiu būdu, šalių santykiams nuo 2020 m. rugsėjo mėn.  jau esant pašlijusiems, įgyvendino savo sumanymą perimti savo nuosavybėn šeimos namus. Šios aplinkybės matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Atitinkamai, esant pašlijusiems santykiams, Ž. M. sugebėjo iš D. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. išvilioti jos ūkio veiklai naudotus Pramoninio svėrimo įrenginius su kompiuterine įranga ir printeriu, 21102,40 Eur vertės, Mobilią grūdų džiovyklą 56870,00 Eur vertės, 2020-09-11 – elektrinį krautuvą, traktorių, traktoriaus priekabą 15391,20 Eur vertės. Byloje žinomos aplinkybės, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. naktį D. M. sutuoktinio buvo sumušta, todėl akivaizdu, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį Ž. M. sprendimas perimti D. M. žemės ūkio veiklai reikalingas priemones, o 2021 metais iki spalio mėnesio ir negrąžinant D. M. jai už paramos lėšas įsigytos žemės ūkio technikos, tokių būdu padidinant žemės ūkio produkcijos pagaminimo kaštus, yra vieningo sumanymo nutraukti santuoką su D. M., perimti jos turtą, dalys, dėl kurių D. M. neteko daug turto ir buvo sugniuždyta. Pažymėtina, kad Ž. M. pinigais už minėtą žemės ūkio techniką su D. M. nėra atsiskaitęs. Kaip matyti iš priešieškinio priedo Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. M. yra atlikęs tariamus įskaitymus. Tačiau tokie įskaitymai dar kartą patvirtina, kad Ž. M. vienasmeniškai priiminėjo visus sprendimus D. M. ūkio atžvilgiu, pats sprendė kokias prievoles ir su kuo bei kokio dydžio sukurti, painiojo savo asmeninius ir D. M. ūkio interesus, dėl ko, vėliau neperduodamas D. M. jokios su tuo susijusios informacijos, manipuliuodamas tuo, išvengė atsiskaitymo prievolių. Dėl tokios situacijos atsakingas Ž. M.. Mano, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas Ž. M., kadangi atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus jis pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nurodytas sutuoktinių pareigas būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tokiais veiksmais, kurie tęsiasi iki šiol, Ž. M. padarė D. M. ir neturtinę žalą, kurią teismo prašoma priteisti.

Nurodė, jog atsakovė priešieškiniu įrodinėja ir CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyta prezumpcija kuomet preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Teigė, jog byloje yra įrodytos aplinkybės, kad Ž. M. 2020 m. rugsėjo mėnesį smurtavo prieš D. M.. Ji Ž. M. buvo mušama smūgiais rankomis į galvą. Šias aplinkybes patvirtino įvyki mačiusi jų dukra G. M.. G. M. matytos aplinkybės užfiksuotos 2021-11-08 apklausos protokolu, 2022-01-24 apklausos protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). G. M. matė bei atsimena net vietą, į kurią tėvas trenkė mamai, t. y. į akį. G. M. nurodė, kad „Aš viską mačiau ir mamą išgelbėjau, nes jei nebūčiau išgelbėjusi, ji jau būtų nebegyva.“. Akivaizdu, kad vaikui laikant, kad mama apskritai galėjo neišgyventi, matyti vaizdai turėjo būti šiurpūs ir atspindintys daugiau nei žodinį konfliktą. Dėl to, nėra jokio pagrindo abejoti G. M. parodymais, kad ji pati matė kaip Ž. M. 2020-09-01 mušė D. M.. Nurodė, jog dėl fizinio skausmo sukėlimo D. M. Šiaulių apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje Ž. M. buvo pripažintas kaltu, tačiau Šiaulių apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėjo, kad minėtas Šiaulių apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis buvo apskųstas kasacine tvarka. Tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje vis dar gali būti priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis Ž. M. atžvilgiu. Kalbant apie Šiaulių apylinkės teismo 2022-11-04 ir Šiaulių apygardos teismo 2023-02-15 nuosprendžių turinį, svarbu pažymėti, kad šiuose dokumentuose pašalinta Ž. M. atžvilgiu inkriminuota D. M. sveikatos sutrikdymo aplinkybė. Tačiau nėra pašalinta fizinio skausmo sukėlimo aplinkybė. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020). Manytina, kad tai galioja ne tik baudžiamajame procese, tačiau ir civiliniame procese, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, jog be G. M. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, šios aplinkybės, tiksliau D. M. sumušimo pasekmė – kraujosrūvos, mėlynės, ištinęs veidas yra patvirtinamos ir šioje byloje betarpiškai apklaustų liudytojų – M. B., I. N., L. N. ir A. N. paaiškinimais. Be to, tokios aplinkybės yra ir D. ir Ž. M. dukros G. krikštynų nukėlimo ceremonija. Ieškovas šiuo klausimu pateikia absurdišką paaiškinimą, kad nesusirinko svečiai. Tačiau ir D. M. ir jos pusseserės E. B., kuri turėjo būti G. krikštamotė, ikiteisminiame tyrime duotų parodymų matyti, kad krikštynos nukeltos dėl tos priežasties, kad D. M. buvo sumušta Ž. M. ir tai, kitų įrodymų kontekste, yra labiau tikėtina, nei ieškovo nurodoma versija. Šios atsakovės sumušimo aplinkybės yra viena iš santuokos su ieškovu iširimo priežasčių ir yra pagrindas konstatuoti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją, jog santuoka iširo, šiuo atveju, dėl ieškovo kaltės, kadangi jis žiauriai elgiasi su atsakove, o taip pat ieškovą pažeidus CK 3.27 straipsnyje nurodytą pagarbos kitam sutuoktiniui pareigą. Aukščiau nurodytas žiauraus elgesio atvejis ir nepagarbos kitam sutuoktiniui pareigos pažeidimas ne vieninteliai, lydėję ieškovo ir atsakovės santuoką. Paaiškino, jog Ž. M. prieš eidamas miegoti įjungdavo šviesą miegamajame kambaryje. Nors D. M. ir prašydavo ją išjungti, tačiau jis nesutikdavo. Be to, miegamojo duris Ž. M. užrakindavo, raktą pasiimdavo ir neleisdavo išeiti iš kambario miegoti kitur. Todėl D. M. būdavo priversta nuolat miegoti kambaryje su įjungta šviesa, užrakintomis durimis. Į kambarį patekti negalėdavo net dukros. Toks ieškovo elgesys priskirtinas prie žiauraus elgesio, atitinkančio kaltės dėl santuokos iširimo, prezumpciją. Be to, pvz., 2020-07-09 Ž. M. buvo pavartojęs svaigalų ir rankšluosčiu miegamajame kambaryje bandė išvyti žmones, intensyviai vaikščiojo po užrakintą kambarį. D. M. buvo priversta tai stebėti, kadangi kambarys buvo užrakintas, o raktas pas Ž. M.. Pažymėtina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, jog Ž. M. užrakina miegamojo duris, atspindimos ir institucijos, duodančios išvadą bendravimo su G. M. fiksavimo dokumente. Šiame dokumente iš G. M. žodžių užrašyta: „Prisimena, kai gyveno kartu su tėčiu, pabudusi naktį, negalėjo nueiti į tualetą, nes tėvų miegamojo kambario durys buvo užrakintos. Tuomet ji buvo išsigandusi.“ Tokias aplinkybes teisme prisiekusi patvirtino ir D. M., o Ž. M. šių aplinkybių nepaneigė. Todėl laikytina, kad jos yra nustatytos. Teigė, jog D. M. patyrė didžiulį pažeminimą, kuomet 2020 m. rugpjūčio mėn., Ž. M. grasindamas fizinių smurtu nurodė D. M. vykti pas ginekologę pasitikrinti. Vykstant pas ginekologę, Ž. M. į D. M. kišenę įdėjo pasiklausymo įrenginį, kad galėtų girdėti D. M. ir ginekologės pokalbius. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. M. apklausiamas teisme šias aplinkybes iš esmės patvirtino bei tokį sutuoktinės išsiuntimą pas ginekologę su pasiklausymo įrangą suvokė kaip normalų veiksmą, nors tai nei teisės, nei moralės požiūriu nėra priimtina ir yra viena iš priežasčių dėl kurių iširo ieškovo ir atsakovės santuoka dėl ieškovo kaltės. Ieškovui pripažinus šiuos faktus, laikytina, kad jei yra nustatyti ir tokiais veiksmais Ž. M. pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagarbos kitam sutuoktiniui pareigą. Ž.M. santuokos metu dažnai svaigindavosi. Tai patvirtina D. M., tai matyti iš G. ir G. M. bendravimo su vaiko teisių apsaugos institucija dokumentų, E. B. paaiškinimų apklausos protokole. Atkreipė dėmesį į tai, kad D. M. po faktinio santuokos iširimo buvo priversta dalyvauti šiose civilinėse bylose, kurios vienaip ar kitaip susijusios su ieškovo ir atsakovės santykių pabaiga: (duomenys neskelbtini). Taip pat paminėtinas ir ikiteisminis tyrimas dėl D. M. sumušimo bei 3 teisminės instancijos. Ieškovo atstovė teigia, kad iš A. K. gavo virš 80 tūkstančių Eur. Tačiau Šiaulių apygardos teismo 2022-11-07 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp D. M. ir A. K., kurioje nenumatyti jokie mokėjimai D. M.. Nesuvokiama, dėl kokios priežasties ieškovo atstovė vardija tokius dalykus, kurie nėra įvykę. Nurodė, jog siekiant apginti savo teises ar gintis nuo pareikštų ieškinių atsakovė patyrė didelių teisinių išlaidų. Visų ekonominio pobūdžio bylų atsakovė galėjo išvengti, jei ne Ž. M. santuokos laikotarpiu atlikti veiksmai, kuriais jis D. M. vardu sukūrė vienokias ar kitokias prievoles, o santuokai faktiškai iširus neperdavė jokio turto ir dokumentų D. M.. Atsakovei įrodžius jos priešieškinyje nurodytus pagrindus, kuriais įrodinėjama ieškovo kaltė, toks priešieškinis turi būti tenkinamas ir ieškovo bei atsakovės santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, priteisiant prašomo dydžio – 5000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją.

Nurodė, jog dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos ieškovas ieškiniu prašė nustatyti dukrų G. M. ir G. M. gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti G. M.ir G. M. gyvenamąją vietą su ja. Nagrinėjamos bylos kontekste laikė svarbiu pažymėti, kad byloje ne kartą spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, nustatant Ž. M. ir dukrų bendravimo tvarką, Ž. M. siekiant maksimalaus bendravimo su dukromis. Šis klausimas buvo peržiūrimas ir apeliacine tvarka. 2022-03-24 teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukromis nustatymo, teismas konstatavo, kad teismas, įvertinęs, jog nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu per prievartą gali netgi neigiamai paveikti tolesnį jų tarpusavio ryšį, ieškovo noras bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kadangi ieškovo teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais negali būti svarbesnė už nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad šiuo metu, pagal byloje pateiktus duomenis maksimali laikinoji bendravimo tvarka su ieškovu yra negalima (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Nagrinėjamu atveju matyti, jog tam, kad atsakovas galėtų susitikinėti su dukromis, visų pirma turi būti atstatytas tėvo ir vaikų tarpusavio psichologinis ryšys, vaikai neturi jausti baimės, įtampos susitikimų metu, todėl šalys su vaikais privalo lankytis psichologo konsultacijose, ir tik specialisto pagalba atstačius vaikų ir tėvo ryšį, būtų galima pakartotinai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nustatant tiesioginį ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą. Nutartimi teismas nustatė ieškovo bendravimo su dukromis tvarką per psichologą. Pažymėjo, kad 2023-05-17 pakartotinai teisme buvo sprendžiamas ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos su dukromis nustatymo. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, jog byloje yra ir kiti duomenys, leidžiantys teismui spręsti, jog per nustatytą terminą nebuvo atkurtas tėvo ir dukrų psichologinis ryšys. Šiuo atveju nėra pakankamai duomenų spręsti, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, neturint informacijos apie vaikų pasirengimą bendrauti su tėvu be psichologo pagalbos, nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CK 3.3, 3.65 str., CPK 178, 185 str.). Teigė, jog 2023 m. vasario 15 d. – kovo 15 d. atliktos psichologinės ekspertizės metu yra nustatyta, kad tiek G., tiek G. M. geba išreikšti savarankišką nuomonę su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Jos nori gyventi su mama. Tačiau mergaitės negali išreikšti savarankiškos nuomonės apie tai, kiek jos nori/gali bendrauti su tėčiu ir tai yra sąlygota lojalumo konflikto. Teismo ekspertės psichologės, apibūdindama G. M. elgesį, nurodė, kad sąveikoje su mama vaikas palaiko pastovesnį akių kontaktą, nes emociškai ramesnė, atsipalaidavusi, nustoja elgtis priešiškai ir manieringai, taip pat leidžia sau pabūti spontaniškai. G. M.atžvilgiu teismo psichologė pažymi, kad dėl tėvų tarpusavio nesutarimų ji išgyvena lojalumo konfliktą bei solidarizuojasi su vyresniąja seserim ir mama bei slopina prieraišumą tėčiui. Eksperto išvadose taip pat nurodoma, kad ieškovas filmuoja, prasivardžiuoja, piktai komentuoja mamos veiksmus, mamą, močiutę, senelį vadina karvėmis ir tai prisideda prie lojalumo konflikto didinimo. Iš ekspertės išvadų matyti, kad D. M. tinkamai rūpinasi dukrų buitimi, užimtumu, ugdymu, reikalauja laikytis taisyklių. Nurodytas ekspertinis vertinimas patvirtina aiškų dukrų pasirinkimą – jos nori gyventi su mama. Iš ekspertizės aktų taip pat galima suprasti, kad Ž. M. turi bendravimo problemų, niekindamas G. ir G. artimus žmones, įskaitant ir mamą. Ieškovo siekis sureguliuoti bendravimą su dukromis pasitelkiant teismo įsikišimą, kuomet siekiama imperatyviai nustatyti privalomą dukrų ir tėčio bendravimą, nesiderina su dukrų savijauta, jų psichologinę būsena. Pažymėtina, vaiko teisių apsaugos institucija, atsiliepdama į ieškovo 2023-05-10 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2023-05-16 nuomonėje nurodė, kad pusės metų laikotarpis, per kurį Ž. M. su dukromis turėjo bendrauti pas psichologą ir per kurį turėjo būti atstatytas tėvo ir dukrų tarpusavio ryšys, nebuvo pilnai išnaudotas. Tai yra, nepasiektas ir neįgyvendintas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – atstatyti tėvo ir vaikų psichologinį ryšį, kad vaikai nejaustų baimės ir įtampos. Nurodė, jog šiuo metu situacija dėl tėvo ir dukrų nėra pasikeitusi, dukros jaučia įtampą bendravime su tėvu, todėl teismui sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo į šią aplinkybę, o taip pat ekspertizės aktuose nustatytas aplinkybes turi būti atsižvelgta. vertinimu, alternatyviai gali būti nustatoma pereinamoji ieškovo bendravimo su dukromis tvarka – tokia pat, kaip buvo nustatyta 2022-03-24 nutartimi, iki bus atkurtas tėvo ir dukrų psichologinis ryšys arba tokia tvarka, kuri nurodyta atsakovės priešieškinyje: Ž. M. bendrauja su dukromis susitikimų būdu, susitikimų laiką, trukmę ir vietą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis suderinęs su D. M., ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, jei tai netrikdo dukrų ugdymo ar papildomo ugdymo veiklos, iš anksto suplanuoto laisvalaikio ar atostogų, su sąlyga, kad dukros ar dukra, su kuria pageidauja bendrauti Ž. M., neprieštarauja dėl susitikimų. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų prieštarauja susitikimams su tėvu Ž. M., bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas. Ieškovas turi teisę su dukromis ar bet kuria jų bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonas, planšetė, kompiuteris), ne ugdymosi ir papildomo ugdymosi procesų metu. Ne vėliau kaip prieš 24 valandas, prieš inicijuodamas bendravimą, Ieškovas privalo informuoti Atsakovę, kuri išsiaiškina dukrų ar bet kurios jų galimybę bendrauti nuotoliniu būdu su Ž. M. ir apie tai patvirtina Ž. M.. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų, nepageidauja bendrauti su Ž. M., pastarasis neturi teisės inicijuoti elektroninio ryšio seansų. Atkreiptinas dėmesys, kad imperatyvus teismo įsikišimas ir G.ir G. besąlygiškas vertimas bendrauti su tėvu, neatsižvelgiant į jų savijautą ir norus, nėra tinkamas problemos sprendimo būdas. Nagrinėjamoje situacijoje įžvelgiamas Ž. M. elgesys, kuriuo jo teisės bendrauti su vaikais priešpastatomos vaikų teisei jaustis saugiai bei siekis tarpusavio santykius sureguliuoti imperatyvais, kas neatitinka vaikų interesų. Tuo atveju, jei teismas nustatytų ieškovo bendravimą su dukromis per psichologą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui, bet ne atsakovei reikia keisti savo elgesį ir bendravimo įpročius, ieškovas turėtų įsipareigoti apmokėti su tuo susijusias išlaidas. Šiuo atveju pagalba, susijusi su bendravimo įgūdžiu, atsakomybės lavinimu yra reikalinga būtent ieškovui, bet ne atsakovei. Tokia tvarka turėtų galioti iki tol, kol atitinkamas psichologas ir/ar vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai vertins, kad tėvo ir dukrų ryšys atstatytas ir jie gali bendrauti betarpiškai. Tvirtino, jog teismo posėdžių metu atsiskleidė tai, kad Ž. M. nesupranta bendravimo su vaikais problemos esmės. Jis nesuvokia, kad bendravimą su dukromis jis riboja pats, bet ne vaikai, ne vaiko teisių institucija, ne teismas. Ieškovas užduoda klausimą vaiko teisių institucijos atstovui – ką jūs padarėte, kad jis galėtų bendrauti su vaikais. Tačiau tuo pat metu ieškovas nerodo visiškai jokių pastangų pats, kad jo santykiai su dukromis atsikurtu. Ieškovas tarsi supranta, kad ne jis pats, tačiau kiti asmenys turi padaryti, kad, kad jo dukros norėtų su juo bendrauti ir bendrautų. Toks požiūris yra ydingas iš principo, kadangi juo nėra atsigręžiama į save ir nesiekiama pirmiausia pašalinti bendravimo problemų, susijusių su savo asmeniu. Manė, jog teismas kartu galėtų pasiūlyti ieškovui ieškoti pagalbos dėl bendravimo įgūdžių lavinimo atitinkamas paslaugas teikiančiose institucijose.

Nurodė, jog teismui nustačius G. ir G. gyvenamąją vietą kartu su mama, tampa neaktualus ieškovo ieškinyje nurodomas dukrų išlaikymui skirtinas lėšų dydis ir priešieškinyje yra detaliai pagrįstas dukrų išlaikymui reikalingų lėšų poreikis, ieškovas tokio poreikio nepaneigė. Pažymėjo, kad kai kurios dukrų išlaidos lentelėje pagal jų tikslinę paskirtį šiuo metu, lyginant su priešieškinio pateikimo momentu, yra pasikeitusios, tačiau jų dydis, atsižvelgiant ir į padidėjusią infliaciją, yra iš esmės išlikęs toks pat. Atsakovė D. M. 2023-05-05 teismo posėdyje detaliau paaiškino pasikeitusius dukrų poreikius ir tam reikalingas išlaidas. Kaip matyti iš Ž. M. 2021 m. pajamų mokesčio deklaracijos, jo metines pajamas sudarė 270.651,98 Eur. Tuo tarpu D. M. bendras metines pajamas 2021 metais sudarė 64.370,92 Eur. D. M. 2021 metais iš žemės ūkio veiklos patyrė 16.970,90 Eur nuostolį ir šiuo metu žemės ūkio veikla nesiverčia, nes neturi nei tam reikalingų įgūdžių, nei žemės, nei technikos, nes toks turtas arba buvo perimtas Ž. M. arba parduotas varžytinėse. Tai, kad D. M. nevykdo žemės ūkio veiklos, patvirtina ir teismui pateiktas Nacionalinės mokėjimų agentūros prie ŽŪM sprendimas. Šiuo metu D. M. dirba pradinių klasių mokytojos darbą. Pažymėjo, kad Ž. M. ir toliau vykdo pelningą žemės ūkio veiklą, turi nuosavą namų valdą, kurią perėmė iš D. M., tuo tarpu D. M. iš savo gaunamo atlyginimo nuomojasi būstą, juo aprūpina savo dukras. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovo turtinė padėtis neabejotinai geresnė. Buto nuomos sutartis pateikta teismui, priešingai, nei teigia ieškovo atstovė. Nurodė, jog atsakovė šioje byloje prašo taikyti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo taisyklę bei iš ieškovo dukrų išlaikymui priteisti 2/3 dalis jų poreikių sumos. Mano, jog išlaikymo sumos iš ieškovo turi būti priteistinos nuo priešieškinio padavimo dienos, kadangi ieškovas vykstant santuokos nutraukimo bylai moka tik teismo nutartyje dėl laikino išlaikymo nurodyta 200 Eur sumą kiekvienai dukrai. Teigė, ieškovas yra pasisavinęs 500 Eur iš G. M. sąskaitos, o taip pat susidaręs 1750 Eur įsiskolinimas už laikotarpį iki ieškinio padavimo, kurie taip pat turi būti priteistini.

3.       Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) – atstovė pateikė išvadą, jog apsilankius abiejų šalių gyvenamosiose vietose nustatyta, jog gyvenimo sąlygos buvo ir yra tinkamos nepilnamečiams vaikams ugdyti ir ilsėtis. Buvo išklausytos nepilnamečių vaikų nuomonės, abi mergaitės išreiškė norą gyventi su mama. Su dukromis visada daugiau laiko praleisdavo atsakovė, kadangi šalių santuokoje buvo tam tikras pareigų pasiskirstymas - atsakovė augino vaikus (dukras), o ieškovas dirbo. Tokia praktika lėmė, kad emocinis dukrų prisirišimas prie atsakovės yra didesnis nei prie ieškovo. Reikšminga aplinkybe laiko tai, kad šalių dukros yra tos pačios lyties kaip ir atsakovė, todėl manytina, kad dukrų ir atsakovės tarpusavio ryšys yra stipresnis, nei dukrų ir ieškovo. Skyrius neturi duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, jiems yra nesaugi, neatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi. Skyriui nėra žinoma, kad atsakovė turėtų žalingų įpročių ar netinkamai vykdytų motinos pareigas, kad naudotų motinos valdžią priešingai vaikų interesams. Skyriaus vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos joms gyventi, ugdytis ir ilsėtis, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama, atitinka vaikų interesus. Kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už j į atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, kas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Skyriaus vertinimu, tėvo bendravimo su vaikais tvarka turi būti kiek įmanoma konkreti, aiški ir suprantama, joje nustatytos konkrečios tėvo bendravimo su vaikais dienos ir laikas. Nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas - užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad atsakovei ir taip tenka didesnė dukrų G. ir G. priežiūros ir rūpinimosi jomis našta, Skyriaus vertinimu, nepilnamečiams vaikams G. M.ir G. M. atsakovės D. M. prašomas priteisti išlaikymas (540 Eur ir 485 Eur) atitinka vaikų poreikius ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.200 straipsnio norma numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-03-20 iki pradinio priešieškinio padavimo dienos (už 2,5 mėnesio), t. y. 1750 Eur pagal su pradiniu priešieškiniu pateiktus duomenis apie vaikų poreikius bei 500 Eur, kurie buvo skirti dukrų išlaikymui. Kadangi išlaikymą turi teikti abu tėvai, atsižvelgdami į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, laikytina, kad atsakovės reikalavimas priteisti 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas, atitinka teisėtus vaikų interesus, todėl turėtų būti tenkinamas. Išvadą teikianti institucija nėra gavusi jokių skundų, jog šeimoje būtų buvę problemų dėl tėvo bendravimo su dukromis ir pan. Mergaitės išreiškė nuomonę, jog nenori bendrauti su tėvu, nes bijo jo, nes tėvas nemoka prieiti prie mergaičių. Tėvas neatkuria dvasinio ryšio su mergaitėmis, nesilaiko vaiko teisių rekomendacijos bendrauti su psichologe, psichologo konsultacijas nutraukė. Skyrius neturi duomenų, jog mergaitės patirtų psichologinį smurtą. Esant lojalumo konfliktui šalių šeimoje, skyrius teikė paslaugas šeimai, buvo bendraujama su tėvais, buvo teikiama atvejo vadyba. Problemos – konfliktai tarp tėčio ir mamos ir jų įtaka vaikams.

 

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

 

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

 

4.       Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu CK 3.60 straipsnio  3 dalis nustato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu [...] jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 

5.       CK

 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.

6.       Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

7.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Ž. M. ir atsakovė D. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Abi šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, kartu nebegyvena bei veda skirtingą gyvenimo būdą nuo 2021 m. kovo 20 d., todėl ją atkurti nelikę jokių realių galimybių. Šalių sutaikyti nepavyko ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai, todėl nutrauktina. Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka.

8.       Ieškovas kaltina atsakovę buvus neištikima 2020 m. liepos 10 d., teigdamas, jog neištikimybės faktas preziumuoja atsakovė kaltę dėl santuokos iširimo. Neištikimybės faktą įrodinėjo ieškovo slapta namuose padarytu garso įrašu, 2021 m. gegužės 28 d. specialisto V. M. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kompaktiniame diske „Verbatim“ CD-R 52x ir dešifruoto garso įrašo stenograma, 2023 m. balandžio 21 d. konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudytojų parodymais.

9.       Atsakovė kaltina ieškovą pažeidus sutuoktinio pareigus dviem aspektais: ekonominiu ir asmeniniu. Ekonominiu, nes ieškovas naudojosi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu ūkiu ir iš jo gaunama finansine nauda tenkinti savo asmeninius poreikius, gyvenant santuokoje su atsakove vienasmeniškai priiminėjo verslo sprendimus tiek savo, tiek atsakovės ūkių atžvilgiu,  tuo tikslu su įvairiais trečiaisias asmenimis panaudodamas santuokos faktą, turėdamas tam išduotą įgaliojimą, tačiau neatskleisdamas aplinkybės, kad šalių, kaip sutuoktinių, įsipareigojimai, atsakomybė ir turtas yra atskiri, kadangi yra sudaryta ir galioja povedybinė sutartis, taip bandė ją apgauti ir finansiškai sužlugdyti. O taip pat asmeniniu, nes prieš ją 2020 m. rugsėjo 1 d. smurtavo, t. y. sudavė jai ne mažiau 10 smūgių, kuriais buvo sužalotas kairės veido pusės skruostikaulis ir sumušti šonkauliai, ją pažemino prieš jos valią nusiuntęs ją pas ginekologą su pasiklausymo įranga, per prievartą naktį laikydavo įjungtas šviesas ir pan. Taip pat naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ne tik prieš ją, tačiau ir prieš vaikus, dažnai išgėrinėjo ir po keletą dienų nebūdavo namuose ir nesirūpindavo šeima, išgėręs būdavo labai agresyvus, jai grasindavo. Šias aplinkybes įrodinėjo vaikų paaiškinimais duotais vaiko teisių apsaugos specialistams ir teismo psichologijos ekspertei, nuotraukomis, į bylą pateiktais teismų sprendimais, duomenimis iš ikiteisminio tyrimo medžiagų bei liudytojų parodymais.

10.       Įvertinus šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei ištyrus kitus byloje pateiktus įrodymus, teismas pažymi, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovo į bylą pateiktą garso įrašą su 2021 m. gegužės 28 d. specialisto V. M. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kompaktiniame diske „Verbatim“ CD-R 52x ir dešifruoto garso įrašo stenograma, 2023 m. balandžio 21 d. konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) teismas vertina kritiškai, kadangi teismui garso įraše girdimi garsai, žodžiai nesukėlė jokių minčių apie tai, jog garso įraše galėtų būti užfiksuotas fizinių asmenų lytinis aktas. Ieškovo į bylą pateiktose specialisto V. M. išvadose dėl garso įrašo turinio dešifravimo bei asmenų balsų identifikavimo specialistas patvirtino faktines aplinkybes, jog ginčo garso įrašas nebuvo trintas, sumontuotas ir yra vientisas, kad garso įraše yra fiksuotas moters M1 balsas yra D. M., o užfiksuotas vyro V2 balsas tikėtina yra A. K. balsas bei, jog tiriamame garso įraše yra užfiksuota garsų būdingų lytiniam aktui, bet šiuos garsus gali sukelti ir kitos priežastys. Tačiau specialistas V. M. išvadose nenustatė aplinkybių, jog tiriamajame garso įraše yra girdimas būtent lytinis aktas tarp atsakovės ir A. K.. Taigi iš esmės specialisto išvados yra paremtos tik abstrakčiomis prielaidomis apie jame girdimus garsus ir žodžius, kurios negali būti laikomos objektyviu įrodymu byloje. Ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, jog atsakovė 2020-07-10 ankstų rytą lytiškai santykiavo su ieškovo nurodomu asmeniu – A. K. – teisme nepatvirtino, nei liudytoju apklaustas A. K., kurį ieškovas kaltino lytiškai santykiavus su atsakove, nei liudytoja D. V., nei kiti liudytojai bei nei vienas kitas byloje pateiktas įrodymas, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodinėjo nei vienu kitu CK 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad santuokos tarp šalių iširimą sąlygojo atsakovės kaltė, todėl ieškinį šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą.

11.       2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrityje vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistui P. Š. susitikus su G. M., adresu (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametė dukra G. M. išsakė savo nuomonę, jog: „su mama kartu gyvename pas močiutę ir senelį jau apie 3 mėnesius. Man labiau patinka gyventi su mama. Mama ant manęs nešaukia, man su mama gyventi smagiau. Mamai galiu apie viską papasakoti. Kiekvieną dieną į mokyklą mane veža mama, tėtis tik vieną kartą yra nuvežęs į mokyklą. Vieną kartą žadėjo parvežti iš mokyklos, bet neparvežė, nes „baliavojo“. Praėjusių metų rugsėjo 1 dieną tėtis yra trenkęs mamai kumščiu į veidą“. 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrityje vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistui P. Š. susitikus su G. M., adresu (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametė dukra G. M. išsakė savo nuomonę, jog: „su mama kartu gyvename pas senelius jau apie 3 mėnesius. Aš norėčiau gyventi kartu su mama, nes tėtis anksčiau ant mūsų labai dažnai šaukdavo be reikalo kai grįždavo iš darbo, gulėdavo ant lovos ir žaisdavo su savo telefonu. Kai mes norėdavome su juo pasikalbėti, jis šaukdavo, kad mes trukdome jam žiūrėti žinias. Tėtis dažnai grįždavo namo išgėręs arba skambindavo mamai, kad jį parvežtų namo. Praėjusių metų rugsėjo 1 dieną tėtis paskambino mamai, kad jį vėl parvežtų namo, bet mama nesutiko. Tada tėtis sugrįžo pats ir aš girdėjau namuose triukšmą, tėtis šaukė ant mamos. Man nuėjus pasižiūrėti pamačiau, kad mama verkia, o tėtis buvo užsimojęs ant mamos su kumščiu, kad suduoti jai.“. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15-kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) psichologinio įvertinimo metu taip pat matyti teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertės D. P. užfiksuotos nepilnamečių G. ir G. įvardinamos aplinkybės, jog tėtis išvarė mamą iš namų, kad jis vartoja alkoholį, kad tėtis prisigerdavo ir negrįždavo į namus, kad tėtis mamą buvo primušęs. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. liudytojo apklausos protokole fiksuoti liudytojos E. B. parodymai patvirtina šalių nepilnamečių vaikų išsakytus teiginius apie ieškovo polinkį į alkoholio vartojimą, agresyvumą esant neblaiviam, apie tai, jog 2020 m. rugsėjo mėn. D. M.  jai pasakė, jog būdamas neblaivus Ž. M. ją sumušė ir buvo veide „fanaras“. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 24 d. mažametės nukentėjusiosios apklausos protokolo, atlikto ikiteisminio tyrimo teisėjo B. Vinciūno, matyti, jog šalių mažametė dukra G. M. teisme paliudijo, jog 2021 m. kovo 20 d. paliudijo, jog tėtis išvarė jas iš namų, ją nuskriaudė, suduodamas su diržu sužeidė pirštus ir jai labai skaudėjo, jog anksčiau yra sudavęs jai ranka ne vieną kartą, kad rugsėjo 1 d. per sesers krikštynas tėtis sumušė mamą, mama buvo su „fanaru“ namuose, kad tėtis mamą negražiai vadina jas filmuoja ir įrašinėja. 

12.       Minėti  byloje ištirti duomenys patvirtina atsakovės išsakytus argumentus dėl šalių santuokos iširimą nulėmusių priežasčių. Ieškovas, nors ir ginčijo minėtas aplinkybes, tačiau nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas ieškovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, neteikė sutuoktinei ir šeimai savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, smurtavo, t. y. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

13.       Taip pat teismas atsižvelgė ir į šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo kaltės ekonominio aspekto bei įvertinęs įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo 28-32 punktuose konstatuotas aplinkybes, jog „28. Bylos rašytiniai įrodymai – pateiktos sąskaitos - faktūros bei liudininko E. S. paaiškinimai paneigia tą aplinkybę, kad D. M. prašė Ž. M. bei R. G. priimti jos vardu atvežtą kurą, nes ant sąskaitų faktūrų nurodytas atsakovo telefono numeris, jam būdavo pranešama apie atvežamą kurą, o ne D. M., nors D. M. ir nurodo, kad esant normaliems šeimyniniams santykiams, yra ir pati priėmusi kurą, kai vyras paskambindavo ir pasakydavo, kad negali atvykti. Taigi, D. M. atvežant kurą pagal ginčo sąskaitas net nebuvo žinoma. Be to, tiek pats atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino, ūkyje tvarkėsi Ž. M., laukuose D. M. nesimatė, nors D. M. neneigia, kad, vyrui nurodžius vykdavo kartu su juo ir pasirašydavo reikiamus dokumentus, kai to reikėdavo, pasitikėjo vyru, nes pati to nelabai žinojo. 29. Teismui nėra abejonių, kad pagal ginčo sąskaitas – faktūras D. M. vardu kurą užsakė Ž. M.. Ž. M. žinojo apie (duomenys neskelbtini) sudarytą povedybinę sutartį, apie egzistuojančią sutartį ieškovui pranešta nebuvo. Taip pat byloje nustatyta, kad jau 2021 m. kovo mėn. buvo konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, jie kartu nebegyveno. Byloje taip pat žinoma, kad atsakovas Ž. M. inicijavo skyrybas ir 2021 m. birželio 4 d. jau pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Akivaizdu, kad atsakovas Ž. M., nuo konflikto 2021 kovo mėn. kryptingai ėjo link skyrybų su sutuoktine ir jau 2021 m. birželio 4 d. pateikdamas ieškinį teismui, todėl logiškai sunkiai paaiškinamos aplinkybės, kad 2021-04-09 ir 2021-05-11 dienomis užsakinėjo kurą pas ieškovą žmonos vardu ir jos naudai ir didžiąją dalį kuro priėmė pats arba jo patikimas asmuo, kuriuo buvo R. G., kuriuo atsakovas pasitikėjo, kuris žinojo kur yra talpyklų raktai, galėjo nevaržomai patekti prie talpyklų ir pripilti kurą, skyrė, kuri talpa priklauso Ž. M. ar D. M.. 30. Sklypas, kuriame yra įrengtos kuro talpyklos, priklauso Ž. M. ir kt. bendrasavininkiams priklausančiame žemės sklype, kur D. M., esant konfliktui, turi ribotą patekimo galimybę, nes teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Kaip nurodė šalys, D. M. prašė atsakovo leisti prisipilti kuro į lengvąjį automobilį, kad galėtų pasiimti vaikus, kas nurodo, kad D. M. laisvai kuru nedisponavo. 31. Be to, D. M. nebuvo Ž. M. suteikusi jokių įgaliojimų nupirkti kuro, atlikti jokių ūkio darbų, šalių santykiai buvo ypač įtempti, šalys kartu negyveno. D. M. ūkiui priklausanti technika buvo pas Ž. M. ir nebuvo naudojama, to neneigė net pats atsakovas, todėl D. M. nebuvo reikalingas ir dyzelinis kuras. D. M. nebuvo davusi Ž. M. nurodymo apdirbinėti jos laukus ar naudoti jos kuro, jei Ž. M. tai ir darė, veikė savavališkai, nes nurodė, kad apdirbinėjo D. M. laukus su kitų asmenų, šiuo atveju, brolio technika. 32. D. M. nėra niekur pasirašiusi, ant ginčo sąskaitų, kaip kontaktinis asmuo sąskaitose nurodytas Ž. M. telefonas, pristatymas į nurodytą adresą, šis žemės sklypas priklauso Ž. M. su bendrasavininkiais, todėl teimas daro išvadą, kad D. M. nei užsakė, nei priėmė, nei panaudojo pateikto kuro, o tai padarė atsakovas Ž. M.. Atsakovas Ž. M. laisvai priėjo prie kuro talpyklų ir galėjo bet kada jomis naudotis. Be to, iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad D. M. vardu kuras buvo pristatytas 2021 m. kovo ir balandžio mėnesiais, kai jau vyksta laukų apdirbimo darbai, o kurą atsakovas savo vardu įsigijo tik 2021-06 mėn., 2021-08 mėn., todėl tai suponuoją išvadą, kad ginčo sąskaitų išrašymo metu atsakovas galėjo savo kuro neturėti, nors žemės ūkio darbai vyko pilnu tempu.“, turinčias prejudicinės reikšmės šioje byloje sprendžiamiems klausimas dėl šalių sutuoktinių pareigų atlikimo ir lojalumo  daro išvadą, jog šie prejudiciniai faktai iš esmės patvirtina atsakovės teiginius, kad ieškovas atsakovės ūkyje veikė savo nuožiūra ir atsakovės ūkio turtą naudojo savo ūkio reikmėms,  todėl laiko labiau tikėtinu, jog ieškovas santuokoje nebuvo lojalus sutuoktinei ir turtiniais klausimais bei veikė daugiau su išskaičiavimu savo asmeniams turtiniams poreikiams bei norams patenkinti. 

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas ieškovas, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės tenkintinas visiškai, o ieškovo ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės atmetamas kaip neįrodytas.

 

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

15.       CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti. Piniginė kompensacija nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos.

16.       Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno iki 2021 m. kovo 20 d., atskirai pradėjo gyventi nes susipyko, iširo šeimyninė darna, nebesutarė. Šias aplinkybes byloje iš esmės patvirtino abi šalys ir dėl to ginčo byloje nėra. Byloje ištirtais įrodymais taip pat buvo įrodyta (sprendimo 11-12 punktai), jog ieškovas atsakovės atžvilgiu nebuvo lojalus tiek asmeniniais, tiek ir ekonominiais aspektais, neteikė sutuoktinei ir šeimai savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima,  2020 m. rugsėjo 1 d. smurtavo. Atsakovė patyrė fizinius ir emocinius išgyvenimus, dėl aukščiau nurodytų ieškovo santuokinio pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro teismui pagrindą ieškovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.).

17.       Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nelojaliu, nepagarbiu, elgesiu ieškovės atžvilgiu, smurtu bei finansiniu kenkimu, dėl ko atsakovė teigia patyrusi stiprių neigiamų išgyvenimų. Teismo vertinimu, nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltų veiksmų ieškovės atžvilgiu, yra akivaizdu, jog atsakovė patyrė neturtinę žalą, nes emocinis ir fizinis sutuoktinio nelojalumas bei nesąžiningumas lemia kito sutuoktinio dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Be to, nustačius ieškovo žiaurų elgesį su sutuoktine, teismas mano, jog ieškovės patirti neigiami išgyvenimai ir atsiradusios neigiamos pasekmės yra objektyviai įmanomos, galimos ir adekvačios, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, atsakovei iš ieškovo priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 

 

 

 

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

 

19.       Į bylą pateikti gimimo liudijimai, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog šalims gimė dvi nepilnametės dukros: G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė priešieškiniu – su ja. Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

20.       Įstatymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalimi). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

21.       Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, o juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

22.       Nors išvadą teikianti institucija, patikrinusi vaikų gyvenimo sąlygas tiek pas atsakovę, tiek pas ieškovą, nustatė, kad nepilnametės šalių dukros gyvena kartu su motina (atsakove), abi šalys turi tinkamas buities sąlygas vaikams gyventi, ugdyti ir tinkamai jomis rūpintis, be to, abi šalys skyrybų proceso teisme metu apklaustų liudytojų, socialinių darbuotojų S. K. bei D. J. iš esmės buvo apibūdintos teigiamai, kaip aktyviai bendradarbiaujančios bei siekiančios be tarpiško, teigiamo kontakto su savo vaikais, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15-kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15-kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose išreikšta šalių vaikų valia gyventi su atsakove (vaikų mama), liudytojos psichologės V. L. teisme duoti paaiškinimai bei minėtos teismo psichologinės ekspertizės išvados apie nepilnamečių G. bei G. dėl tėvų skyrybų proceso bei tarpusavio konfliktų patiriamą lojalumo konfliktą,  ieškovo ir atsakovės tarpusavio bei vaikų atžvilgiu elgesys, kuris gyvenant šeimoje su atsakove pasireiškė ieškovo smurto epizodais, perdėtu dominavimu bei savo poreikių iškėlimu aukščiau šeimos, iš dalies net ir teismo posėdžių metu teismo stebėtas ieškovo impulsyvumas, kaltinimų forma prasiveržiantys emocinio nesusivaldymo momentai, taip pat ieškovo praeities charakteristika, rodanti ieškovo žalingus įpročius, turimą polinkį į teisės pažeidimų darymą, neduoda pagrindo teismui sprendimo priėmimo momentu spręsti, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą būtų teisinga nustatyti su ieškovu.

23.       Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su nepilnametėmis dukromis. Ieškovas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, argumentų bei aplinkybių, kurių pagrindu vaikų gyvenamosios vietos nereikėtų nustatyti su atsakove. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas, atsižvelgęs į šalių šeimoje susiklosčiusią situaciją, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos išvadą, rekomenduojančią vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su mama bei teismo psichologo išvadas apie nepilnamečių vaikų psichologinę savijautą ir poreikius, siekiant atkurti teigiamą santykį su tėvu, daro išvadą, jog šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta, siekiant užtikrinti ir įtvirtinti šalių nepilnamečių dukrų emocinį stabilumą, turi būti nustatyta su mama – atsakove, todėl ieškinį šioje dalyje atmeta ir tenkina priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. 

 

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

 

24.       Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su dukromis tvarka, jog atsakovė bendrautų su vaikais be apribojimų, suderinusi su ieškovu susitikimo su vaikais laiką telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios bei atsakovei be apribojimų su vaikais bendraujant nuotoliniu būdu (telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis) ir įsipareigojo užtikrinti atsakovės galimybę susisiekti su vaikais nuotoliniu būdu. O tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, užtikrinti, jog bendravimo su vaikais tvarka atitiktų abiejų šalių interesus vienodai.

25.       Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) Ž. M. bendrauja su dukromis susitikimų būdu, susitikimų laiką, trukmę ir vietą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis suderinęs su D. M., ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, jei tai netrikdo dukrų ugdymo ar papildomo ugdymo veiklos, iš anksto suplanuoto laisvalaikio ar atostogų, su sąlyga, kad dukros ar dukra, su kuria pageidauja bendrauti Ž. M., neprieštarauja dėl susitikimų. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų prieštarauja susitikimams su tėvu Ž. M., bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas; 2) Ieškovas turi teisę su dukromis ar bet kuria jų bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonas, planšetė, kompiuteris), ne ugdymosi ir papildomo ugdymosi procesų metu. Ne vėliau kaip prieš 24 valandas, prieš inicijuodamas bendravimą, ieškovas privalo informuoti atsakovę, kuri išsiaiškina dukrų ar bet kurios jų galimybę bendrauti nuotoliniu būdu su Ž. M. ir apie tai patvirtina Ž. M.. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų, nepageidauja bendrauti su Ž. M., pastarasis neturi teisės inicijuoti elektroninio ryšio seansų.

26.       CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Taip pat pažymėtina, kad teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikštu reikalavimu, savo iniciatyva taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Taigi, ginčuose dėl tokios tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiškia tuo, jog jis neprivalo remtis vien proceso šalių pateiktais pasiūlymais. Į juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų interesus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti šalių dokumentuose nenurodytą bendravimo grafiką ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas.

27.       Pasisakydamas dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes. Byloje ištirtas įrodymais nustatyta bei pačios šalys neginčija, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė bendrauja tarpusavyje konfliktiškai ir šitie konfliktiški santykiai įtakoja, jog bendravimas su vaikais yra komplikuotas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15-kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. konstatavo, jos ekspertizės metu buvo stebima, jog G. M. samprotauja pagal amžių – pažintinė jos raida nėra sutrikusi; jai būdinga orientacija į pasiekimus ir atsakingas elgesys, ji energija ir valinga, tačiau stresą keliančiose situacijose sunkiau kontroliuoja savo jausmus (lengviau pratrūksta, impulsyviau priima sprendimus); tėvų skyrybų situacijoje G. M. išgyveno lojalumo konfliktą. Taip pat, vertinant emocinę jos būseną, matoma, jog ji yra įtampoje nuo pat pokalbio bylos temomis pradžios – dominuojančios jos emocijos yra pyktis, liūdesys, bejėgiškumas. Plačiau skaityti psichologinio įvertinimo dėstymo dalyje. Vertinant G. M. būseną ir elgesį sąveikoje su tėčiu, matoma, jog lojalumo konflikto pasekoje mergaitė demonstratyviai stengiasi palaikyti abejingą ir priešišką laikyseną jo atžvilgiu, tačiau labiau spontaniškos jos reakcijos vis tiek prasprūsta, ir pasimato tėčio dėmesio poreikis; sąveikoje su mama G. M. palaiko pastovesnį akių kontaktą, yra emociškai ramesnė ir labiau atsipalaidavusi, nustoja elgtis priešiškai ir manieringai, taip pat leidžia sau pabūti spontaniškai. G. M. gali išreikšti savarankišką nuomonę, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi. Ji išsako norą gyventi su mama – jos atžvilgiu reiškia saugumo ir stabilumo jausmus, taip pat tapatinasi su ja. Tačiau dėl išgyvenamo lojalumo konflikto (solidarizuojasi su mama ir neigia tėčio poreikį, yra pernelyg įsitraukusi į tėvų tarpusavio santykius) G. M. negali išreikšti savarankiškos nuomonės apie tai, ar ji nortų ir kiek norėtų matytis/bendrauti su tėčiu. Plačiau paaiškinta ekspertizės išvadose, psichologinio įvertinimo dėstymo dalyje. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15-kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. konstatavo, jos ekspertizės metu buvo stebima, jog G. M. gebėjimai (dėmesys, atmintis, mąstymas) atitinka jos amžių, ji yra uždaresnio būdo, labiau suvaržyta ir emociškai užsislopinusi, budriai stebi kitų reakcijas, nepuola iš karto atsakinėti į klausimus, pagalvoja, ką sakyti ir ko ne, taip pat, būdama mažesnė, ji yra labiau priklausoma nuo ją supančių suaugusiųjų bei vyresniosios sesers. Vertinant emocinę G. M. būseną, matoma, jog pokalbio apie tėvų tarpusavio santykius metu ji yra įtampoje, tačiau savo nerimą reiškia ne taip atvirai ir emocingai kaip vyresnioji sesuo - G. M. yra labiau linkusi užsisklęsti ir užslopinti savo jausmus. Plačiau skaityti psichologinio įvertinimo dėstymo dalyje. Vertinant G. M. būseną ir elgesį sąveikoje su tėčiu, matoma, jog mergaitė nėra jam priešiška, bendraudama ir žaisdama su juo, sėdi arti jo, dažniau žiūri jam į akis, yra įsitraukusi veiklose ir geros nuotaikos, tačiau kartais tampa vangesnė, ypatingai tais atvejais, kai tėtis parodo jai daugiau švelnumo ar siekia intensyvesnio fizinio kontakto - stipresnis artumas su tėčiu G. M. gali sukelti kaltę, t. y. lojalumo konflikto pasėkoje ji stengiasi išvengti priartėjimo prie tėčio ir išlikti ištikima mamai, seseriai; sąveikoje su mama G. M. yra geros nuotaikos, atsipalaidavusi, spontaniška, laisvai tyrinėjanti aplinką, siekianti fizinio kontakto; taip pat stebimos vaiko pastangos derintis prie mamos. G. M. gali išreikšti savarankišką nuomonę, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi. Ji išsako norą gyventi su mama - prie jos yra prisirišusi, kartu leidžia laiką, tapatinasi su ja. Tačiau dėl išgyvenamo lojalumo konflikto (solidarizuojasi su mama ir neigia tėčio poreikį; taip pat tapatinasi ir su vyresniąja seserimi) G. M. negali išreikšti savarankiškos nuomonės apie tai, ar ji norėtų ir kiek norėtų matytis/bendrauti su tėčiu. Plačiau paaiškinta ekspertizės išvadose, psichologinio įvertinimo dėstymo dalyje. Liudytoja teisme apklausta psichologė V. L., tiesiogiai teikusi paslaugas šalių skyrybų bylos procese siekiant įgyvendinti teismo nustatytą laikinąją tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pažymėjo stebėtus pozityvius tokios vaikų bendravimo su tėvu tvarkos dalyvaujant psichologui rezultatus.

28.       Byloje tiek psichologės V. L., tiek vaikų teismo psichologijos ekspertizę vykdžiusios ekspertės išvados leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog sprendimo priėmimo dienai vaikų jaučiamas lojalumo konfliktas nėra išnykęs bei tėvo ir dukrų psichologinis ryšys nėra atkurtas, todėl nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu per prievartą gali netgi neigiamai paveikti tolesnį jų tarpusavio ryšį. Todėl teismas mano, jog siekiant nepažeisti vaikų psichologinės pusiausvyros, šiuo atveju kardinalūs pokyčiai vaikų bendravimo su tėvu tvarkoje negali būti daromi, šiuo metu, pagal byloje ištirtus duomenis maksimali vaikų bendravimo tvarka su ieškovu yra negalima (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, jog tam, kad atsakovas galėtų susitikinėti su dukromis, visų pirma turi būti atstatytas tėvo ir vaikų tarpusavio psichologinis ryšys, vaikai neturi jausti baimės, įtampos susitikimų metu, todėl šalys su vaikais privalo lankytis psichologo konsultacijose, ir tik specialisto pagalba atstačius vaikų ir tėvo ryšį, būtų galima nustatyti tiesioginį ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą, todėl ieškovo ir atsakovės prašomi nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos variantai netenkina šios dienos šalių vaikų poreikių, mergaitės dar nėra pasirengusios bendrauti su tėvu be psichologo pagalbos.

29.       Siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų bei sudaryti maksimaliai palankias sąlygas vaikams, teismas, remdamasis byloje stebėtais teigiamais rezultatais ieškovo ir vaikų santykio atstatymui bendraujant per psichologą, nustato 8 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pereinamąjį laikotarpį, kurio metu  nustatoma tokia ieškovo bendravimo su vaikais tvarka: ieškovas Ž. M. su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. bendrauja pas  ieškovo pasirinktą psichologą, jo patalpose, kartą per savaitę pagal psichologo nustatytą išankstinį grafiką ir pagal psichologo nurodytą susitikimų trukmę bei susitikimų pobūdį, o atsakovė D. M. įpareigojama užtikrinti nepilnamečių vaikų G. M. ir G. M. dalyvavimą susitikimuose su ieškovu Ž. M., kurie vyksta psichologo nurodytose patalpose, taip pat laikytis psichologo nustatytų susitikimų tvarkos (esant nustatytai būtinybei dalyvauti individualiai kartu su nepilnamečiais vaikais ar juos paliekant psichologo konsultacijose). Jeigu D. M. negali pristatyti nepilnamečių vaikų į susitikimą su ieškovu Ž. M. nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai ieškovą ir suderinti kitą susitikimo dieną. Tuo atveju, jeigu Ž. M. negalės atvykti į susitikimą nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai D. M.ir suderinti kitą susitikimo dieną. 

30.       Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma atsakovės priešieškiniu pasiūlyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka: Ž. M. bendrauja su dukromis susitikimų būdu, susitikimų laiką, trukmę ir vietą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis suderinęs su D. M., ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, jei tai netrikdo dukrų ugdymo ar papildomo ugdymo veiklos, iš anksto suplanuoto laisvalaikio ar atostogų, su sąlyga, kad dukros ar dukra, su kuria pageidauja bendrauti Ž. M., neprieštarauja dėl susitikimų. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų prieštarauja susitikimams su tėvu Ž. M., bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas; Ieškovas turi teisę su dukromis ar bet kuria jų bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonas, planšetė, kompiuteris), ne ugdymosi ir papildomo ugdymosi procesų metu. Ne vėliau kaip prieš 24 valandas, prieš inicijuodamas bendravimą, ieškovas privalo informuoti atsakovę, kuri išsiaiškina dukrų ar bet kurios jų galimybę bendrauti nuotoliniu būdu su Ž. M. ir apie tai patvirtina Ž. M.. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų nepageidauja bendrauti su tėvu, pastarasis neturi teisės inicijuoti elektroninio ryšio seansų.

 

 

 

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

 

31.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga (840 Eur).

32.       Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

33.       Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius.

34.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo vyresnės (11 metų amžiaus) nepilnametės dukters G. M. išlaikymui po 540 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, 8 metų amžiaus G. M. išlaikymui – po 485 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Abi mergaitės lanko mokyklas, specialiųjų poreikių neturi.

35.        Atsakovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, bei iš priešieškinyje pateiktos vaikų poreikių apskaičiavimo lentelės nustatyta, kad atsakovė įrodinėja, kad G. M. poreikiai yra apytiksliai 727 Eur, o G. M. – apie 808 Eur per mėnesį, bendrai tai sudaro 1535 Eur abiejų vaikų išlaikymui sumą. Ieškovas nurodė teikiantis dukroms kasmėnesinį išlaikymą po 200 Eur. Atsakovė nurodė, kad išlaidas vaikų išlaikymui per mėnesį sudaro išlaidos vaikų maistui, avalynei, drabužiams, higienos, kosmetikos ir odos priežiūros priemonėms, komunaliniams mokesčiams, transportui į mokyklą nuvykti ir grįžti, namų apyvokos reikmėms, mobiliesiems telefonams, kurios, jas susumavus, vidutiniškai kiekvienam vaikui sudaro apie 415 Eur, o taip pat patikslino, jog G. nebelanko (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), todėl sumažėjo poreikis transportui, tačiau tenka mokėti už buto nuomą 400 Eur, G. dažnai genda dantukai, todėl tam yra padidinti finansiniai poreikiai (vieno apsilankymo kaina – 60 Eur), už mokymąsi (duomenys neskelbtini) patiria kasmėnesines 55 Eur mokesčio išlaidas bei 20 Eur kasmėnesines išlaidas už vaiko muzikos mokyklos lankymą.

36.       Ieškovas ginčija atsakovės nurodytus vaikų poreikius vitaminams. Teismo vertinimu, vaikams turi būti užtikrinami sveikatos gerinimo poreikiai (pvz., mitybos papildymas reikalingais vitaminais, visavertė mityba, sportinė veikla), todėl ieškovo argumentus atmeta ir šiems vaikų poreikiams patenkinti išlaidas taip pat įtraukia į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

37.       Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nuo 2021 m. kovo 20 d. šalių nepilnametės dukros gyvena su atsakove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikams, ką iš esmės byloje patvirtino ir pati atsakovė nurodžiusi, jog mokyklai reikalingas vaikų pratybas perka bei sugedus vaikų dantukams, atsiradusias gydymo išlaidas taip pat tenka apmokėti ir apmoka tik ji. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu šių vaikų mokymosi bei sveikatos gerinimo poreikių ir atsakovės patiriamų išlaidų realumo neginčijo, tačiau kaip matyti iš pateikto vaikų poreikių paskaičiavimo, šios išlaidos atsakovės nebuvo įtrauktos į vaikų išlaikymui reikalingą sumą.

38.       Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Bylos duomenimis, šalys turi du išlaikytinius – dukras G. ir G..

39.       Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

40.       Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenų patvirtina, jog ieškovas verčiasi ūkine veikla, viešai deklaruojamais duomenimis, ieškovo 2021 metų metinės pajamos siekia 270 651,68 Eur, nuosavybė teise turi žemės sklypą su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, garažu, tvartu, virtuvėle, malkine, adresu (duomenys neskelbtini).

41.       Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini)gimnazijoje, pradinių klasių mokytoja, 2021 metai deklaravo 64 370,92 Eur pajamas. Taip pat teismas pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria  fizinio bankroto bylą nagrinėjęs teismas atsisakė atsakovei iškelti fizinio bankroto bylą ir konstatavo prejudicinę reikmę šioje byloje sprendžiamiems klausimas dėl atsakovės turtinės padėties nustatymo turinčius faktus, kad: „Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų prašymų ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų akivaizdu, jog pareiškėja neatskleidžia realios savo turtinės padėties, visas jos gaunamas pajamas siekia skirti savo būtinųjų poreikių tenkinimui, nurodydama, jog būtiniesiems šeimos poreikiams kas mėnesį yra reikalinga 2800,00 Eur suma. Pareiškime taip pat nurodo, kad 1800,00 Eur reikalinga teisinių paslaugų apmokėjimui, 10000,00 Eur nemokumo administratoriui bankroto procedūroms atlikti. Kreditoriams visai nenurodo kiek lėšų galėtų skirti, tuo pačiu apsunkindama galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškėja šiuo metu siekia ne kaip galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais, tačiau kreditorinių reikalavimų (mokėtinų palūkanų) nurašymo. Tokie pareiškėjos siekiai neužtikrina teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Pažymėtina, jog pareiškėjos vengimas nustatytais terminais atsiskaityti kreditoriams, gali būti vertinamas kaip pareiškėjos nesąžiningumas, užkertantis kelią iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.“ Atsižvelgus į minėtus prejudicinius faktus dėl atsakovės 2021 metais buvusios turtinės padėties neatskleidimo teismas konstatuoja, jog atsakovė neatskleidė visos savo turimos faktinės turtinės padėties šioje byloje, todėl daro išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis tikėtina yra geresnė, nei  atsakovė teigia.

42.       Teismas daro išvadą, jog anksčiau minėti duomenys patvirtina, jog iš esmės abiejų šalių finansinė padėtis yra gera ir jie yra finansiškai pajėgus užtikrinti savo vaikams daugiau, nei minimalius išlaikymo poreikius, tačiau ieškovo turtinė padėtis yra finansiškai geresnė.

43.       Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktus patikslinus dėl vaikų poreikių, darytina išvada, kad šalių kiekvieno nepilnamečio vaiko kasmėnesiniams poreikiams patenkinti sprendimo priėmimo dienai iš esmės yra reikalingas 840 Eur išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui. Šis vaikų poreikių dydis iš esmės atitinka 2023 metų minimalios mėnesinės algos dydį, t. y. teismų praktikoje nurodomą orientacinį socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, būtina vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės nurodomos išlaidos vaikų poreikiams patenkinti nelaikytinos neracionaliomis ar neproporcingomis. Iš atsakovės duotų paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad mama tinkamai įvertina nepilnamečių vaikų poreikius, užtikrina vaikų ugdymą, papildomų įgūdžių lavinimą, atsakovė sugeba vaikų poreikius išdėstyti prioritetiškai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, ir šiuos poreikius patenkina.

44.       Atsižvelgęs  į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, ieškovui esant finansiškai geresnėje padėtyje už atsakovę, teismas laiko, jog  ieškovas yra pajėgus finansiškai prisiimti šiek tiek didesnę dalį vaikų išlaikymo poreikių, todėl įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, tėvų sveikatą, būtinų vaikams išlaikyti lėšų dydį, vaikų amžių, nustačius vaikų gyvenamą vietą su mama, priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkina iš dalies, priteisiant iš ieškovo kiekvienos dukros išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 26 d., iki dukrų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė, su kuria yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat šalims išaiškina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

 

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

 

45.       Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

46.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

47.       Atsakovė ieškiniu prašė priteisti 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms už 2,5 mėnesio laikotarpį nuo 2021 m. kovo 20 d. iki pradinio ieškinio padavimo teismui dienos – 2021 m. birželio 4 d., kurį sudaro vidutiniškai 350 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas kiekvienai dukrai bei į išlaikymo įsiskolinimo sumą įskaičiuota ieškovo iš G. M. banko sąskaitos pasisavinta 500 Eur vaikui priklausančių lėšų suma.

48.       Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodomas išlaikymo vaikams įsiskolinimo aplinkybes. Nors ieškovas ginčijo šį reikalavimą, tvirtindamas, jog visada gyvendamas su atsakove santuokoje teikė dukroms reikalingą išlaikymą ir buvo vienintelis materialinį išlaikymą šalių šeimoje teikiantis asmuo, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, byloje pateikti įrodymai paneigia ieškovo argumentus, jog jis buvo vienintelis šeimos maitintojas, kadangi byloje surinkti duomenys rodo, jog gyvendamos santuokoje abi šalys vertėsi pelninga ūkine veikla. Be to, teismas pažymi, jog abi šalys vieningai sutiko, jog jų santykiai nutrūko bei jie pradėjo gyventi atskirai nuo 2021 m. kovo 20 d., kuomet atsakovė su dukromis išėjo gyventi į jos tėvų namus, o būtent nuo šio momento iki bylos iškėlimo teisme praėjo daugmaž 2,5 mėnesio, už kuriuos atsakovė ir reiškia prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Įrodymų, jog minėtu laikotarpiu, šalims jau negyvenant bendro santuokinio gyvenimo, nuo 2021 m. kovo 20 d. iki pradinio ieškinio padavimo teismui dienos – 2021 m. birželio 4 d., tėvas dukroms būtų teikęs materialinį išlaikymą ieškovas į bylą nepateikė, šių aplinkybių nepatvirtina ir kita byloje ištirta rašytinė medžiaga, todėl teismas šį priešieškinio reikalavimą laiko pagrįstu.

49.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat  ginčijo priešieškinio reikalavimą dėl  paimtų 500 Eur iš dukters banko sąskaitos grąžinimo. Ieškovas tvirtino, jog šie pinigai buvo panaudoti pačios atsakovės ir jo paimti iš vaiko sąskaitos bendru šalių susitarimu, tačiau įrodymų apie tokių aplinkybių buvimą nepateikė. Ieškovui iš esmės pripažįstant paties reikalavimo pagrįstumą, t. y. jog atsakovės nurodomus pinigus iš vaiko sąskaitos ieškovas nuėmė, tačiau ieškovui nepateikus įrodymų apie jų tikslinį panaudojimą, teismas šį atsakovės reikalavimą bei bendrai visą 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams laiko įrodytu ir tenkina.

50.       Minėta, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – ieškovo vaikams teiktino išlaikymo) turi būti aiškinamos vaiko naudai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti dukroms po 350 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį nuo 2021 m. kovo 20 d. iki pradinio ieškinio padavimo teismui dienos – 2021 m. birželio 4 d., todėl šis priešieškinio reikalavimas tenkinamas ir iš ieškovo priteistina 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2,5 mėnesio iki ieškovo kreipimosi į teismą ieškiniu dienos, o būtent,  šalių nepilnametei dukrai G. M. priteisiant jai tenkančią atsakovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dalį – 875 Eur – bei šalių nepilnametei dukrai G. M. priteisiant jai tenkančią 1375 Eur ( 875 Eur + 500 Eur =1375 Eur) išlaikymo įsiskolinimo dalį už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 20 d. iki pradinio ieškinio padavimo teismui dienos – 2021 m. birželio 4 d.

 

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

 

51.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Iš (duomenys neskelbtini)povedybinės sutarties (sutarties identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), patvirtintos notarine tvarka ir įregistruotos Vedybų sutarčių registre įregistruota (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šalys yra sudarę povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo, t. y. kuria įtvirtino visišką turto atskirumo principą tarp sutuoktinių. Gyvendamos santuokoje iki vedybų sutarties sudarymo, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

 

Dėl santuokinės pavardės

 

52.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pastarajame straipsnyje nurodyti asmeniniai neturtiniai santuokos nutraukimo padariniai. Ši norma suteikia teisę kiekvienam sutuoktiniui apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę. Straipsnio antroje dalyje yra numatyta specialioji norma, kuri numato tam tikrą sankciją sutuoktiniui, kuris teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai santuoka nutraukta remiantis CK 3.60 straipsniu. Tokiu atveju kitas sutuoktinis, t. y. tik tas kuris nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo, turi teisę prašyti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Tačiau kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, jeigu yra bendrų vaikų – tokiu atveju skirtingos tėvų pavardės galėtų pažeisti vaikų interesus.

53.       Nesant ginčo, ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – M.. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo: ieškovas ieškiniu prašė atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – N., o atsakovė priešieškiniu prašė jai palikti santuokinę pavardę – M..

54.       Spręsdamas minėtą šalių ginčą teismas pažymi, jog santuoka šioje byloje nutraukia CK 3.60 straipsnio pagrindu, taigi nagrinėjamas atvejis tenkina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos specialios normos sąlygas, tačiau santuoka nutraukiama konstatavus ieškovo kaltę, be to, šalys turi nepilnamečių vaikų, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą akivaizdu, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl to, kokia pavardė po santuokos nutraukimo turėtų būti palikta atsakovei. Atsakovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Šis ieškovės reikalavimas įstatymui neprieštarauja. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta teismas vertina, jog ieškovo reikalavimas palikti po santuokos nutraukimo atsakovei ikisantuokinę pavardę, nepagrįstas, todėl netenkintinas. Tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

 

55.       Šalys išlaikymo sau iš kito sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas ir nesprendžiamas (CK 3.72 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

 

56.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

57.       Ieškinį atmetus bei tenkinus priešieškinį iš dalies (iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikas priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei neturtinės žalos atlyginimo), teismas sprendžia, jog buvo patenkini 75 procentai priešieškinio reikalavimų, todėl šalims nesant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje spręstinas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, priteisimo klausimas.

58.       Byloje esančiais rašytiniais duomenimis (mokėjimo dokumentais) nustatyta, jog ieškovas byloje sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei byloje patyrė 936,80 Eur teismo psichologinės ekspertizės atlikimo išlaidas bei 5445,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio dalį bei Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovei atidėtas likusios 121,00 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Taip pat į bylą pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog atsakovė byloje patyrė 7260,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

59.       Priešieškinį tenkinus 75 procentų reikalavimų dalyje, ieškovui tenkanti atlyginti šių bylinėjimosi išlaidų 75 proc. dalis sudaro 147 Eur sumą, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 121 Eur atidėto žyminio mokesčio už priešieškinį bei 26 Eur – atsakovei.

60.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Pažymėtina, kad teisinės paslaugos apima ne tik atsiliepimo į ieškinį paruošimą, bet ir teisines konsultacijas bei susipažinimą su byla, kas yra būtina tinkamam ir išsamiam procesiniam dokumentui paruošti. Be to, Rekomendacijos taip pat numato atlyginimą advokatui ar advokato padėjėjui už teisines konsultacijas ir kitas teisines paslaugas, kurios nenurodytos Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose.

61.       Teismo vertinimu, nagrinėjama byla yra didelės apimties,  nagrinėjama jau beveik 2 metai,  teismo posėdžių trukmė byloje sudaro apie 14 val., sprendžiama daug priešpriešinių reikalavimų klausimų, byloje šalys teikė daug procesinių dokumentų, spręsta daug sudėtingo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių klausimų, atlikta vaikų teismo psichologijos ekspertizė. Dauguma ieškovo teiktų procesinių dokumentų didelės apimties, todėl vertintina, kad abiejų šalių atstovai patyrė dideles darbo laiko sąnaudas. Todėl įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, sprendžia, jog tiek atsakovės, tiek ir ieškovo mokėjimo dokumentais pagrįstos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių: ieškovo – 5445,00 Eur, atsakovės – 7260,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

62.       Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistina 75 proc. atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 5445,00 Eur, o bendrai su iš ieškovo atsakovei priteistina 26 Eur žyminio mokesčio dalimi, tai iš viso sudaro 5471,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui, proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina 25 proc. ieškovo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1595,45 Eur. Atlikus šalių tarpusavio mokėjimų įskaitymą ieškovui tenkanti atlyginti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 3875,55 Eur (5471,00 Eur - 1595,45 Eur = 3875,55 Eur), todėl ši 3875,55 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo atsakovei.

63.       Byloje teismo patirtos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

64.        Bylos duomenimis nustatyta, jog byloje buvo pritaikytos ir teismo sprendimo priėmimo dienai galioja sekančios laikinosios apsaugos priemonės: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant atsakovę D.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų G.M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lankytis D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 100 metrų spinduliu.

65.       Teismui ieškovo ieškinį atmetus, byloje Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - (duomenys neskelbtini) paliekama galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jo teismo sprendimui įsiteisėjus panaikina (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

66.       Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdytinas skubiai, t. y. teismo sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo dalyje šioje dalyje, taigi teismo sprendimu iš esmės yra išspęsti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – (duomenys neskelbtini) – yra panaikinama nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ( CPK 150 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsniu, 3.60 straipsniu, 3.61 straipsnio 1 dalimi, 3.62 straipsniu, 3.66 - 3.70 straipsniais, 3.114 straipsniu, 3.156 straipsniu, 3.169 straipsniu, 3.170 straipsniu, 3.174 straipsniu, 3.185 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką,  įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo Ž. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui Ž. M. palikti tą pačią pavardę – M., atsakovui D. M. palikti santuokinę pavardę – M..

 

Tarpusavio išlaikymo ieškovui Ž. M. ir atsakovei D. M. nepriteisti.

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 euro centų) neturtinės žalos atlyginimo.

 

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

 

Nustatyti, kad ieškovas Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pereinamuoju 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiu, skaičiuojamu nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, šia bendravimo su vaikais tvarka:

Ieškovas Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnametėmis dukromis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja pas ieškovo pasirinktą psichologą, jo patalpose, kartą per savaitę pagal psichologo nustatytą išankstinį grafiką ir pagal psichologo nurodytą susitikimų trukmę bei susitikimų pobūdį.

Atsakovė D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigojama užtikrinti nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvavimą susitikimuose su ieškovu Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurie vyksta psichologo nurodytose patalpose, taip pat laikytis psichologo nustatytų susitikimų tvarkos (esant nustatytai būtinybei dalyvauti individualiai kartu su nepilnamečiais vaikais ar juos paliekant psichologo konsultacijose).

Nustatyti, jog tuo atveju, jeigu D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), negali pristatyti nepilnamečių vaikų į susitikimą su ieškovu Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai ieškovą ir suderinti kitą susitikimo dieną.

Nustatyti, jog tuo atveju, jeigu Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), negalės atvykti į susitikimą nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir suderinti kitą susitikimo dieną.

 

Nustatyti, jog pasibaigus teismo nustatytam pereinamajam 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui ieškovas Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tokia bendravimo su vaikais tvarka:

Ieškovas Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukromis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), susitikimų būdu, susitikimų laiką, trukmę ir vietą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis suderinęs su D. M. ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, jeigu tai netrikdo dukrų ugdymo ar papildomo ugdymo veiklos, iš anksto suplanuoto laisvalaikio ar atostogų, su sąlyga, kad dukros ar dukra, su kuria pageidauja bendrauti tėvas, neprieštarauja dėl susitikimų. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų prieštarauja susitikimams su tėvu Ž. M., bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas.

 Ieškovas Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę su dukromis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar bet kuria jų atskirai bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, planšete, kompiuteriu), ne ugdymosi ir papildomo ugdymosi procesų metu, Ne vėliau kaip prieš 24 valandas, prieš inicijuodamas bendravimą, ieškovas Ž. M. privalo informuoti atsakovę D. M., kuri išsiaiškina dukrų ar bet kurios jų galimybę bendrauti nuotoliniu būdu su tėvu ir apie tai praneša ieškovui Ž. M.. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų, nepageidauja bendrauti su tėvu, pastarasis neturi teisės inicijuoti elektroninio ryšio seansų.

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą priešieškiniu dienos (2022 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą priešieškiniu dienos (2022 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 875,00 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1375,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).

 

Paskirti atsakovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametėms dukroms G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3875,55 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 55 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 euro centų) žyminio mokesčio valstybei, kuris turi būti įmokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 euro centų) teismo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

 

 Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lankytis D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), ir 100 metrų spinduliu – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus ją panaikinti.

 

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi pritaikyta laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant atsakovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise – panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

 

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                          Rasa Milvydaitė