Civilinė byla Nr. 2S-610-480/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16648-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1;122.3;122.4; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta laikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1407-429/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAB-Transport“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 6475,73 Lt skolos, 4,26 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ieškinio sumai. Nurodė, kad atsakovės skola yra didelė, ji vengia vykdyti savo prievolę ieškovei. Be to, atsakovė sumažino savo darbuotojų skaičių, veiklos nevykdo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė teismo sprendimo geruoju  nevykdys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių aplinkybių, kas leistų manyti, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ir kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą. Tai, kad ieškovė gali reikalauti atsakovės įvykdyti piniginę prievolę, o ši vengia tai daryti gera valia, suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindas laikyti, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą ar bandys paslėpti turimą turtą. Taip pat teismo nuomone, ieškovės reikalaujama priteisti suma nelaikytina suma, kuri gali padidinti procesinio sprendimo neįvykdymo riziką dėl atsakovės finansinės padėties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą. Nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertino ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių: atsakovė pastaruoju metu ženkliai sumažino darbuotojų skaičių; atsakovė vengia sumokėti skolą ir bando uždelsti jos mokėjimo terminą; ieškovei nuvykus atsakovės registracijos adresu, atsakovės nepavyko rasti, ten rasti asmenys teigė, jog atsakovė veiklos nevykdo; ieškovei su atsakove nepavyksta susisiekti; turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos.

2. Teismas nevertino jokių bylos aplinkybių, o tik konstatavo, kad turtinis reikalavimas nėra didelis, nors turėjo įvertinti visas ginčo aplinkybes. Atsakovei apmokėti sąskaitą faktūrą, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 8 d., tačiau atsakovė neteisėtai jos neapmoka, o tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir siekimą išvengti prievolės įvykdymo.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė sietina su dviem sąlygomis: pirma, asmuo, prašantis jas taikyti, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą; antra, yra pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju pirmosios sąlygos egzistavimas nebuvo apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinimo priežastimi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos išsamiau nepasisako, juo labiau, kad pagrindo teigti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jo tenkinimo galimybė visiškai netikėtina, nėra.

Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ginčas tarp šalių iš esmės yra dėl 6479,99 Lt skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ir kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.). Apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nebuvo nei motyvuotas, nei pagrįstas kokiais nors įrodymais: iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi ieškovė – kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jo suma didelė. Dėl to pirmosios instancijos teismui, nesant jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį bei įrodymų, patvirtinančių grėsmę ieškovės turtiniams interesams, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti patenkintas, nes atsakovė vengia vykdyti prievolę ieškovei. Tačiau vien apeliantės nurodytos aplinkybės pačios savaime negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nesant kitų konstatuotų aplinkybių. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitas aplinkybes, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, jog prašoma priteisti suma atsakovei yra ženkli ar ji kokiais nors būdais vengtų ją sumokėti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Ieškovės atskirasis skundas apie sunkią atsakovės finansinę padėtį yra grindžiamas iš esmės tik ieškovės samprotavimais ir prielaidomis, kuriomis teismas remtis negali. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad atsakovė realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus ar įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įrodymų, tvirtinančių priešingai, apeliantas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o tik pakartotinai atskirajame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Rimdeikaitė