Administracinė byla Nr. eA-2480-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00565-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Zarasų rajono savivaldybės tarybos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eA-2480-602/2016 pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas; 3) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo”.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmetė. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš pareiškėjos D. K. priteisti jo naudai 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Prašyme nurodo, jog atmetus pareiškėjos D. K. skundą, atsakovas įgijo teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.). Pažymi, kad atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro advokato suteiktos paslaugos, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas.

Pareiškėja D. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame su pateiktu prašymu nesutinka. Pažymi, kad viešojo administravimo subjektui nebuvo būtinas advokato pasitelkimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Zarasų rajono savivaldybės taryba turi Juridinį ir personalo skyrių, kurio viena iš funkcijų yra atstovauti teismuose. Akcentuoja, kad atstovavimo sutartis su advokatu pasirašyta tik atstovavimui pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad duomenų apie tai, kad advokatas rengė atsiliepimą apeliacinės instancijos teismui, nėra. Iš pateiktos 2014 m. lapkričio 20 d. išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 27 nematyti, kokioje byloje buvo teikiamos teisinės paslaugos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Pareiškėjas siekia, kad jam būtų atlygintos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų nuostatų matyti, jog proceso šalis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, inter alia atstovavimo, atlyginimą tada, kai sprendimas (baigiamasis teismo aktas dėl ginčo) priimtas jos naudai, t. y. sprendimo priėmimas proceso šalies, prašančios atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai yra būtinoji sąlyga, sudaranti pagrindą jai šias išlaidas prisiteisti.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kurioje spręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, 16).

Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, 16).

Šioje byloje sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai: Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą taip pat atmetė. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas byloje buvo viešojo administravimo subjektas – Zarasų rajono savivaldybės taryba. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus aktualius teismų praktikos išaiškinimus, sprendžia, kad atsakovui advokato pasitelkimas nebuvo būtinas. Minėtą išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad Zarasų rajono savivaldybė turi atskirą struktūrinį padalinį – Juridinį ir personalo skyrių, kuris pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. I-564 patvirtintų Zarasų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus nuostatų 6.3 punktą, pagal įgaliojimą atstovauja rajono Savivaldybės institucijoms bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su fiziniais asmenimis. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad byla nebuvo didelės apimties, keltas klausimas, nors ir nebuvo anksčiau plačiai nagrinėtas teismų praktikoje, tačiau iš esmės nebuvo labai sudėtingas. Taigi tiek viešojo administravimo subjekto vidiniai administravimo pajėgumai, tiek ir nagrinėtos bylos pobūdis ir apimtis nesudaro pagrindo išvadai, jog advokato pasitelkimas šiuo atveju buvo būtinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir priėmus sprendimą atsakovo naudai, jis, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisės reikalauti iš pareiškėjos atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovo prašymas priteisti jam  bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Zarasų rajono savivaldybės tarybos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Arūnas Dirvonas

                                                                      Ramūnas Gadliauskas

              Veslava Ruskan