Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-594/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17611-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. R. (toliau – R. R.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 641 straipsniu jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

1.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi R. R. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti bausmę pataisos namuose.

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio  27 d.

3.       2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4.       Skundu apygardos teismui nuteistasis R. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)  taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Nuteistasis pabrėžia, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, netinkamai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės lygtinio paleidimo taikymui, rėmėsi tik prielaidomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką keitėsi teigiama linkme ir šiuo metu jis jau yra pasiruošęs išėjęs į laisvę laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų taisyklių. Teismui pateikti dokumentai patvirtina teigiamus nuteistojo pokyčius ir aplinkybes, kad jis atitinka visus lygtino paleidimo taikymo pagrindus. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą iš esmės rėmėsi tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis (praeities teistumais), tačiau nevertino teigiamų pokyčių.

4.2.                      Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusi neatlikta bausmės dalis yra itin maža, vos 3 mėnesiai ir 19 dienų. Išėjęs į laisvę nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje turėjo darbą, išėjęs taip pat planuoja įsidarbinti, pataisos namuose kreipėsi dėl darbo, tačiau nebuvo įdarbintas. Nuteistasis mokosi, siekia įgyti suvirintojo specialybę. Būdamas pataisos namuose laisvalaikį leidžia prasmingai, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose reabilitacijos programose. Nors ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau pagal galimybes juos vykdo. Išėjęs į laisvę ir įsidarbinęs turimus finansinius įsipareigojimus galėtų dengti efektyviau. Palaiko glaudžius santykius su artimaisiais. Nors ir turi problemų su narkotinių medžiagų vartojimu, tačiau būdamas pataisos namuose kreipėsi pagalbos, lankė savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tapatybės programą, skirtą nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims. Pasikeitė jo požiūris į vertybes, priežiūrą vykdančius pareigūnus ir teikiamą pagalbą. Pataisos namuose nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas vieną kartą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės teismo buvo netinkamai įvertintos, nors jos leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuo metu paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės ir tai nepažeis teisingumo principo.

5.       Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2.                      Atlikus nuteistojo R. R. įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 56 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir R. R. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šiame kontekste, atsakant į nuteistojo skundo argumentus, vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro. 

7.       Įvertinus R. R. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. R. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, mokosi ir siekia įgyti suvirintojo specialybę, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, laisvalaikį leidžia prasmingai, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose reabilitacijos programose, lanko savitarpio pagalbos grupes dėl narkotinių medžiagų vartojimo tapatybės programą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.

8.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami R. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, emocinės gerovės bei nuostatų problemos. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama.

9.       Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad praeityje R. R. buvo teistas net 11 kartų (už plėšimus ir vagystes), šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, jos kontekste sprendžiant R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu net tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas (LITEKO duomenys), už nusikaltimus dėl kurių sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo vis tik nepateisino, pažeidė probacijos sąlygas ir todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, kas esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai vis dar kelia pagrįstų abejonių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia R. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nors nuteistasis pabrėžia, kad jo požiūris į savo nusikalstamus veiksmus šiuo metu jau yra pakitęs, tačiau įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, kad pokalbio metu juntamas ir šioks toks savęs gynimas, kaltės sumažinimas, kas leidžia teigti, jog nuteistasis yra linkęs save pateisinti bei sumenkinti savo atsakomybę, todėl akivaizdu, kad tokį nuteistojo požiūrio pokytį lėmė ne sąžiningas jo suvokimas apie nusikalstamais veiksmais daromą žalą visuomenei, bet noras kuo greičiau išeiti į laisvę, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui.

10.       Aukščiau išdėstytų duomenų kontekste, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, be kita ko, įvertintinas ir R. R. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, R. R. režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, skatintas vieną kartą. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei - 56 balai, iš kurių net 31 balas yra kintantis, kuriuos šiuo metu R. R. ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

11.       Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas R. R. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, iki nuteisimo yra dirbęs Vokietijoje, šiuo metu mokosi ir siekia įgyti suvirintojo specialybę, tačiau, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei ankstesnius jo teistumus už nusikaltimus nuosavybei, akivaizdu, kad gaunamų pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui būnant laisvėje nepakako, kas ir paskatino jo nusikalstamą elgesį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų - pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 6 417,56 Eur, iš kurių, taikant priverstinį išieškojimą, teatlyginta tik labai maža dalis – 17,70 Eur. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juolab, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 795,77 Eur ir visus juos išleido savo reikmėms. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje finansinį prioritetą teikia ne savo finansiniams įsipareigojimams, bet asmeninių poreikių tenkinimui. Įvertinus šias aplinkybes ankstesnių nuteistojo teistumų už nusikaltimus nuosavybei kontekste, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio R. R. nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju.

12.       Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į R. R. narkotinių medžiagų vartojimo problemas. Paties nuteistojo teigimu, jis heroiną vartoja nuo 18 metų, vartojo kiekvieną dieną, paskutinį kartą vartojo 2018 m. sausį. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, pataisos namuose nefiksuotas, už narkotinių medžiagų vartojimą drausmine tvarka jis baustas nebuvo, tačiau, teigti, jog šis, neabejotinai neigiamai charakterizuojantis ir ypatingai neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui darantis veiksnys, šioje proceso stadijoje jau yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą visų pirma pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimą, ankstesni nuteistojo teistumai už vagystes ir plėšimus taip pat yra susiję su siekiu gauti pajamų narkotinėms medžiagoms įsigyti, ko neneigia ir pats nuteistasis. Būdamas laisvėje, nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimo problemos nesprendė, nesikreipė pagalbos į jokius specialistus, o motyvacija spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą jam atsirado tik pataisos įstaigoje. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir lanko savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus, tačiau įvertinus ilgametę nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, vien tik šios aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad būdamas laisvėje, nuteistasis nesugrįš prie jam įprasto gyvenimo būdo, nes apsauginių faktorių, kurie jam padėtų laikytis visuomenėje priimtinų gyvenimo taisyklių, iš esmės nebebus.  

13.       Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir palaiko glaudžius santykius su artimaisiais (motina, broliais, seserimi, dukra), tačiau pažymėtina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis R. R. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais ir išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.

14.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atmetant nuteistojo skundą svarbu paminėti, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar nesivadovavo aktualia teismų praktika, rėmėsi tik prielaidomis, nėra pagrindo. R. R. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas Antanaitis

                  Evaldas Gražys

                  Daiva Jankauskienė