Baudžiamoji byla Nr. e1-872-1079/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15120-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. kovo 10 d. Joniškio rajono apylinės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė: 

G. G. 2019 m. lapkričio 29 d. apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia galva smogė sugyventinei G. K. į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, apie 15.00 val. tyčia pastūmė sugyventinę G. K. ir jai nuvirtusiai ant lovos kumščiais ne mažiau 5-6 smūgių, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, smogė į nugarą, šoną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

G. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine G. K. vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu apie 6 metus jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno ir jos mažametis sūnus. Su sugyventine galėjo būti konfliktas, kaip ji ir nurodė 2019 m. lapkričio 29 d. Kiek prisimena, būdami namuose pradėjo konfliktuoti, priežasčių nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jie konfliktavo virtuvėje, kurioje tuo metu vyko remonto darbai. Sugyventinė jam įkyriai lindo į akis, todėl jis jai palenkdamas savo galva trenkė į veido sritį, sugyventinei pataikė į nosį, po suduoto smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis iš virtuvės nuėjo į kambarį, sugyventinė verkė, todėl jis prie jos priėjo atsiprašyti. Jam atsiprašius, ji nuėjo į vonią nusiprausti. Nusipraususi ir pasiėmusi savo sūnų, paskambino, kaip suprato, savo draugei ir ji su sūnumi išvažiavo. Jis liko namuose. Po kurio laiko grįžo viena sugyventinė, suprato, kad sūnų išvežė pas senelius. Jai grįžus į namus, jie vėl pradėjo konfliktuoti ir jis ją pastūmė. Ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nuvirto ant lovos. Priėjęs prie jos nuvirtusios kelis kartus kumščiu sudavė į nugarą, šoną. Kiek smūgių sudavė, neskaičiavo. Sugyventinė atsikėlusi iš lovos, išėjo iš namų, jis jai išėjus užsirakino duris iš vidaus ir nuėjo miegoti. Suduodamas sugyventinei smūgius suprato, kad tokiais savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinė grįžo paryčiais. Įvykio metu abudu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Prisipažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sumušė savo sugyventinę G. K. ir dėl šitokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu jis su sugyventine nebegyvena (b. l. 68-69, 76).

G. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad su sugyventiniu G. G. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį jai priklausančiame bute. Kartu su jais gyveno ir jos mažametis sūnus. Paskutiniu metu ji su sugyventiniu prastai sutarė, dažnai pykosi. Kai ji 2020 m. balandžio 18 d. apie įvykį pranešė policijai, smurto jos atžvilgiu sugyventinis nenaudojo, jie konfliktavo tik žodžiais, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji supykusi ir nenorėdama su juo daugiau gyventi ir bendrauti, pareigūnams pranešė apie įvykį, įvykusį 2019 m. lapkričio 29 d., kai jos atžvilgiu sugyventinis naudojo smurtą. Kiek prisimena, buvo penktadienis apie 13 val., kai į namus grįžo nuo alkoholio apsvaigęs jos sugyventinis. Jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti dėl jo elgesio, nes jis jai pastoviai priekaištaudavo – ką ji darydavo, jam neįtikdavo. Jie konfliktavo virtuvėje, kurioje tuo metu vyko remonto darbai. Jiems bekonfliktuojant, sugyventinis priėjo prie jos arčiau ir nieko nesakęs kumščiu jai vieną kartą smogė į veido sritį, pataikė į nosį, po suduoto smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas ant grindų, jos kelnių. Kai sudavė smūgį, matė ir jos sūnus tuo metu buvęs kambaryje, nes iš virtuvės į kambarį nėra durų ir viskas matosi, kas vyksta virtuvėje. Po suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą ir verkdama nuėjo į vonią nusiprausti. Sugyventinis pamatęs, kad jai iš nosies bėga kraujas, puolė jos atsiprašinėti. Ji nusipraususi ir pasiėmusi savo sūnų, paskambino draugei R. T. ir ji juos nuvežė pas jos sūnaus močiutę į (duomenys neskelbtini). Sugyventinis liko namuose. Nuvežusį savo sūnų, grįžo į namus, galėjo būti apie 15 val. Jai grįžus į namus, net nespėjus nusirengti, prie jos priėjęs sugyventinis, klausdamas, ko ji čia grįžo, rankomis ją pastūmė ir ji nuvirto ant lovos. Jis ją nuvirtusią ant lovos pradėjo daužyti kumščiais į įvairias kūno vietas, smūgiai buvo suduoti į nugarą ir šoną, galvą buvo užsidengusi rankomis, į galvą smūgiuota nebuvo. Galėjo jai būti suduota ne mažiau penkių-šešių smūgių. Sugyventiniui smūgiuojant ji juto fizinį skausmą. Ji pakilusi iš lovos, išbėgo pas draugę, ten prabuvusi kurį laiką, grįžo į namus, tačiau jos niekas neįsileido, nes durys buvo užrakintos iš vidaus. Ji naktį praleido laiptinėje, paryčiais sugyventinis atrakino duris ir įleido į butą, sakydamas, kad jau grįžo nusivalkatavusi. Dėl sužalojimų po šio įvykio į medikus nesikreipė, nes nenorėjo, kad sužinotų artimieji. Po šio įvykio tarp jos ir sugyventinio vyko tik žodiniai konfliktai, smurto jos atžvilgiu nebuvo panaudojęs. Šiuo metu sugyventinis išsikraustė į (duomenys neskelbtini) ir ji jam jokių pretenzijų neturi. Konfliktą, kai jai sugyventinis smogė kumščiu į veido sritį, matė jos sūnus, nes jis po to pradėjo verkti. Įvykio metu jai nebuvo padaryta turtinės žalos, tik sukeltas fizinis skausmas. Jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma, tačiau ieškinio nereiškia (b. l. 37-38, 41-42).

G. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. balandžio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Justo Matuzevičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos pareigūnų, nuvykusių į įvykio vietą, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 9);

2020 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama G. K. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto patalpų bendras vaizdas (b. l. 15, 17-20);

2020 m. balandžio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Giedriaus Petraičio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos nukentėjusiosios pareigūnams papasakotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie 19.00 val. neblaivus sugyventinis G. G. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį bei kambaryje gulint lovoje kelis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 22-25);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d. 20.43 val. kaltinamajam G. G. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, nukentėjusiajai G. K. – 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 27-29);

2020 m. balandžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dvi foto nuotraukas, kuriose matyti ant nukentėjusios kelnių ir grindų esančios į kraują panašios dėmės (b. l. 30, 32-33).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. G. 2019 m. lapkričio 29 d. apie 13.00 val. kilusio konflikto metu tyčia galva smogė sugyventinei G. K. į veido sritį, po to apie 15.00 val. tyčia pastūmė sugyventinę ir jai nuvirtusiai ant lovos kumščiais ne mažiau kaip 5-6 smūgius smogė į nugarą, šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo G. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. balandžio 27 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 86, 88-90).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo.

G. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, vieną kartą teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, teistumas išnykęs (b. l. 52-53), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57-59), SODRA duomenimis nedirba (b. l. 60), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 61). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos minimumo ir vidurkio. 

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog G. G. prieš sugyventinę smurtavo ne pirmą kartą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. G. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš jo gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiąja G. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam G. G. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam G. G. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722  straipsniu, G. G. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš jo gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiąja G. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje

Išaiškinti G. G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti G. G., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. G., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

G. G. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                    Sigita Rozgaitė