Civilinė byla Nr. e2A-884-661/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07875-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Krasta auto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Krasta auto“ ieškinį atsakovei OZO10A UAB dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir permokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Krasta auto“ ieškiniu prašė: 1) pakeisti ieškovės ir atsakovės 2019 m. sausio 30 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau ir – Nuomos sutartis arba Sutartis) 8.3 punktą jį papildant ir išdėstant taip: „Pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams be specialaus išankstinio pranešimo Nuomos mokestis ateinantiems metams (t. y. Nuomos mokestis, mokėtinas nuo ateinančių kalendorinių metų sausio 1 d., automatiškai keičiamas (perskaičiuojamas), padidinant arba sumažinant jį VKI vidutiniu metiniu pokyčiu. Bet kokiu atveju, maksimalus Nuomos mokesčio padidinimas/sumažinimas negali viršyti 5 proc. prieš padidinimą sumažinimą taikyto Nuomos mokesčio sumos. Jokiais kitais pagrindais visą laiką iki Nuomos termino pabaigos Nuomos mokestis nebus keičiamas, nebent šalys vėliau raštu susitartų kitaip“; 2) tenkinus minėtą reikalavimą, t .y. pakeitus 2019 m. sausio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.3 punktą, pakeistą aktualų 8.3 punktą numatyti galiojančiu ir taikytinu nuo 2023 m. sausio 1 d.; 3) tenkinus išdėstytus reikalavimus, priteisti iš atsakovės OZO10A UAB ieškovei UAB „Krasta auto“ 61 839,85 Eur dydžio permokėtą nuomos mokesčio sumą (skirtumą tarp sumos, sumokėtos remiantis iki pakeitimo galiojančiu 2019 m. sausio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.3 punktu, ir sumos, turimos mokėti pagal teismo įtvirtintą 8.3 punktą) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos; taip pat priteisti kitą dalį analogiškai permokėtos nuomos mokesčio sumos, kurią ieškovė UAB „Krasta auto“ sumokės atsakovei OZO10A UAB iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos ir kuri (permokėta suma) šiuo metu dar nežinoma, bet bus apskaičiuojama ir nurodoma įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tikslu. Nurodė, kad:
1.1. Ieškovę kaip nuomininkę ir atsakovę kaip nuomotoją saisto nuomos santykiai galiojančios ir vykdomos 2019 m. sausio 30 d. Nuomos sutarties pagrindu. Atsakovė ieškovei pastarosios verslo poreikiams nuomoja negyvenamąsias patalpas Vilniuje, adresu Ozo g. 10A (toliau – Patalpos). Už Patalpų nuomą ieškovė atsakovei kas mėnesį mokėjo ir moka atitinkamo dydžio nuomos mokestį (toliau – Nuomos mokestis). Pavyzdžiui, 2022 metais ieškovė atsakovei kas mėnesį mokėjo 69 533,80 eurų + PVM, t. y. 84 135,90 eurų dydžio Nuomos mokestį. Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3 p. numatyta, kad „Pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams be specialaus išankstinio pranešimo Nuomos mokestis ateinantiems metams (t. y. Nuomos mokestis, mokėtinas nuo ateinančių kalendorinių metų sausio 1 d., automatiškai keičiamas (perskaičiuojamas), padidinant jį VKI vidutiniu metiniu pokyčiu. Jokiais kitais pagrindais visą laiką iki Nuomos termino pabaigos Nuomos mokestis nebus keičiamas, nebent Šalys vėliau raštu susitartų kitaip“. Pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 p. xxiii pp. „VKI vidutinis metinis pokytis – Lietuvos Respublikos Statistikos departamento ar kitos atitinkamas funkcijas atliekančios institucijos skelbiamas ir (ar) pagal paskelbtus duomenis Nuomotojo apskaičiuojamas vidutinis vartotojų kainų indekso per praėjusių kalendorinių metų 12 mėnesių pokytis (palyginti su prieš juos ėjusių kalendorinių metų 12 mėnesių) procentais. Jeigu aukščiau aptartas indeksas ar jo pokytis nepaskelbiamas, vietoje jo Nuomotojas turi teisę savo nuožiūra taikyti aukščiau aptartos institucijos skelbiamą ir (ar) pagal paskelbtus duomenis Nuomotojo apskaičiuojamą kito panašaus vartotojų kainų indekso pokytį“.
1.2. Taigi, Nuomos sutartyje įtvirtinta sąlyga galimam Nuomos mokesčio didinimui kartą per metus tokia procentine apimtimi, kokia Lietuvos Respublikoje didėjo vidutinis metinis vartotojų kainų indeksas (toliau – VKI) (toliau – Indeksacijos sąlyga). 2023 m. metų pradžioje Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad vidutinis metinis (2022 m.) VKI yra drastiškai šoktelėjęs į viršų, t. y. net 19,7 proc. dydžio. Tai rekordas, kurį daugiausiai lėmė netikėtos, nenumatytos geopolitinės aplinkybės, karas Ukrainoje (force majeure). Netgi COVID-19 pandemija ankstesniais metais nebuvo padariusi tokios ekstraordinarios įtakos VKI augimui. Minėto rekordinio 2022 m. VKI pokyčio nebuvo įmanoma protingai numatyti, o juolab nebuvo įmanoma įvertinti kaip tikimybės sudarant Nuomos sutartį, nes pastarąjį dešimtmetį vidutinis metinis VKI svyruodavo nuo procento žemiau nulio iki daugiausiai 4,7 proc. Ieškovė 2022 metais turėjo mokėti 4,7 proc. didesnį Nuomos mokestį nei 2021 metais, kadangi vidutinis metinis (2021 m.) VKI buvo lygus 4,7 proc. Tad jau turėjusi Nuomos mokesčio padidėjimo patirtį ieškovė iš anksto, dar iki paskelbiant 2022 m. VKI, svarstė dėl jo įtakos 2023 m. mokėtinam Nuomos mokesčiui.
1.3. 2023 m. sausio 22 d. vykusiame ieškovės ir atsakovės atstovų susitikime atsakovės atstovai racionaliai vertino situaciją ir nuramino ieškovės atstoves, kad didelės infliacijos sąlygomis adekvatus galėtų būti nuomos mokesčio didėjimas maždaug 7 proc., ne daugiau. Be kita ko, atsakovės atstovai nurodė ramiai laukti, kol vidutinio 2022 m. VKI dydis paaiškės, o tuomet susitarti. Deja, netrukus paaiškėjo, kad vidutinis metinis VKI rodiklis pasiekė rekordinę ribą – 19,7 proc. Atsakovė savo ankstesnę poziciją dėl nuomos mokesčio dydžio augimo ignoravo. Ji be jokių išankstinių perspėjimų pradėjo automatiškai taikyti Nuomos sutartyje kadaise numatytą Nuomos mokesčio automatinės indeksacijos taisyklę. T. y. atsižvelgdama į vidutinio metinio VKI rekordinį pokytį atsakovė automatiškai padidino ieškovės kas mėnesį mokėtiną nuomos mokestį beveik 16 000 eurų siekiančia papildoma suma (per kiekvienus nuomos metus ieškovei lemsiančia po kone 200 000 eurų papildomų nenumatytų išlaidų, o atsakovei – tiek pat papildomų pajamų).
1.4. Dėl netikėto VKI pokyčio ir jo nulemtos indeksacijos naštos ieškovė negalėjo sutikti mokėti įvardinto dydžio papildomas sumas. Ieškovė kreipėsi į atsakovę telefonu ir raštu primindama ankstesnį susitarimą protingai ir sąžiningai spręsti dėl Nuomos mokesčio augimo ribos didelės infliacijos laikmečiu. 2023 m. vasario 24 d. susitikimo metu ieškovės ir atsakovės atstovai sutarė, kad rekordinis vidutinis metinis VKI pokytis šiemet ne šiaip reikšmingas – jis lemia neadekvačią finansinę naštą tiems, kurie pririšti prie sutartyse praeityje numatytos neribotos indeksacijos VKI pagrindu. Susitikimo metu buvo aptartas poreikis subalansuoti susiklosčiusią situaciją, automatiškai nesiremti Nuomos sutarties nuostata dėl indeksacijos be jokių „lubų” taikymo. Atsakovės atstovas netgi nurodė lauksiantis ieškovės pasiūlymo dėl atitinkamos Nuomos sutarties nuostatos modifikavimo ir nurodė kurį laiką, kol klausimas bus išspręstas, nuomos mokesčio mokėti tiek, kiek buvo mokama 2022 metais. Ieškovė 2023 m. kovo 1 d. nusiuntė atsakovės vertinimui du potencialaus Nuomos sutarties Indeksacijos sąlygos koregavimo variantus, taip pat pažymėjo, kad yra pasirengusi ieškoti kompromiso. Be to, ieškovė, geranoriškai veikdama ir suprasdama abiejų Nuomos sutarties šalių interesų balanso svarbą, visgi nusprendė mokėti 3 proc. didesnį nei 2022 metais nuomos mokestį net ir tol, kol deramasi dėl galutinio dydžio.
1.5. 2023 m. kovo 27 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, teiravosi apie poziciją. Atsakovės atstovas pateikė atsakymą, kad „nei viena alternatyvų nėra priimtina – nuomotojas negali sau leisti amortizuoti gautino nuomos mokesčio pagal sutartį. <…> šiuo metu nuomotojas laikys, kad nuomininkas nevykdo įsipareigojimų pagal nuomos sutartis, kiek tai susiję su nuomos mokesčio mokėjimu”. Ieškovė traktavo minėtą atsakovės atstovo atsakymą, kaip atsakovės nesutikimą derybų būdu susitarti koreguoti Nuomos sutartyje įtvirtintą nuomos mokesčio Indeksacijos (vidutinio metinio VKI dydžio pagrindu) sąlygą (kadangi ieškovės pasiūlymai buvo atmesti be konkrečios argumentacijos). Kadangi geranoriškos derybos tarp šalių nebuvo sėkmingos, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
1.6. Atsakovei pradėjus reikalauti mokėti 19,7 proc. didesnį Nuomos mokestį, ieškovė šį reikalavimą kol kas pagal galimybes vykdo, tačiau jo nelaiko pagrįstu bei sąžiningu, todėl ieškinio tenkinimo atveju prašė priteisti ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsirasiančią ieškovės permokėtą Nuomos mokesčio sumą.
2. Atsakovė OZO10A UAB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad:
2.1. VKI yra pagrindinis infliacijos rodiklis, kurio tikslas – kompensuoti būsimą pinigų nuvertėjimą ir užtikrinti šalių susitarimu įtvirtintą lygiavertiškumą tarp suteiktų paslaugų ir gauto piniginio užmokesčio. Abi sutarties šalys išaugus infliacijai susiduria su padidėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis. Ne vien atsakovė turėtų prisiimti infliacijos padarinius. Iš esmės nėra aišku, pagal kokią taikomą praktiką ieškovė nustatė būtent 5 proc. ribą. Ieškovė galėjo ir turėjo numatyti VKI augimą bei sutartimi prisiėmė šią riziką. Ieškovė ieškinyje klaidinančiai interpretuoja komunikaciją tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovė jau seniai žinojo atsakovės poziciją (dar 2023 m. sausio 22 d. susitikimo metu).
2.2. Atsakovė yra investicinė bendrovė bei dėl ieškovės nuomojamo pastato yra sudariusi kredito sutartį su banku. Dėl žymiai pakilusios tarpbankinės palūkanų normos Euribor, atsakovės kredito už pastatą aptarnavimas pakilo net 43 proc. Ieškovės įmoka pabrango apie 22 000 Eur per mėnesį ir apie 260 000 Eur per metus. Taigi, sutarties kainos indeksavimas nekompensuoja atsakovei šiai dienai padidėjusių palūkanų sąnaudų. Atsižvelgiant į Europos centrinio banko poziciją bei matomas tendencijas, tikėtina, kad greitu metu atsakovės mokamas kreditas dar labiau brangs.
2.3. Pagal sutartį, atsakovė turi galimybę sutarties kainą indeksuoti tik vieną kartą metuose, todėl dar labiau pabrangus atsakovės kreditui ieškovei mokamas nuomos mokestis šiais metais nesikeis, o atsakovės anksčiau nurodyti nuostoliai dar gali išaugti. Jau 2022 m. atsakovė patyrė nuostolių dėl išaugusių palūkanų bei kainų, tačiau nuomos įkainį pakėlė tik 2023 m. Taigi, atsakovės padėtis sutartiniuose santykiuose nėra palankesnė nei ieškovės.
2.4. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl sutarties šalių pusiausvyros pažeidimo, ieškovė net nekvestionuoja, kad atsakovė patyrė nuostolių dėl susiklosčiusios situacijos, tik nurodė savo patirtus nuostolius dėl sutarties pakeitimo. Ieškovės mokama nuomos kaina neviršija rinkos vidurkio. Ieškovė nuomojasi dideles patalpas su parkavimo vietomis (t. y. 11 619,51 kv. m.) ir tokia kasmetinė infliacija visus 10 metų nėra įmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad:
3.1. Nėra pagrindo VKI padidėjimo dėl krizės (infliacijos) per se vertinti, kaip aplinkybę esmingai pakeitusią sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sukeliančia nurodytame straipsnyje įtvirtintus padarinius.
3.2. Ieškovė yra įmonė, priklausanti tarptautinei Inchcape įmonių grupei, turinti milijonines apyvartas, rinkoje veikianti apie 30 metų, prekiaujanti brangiais automobiliais. Byloje nėra duomenų, kad dėl prasidėjusios ekonominės krizės, ženkliai pakitus VKI, ieškovei tapo sunkiau vykdyti Sutartį (CPK 178 Straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės grynasis pelnas būtų sumažėjęs. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra suvaržytas sutarties vykdymas ir kad iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
3.3. Vien aplinkybė, kad ieškovė patirs daugiau nuomos išlaidų, savaime nereiškia, kad ji turi teisę į sutarties pakeitimą, tokia teisė jai gali būti suteikiama, tik kai sutarties vykdymas būtų akivaizdžiai neteisingas.
3.4. Ieškovė yra juridinis asmuo (verslininkas), kuriam taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai, taigi privalėjo vertinti ne tik optimistinį, bet ir pesimistinį planuojamos vykdyti veiklos variantą ir atitinkamai spręsti, kokius įsipareigojimus prisiimti. Ilgalaikės nuomos sutarties sudarymas savaime įtvirtina šalių pasirinkimą prisiimti riziką dėl kainų svyravimo, konkrečiu atveju pasirinkta riziką paskirstyti, pasitelkiant VKI. Šis faktas buvo žinomas jau sutarties sudarymo metu, todėl kainos pasikeitimas gali būti vertinamas tik kaip verslo rizika, o ne negalimos protingai numanyti aplinkybės. Ieškovė iš dalies galėjo numanyti galimus ekonomikos rodiklių svyravimus, o sudarydama ilgalaikę nuomos sutartį veikė normalia verslo rizika. Ieškovė neįrodė egzistuojant CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, jog ji sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti aplinkybių. Ieškovė kaip verslininkas, galėjo ir turėjo tokias aplinkybes numatyti.
3.5. Sutarties 8.3 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams be specialaus išankstinio pranešimo Nuomos mokestis ateinantiems metams automatiškai keičiamas (perskaičiuojamas), padidinant arba sumažinant jį VKI vidutiniu metiniu pokyčiu. Taigi Sutarties šalys susitarė dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo būdo, kas reiškia rizikos paskirstymą šalims. Šalys yra verslininkai, kuriems yra privalomas sudarytų sandorių vykdymas, o nekilnojamojo turto nuomos rinkos svyravimai gali įtakoti tiek nuomotojo, tiek nuomininko pajamų ir išlaidų pokyčius.
3.6. Šiuo atveju šalys sulygo būtent dėl tokios nuomos kainos peržiūros. Ieškovė sudarydama Sutartį prisiėmė riziką dėl VKI pasikeitimo, nes sutiko su Sutartyje aptarta kainos peržiūros tvarka, pagal kurią nurodytos kainos gali būti peržiūrimos atsižvelgiant būtent į VKI pokytį. Taigi, ieškovė, būdama profesionali rinkos dalyvė, prisiėmė minėtų aplinkybių atsiradimo riziką. Būtu pažeistas interesų pusiausvyros principas, jeigu ieškovei būtų nustatytos palankesnės sąlygas vien dėl jos lūkesčių neatitinkančio VKI pokyčio.
3.7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po Sutarties sudarymo pasikeitė jos vykdymo aplinkybės – VKI indeksas reikšmingai didėjo, visgi toks aplinkybių pasikeitimas per se (savaime) negali būti vertinamas kaip sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimas. Ieškovė nepagrindė, kad VKI didinimas esmingai suvaržė Sutarties vykdymą. Sutarties sąlygų pakeitimas, nenustačius esminio šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo, CK 6.204 straipsnio pagrindu yra negalimas. Ieškovė nenurodo, kaip turėtų būti perskaičiuojama (mažinama) nuomos kaina tuo atveju, jeigu VKI sumažėtų, ieškovės pateikti siūlymai išimtinai palankūs ieškovei, todėl ieškinio tenkinimo atveju būtų sudarytos prielaidos ne atkurti šalių pusiausvyrą, o ją pažeisti.
3.8. Nors Sutarties įvykdymo kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurios atsirado po Sutarties sudarymo, tų aplinkybių ieškovė negali kontroliuoti, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos ir kad tokių aplinkybių ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Taigi, ieškovė neįrodė visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl Sutarties keitimo ir išvestiniai reikalavimai dėl permokos priteisimo buvo atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
4.1. Ieškovė į teismą kreipėsi susidūrusi su beprecedenčio karo Ukrainoje nulemta situacija – sukeltu Ieškovės ir Atsakovės sutartinių prievolių disbalansu. Savo ieškinio reikalavimus Ieškovė kildino iš akivaizdžių ją ir Atsakovę saistančios Nuomos sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybių CK 6.204 str. prasme. Ieškovė tikėjosi, kad teismas atsakingai įvertins išskirtinę situaciją, tinkamai remsis CK 6.204 str. įtvirtintu rebus sic stantibus institutu. T. y. Ieškovė (kaip nuomininkė), siekdama išsaugoti sutartinius santykius su Atsakove (kaip nuomotoja), prašė ieškiniu apginti jos teises protingai ir sąžiningai pakoreguojant atitinkamą Nuomos sutarties nuostatą.
4.2. Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3 p. buvo numatyta, kad „Pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams be specialaus išankstinio pranešimo Nuomos mokestis ateinantiems metams (t. y. Nuomos mokestis, mokėtinas nuo ateinančių kalendorinių metų sausio 1 d.), automatiškai keičiamas (perskaičiuojamas), padidinant jį VKI vidutiniu metiniu pokyčiu <...>“. Pagal Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 p. xxiii pp. „VKI vidutinis metinis pokytis – Lietuvos Respublikos Statistikos departamento ar kitos atitinkamas funkcijas atliekančios institucijos skelbiamas ir (ar) pagal paskelbtus duomenis Nuomotojo apskaičiuojamas vidutinis vartotojų kainų indekso per praėjusių kalendorinių metų 12 mėnesių pokytis (palyginti su prieš juos ėjusių kalendorinių metų 12 mėnesių) procentais <...>“. Taigi, Nuomos sutartyje buvo numatyta sąlyga galimam Nuomos mokesčio didinimui kartą per metus tokia procentine apimtimi, kokia didėtų VKI.
4.3. 2019 metais sudaryta Nuomos sutartis Nuomininkės visuomet buvo atsakingai vykdoma, įskaitant laiku ir tinkamai mokamą nuomos mokestį. Rusijos 2022 metais pradėtas karas Ukrainoje, kurio žalingas pasekmes greitai pajuto ir Europos ekonomika, nuomos mokestį 2023 metais padidino 19,7 procentais. Taip nutiko todėl, kad karas ir jo pasekmės rekordiškai padidino infliaciją vartojimo sektoriuje (Lietuvoje – VKI).
4.4. Ieškovei buvo primesta niekuomet neplanuota neadekvačių papildomų nuomos kaštų našta. Nuomos mokesčio išaugimo neadekvatumą, be kita ko, iliustruoja tai, kad neadaptavus sutartinės Indeksacijos sąlygos, Nuomininkė per likusį numatytą nuomos laikotarpį (~10 m.) Nuomotojai turėtų papildomai sumokėti rekordinę ~2 milijonų eurų sumą. Atsižvelgus į apytiksles nekilnojamojo turto kainas Lietuvoje, akivaizdu, kad minėtos sumos užtektų savų patalpų įsigijimui/pastatymui.
4.5. Kadangi šalims nepavyko surasti kompromiso, ieškovė pateikė ieškinį, prašydama teismo padėti rasti išeitį vardan sklandaus Nuomos sutarties vykdymo tęstinumo (Indeksacijos sąlygos papildymo būdu). Ieškovė į teismą kreipėsi siekdama ne išskirtinės naudos sau, o sąžiningo abiejų šalių atžvilgiu sutartinio santykio subalansavimo. Ieškovė prašė teismo papildyti Indeksacijos sąlygą paliekant Nuomotojai teisę kasmet nuomos mokestį pagal VKI didinti, tačiau ne daugiau kaip 5 proc.
4.6. Atsakovei reikalaujant mokėti 19,7 proc. didesnį Nuomos mokestį, Ieškovė šį reikalavimą vykdė ir vykdo, tačiau jo nelaiko pagrįstu bei sąžiningu. Todėl Ieškovė teismo prašė Indeksacijos sąlygos koregavimo atveju priteisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsirasiančią permokėtą Nuomos mokesčio sumą.
4.7. Skundžiamo sprendimo išvados padarytos remiantis išimtinai Atsakovės subjektyvia pozicija ir visiškai nepasisakant dėl Ieškovės į bylą teiktų duomenų, rašytinių įrodymų turinio, jų reikšmės, aktualumo. Taigi, teismas sprendimą priėmė netinkamai, pažeisdamas fundamentalias įrodymų vertinimo ir sprendimų pagrindimo duomenimis ir įrodymais taisykles, stokodamas objektyvumo, kuris būtinas pagrįsto sprendimo priėmimui.
4.8. Bylos medžiaga gausi ir pakankama tinkamam sprendimui dėl Nuomininkės Ieškinio priimti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi galimybes Bylos medžiagos pagrindu įvertinti situaciją ir pagrįstai bei motyvuotai spręsti dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo.
4.9. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškius argumentus, patvirtinančius, kad yra pagrindas, t. y. visos būtinosios sąlygos, pakeisti/papildyti Nuomos sutartyje įtvirtintą Indeksacijos sąlygą remiantis CK 6.204 str.
4.10. Teismas, tinkamai neatsižvelgęs į byloje esančius įrodymus įvertino, kad trys iš būtinų CK 6.204 str. taikymui sąlygų neva neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: (i) Nuomininkės ir Nuomotojos sutartinių prievolių pusiausvyra Nuomininkės nenaudai tariamai nepakito; (ii) Ieškovė neva galėjo numatyti karą Ukrainoje (atitinkamai, jo ekstraordinarias pasekmes infliacijos atžvilgiu) ir (iii) Ieškovė neva buvo prisiėmusi to riziką 2019 metais sudarydama Nuomos sutartį.
4.11. Teismas iš esmės tepakartojo byloje nebuvusią įrodytą Atsakovės subjektyvią poziciją ir apskritai nepakomentavo Ieškovės ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų svarbių argumentų, nesirėmė Ieškovės į bylą teiktais įrodymais. Taigi, teismas netinkamai rėmėsi CK 6.204 str., todėl nepagrįstai nusprendė ieškinio netenkinti.
4.12. Dėl gausių atitinkamos medžiagos ydingo interpretavimo ir vertinimo klaidų, taip pat įrodymų vertinimo ir rėmimosi jais priimant sprendimą klaidų, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti ir todėl yra peržiūrėtinas bei naikintinas apeliacine tvarka.
5. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys Sutarties 8.2 p. susitarė, kad „Pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams be specialaus išankstinio pranešimo Nuomos mokestis ateinantiems metams (t. y. Nuomos mokestis, mokėtinas nuo ateinančių kalendorinių metų sausio 1 d., automatiškai keičiamas (perskaičiuojamas), padidinant jį VKI vidutiniu metiniu pokyčiu. Jokiais kitais pagrindais visą laiką iki Nuomos termino pabaigos Nuomos mokestis nebus keičiamas, nebent Šalys vėliau raštu susitartų kitaip“. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė kokiu atveju indeksas taikomas, koks indeksas, kada ir už kurį laikotarpį. Šalys taip pat susitarė, kad jokiais kitais pagrindais Nuomos mokestis nebus keičiamas. Iš Sutarties konteksto aišku, kad Nuomotoja (Atsakovė) įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį nekelti nuomos kainos, nebent bus infliacija (teigiamas VKI), tokiu atveju Nuomininkė (Ieškovė) turės prisiimti riziką ir mokėti didesnę nuomą. Iš Sutarties bendro turinio ir esamų Sutarties pakeitimų akivaizdu, kad dėl Sutarties vyko derybos, todėl galima daryti prielaidą, kad Sutartis pasirašymo momentu buvo išanalizuota su teisininkais bei specialistais ir atitiko šalių valią. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog prisiėmė, jos vertinimu, per didelę riziką. Tačiau turi būti įvertinta ne prisiimtos rizikos dydis, bet pats jos prisiėmimo faktas, kuris šalina teismo teisę modifikuoti sutartinius santykius ieškinyje nurodytu pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
7. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.204 straipsnį, nes neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje situacijoje neegzistuoja CK 6.204 straipsnyje numatytos sąlygos Nuomos sutarties modifikavimui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.
8. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
9. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutarties vykdymo suvaržymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms instituto ir jo taikymo, nurodė, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018 51 punktą).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-150/2012).
11. Ieškovė siekia, kad būtų nustatyta maksimali Nuomos mokesčio padidinimo/sumažinimo riba. Iš ieškovės teiginių galima daryti išvadą, kad niekas neturėtų kompensuoti pinigų nuvertėjimo nustatant VKI indekso lubas, o apribotas indeksas būtų pakankamas dengti bet kokią infliaciją (esamą ar būsimą). Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti. Infliacijai kylant, ji pajaučiama visose srityse, t. y. paliečia absoliučiai visus sektorius. Taigi, šalys sudarydamos sutartis, numato ir tam tikras priemones, siekdamos kompensuoti dėl infliacijos atsiradusius padarinius ir tos priemonės turi būti adekvačios abiem šalims.
12. Šiuo atveju, ieškovė ir atsakovė Sutartimi sutarė taikyti būtent tokį rodiklį (VKI) ir nusprendė, kad būtent jis geriausiai atspindi infliaciją ir pagal jį turėtų būti indeksuojama nuomos kaina. Pažymėtina, kad pagal Nuomos sutarties nuostatas jei nuomos kainos rinkoje kiltų daugiau nei metinis VKI, tai atsakovė negalėtų nuomos kainos kelti daugiau nei Sutartimi nustatytas indeksavimas pagal VKI. Dėl 2022 m. Lietuvoje buvusios infliacijos (dėl kurios 2022 m. VKI rodiklis buvo aukštesnis nei įprastai) gana proporcingai kilo visos kainos, o atsakovė pateikė įrodymus, kad dėl infliacijos susiduria su padidėjusiomis išlaidomis. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad dėl Lietuvoje buvusios infliacijos pinigai nuvertėjo ir dėl atsakovė kaip ir kiti ūkio subjektai patiria didesnes išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui, remontui, komunaliniams mokesčiams ir kt. Be to, net jei atsakovė neturėtų jokių sąnaudų ir gautus nuomos pinigus laikytų banko sąskaitoje, jie vis tiek būtų praradę vertę. Taigi, indeksavimas pagal VKI, nėra savitikslis procesas, o yra infliacijos rodiklis, kuris keičiasi, keičiantis kainoms visoje šalyje. Darytina išvada, kad jeigu ieškovės rizikos būtų apribotos 5 proc., tai likusi pinigų nuvertėjimo rizika liktų atsakovei. Atsakovės gaunamos pajamos nebeturėtų tiek vertės, kiek turėjo prieš infliaciją. Tenkinus ieškinio reikalavimą, nebūtų sąžininga, kad ieškovei nuomos kaina pakiltų tik 5 procentais, jeigu visoje šalyje kainos būtų pakilę kur kas labiau, taigi atsakovė tokiu atveju dėl kainų kilimo turėtų prisiimti kur kas didesnę atsakomybę nei ieškovė.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).
14. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad būtent atsakovė turėjo pagrįsti, kad indeksuota kaina atitinka rinkas kainas. Toks ieškovės teiginys nepagrįstas, nes pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, būtent ieškovė, siekdama pakeisti sutartį privalo įrodyti, kad indeksuota kaina pažeidė šalių pusiausvyrą ar neatitinka rinkos kainų.
15. Ieškovė nurodo, kad negalėjo numatyti tokio žymaus VKI augimo ir infliacijos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovė yra verslo subjektas, savo veiklą vystantis daugelį metų, priklausantis tarptautinei Inchcape įmonių grupei, prekiaujantis automobiliais. Tokie juridiniai asmenys kaip ieškovė, gali pasitelkti ekonomikos analitikus gebančius analizuoti ekonominę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, t. y., ieškovė turi galimybę numatyti galimus ekonomikos pokyčius. Taigi, ieškovei turi būti suprantama, kad infliacija būna įvairaus dydžio ir ją sukelia ne vien kariniai konfliktai, bet ir kiti veiksniai. Ekonominė krizė kas kart vyksta dėl skirtingų priežasčių (nebūtinai dėl karo) ir tokių pačių ekonominių krizių nebūna (nes imamasi veiksmų ateities rizikoms sumažinti), tačiau pats periodiškumas nepaneigiamas. Ekonominės krizės reiškėsi įvairiais laikotarpiais ir jų cikliškumas matomas ilgalaikėje perspektyvoje. Ieškovė taip pat turi galimybę pasitelkti ir profesionalius teisininkus, galinčius sudaryti sutartis, numatančias įvairius neigiamus padarinius. Tai įrodė ir pati ieškovė, teikdama ieškovės įmonių grupės 2017 m. sutartį (ieškovės 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymas dėl papildomų įrodymų), kurioje indeksavimo lubos buvo numatytos. Ši aplinkybė įrodo, kad rizikas buvo galima įvertinti ir tą kitais atvejais padarė ieškovės įmonių grupės.
16. Vien tik dėl to, kad ieškovė turėjo lūkestį nuomotis Patalpas panašia kaina visą Sutarties laikotarpį, neturėtų būti taikomas aplinkybių pasikeitimo teisinis institutas. Nes tai ne tik nebūtų sąžininga atsakovės atžvilgiu, bet tokios sutartys neatitiktų ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Apdairus ir protingas verslininkas turi sugebėti numatyti rizikas, ekonominius pokyčius, galimą infliaciją, krizes (kurios ilgalaikėje perspektyvoje vyksta periodiškai), taigi prioritetas neturėtų būti teikiamas atsakingai nesielgiančių verslininkų interesų gynimui.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad, viena iš CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų yra ta, kad nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi aplinkybių, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsiradimo rizikos. Pažymėtina, kad šios rizikos prisiėmimas gali būti tiesiogiai nustatytas sutartyje ar įstatyme, arba numanomas iš sutarties turinio. Vertinant sutartį aptariamos rizikos prisiėmimo aspektu taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, vertintini tikrieji šalių ketinimai, kaip jie nurodyti sutarties sąlygose, taip pat atsižvelgiama į visą sutarties kontekstą. Sprendžiant dėl numanomos rizikos prisiėmimo taip pat atsižvelgtina į sutarties rūšį, tikslus, tikrąją šalių valią, jų statusą, patirtį, ankstesnę komercinę praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).
18. Šalys Sutarties 8.2 p. susitarė, kad „Pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams be specialaus išankstinio pranešimo Nuomos mokestis ateinantiems metams (t. y. Nuomos mokestis, mokėtinas nuo ateinančių kalendorinių metų sausio 1 d., automatiškai keičiamas (perskaičiuojamas), padidinant jį VKI vidutiniu metiniu pokyčiu. Jokiais kitais pagrindais visą laiką iki Nuomos termino pabaigos Nuomos mokestis nebus keičiamas, nebent Šalys vėliau raštu susitartų kitaip“.
19. Taigi, šiuo atveju šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė kokiu atveju indeksas taikomas, koks indeksas, kada ir už kurį laikotarpį. Šalys taip pat susitarė, kad jokiais kitais pagrindais Nuomos mokestis nebus keičiamas. Iš Sutarties konteksto aišku, kad Nuomotoja (Atsakovė) įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį nekelti nuomos kainos, nebent bus infliacija (teigiamas VKI), tokiu atveju Nuomininkė (Ieškovė) turės prisiimti riziką ir mokėti didesnę nuomą.
20. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog, jos vertinimu, prisiėmė per didelę riziką. Tačiau šiuo atveju vertinamas ne prisiimtos rizikos dydis, bet pats jos prisiėmimo faktas, kuris šalina pagrindą modifikuoti sutartinius santykius. Abi Sutarties šalys yra verslininkai, savo srities profesionalai, todėl jiems yra keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir atsakingumo reikalavimai. Be to, dėl tos pačios priežasties (kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkai) jų teisinė padėtis yra lygiavertė, nei vieno iš jų nėra pagrindo laikyti silpnesne šalimi. Sudarydamos sutartį, ieškovė ir atsakovė turėjo galimybę konsultuotis su teisininkais, taip pat kitų sričių specialistais, pvz. ekonomistais. T. y. dėl Sutarties nuostatų vyko derybos, ieškovė turėjo galimybę teikti savo pasiūlymus, todėl laikytina, kad Sutartis atitiko Šalių valią ir susitarimą.
21. Kadangi ieškovė turėjo galimybę konsultuotis su specialistais, jai turėjo būti žinoma, kad dėl įvairių ekonominių bei politinių aplinkybių galimi dideli infliacijos pokyčiai, taigi ieškovė turėjo suprasti, kad į Sutartį įtraukus 8.2 punktą, numos kaina gali ženkliai keistis, atsižvelgus į infliacijos dydį ir ieškovė, sutikdama su šia Sutarties nuostata, prisiėmė tokią riziką. Taigi, negalima teigti, kad galima didelė infliacija (ir atitinkamai VKI dydis), Sutarties sudarymo metu buvo ieškovei nežinomos aplinkybės ar kad ieškovė negalėjo jų numatyti.
22. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, būtinos tam, kad būtų modifikuota Sutartis. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tam kad teismas vienos šalies prašymu modifikuotų sutartį, sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
23. Atsakovė nurodė, kad dėl išaugusių kainų ji taip pat patiria papildomų išlaidų darbuotojų atlyginimams, komunalinėms paslaugoms, pastatų remontui ir kt. Taigi, našta dėl infliacijos negali tekti tik vienai šaliai, nes tokiu būdu kaip tik būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. T. y. patvirtinus ieškovės pageidaujamus Sutarties pakeitimus ir VKI pakilus daugiau, nei numatyta pakeistoje Sutartyje, tik viena atsakovė patirtų neigiamas infliacijos pasekmes. Be to, sutiktina su atsakove, kad ieškovė, kurios veikla yra prekyba automobiliais, tam, kad kompensuotų infliacijos padarinius, turi galimybę pakelti savo parduodamų prekių kainą. Jeigu ieškovės prašymu būtų modifikuota Sutartis, tai tokiu atveju ieškovė taip pat atsidurtų geresnėje padėtyje nei atsakovė, nes gautų didesnes pajamas, o atsakovei net ir esant didelei infliacijai nebūtų galimybės pakelti nuomos kainos daugiau nei užfiksuota pakeistoje Sutartyje.
24. Taigi, Sutartis negali būti modifikuota, nes būtent jos modifikavimas, o ne palikimas, tokios, kokią sudarė šalys, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų.
Dėl bylos baigties
25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas bei su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.).
28. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 3993 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokia suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Be to, yra būtina atsižvelgti į tai, kad ši byla nėra didelės apimties, joje nėra sprendžiami itin sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai. Priešingai – teismų praktika dėl CK 6.204 straipsnio taikymo yra gausi ir išplėtota. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės atstovas, rengdamasis šiai bylai, patyrė itin dideles laiko sąnaudas.
29. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma mažina iki 2000 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Krasta auto“ (į. k. 121981098) atsakovei OZO10A UAB (į. k. 300023607) 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Inga Staknienė