Byla Nr. AN2-548-290/2019

        Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01385-2019-1

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        16.9.4; 21.11.10

        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 6 d. 15 val. Kaune, Jurbarko g. vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą Jurbarko g. ir A. Kriščiukaičio g. sankirtoje, toliau važiuodamas Jurbarko g. staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti be jokio priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko, siekiat išvengti susidūrimo, paskui jo važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti. Tokiais savo veiksmais vairuotojas manevravo automobiliu iš chuliganiškų paskatų, neturėdamas aiškaus motyvo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 ir 9 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą A. K. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas netenkintas konstatavus, kad jis staigiai stabdė be jokios priežasties, tyčia sukeldamas avarinę situaciją.

3.       Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) A. K. prašo šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimą panaikinti ir jo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimo tenkinti.

3.1.                      Skunde nurodo, kad jis stabtelėdamas ant tilto elgėsi atsargiai, neatliko jokių nepagarbių veiksmų, dėl ko galėtų būti pripažįstamas padaręs KET 4 punkto pažeidimą. Be to, vienintelis atvejis, dėl ko jo stabtelėjimas būtų galėjęs sukelti grėsmę S. M., tai jei šis nebūtų laikęsis tokio saugaus atstumo, kuriam esant būtų negalėjęs sustabdyti atsiradus kliūčiai prieš jį. S. M. tokio atstumo laikėsi, kadangi sustoti spėjo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismas netinkamai įvertino teismo posėdžio metu vieną kartą peržiūrėtą video medžiagą ir nepagrįstai konstatavo KET 4 ir 9 punkto pažeidimus. Teismas privalėjo konstatuoti, kad jo padarytas KET pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, t. y. privalėjo nustatyti tyčinę kaltės formą, tačiau subjektyviosios pusės net neanalizavo, nepasisakė kaip pasireiškė jo tyčia ar chuliganiškos paskatos. Jis nuosekliai teigė, kad ant tilto stabtelėjau ne tyčia, ne iš chuliganiškų paskatų, nesiekdamas pademonstruoti niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius, o tiesiog dėl išgąsčio ir stresinės situacijos, t. y. išprovokuotas S. M. veiksmų. Siekiant išsiaiškinti jo veiksmų motyvus, teismas privalėjo itin atidžiai įvertinti jo paaiškinimus, tačiau apie juos motyvuojamoje nutarties dalyje visiškai nepagrįstai tenurodė, jog tai yra gynybinė versija. Per galinį vaizdą fiksuojantį veidrodėlį pamatęs artėjantį S. M., kuris prieš tai agresyviai signalizavo, automobilį, jis išsigando ir stabtelėjo manydamas, jog jeigu greitai link jo artėjantis automobilis jį „taranuos“, menkesnės pasekmės būtų esant mažesniam greičiui. Be to, vaizdo įraše užfiksuota, kad jis artėja prie priekyje esančios transporto priemonės, ir tai taip pat buvo priežastis sulėtinti greitį, kad išvengti susidūrimo su priekyje esančiu automobiliu. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad jo veiksmuose stabdant nebuvo chuliganiškų paskatų, kurios yra būtinos siekiant veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

3.2.                      Skunde taip pat nurodo, kad teismas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jo vairavimas pripažintinas chuliganišku, o ne pavojingu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jo veiksmai rikiuojantis į gretimą juostą, po kurio S. M. panaudojo garsinį signalą, galėtų būti traktuojami kaip KET 104 punkto pažeidimas, o stabtelėjimas ant tilto – kaip KET 135 punkte numatyto draudimo staigiai stabdyti pažeidimas. Jam paeiliui padarius kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

3.3.                      Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, kad jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, jis galiojančių nuobaudų neturi. Teisė vairuoti jam yra reikalinga vykdant darbo funkcijas (dirba šildymo produktų pardavimų vadybininku, jam tenka važiuoti pas klientus tarnybiniu transportu ne tik Kaune, bet ir į kitus miestus), o netekus teisės vairuoti jis prarastų darbą, kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Atitinkamai jam netekus vienintelio pajamų šaltinio, nukentėtų jo nepilnamečių vaikų interesai, nes jis neturėtų galimybių teikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo (po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui). Be to, jo motina N. K. 2018 m. patyrė inksto transplantacijos operaciją, dėl ko reikalinga ja rūpintis, vežioti į gydymo įstaigas. Savo motina rūpinasi tik jis, todėl atėmus teisę vairuoti itin pasunkėtų motinos priežiūra.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5.       A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6.       Apeliaciniame skunde A. K. nurodė, kad jis nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, taip pat prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8.       Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. K. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

9.       ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (pvz., LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10.       Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

11.       Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio A. K. elgesys buvo chuliganiškas – tai, kad jis tyčia stabdė savo vairuojamą automobilį, patvirtina byloje esantis iš paskos važiavusiame automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo tyčinis staigus stabdymas buvo tyčinis ir nereikalingas, kadangi poreikio stabdyti transporto priemonę nebuvo jokios priežasties (vairuotojui kelyje neatsirado kliūtis, kelio danga nesudarė poreikio sulėtinti transporto priemonę ar pan.). Apelianto versija, kad jis staigiai stabdė ir vėl padidino greitį dėl išgąsčio ir stresinės situacijos, yra visiškai nelogiška, todėl teismas šią versiją pagrįstai pripažino gynybine, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Skunde teigiama, kad jis stabtelėjo manydamas, jog jeigu greitai link jo artėjantis automobilis jį „taranuos“, menkesnės pasekmės būtų esant mažesniam greičiui, tačiau ši apelianto nurodoma aplinkybė taip pat yra nelogiška, kadangi tarp transporto priemonių staiga atsiradusiam didesniam greičių skirtumui ir jiems kontaktavus, pasekmės kaip tik būtų didesnės. Apeliantas taip pat nurodo, jog vaizdo įraše užfiksuota, kad jis artėja prie priekyje esančios transporto priemonės, ir tai taip pat buvo priežastis sulėtinti greitį, kad išvengti susidūrimo su priekyje esančiu automobiliu. Tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą priekyje A. K. vairuoto automobilio nebuvo nei vienos transporto priemonės, todėl jam nebuvo reikalo staigiai stabdyti automobilio siekiant išvengti tariamo susidūrimo. Darytina išvada, kad A. K. staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, sąmoningai sudarė pavojingą situaciją iš paskos važiavusiam eismo dalyviui, nesilaikė nurodytų KET reikalavimų, vairavo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir jam iš paskos važiavusio automobilio vairuotojo saugumui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams, ir toks A. K. elgesys, kai tam nebuvo jokio pagrindo, galėjęs nulemti transporto priemonių susidūrimą, rodo jo chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

12.       Skunde taip pat prašoma A. K. veiksmus kvalifikuoti kaip pavojingą vairavimą ir padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas išdėstė motyvus, dėl kurių A. K. vairavimas turėjo būti pripažintas chuliganišku, todėl pagrindo spręsti dėl veiksmų perkvalifikavimo nėra. Pavojingu vairavimu yra laikomas toks vairavimas, kai asmuo vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tačiau šis pažeidimas yra sietinas ne su asmens tyčia padaryti šiuos pažeidimus ar vieną šiurkštų pažeidimą, o su jo neatsargumu. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog A. K. KET pažeidimus padarė dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas pasirinko pavojingą elgesio modelį, kurį pasirinkti nebuvo jokio būtinumo, todėl jo veiksmai laikytini tyčiniais.

13.       A. K. skundu taip pat prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jos terminą sutrumpinti.

14.       ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

15.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. K. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, taip pat už šio administracinio nusižengimo padarymą ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų skyrimą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje – tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16.       Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, jis galiojančių nuobaudų neturi, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju nei darbas, nei šeimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu. Praradęs teisę vairuoti jis nepraranda pajamų šaltinio, tad apeliantui galima ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudojimasis viešuoju transportu, artimųjų pagalba ir pan. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, netaikant ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

17.       Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimas paliekami nepakeisti.

18.       Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą, kuomet, išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, sprendimas palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti priimamas nutartimi (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis), tačiau ši teismo padaryta formali klaida nesudaro pagrindo nutarimą panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nuta

Teisėjas         Jurgis Kiškis