LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 22 d. paduotu ieškovo AndersenBel LLC kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo netenkinti ieškinio dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl viešosios tvarkos sampratos ir sprendimų, priimtų arbitražo teisme, atitikties viešajai tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas nors ir pripažino, kad arbitražas, priimdamas sprendimą, nepažeidė viešosios tvarkos, ieškovo teisės į sąžiningą procesą, tačiau be pagrindo konstatavo, jog sprendimas priimtas nešališko bei nepriklausomo subjekto, kurio sprendimui valstybės institucijų formuojama politika nėra padariusi įtakos. Ieškovas sutiko su atsakovo siūlomu arbitru, tačiau abejoja jo nešališkumu, nes jam galėjo padaryti įtakos valstybės pozicija dėl kontaktų ir verslo ryšių su Baltarusijos verslo subjektais. Teismas turėjo arbitro šališkumo klausimą nagrinėti iš esmės, išsamiai įvertindamas galimą viešosios tvarkos pažeidimą. Pagrindą abejoti teismo šališkumu duoda aplinkybė, kad vis dėlto atsakovas pripažino paslaugų teikimo faktą bei sutiko padengti dalį skolos (atsakovo nesutikimo su ieškiniu pagrindas yra tik dėl sutartimi nepasiekto rezultato).
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai identifikavo ieškovo tikslus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas siekia teisminio ginčo nagrinėjimo. Iš tiesų ieškovas siekia pasinaudoti Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise peržiūrėti Arbitražo sprendimą dėl jo atitikties viešajai tvarkai. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas riboja ieškovo teisę į teisminę gynybą. Be to, buvo apribota ieškovo teisės kreiptis į teismą, nes jis negalėjo sumokėti žyminio mokesčio nei už apeliacinį, nei už kasacinį skundą, nors ieškovui nėra taikomos kokios nors sankcijos ar apribojimai. Už ieškovą tai padarė trečiasis asmuo, pervesdamas lėšas į jo atstovo sąskaitą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Be to, kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovo atstovui Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai (j. a. k. 301749532) 1622 (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 21 d. Luminor banko mokėjimo dokumentu Nr. 1340.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas