Civilinė byla Nr. e2A-90-267/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00633-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.6.1.5

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6366-1042/2019 pagal ieškovės mažosios bendrovės (toliau – MB) „Gamstatas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei MB „Gamstatas“ dėl skolos, baudos ir nuostolių priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė MB „Gamstatas“ prašė priteisti iš atsakovo A. B. 1 400,00 Eur skolą ir 204,70 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) MB „Gamstatas“ (nuomininkas) ir atsakovas A. B. (nuomotojas) sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei nuomos teise valdyti ir naudotis negyvenamosiomis patalpomis – pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos terminas – nuo 2018 m. balandžio mėn. 30 d. iki 2019 m. gegužės mėn. 1 d. Ieškovei pradėjus naudotis patalpomis, paaiškėjo patalpų esminis trūkumas – nuo stogo į nuomojamas patalpas pradėjo varvėti stogo dangos komponentai (smala, derva), dėl to ieškovė ne visai galėjo naudotis patalpomis, buvo apgadinta ieškovės produkcija. Dėl šio paaiškėjusio patalpų trūkumo ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama ištaisyti ar sutvarkyti paaiškėjusį patalpų trūkumą, tačiau atsakovas atsisakė ištaisyti trūkumus ir nesutiko sutartį nutraukti bendru šalių susitarimu. Ieškovė raštu informavo atsakovą, kad nuomos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2018-10-07. 2018-10-05 atsakovas raštu atsisakė atvykti ir dalyvauti ieškovei perduodant atlaisvintas patalpas. Antstolis, atvykęs į perduodamas patalpas, užfiksavo, kad perduodamos patalpos yra tuščios, sutvarkytos, ir po apžiūros ieškovės atstovas kartu su antstoliu nuvyko į atsakovo darbovietės vietą ir paliko patalpų raktą pagal 2018-10-09 patalpų ir raktų priėmimo-perdavimo aktą. Priede prie 2018-03-15 patalpų nuomos sutarties buvo sutarta, kad ieškovė perveda 1 400,00 Eur depozitą į atsakovo sąskaitą, o pasibaigus nuomai atsakovas įsipareigojo per dvi darbo dienas grąžinti depozitą nuomininkui. Atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl perduotų patalpų, tačiau neįvykdė sutartinės pareigos grąžinti ieškovės sumokėtą avansą.

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės MB „Gamstatas“ 700,00 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 3167,00 Eur dydžio baudą, 148,10 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, jo atstovė teigė, kad nuomos sutartis atsakovo buvo nutraukta nuo 2019 m. sausio 1 d. ir susidarė 3 mėnesių įsiskolinimas. Ieškovė turėjo galimybę skirti lėšų patalpų remonto darbams. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pavėluotai sumokėjo nuomos mokestį, todėl iš jos priteistina 217,00 Eur bauda. Ieškovė nevisiškai atlaisvino patalpas, todėl iš jos priteistina 700,00 Eur bauda ir 148,10 Eur už atliekų išvežimą, taip pat 2100,00 Eur bauda už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą ir 150,00 Eur bauda už duomenų laiku nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Tvirtino, kad ieškovė pati turėjo paruošti patalpas naudoti ir pagrindo nutraukti sutartį nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 400 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 158,06 Eur skolą ir 100 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.217 str. 2 d. vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą dėl esminio sutarties pažeidimo. Byloje esantys duomenys rodo, kad nuo patalpų stogo konstrukcijos skirtingose vietose pratekėjo bituminė derva (smala) ir tai nebuvo jokia forma fiksuota šalims pasirašant 2018-03-15 nuomos sutartį. Teismas, įvertindamas ieškovės veiklos pobūdį – metalo konstrukcijų dažymas, sprendžia, jog patalpų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir atsakovas nuolat buvo raginamas pašalinti prieš tai minėtus patalpų stogo defektus, tačiau daugiau nei 3 mėnesius nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams pašalinti. Atsakovas, parengęs nuomos sutarties tekstą, neįrodė, kad pasirašant sutartį atskleidė esminius patalpos trūkumus dėl stogo defektų ir kad ieškovė, žinodama šiuos defektus, sutiko tokios būklės patalpomis naudotis, todėl atsakovas negali remtis sutarties (duomenys neskelbtini) punktu ir nuo sutarties sudarymo perkelti nuomininkei pareigą pašalinti šiuo atveju esminį išnuomotų patalpų trūkumą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog vienašališkai nutraukė sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui – paslėptų patalpų stogo konstrukcijos defektams, be kurių šalinimo ieškovė negalėjo patalpų pritaikyti savo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti.

Šiuo atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygos – ieškovei nuo 2018-10-07 vienašališkai nutraukus (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, atsakovo praturtėjimui 1 400 EUR (įmokėtas avansas) suma neliko jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovei 1 400 EUR.

Ieškovė neįrodė savo patirtų 204,70 Eur nuostolių, kurie, ieškovės teigimu, atsirado dėl nuo stogo konstrukcijos lašėjusios smalos (dervos), kuri apgadino sandėliuojamą produkciją. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Ieškovė neatskleidė ją ir UAB „Tvorų statyba“ siejusių santykių ir kokiu pagrindu bei tikslu UAB „Tvorų statyba“ daiktai galbūt buvo ginčo patalpose, nesant įrengtos dažyklos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė esant nustatytai patalpų būklei, netinkamai jos veiklai vykdyti, turėjo teisę, t. y. pagrįstai, nutraukti nuomos sutartį ir toks vienašališkas sutarties nutraukimas atitiko teisinį reglamentavimą, bei kad nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017-10-07, atsakovas nepagrįstai reikalauja sumokėti laikotarpio, kai šalių jau nesiejo nuomos teisiniai santykiai, nuomos mokestį, tačiau ieškovei kyla pareiga proporcingai sumokėti nuomos mokestį už septynias 2018 m. spalio mėnesio dienas, t. y. iki nuomos sutarties nutraukimo dienos.

Ieškovė vėlavo mokėti rugpjūčio bei rugsėjo mėnesių nuomos mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad iki ieškinio teismui pateikimo reikalavo iš ieškovės sumokėti minėtą baudą ir be pastabų priėmė atliktus mokėjimus, taip pat įvertinus baudos dydį – 1 proc. dydžio nuo mėnesinio nuomos mokesčio kiekvieną pradelstą dieną, teismas sprendžia, jog baudos dydis yra aiškiai per didelis, ir jis mažintinas nuo 217 EUR iki 100 EUR.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 17 d. sprendimą, t. y. ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, priimdamas sprendimą, esminiu sutarties pažeidimu laikė tai, jog ieškovė negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį – atlikti dažymo paslaugas, tačiau ieškovė, išsinuomodama patalpas, nenurodė tikslios patalpų nuomos paskirties – konkrečiai įsirengti dažymo liniją, kaip po to jau buvo nurodoma bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad ir ieškovės siųstose pretenzijose nurodoma, kad „gadina mūsų sandėliuojamus tvoros gaminius“ (pvz., (duomenys neskelbtini) pretenzija), tačiau kalbos apie dažymo linijos įrengimą niekada nebuvo. Patalpų nuomos paskirtis nebuvo užfiksuota ir nuomos sutartyje. Primintina ir tai, kad ieškovės atstovas buvo nurodęs, kad galimi varvėjimai buvo maždaug 12 kv. m plote, o visų išsinuomotų patalpų plotas – 538.43 kv. m. todėl ieškovė galėjo naudotis kita patalpų dalimi.

Teismas, priimdamas sprendimą, akcentavo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) punktą, nurodydamas, kad atsakovas negali remtis šiuo sutarties punktu ir nuo sutarties sudarymo perkelti nuomininkei pareigą pašalinti esminį išnuomotų patalpų trūkumą (sprendimo 13 punktas), tačiau visiškai pamiršo atsakovo ypač akcentuotą sutarties (duomenys neskelbtini) punktą, kuriuo šalys sutarė, kad visus patalpų paruošimo, remonto darbus, reikalingus pradėti savo veiklai, nuomininkė įsipareigojo atlikti savo lėšomis. Ieškovė apie galimą palašėjimą iš konstrukcijų šiltuoju sezonu buvo įspėtas. Darkart primintina, kad tam atsakovas ieškovei skyrė netgi 1050 Eur (neimdamas iš ieškovo nuomos mokesčio 1,5 mėn., kaip matyti iš nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) p.).

Teismo sprendimas sumažinti atsakovo reikalautas netesybas už vėlavimą sumokėti 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių nuomos mokestį yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nepareiškė prašymo sumažinti baudos dydį.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo prašymo priteisti 700 EUR baudą už patalpų neatlaisvinimą. Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktas kartu su antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nuotraukas, kuriose būtent ir matyti talpos, kurios, atsakovo teigimu, buvo paliktos ieškovės. Taigi, talpų su skysčiu buvimą patalpose užfiksavo tiek ieškovės 2018-10-11, tiek ir atsakovo 2019-01-29 iškviesti antstoliai.

Dėl baudos už duomenų nepateikimo VMI priteisimo iš ieškovės pažymėtina, kad nesvarbu, kada sutartis buvo nutraukta, bet joje aptartas sąlygas, kuriose numatyti tam tikri terminai, susiję su nuomos santykiais (šiuo atveju gautomis pajamomis), šalys turėjo įvykdyti net ir sutarčiai pasibaigus. Įstatymas numato pareigą duomenis VMI pateikti iki gegužės 1 d. ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Tačiau ieškovei nepateikus duomenų šalių sutartu laiku, atsakovas negalėjo pateikti tikslios informacijos įstatymo nustatytais terminais. Teismas, sprendime nurodydamas, kad ieškovei atsirado pareiga teikti duomenis VMI įstatymų ir juos lydinčių aktų nustatytais terminais, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė netgi tų įstatymų reikalavimų nevykdė, o dėl tokio ieškovės pavėlavimo pateikti duomenis VMI atsakovas negalėjo tiksliai deklaruoti savo pajamų.

Teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad atsakovo prašymas priteisti išlaidas už antstolės paslaugas – 60,00 Eur – atmestinas, nes nėra duomenų, kad paslaugos buvo apmokėtos. Pažymėtina, kad į bylą buvo pateikta antstolės išrašyta PVM sąskaita faktūra, o pačiame priešieškinyje konkrečiai įvardyta patirtų išlaidų suma – 60,00 Eur. Dėl techninės klaidos nebuvo pateiktas mokėjimo pavedimo dokumentas, kuris papildomai pateiktas su šiuo skundu.

Ieškovė MB „Gamstatas“ atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. spalio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą bei priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės MB „Gamstatas“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde atsakovas bando sudaryti įspūdį, kad derva lašėjo tik nedideliame plote, neva tik 12 kvadratinių metrų iš išnuomoto daugiau nei 500 kvadratinių metrų ploto, todėl, pasak atsakovo, ieškovė galėjo laisvai naudotis kita patalpų dalimi. Taip atsakovas siekia suklaidinti teismą, nes, kaip minėta ir tai matyti iš pateikiamų bylos įrodymų, nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, bituminė derva (smala) lašėjo per stogo konstrukciją, plokščių sujungimus, sijas, buvo taškinis lašėjimas vis skirtingose vietose ir tai apėmė labai didelį patalpų plotą.

Apeliantas teigia, kad jam nebuvo žinoma tiksli patalpų nuomos paskirtis, tai, kad ieškovė patalpose ketina įsirengti dažymo liniją, dažymo patalpas, tačiau ši apeliaciniame skunde naujai dėstoma atsakovo pozicija nešalina atsakovo, kaip nuomotojo, imperatyvios pareigos perduoti tinkamos būklės, be paslėptų trūkumų, pavojaus įrenginiams bei gaminiams nekeliančias patalpas, o kartu nagrinėjamu atveju nešalina ir atsakovo atsakomybės už patalpas, perduotas su esminiais, paslėptais trūkumais, kuriomis ieškovė negalėjo laisvai ir saugiai naudotis.

Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovas kelia nepagrįstas versijas, kad neva ieškovei dar iki sutarties sudarymo buvo žinoma apie varvantį stogą ir ieškovė privalėjo pati susitvarkyti varvantį stogą lėšomis, kurias ji sutaupė nemokėdama nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 dienos iki balandžio 30 dienos. Su tokia pozicija nesutiktina. Pirmiausia, kaip patvirtino teisme ieškovės vadovas, sudarant sutartį jam nebuvo žinoma apie vėliau paaiškėjusį patalpų trūkumą, jų prieš sudarant sutartį ar ją sudarant nenurodė atsakovas. Jei būtų žinoma apie tokius trūkumus, ieškovė sutarties nebūtų sudariusi. Be to, jei ieškovei būtų žinomi tokie patalpų trūkumai, tai ji būtų atskirai juos aptarusi sutartyje, apskaičiavusi ir sutarusi dėl tokių trūkumų šalinimo, jų kaštų ir pan. Jokių tokių susitarimų nei sutartyje, nei priėmimo-perdavimo akte, nei kokiame kitame šalių sudarytame susitarime nėra. Tai patvirtina, kad ieškovei sudarant sutartį ir pradedant naudotis patalpomis apie paslėptus patalpų trūkumus (stogo dervos, smalos varvėjimą) nebuvo žinoma, tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas M. L., kuriam apžiūrint patalpas atsakovas nenurodė jokių patalpų trūkumų. Taip pat, priešingai, nei bando teigti atsakovas, jokio susitarimo dėl ieškovės tariamo įsipareigojimo savo lėšomis tvarkyti paaiškėjusius stogo konstrukcijos trūkumus tarp šalių niekuomet nebuvo; to nenumato nei sutarties (duomenys neskelbtini) p., nei kuris kitas sutarties punktas. Nors sutartis ir buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), sutarties (duomenys neskelbtini) p. yra aiškiai nurodyta, kad patalpų nuomos terminas yra nuo 2018-04-30 dienos; jokie tariami atleidimai nuo nuomos mokesčio mokėjimo ar tokio mokesčio tikslinio panaudojimo sutartyje šalių nebuvo numatyti. Kaip paaiškino ieškovės atstovas teisme, patalpomis ieškovė pradėjo naudotis tik 2018 m. balandžio pabaigoje (taip kaip ir buvo sutarta nuomos sutartyje). Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovė savo lėšomis vykdys pastato konstrukcinės dalies remontą. Tokio susitarimo nenumatė joks šalių pasirašytas dokumentas. Tuo labiau, kai dar iki sutarties sudarymo atsakovas garantavo, kad patalpos yra be trūkumų, kad yra naujai padengta stogo danga. Priešinga atsakovo versija yra visiškai nepagrįsta, pateikta siekiant išvengti jam, kaip nuomotojui kylančios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patalpos buvo išnuomotos vienų metų terminui. Sutartyje (kurią iš esmė parengė atsakovas) nėra atskleistas patalpų stogo defektas, nenurodyta apie pro stogo konstrukcijas lašančią bituminę dervą (smalą) šiltuoju metų laiku, ieškovė nebuvo įspėta apie šiuos patalpų paslėptus trūkumus, todėl būtų nesąžininga ir neteisinga perkelti ieškovei pareigą tvarkyti šiuos po kelių mėnesių naudojimosi patalpomis paaiškėjusius trūkumus, kurie atsirado ne dėl patalpose ieškovės vykdytos veiklos ar dėl ieškovės „ilgo“ šių patalpų naudojimo.

Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas (nuomotojas), kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, turėjo būti rūpestingas ir atidus, imtis reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle (CK 6.498 str. 5 d., 6.587 str. 1 d.), tačiau šių imperatyvių pareigų atsakovas vengė ir jų neįgyvendino.

Byloje nustatyta, jog nuomos sutartis ieškovės vienašališkai buvo nutraukta dar 2018-10-07, toks vienašalis sutarties nutraukimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, atitinka įstatymo ir formuojamos teismų praktikos nuostatas, reikalavimus, atsakovas ir šioje byloje nereiškia jokių reikalavimų dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl atsakovo reiškiami reikalavimai dėl nuomos mokesčio, skaičiuojamo po sutarties nutraukimo (t.y. jau pasibaigus nuomos teisiniams santykiams), priteisimo yra nepagrįsti.

Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė proporcingą nuomos mokestį už septynias spalio dienas, nes, pasak atsakovo, neva turėjo būti priteista už visą spalio mėnesį. Tokie atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas buvo iš anksto įspėtas apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį ir buvo kviečiamas apžiūrėti patalpas jų perdavimo metu, tačiau tokius ieškovės pranešimus atsakovas ignoravo. Teisme ieškovės atstovas paaiškino, kad patalpas buvo atlaisvinęs ir patalpomis realiai nebesinaudojo anksčiau, nei buvo nutraukta nuomos sutartis, ir galėjo atsakovui perduoti patalpas dar iki spalio mėnesio pradžios. Iki 2018 m. spalio mėnesio 7 d. buvo laukiama, nes tą dieną suėjo įstatyme numatytas 30 dienų įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas, todėl atsakovo aiškinimas, kad turėjo būti priteistas nuomos mokestis už visą spalio mėnesį, kuomet ieškovė realiai patalpomis nesinaudojo, yra akivaizdžiai nesąžiningas.

Dėl teismo sprendimo sumažinti atsakovo reikalautas netesybas už vėlavimą sumokėti 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių nuomos mokestį, pažymėtina, kad tiek pateiktame atsiliepime į priešieškinį, tiek ir pasisakant bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai nuosekliai išdėstė, kad šiuo atveju atsakovo reikalaujamos netesybos (7 EUR dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. 1 proc. viso per mėnesį mokamo nuomos mokesčio) yra aiškiai nesąžiningos, aiškiai per didelės, nepagrįstos. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovės buvo įspėtas, kad atsakovui vengiant ištaisyti patalpų esminius trūkumus, trukdančius laisvais naudotis patalpomis, ieškovė laikinai sustabdys nuomos mokesčio mokėjimą. Taigi, atsakovo nurodomas nuomos mokesčio mokėjimo pradelsimas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo sąlygotas pirmiausia paties atsakovo vengimu vykdyti savo, kaip patalpų nuomotojo, įsipareigojimus, vengiant bendradarbiauti su ieškove, vengiant užtikrinti nuomotojo vieną esminių pareigų – perduoti nuomininkui patalpas be esminių trūkumų, trukdančių nuomininkui laisvai naudotis visomis patalpomis ar jų dalimi.

Atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti 2 100 EUR baudą už nuomos sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą visiškai pagrįstai atmetė, pažymėdamas, kad ieškovė, o ne atsakovas nutraukė nuomos sutartį ir toks sutarties nutraukimas atitiko teisinį reglamentavimą; pagrįstai nutrauktos sutarties pakartotinis formalus nutraukimas negali sukelti buvusiai nuomininkei jokių teisinių pasekmių.

Atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti 700 EUR baudą už tariamą patalpų neatlaisvinimą. Teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovė netinkamai atlaisvino patalpas, todėl toks atsakovo reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas ne sykį buvo informuotas apie ieškovės vienašalį sutarties nutraukimą, tačiau vengė bendradarbiauti su ieškove, neatvyko į patalpų perdavimą dar 2018 m. spalio mėnesį, kai galėjo būti bendrai išspręsti visi dėl patalpų perdavimo kylantys klausimai. Atsakovo minimos talpyklos nepriklauso ieškovei, talpos patalpose buvo jau ieškovei išsinuomojant patalpas, ieškovė nenaudoja jokių tepalų savo veikloje, todėl ji nėra atsakinga ir už patalpose buvusių talpų išvežimą ar utilizavimą. Atsakovas jokiais objektyviais įrodymais neįrodė, kad minėtos talpos priklausė ieškovei ir buvo paliktos ieškovės, kad ieškovei išsikraustant iš patalpų minėtose talpose buvo atsakovo nurodomos medžiagos, kad po sutarties nutraukimo patalpose nebuvo vykdoma jokia kita veikla.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai ir argumentuotai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti baudą už duomenų tariamą nepateikimą VMI. Kaip teisingai pažymėjo teismas, nuomos sutartis ieškovės vienašališkai buvo nutraukta 2018-10-07, todėl nuomos sutarties nutraukimo metu jokie (duomenys neskelbtini) punkto terminai nebuvo pažeisti, o suėjus 2019 m. vasario 1 d. jokie galiojantys rašytiniai susitarimai dėl netesybų šalių nebesaistė (CK 6.72 str.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacine tvarka sprendžiamas šalių ginčas dėl esminio sutarties pažeidimo fakto egzistavimo, t. y. ar ieškovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taip pat dėl sutartinių prievolių vykdymo, ginčo šalių sutartinės atsakomybės bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme teisėtumo.

Dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Pagal bendrąsias teisės normas, negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 str. 1 d.). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis juo pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė, ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi apžiūrint turtą ar tikrinant jo pritaikymą, nesvarbu, kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai).

Kaip minėta, CK 6.485 straipsnio 1 dalis įtvirtinta nuomotojo atsakomybė už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. CK 6.485 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininkas, jeigu paaiškėja jam išnuomoto daikto trūkumai, savo pasirinkimu gali reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų trūkumų pašalinimo išlaidas, jas išskaičiuoti iš nuomos mokesčio, jeigu apie tai iš anksto pranešė nuomotojui, be to, nuomininkas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. CK 6.485 straipsnio 5 dalis nustato, kad nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo.

Apeliantas teigia, kad ieškovei dar iki sutarties sudarymo buvo žinoma apie nuomojamose patalpose esančius stogo defektus. Teisėjų kolegija šiuos teiginius   atmeta kaip neįrodytus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuo patalpų stogo konstrukcijos skirtingose vietose pratekėjo bituminė derva (smala) ir tai nebuvo jokia forma fiksuota šalims pasirašant 2018-03-15 nuomos sutartį. Svarbu ir tai, kad sutarties (duomenys neskelbtini) punkte įrašyta, jog nuomotojas patvirtino, kad patalpos atitinka visus priešgaisrinės apsaugos, sanitarinės higienos, saugos technikos ir kitus reikalavimus, keliamus šioms patalpoms.

Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo patvirtina aplinkybė, kad patalpų trūkumai nebuvo aptarti sutartyje, nebuvo apskaičiuoti trūkumų šalinimo kaštai, tvarka. Nors apeliantas akcentuoja sutarties (duomenys neskelbtini) punkto nuostatas, kurios numato, kad šalys sutarė, jog visus patalpų paruošimo, remonto darbus, reikalingus pradėti savo veiklai, nuomininkas įsipareigojo atlikti savo lėšomis, teigdamas, kad ieškovė apie galimą palašėjimą iš konstrukcijų šiltuoju sezonu buvo įspėta ir teigia, kad galimam stogo remontui atsakovas ieškovei skyrė 1 050 Eur neimdamas iš ieškovės nuomos mokesčio nuo 2018-03-15 iki 2018-04-30. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, nes (duomenys neskelbtini) buvo tik pasirašyta patalpų nuomos sutartis, o sutarties (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad patalpų nuomos terminas prasideda 2018-04-30. Byloje nesant pateikto patalpų perdavimo-priėmimo akto ar kitų duomenų, patvirtinančių, jog patalpos buvo perduotos anksčiau, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neatlygintinai naudojosi patalpomis nuo 2018-03-15 iki 2018-04-30.

Be to, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl trūkumų neatskleidimo fakto patvirtina ir tai, kad nuomojamų negyvenamųjų patalpų stogo dangos trūkumai nebuvo akivaizdūs. Kaip paaiškino ieškovės vadovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, minėtą trūkumą nustatyti ir užfiksuoti sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo galimybės, nes sutartis buvo sudaryta šaltuoju metų laiku, esant artimai 0 laipsnių oro temperatūrai, o trūkumai paaiškėjo tik po kelių mėnesių, prasidėjus šiltajam metų laikui. Pažymėtina, kad teisme apklaustas liudytojas M. L. taip pat paaiškino, kad jis, paprašytas ieškovės vadovo E. K., buvo nuvykęs apžiūrėti patalpų kartu su atsakovu A. B. dar iki nuomos sutarties sudarymo ir apžiūros metu atsakovas jokių patalpų trūkumų neatskleidė, nesakė, kad nuo stogo konstrukcijos šiltuoju metu laiku laša derva ar pan. Liudytojas M. L. parodė, jog atsakovas apžiūros metu aiškino, kad patalpų stogo danga pakeista, sutvarkyta. Tokią liudytojo M. L. poziciją patvirtina atsakovo 2018-08-16 atsakymas į ieškovės 2018-08-14 raštą, kuriame nurodyta, jog stogo danga yra nauja ir visas stogas perklotas.

Kaip jau buvo minėta šios nutarties 10–12 punktuose, CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija, nurodydamas, kad jam nebuvo atskleista tiksli negyvenamųjų patalpų nuomos paskirtis – tai, kad ieškovė patalpose ketina įsirengti dažymo liniją, dažymo patalpas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,  sprendžia, kad pagal pateiktas nuotraukas negalima spręsti, jog bituminės dervos lašėjimas yra lokalizuotas tam tikroje vietoje. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą   ieškovės pateiktais atsikirtimais, kad lašėjimas yra taškinis, bituminė derva laša per stogo konstrukcijos sujungimus ir negalima tiksliai spręsti, kur bituminė derva lašės, o kur ne. Esant tokiems nuomojamų negyvenamųjų patalpų stogo konstrukcijų defektams, net jei patalpos būtų naudojamos ne pagal kitą paskirtį, kurią protingai galėjo numatyti atsakovas, pavyzdžiui, prekių ir medžiagų sandėliavimą, toks nuomojamų patalpų trūkumas vis tiek būtų laikomas esminiu, kadangi nepašalinus trūkumų tokiose patalpose nebūtų galima saugiai sandėliuoti prekių ar medžiagų. Atsižvelgus į tai spręstina, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, tai, kad atsakovas galbūt  nežinojo patalpų nuomos paskirties, nešalina atsakovo, kaip nuomotojo, imperatyvios pareigos perduoti tinkamos būklės, be paslėptų trūkumų, pavojaus įrenginiams bei gaminiams nekeliančias patalpas pagal CK 6.485 straipsnį.

Apibendrindama teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nustatytas nuomojamų negyvenamosios paskirties patalpų stogo konstrukcijos defektas ginčo atveju vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis ieškovei teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

Konstatavusi sutarties nutraukimo 2018-10-07 teisėtumą teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl 1400 Eurų skolos (sumokėto depozito), 700,00 Eur nuomos mokesčio, baudos už vėlavimą mokėti nuomos mokestį, 204,70 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Dėl baudų už duomenų nepateikimą VMI  ir už patalpų neatlaisvinimą priteisimo

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl baudos iš ieškovės priteisimo už duomenų nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutarties (duomenys neskelbtini) punkto nuostatos, įpareigojančios nuomininką iki sekančių metų vasario 1 dienos kasmet pateikti teisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai apie sumokėtą nuomos mokestį fiziniam asmeniui ir išskaičiuotą ar įmonės lėšomis sumokėtą Gyventojų pajamų mokestį, galiojo iki nuomos sutarties nutraukimo 2018-10-08. Sutartį nutraukus pasibaigė ir ši nuomininko sutartinė prievolė.

Teisėjų kolegija sutinka atsakovo argumentu, kad ieškovės kartu su antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktose nuotraukose yra matomos talpos, tačiau sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, kad minėtos talpos priklauso ieškovei.

Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad atsakovas A. B. pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, kai 2018 m. spalio 8 d., ieškovės MB „Gamstatas“ kviečiamas, atsisakė dalyvauti perduodant patalpas, o, pareiškęs apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. sausio 1 d., nepakvietė ieškovės dalyvauti patalpų perdavime-priėmime. Dėl nurodytų aplinkybių baudos už leistinais įrodymais nepagrįstą, galbūt netinkamą patalpų atlaisvinimą priteisimas prieštarautų civiliniame procese įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nurodė, kad teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad atsakovo prašymas priteisti išlaidas už antstolės paslaugas – 60,00 Eur – atmestinas, nes nėra duomenų, kad paslaugos buvo apmokėtos. Sutiktina su apeliantu, jog iš į bylą pateiktos antstolės E. R. (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros serijos (duomenys neskelbtini) už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš priešieškinyje konkrečiai įvardytos patirtų išlaidų sumos – 60,00 Eur bei iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad antstolės 2019-01-29 PVM sąskaita faktūra realiai buvo apmokėta, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos.

Atsakovas priešieškiniu reiškė 4015,10 Eur reikalavimus, priešieškinis pirmosios instancijos teismo patenkintas 6,43 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3,86 Eur antstolės paslaugų išlaidų dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kuris priteisiamas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmetamas, o 60,00 Eur mokėjimą antstolei E. R. įrodantys dokumentai pateikti teismui po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atsakovui nepriteisiamos.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 907,50 Eur. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

           Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti iš ieškovės MB „Gamstatas“ (j.a.k. 304780515) atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 3,86 Eur (tris eurus aštuonias dešimt šešis centus) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės MB „Gamstatas“ (j.a.k. 304780515) naudai 907,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjai                                                    Danutė Burbulienė

                                                    Egidijus Mockevičius

                                                    Vytautas Kursevičius