Teisėjas Gytis Stasevičius Baudž. byla Nr. 1A-130-168/2012
Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00232-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistiesiems R. R. ir A. S., gynėjams advokatams Arvydui Peneliui ir Arvydui Aleknai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. R. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d., BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 253 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir R. R. paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė, paskirta Biržų rajono apylinkės teismo 2010-06-15 nuosprendžiu, ir R. R. paskirta galutinė subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo terminas nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie subendrintos bausmės iš dalies pridėta likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-07 nuosprendžiu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta trejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Priteista solidariai iš R. R. ir A. S. 1500 Lt E. J., 1500 Lt D. V., 1640 Lt L. B. turtinei žalai atlyginti. Priteista solidariai iš R. R. ir A. S. 1500 L. B. neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasigamino šaunamąjį ginklą ir jį laikė, taip pat R. R. ir A. S. nuteisti už tai, kad sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis:
R. R. 2008 m., tikslus laikas nenustatytas, iš nepažįstamo asmens už 150 litų nusipirkęs 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW, M.06“ Nr. 6-008267, tyrimo metu nenustatytu laiku, Biržuose esančiame garaže, tikslus adresas nenustatytas, pragręžė ir panaikino vamzdžio kanalo pertvarą, dėl ko pistoletas įgavo šaunamojo ginklo konstrukcinių ypatumų, tokiu būdu neteisėtai pasigamino šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį pusiau automatinį pistoletą pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais ir jį neteisėtai laikė savo namuose, Biržuose, (duomenys neskelbtini), iki 2010-10-12, kai jį kratos metu rado policijos pareigūnai.
R. R. ir A. S., veikdami kaip aktyvūs organizuotos grupės nariai, 2010 m. vasarą, tikslus laikas nenustatytas, buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti skambinant nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus, asmenims ir, prisistačius jų artimais giminaičiais ar šių tariamai nurodytais asmenimis bei policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais neva jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui yra būtina perduoti pastariesiems asmenims pinigus, ir tokiu būdu apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgyti svetimus pinigus, įsitraukė į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, apsiėmė įgyvendinti skirtingą nuo bendrininkų vaidmenį ir atlikti specifines užduotis – iš anksto neaptartą skaičių kartų – tiek, kiek kartų bendrininkai imsis apgaulės, apsimesti tariamų nukentėjusiųjų giminaičiais ir imti iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas bei vertingus daiktus turėdami vieningą tyčią, 2010 m. birželio 22 d. - 2010 m. liepos 8 d. pasikėsino iš trijų nukentėjusiųjų apgaule įgyti turto už 7140 Lt, o faktiškai apgaule įgijo turto už 4640 Lt:
2010 m. birželio 22 d. apie 12 val. 30 min. A. S. paskambinus iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į E. J. namuose adresu Anykščiai, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai E. J. pranešus, kad jos anūkas T. J., važiuodamas automobiliu, neva padarė avariją ir sužalojo mergaitę, tačiau nukentėjusios artimieji sutinka neinicijuoti kaltininko baudžiamojo persekiojimo jei jiems bus atlyginta žala - 4000 Lt, E. J. apgaulės įtakoje sutikus perduoti reikalaujamus pinigus, A. S. paskambinus R. R. ir perdavus nurodymus vykti adresu Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), prisistatyti nukentėjusios broliu ir paimti E. J. apgaulės poveikyje perduodamus pinigus – 1500 litų, R. R. vykdydamas prisijungiant prie organizuotos grupės nusikalstamos veikos prisiimtus įsipareigojimus ir A. S. perduodamus nurodymus, tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu atvažiavęs prie Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atėjęs į E. J. butą Nr. 3, paėmė iš jos apgaulės įtakoje perduodamus 1500 litų, ir tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą E. J. priklausantį turtą – 1500 litų;
2010 m. birželio 23 d. apie 15 val. A. S. paskambinus iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į D. V. namuose adresu Anykščiai, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu G. V. ir melagingai D. V. pranešus, kad jos anūkas K. V., važiuodamas automobiliu, neva padarė avariją ir sužalojo mergaitę, tačiau nukentėjusios artimieji sutinka neinicijuoti kaltininko baudžiamojo persekiojimo jei jiems bus atlyginta žala, D. V. apgaulės įtakoje sutikus perduoti reikalaujamus pinigus, A. S. paskambinus R. R. ir perdavus nurodymus vykti prie namo adresu Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), prisistatyti nukentėjusios broliu ir paimti D. V. apgaulės poveikyje perduodamus pinigus – 1500 litų, R. R., vykdydamas prisijungiant prie organizuotos grupės nusikalstamos veiklos prisiimtus įsipareigojimus ir A. S. perduotus nurodymus, tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu atvažiavęs prie Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atėjęs į D. V. butą Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė iš jos apgaulės įtakoje perduodamus 1500 litų, ir tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą D. V. priklausantį turtą - 1500 litų;
2010 m. liepos 8 d. apie 11 val. 45 min. A. S. paskambinus iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į L. B. namuose adresu Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu G. V. ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) melagingai pranešus, kad jo tėvas A. B., važiuodamas automobiliu neva padarė avariją ir sužalojo mergaitę, tačiau nukentėjusios artimieji sutinka neinicijuoti kaltininko baudžiamojo persekiojimo, jei jiems bus atlyginta žala, S. B. apgaulės įtakoje sutikus perduoti reikalaujamus vertingus daiktus, A. S. paskambinus R. R. ir perdavus nurodymus vykti prie namo adresu Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), prisistatyti nukentėjusios tėvo broliu ir paimti S. B. apgaulės poveikyje perduodamus vertingus daiktus, R. R., vykdydamas prisijungiant prie organizuotos grupės nusikalstamos veiklos prisiimtus įsipareigojimus ir A. S. perduodamus nurodymus, tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu atvažiavęs prie L. B. gyvenamojo namo, paėmė iš S. B. apgaulės įtakoje perduotus L. B. priklausančius daiktus - nešiojamąjį kompiuterį “Dell” su dėklu, kurių vertė 470 litų, skaitmeninį fotoaparatą “Canon”, kurio vertė 390 litų, vaizdo kamerą “Sony DRC-HC51E”, kurios vertė 400 litų, mobilaus ryšio telefoną “Nokia N70”, kurio vertė 200 litų, dvi kompiuterines garso kolonėles, kurių vertė 100 litų, kuprinę, kurios vertė 80 litų, ir tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą L. B. priklausantį turtą už 1640 litų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo jį išteisinti. Mano, kad buvo nuteistas nepagrįstai, remiantis prielaidomis ir spėlionėmis. Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo parodymus, kurie paneigia jo dalyvavimą darant nusikaltimus. Jis negalėjo būti nuteistas kaip įrodymą naudojant pravardę bei liudytojo, su kuriuo jis konfliktuodavo pataisos namuose, parodymais.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo panaikinti kaltinimus dėl E. J. ir D. V. turto užvaldymo apgaulės būdu, taip pat panaikinti kaltinimus dėl BK 25 str. 3 d. ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. bei sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jokio turto iš D. V. ir E. J. apgaulės būdu jis neužvaldė. Teismas manė, kad nusikaltimus jis padarė, nes kratos metu pas jį rado SIM kortelės rėmelį. Tačiau šį rėmelį jis rado 2010-07-08 Anykščiuose. E. J. jo neatpažino bei nurodė, kad pas ją buvo atėjęs vyresnio amžiaus žmogus. D. V. nuotraukose atpažino jį, tačiau teisme sakė, kad pas ją į namus buvo atėjęs ne jis, o kitas kaltinamasis. Nurodo, kad nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis buvo susitaręs daryti nenumatytą kiekį nusikalstamų veikų. Padarė tik vieną veiką ir dėl jos savo kaltę visiškai pripažino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis dalyvavo organizuotoje grupėje, todėl mano, kad jam nepagrįstai dėl to pareikšti kaltinimai. Teismas jo kaltę grindė spėlionėmis, o ne įrodymais.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 25 str. 3 d. taikymo nuteistiesiems R. R. ir A. S., kaip perteklinę kvalifikaciją, nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinių skundų ribose (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantus pagrįstai pripažino kaltais dėl turto užvaldymo apgaulės būdu veikiant organizuotoje grupėje. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. neigia savo kaltę, teigdamas, kad jis kaltu dėl nukentėjusiųjų L. B., E. J. ir D. V. turto užvaldymo apgaulės būdu veikiant organizuotoje grupėje pripažintas remiantis prielaidomis bei spėlionėmis, o nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nepripažįsta apgaule užvaldęs E. J. ir D. V. turtą bei nesutinka su tuo, kad turtą iš L. B. jis apgaule užvaldė veikdamas organizuotoje grupėje, teigdamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis buvo susitaręs daryti nenumatytą kiekį nusikalstamų veikų, t. y. dalyvavo organizuotoje grupėje. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti bei aptarti įrodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas pripažino apeliantus kaltais dėl turto užvaldymo apgaulės būdu veikiant organizuotoje grupėje, išsamiai aptarti visi apeliantams inkriminuoti veiksmai bei nurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo apeliantų veikloje buvus organizuotos grupės požymių, aprašyti kiekvieno organizuotos grupės nario veiksmai veikiant organizuotoje grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. atsako asmuo, apgaule savo ar kitų naudai įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengęs turtinės prievolės arba ją panaikinęs. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą, didelės vertės turtinės prievolės išvengimą arbą jos panaikinimą, arba sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą vaidmenį (BK 25 str. 3 d.). Vienas iš būtinų ir skiriamųjų organizuotų grupių požymių, apibrėžiančių jas nuo kitų bendrininkavimo formų – tai bendrininkavimas iš anksto susitarus. Jo esmė ta, kad išankstinis susitarimas siejamas ne su vieno, tam tikro nusikaltimo padarymu, o su susitarimu užsiimti nusikalstama veika. Susitarimas nusikalstamai veiklai nėra tolygus susitarimui padaryti konkretų nusikaltimą. Organizuotų grupių daromuose nusikaltimuose dalyvauja ne visi grupės nariai veiklos įkvepėjai, koordinatoriai, globėjai, kilusių ginčų sprendėjai, nusikalstamu būdu gauto turto valdytojai, skirstytojai ar padėjėjai. Darant kai kuriuos nusikaltimus, visi grupės nariai gali atlikti tas pačias vykdytojų funkcijas. Tačiau grupei kaip tik būdinga tai, kad nusikalstamą veiklą koordinuoja vienas ar keli asmenys, kurie gali dalyvauti ar nedalyvauti darant konkrečius nusikaltimus, prisidėti ar neprisidėti prie jų rengimo ar darymo. Organizuotos grupės tikslas vienas – turtinė – ekonominė nauda.
Nors apeliantai R. R. ir A. S. nepripažįsta apgaulę užvaldę E. J. ir D. V. turtą, jų kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios D. V., liudytojo A. A. parodymais, nukentėjusiosios E. J. protokolu – pareiškimu, parodymų atpažinti, kratos, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, telefoninių pokalbių išklotinėmis. Nukentėjusioji D. V. teisme parodė, kad jai į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs asmuo ir prisistatęs anūku pasakė, kad Utenoje pertrenkė per perėją ėjusią mergaitę, kuriai lūžo koja ir, kad susitarė su policija, jog jam nebus skiriama nuobauda, jeigu nukentėjusiosios artimiesiems atlygins žalą. Po kurio laiko atėjusiam vaikinui atidavė 1500 Lt. Iš nukentėjusiosios E. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad jai į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs ir Anykščių policijos pareigūnu prisistatęs vyras, kaip ir nukentėjusiajai D. V., pranešė apie anūko automobiliu partrenktą mergaitę, kuriai lūžo koja, sakė, kad reikia 4000 Lt, o jai pasakius, kad turi tik 1500 Lt, juos atidavė vėliau atėjusiam 20-25 metų vaikinui (T. 1, b. l. 1). Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu iš jai pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino R. R. kaip asmenį, kuriam ji 2010-06-23 atidavė 1500 Lt kaip kompensaciją už neva jos anūko eismo įvykio metu sužalotos mergaitės gydymo išlaidas (T. 1, b. l. 51-53). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, kuris iš nuteistųjų iš jos paėmė pinigus. Tačiau kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks prieštaravimas tarp nukentėjusiosios parodymų galėjo atsirasti dėl nemažo laiko tarpo, praėjusio nuo atpažinimo iki teisiamojo posėdžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai D. V. asmenys pagal jų nuotraukas atpažinti buvo pateikti praėjus penkiems mėnesiams po įvykio, tuo tarpu nuo atpažinimo iki teisiamojo posėdžio praėjo beveik vieneri metai. Be to, nėra pagrindo abejoti minėtu ikiteisminio tyrimo veiksmu, nes jis buvo atliktas laikantis visų BPK 191 str., 192 str. ir 194 str. reikalavimų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. tvirtino, kad iš jai pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų ji tikrai atpažino asmenį, kuriam padavė apgaulės būdu išviliotus pinigus. Savo atpažinimą pagal nuotraukas nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (T. 4, b. l. 172). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios D. V. atpažinimą iš nuotraukų pagrįstai laikė kaip apelianto R. R. kaltę patvirtinantį įrodymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė ir tai, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusioji E. J. neatpažino nuteistojo R. R., nepaneigia jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji yra senyvo amžiaus (80 m.), ligota, nuteistąjį R. R. matė labai trumpą laiką, todėl galėjo jo ir neįsidėmėti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai E. J. į jos laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), o atitinkamai D. V. į jos laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , veikusių Alytaus mieste. Abu telefono numeriai, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų padarymo metu bendravo su mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kratos metu buvo rastas R. R. namuose (T. 1, b. l. 120). Šis telefono numeris abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu veikė Anykščių mieste. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir paneigta nuteistojo R. R. versija, kad jis kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jau buvo fiksuoti abiejų nukentėjusiųjų telefonų numeriai, rado 2010-07-08 Anykščių mieste, t. y. tą dieną, kai apgaule užvaldė L. B. turtą. Teismas pagrįstai tokį nuteistojo aiškinimą vertino kaip nelogišką, neįtikinamą, prieštaraujantį bylos įrodymams. Kaip jau minėta, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. V. atliktu R. R., kaip asmens, kuriam ji 2010-06-23 atidavė 1500 Lt kaip kompensaciją už neva jos anūko eismo įvykio metu sužalotos mergaitės gydymo išlaidas, atpažinimu. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad nuteistasis A. S. telefoninio pokalbio metu pripažino, kad jis daro nusikaltimus (sukčiavimus) su asmenimis iš Biržų, kas visiškai sutampa su nuteistojo R. R. gyvenama vieta Biržų mieste. Be to, iš byloje esančių telefono išklotinių matyti, kad tais pačiais telefono numeriais buvo skambinta nukentėjusiosioms, o po to iš karto susisiekta su Anykščių mieste veikusiu mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kratos metu buvo rastas R. R. namuose. Kaip liudytojas apklaustas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su nuteistuoju A. S. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Girdėjo, kaip A. S. kalbėdamas mobiliuoju telefonu prisistatė policininku, ir sakė, kad kažkas papuolė į nelaimę. Minėtas liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad telefono kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios, kaip byloje nustatyta, į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta nukentėjusiajai E. J. bei po to iš karto susisiekta su Anykščių mieste veikusiu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) , kratos metu rastu pas R. R., jam 2010 m. vasaros pabaigoje perdavė pats A. S.. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės kolegijai nepalieka jokių abejonių, kad būtent nuteistasis A. S., iš Alytaus pataisos namų, kuriuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiosioms į jų laidinius telefono numerius bei jas įtikinęs perduoti pinigus kaip kompensaciją už neva jų anūkų eismo įvykio metu sužalotų mergaičių gydymo išlaidas, susisiekė su jau Anykščių mieste buvusiu R. R., kuris neužilgo atvyko pas nukentėjusiąsias ir iš jų paėmė pinigus. Kolegija aptartų aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog byloje esančių bei pirmiau aptartų įrodymų pakanka atmesti nuteistųjų R. R. ir A. S. apeliacinių skundų argumentus, kad jie jokio turto iš nukentėjusiųjų E. J. ir D. V. apgaulės būdu neužvaldė.
Kolegijai nekyla abejonių ir dėl nuteistojo A. S. kaltės apgaule užvaldžius L. B. turtą. Nors nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde ir nepripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltės įrodyta nukentėjusiosios L. B., liudytojo S. B. parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašo darymo protokolu, pažyma iš Alytaus pataisos namų, mobilaus ryšio telefono išklotinėmis. Iš nukentėjusiosios L. B. ir liudytojo S. B. parodymų matyti, kad S. B. paskambinęs policijos pareigūnu prisistatęs vyras pasakė, kad jo tėvas padarė avariją, partrenkė pėsčiųjų perėjoje mergaitę, o kad nesikreiptų į policiją, sakė, kad reikia pinigų arba vertingų daiktų. S. B. neradus namuose pinigų, jis į kuprinę sudėjo filmavimo kamerą, fotoaparatą, kompiuterį, telefoną, kamerą, fotoaparatą, kolonėles ir šiuos daiktus atidavė R. R., kurį atpažino iš pateiktų atpažinti nuotraukų. Nuteistasis R. R. pripažino apgaule užvaldęs L. B. turtą, t. y. kad jis nuvyko į Anykščius adresu, kurį jam nurodė į mobilaus ryšio telefoną paskambinęs ir pasiūlęs užsidirbti nepažįstamas asmuo ir iš S. B. paėmė kuprinę su daiktais. Tačiau kolegijai nekyla abejonių, kad S. B. skambino ir jį įtikino perduoti daiktus, o po to šią informaciją suteikė R. R., būtent nuteistasis A. S.. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacinės kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad nuteistasis A. S. telefoninio pokalbio metu pripažino, kad jis daro nusikaltimus (sukčiavimus) su asmenimis iš Biržų, kurie jo nepažįsta, kas visiškai sutampa su nuteistojo R. R. gyvenama vieta Biržų mieste bei jo paaiškinimu, kad A. S. jis nepažįsta. Taip pat, kad padarė šią nusikalstamą veiką ir tiksliai nurodė pagrobtus daiktus: kompiuterį, fotoaparatą ir pan., kas visiškai sutampa su nukentėjusiosios L. B. bei liudytojo S. B. parodymais, kad apgaulės būdu buvo užvaldyti vertingi daiktai, kaip kompiuteris, fotoaparatas ir pan. Be to, nuteistasis A. S. netgi tiksliai nurodė, kad šie daiktai buvo pavogti iš Anykščių bei šios veikos padarymo dieną, t. y. tą dieną, kai jį patalpino į baudos izoliatorių (2010-07-08). Į bylą pateikta pažyma iš Alytaus pataisos namų patvirtina, kad nuteistasis A. S. 2010-07-08 16 val. 45 min. buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Iš pažymos dėl išklotinių ir kitų telekomunikacinių įvykių matyti, kad nukentėjusiajai L. B. 2010-07-08 buvo skambinta į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini), veikiančio Alytaus mieste (tokiu IMEI numeriu telefonas „LG“ 2010-10-02 buvo rastas ir paimtas Alytaus pataisos namų gyvenamoje zonoje), taip pat tuo pačiu numeriu buvo skambinta į L. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) . Į šį mobilaus ryšio telefoną buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. numeris, kuriuo buvo skambinta nukentėjusiajai E. J.. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu su mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiu Alytaus mieste, 3 kartus buvo susisiekęs mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), veikęs Anykščių mieste. Bylos duomenimis, šiuo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. R.. Taigi aptartos aplinkybės kolegijai nepalieka jokių abejonių, kad būtent nuteistasis A. S. iš Alytaus pataisos namų, kuriuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino S. B., kuriam pranešė melagingą informaciją apie neva jo tėvo padarytą eismo įvykį bei jo metu sužalotą mergaitę ir įtikinęs S. B. perduoti vertingus daiktus, kad būtų atlyginta žala neva jo tėvo sukeltoje avarijoje sužalotos mergaitės artimiesiems, šią informaciją suteikė jau Anykščių mieste buvusiam R. R.. Pastarasis nuvykęs A. S. nurodytu adresu šį turtą užvaldė. Kolegija aptartų aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog byloje esančių bei pirmiau aptartų įrodymų pakanka atmesti nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, kad jis jokio turto iš nukentėjusiosios L. B. apgaulės būdu neužvaldė.
Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantai visų nukentėjusiųjų atžvilgiu turtą apgaule užvaldė veikdami organizuotoje grupėje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nuteistasis A. S. tiesiogiai nedalyvavo apgaule įgyjant svetimą turtą, tačiau jis vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos nario, šiuo atveju nuteistojo R. R. veiklą vykdant sukčiavimus. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistieji buvo susitarę daryti nusikalstamas veikas, t. y. A. S., būdamas įkalinimo įstaigoje, duodavo nurodymus R. R., kuris juos iš karto vykdydavo. Nusikalstamos veikos padarymo būdas rodo, kad buvo veikiama pagal iš anksto apgalvotą planą, t. y. A. S. telefonu ieškojo asmenų, iš kurių galima išvilioti pinigus, paskambindavo konkretiems nukentėjusiesiems ir prisistatęs jų artimais giminaičiais ar policijos pareigūnu pranešdavo melagingą informaciją apie neva jų artimų žmonių padarytus eismo įvykius bei jų metu sužalotus asmenis, kurių artimieji, jeigu jiems bus atlyginta žala, sutinka susitaikyti ir neinicijuoti baudžiamojo persekiojimo jų (nukentėjusiųjų) artimų žmonių atžvilgiu, nukentėjusiesiems sutikus atlyginti tariamą žalą, susisiekdavo su mieste, kurių gyventojams skambino, jau buvusiu R. R. ir pastarajam nurodydavo nukentėjusiųjų adresus, pas kuriuos reikia nuvykti ir paimti pinigus ar kitą vertingą turtą tariamai žalai atlyginti bei kam atiduoti daiktus. R. R. neužilgo pas nukentėjusiuosius atvykdavo ir iš jų paimdavo pinigus ar kitą vertingą turtą. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes, kiekvienas iš nuteistųjų atliko konkrečias užduotis ir veiksmus, kurie buvo tarpusavyje suderinti. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji nusikalstamas veikas darė dalyvaudami organizuotoje grupėje ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir išsamiai nuosprendyje nurodė aplinkybes, kuriomis vadovaujantis pripažino R. R. ir A. S. veiką padarytą organizuotoje grupėje. Organizuotos grupės požymiai konstatuoti vadovaujantis BK 25 str. 3 d., pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ir daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmės apeliantams paskirtos teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. S. ir R. R. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Bausmių skyrimo motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, nuteistųjų asmenybes, atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o yra nustatyta viena R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino užvaldęs L. B. turtą ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis R. R., nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas tris kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei ir po nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, paskelbimo, o nuteistasis A. S., nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu, pagrįstai apeliantams skyrė laisvės atėmimo bausmes, ne didesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantams tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes (R. R. paskirtas bausmes pagal BK 253 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d.), tiek bausmes, paskirtas keliais nuosprendžiais, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, todėl konstatuoti, jog apeliantams skundžiamu nuosprendžiu yra neteisingai paskirtos bausmės, pagrindo nėra.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui A. S. kaltinamai buvo pareikšti bei byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir dėl veikos, numatytos BK 289 str., padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apie šią veiką nieko nepasisakė. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad gauti tik nuteistųjų apeliaciniai skundai bei į BPK 320 str. numatytas bendrąsias bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, konstatuoja, jog dėl A. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 289 str. nepasisakytina ir šia nutartimi, negalint pabloginti nuteistojo padėties.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
n u t a r i a :
N. R. R. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkė Nijolė Sušinskienė
Teisėjai Algirdas Gaputis
Ričardas Gilys