Baudžiamoji byla Nr. 1-14-805/2012

Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00483-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8;

(S)

1.1.7.2.3;

1.1.7.2.5;

1.2.26.2.1;

2.1.15.3.2;

2.3.6.4

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 5 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. M., L. A., dalyvaujant prokurorams M. P., J. P., R. Č., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. Č., J. Č., kaltinamųjų M. S., L. B., V. M., A. U. gynėjai - advokatei R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 2005-06-23 ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 79-1-00229-05 nutraukta kaltininkui su nukentėjusiąja susitaikius, teistas:

1) 2007-11-15 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. perduodant asmenį pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, 2008-07-04 Kauno apygardos teismas Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeitė, pripažino kaltu ir paskyrė 20 MGL dydžio baudą;

2) 2010-04-20 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 7 MGL bauda, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu,

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2009-10-22 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. bauda 40 MGL, vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą baudą įskaityta sulaikyme nuo 2007-09-04 iki 2007-09-05 (2 dienos) išbūtas laikas ir galutinė bausmė paskirta 36 MGL dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu,

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu,

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

kad kaltinamasis M. S. 2010 m. spalio 3 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su L. B., V. M. ir A. U., viešoje vietoje - bare, esančiame Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis smogė nemažiau vieną kartą kumštimi bei užsimojo suduoti vieną kartą mediniu suolu V. Č. į galvą, vieną kartą smogė J. Č. į veidą, tuo tarpu L. B. vieną kartą smogė V. Č. į veidą bei V. M. tris kartus smogė kumštimi ir vieną kartą spyrė koja J. Č. į veidą, be to tęsdami savo įžūlius veiksmus išėję į aikštelę, esančią prie baro, nemažiau penkis kartus jis smogė kumštimi ir du kartus spyrė koja V. Č. į veidą, tuo tarpu V. M. vieną kartą smogė kumštimi V. Č. į veidą bei nemažiau du kartus smogė kumštimi ir šešis kartus spyrė koja J. Č. į veidą, o A. U. vieną kartą spyrė J. Č. į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja V. Č. į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, V. Č. pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, o J. Č. pasireiškusį, muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimu, nosies kaulų lūžimu, lengvos formos traumine galvos smegenų liga, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

K. L. Baranauskas 2010 m. spalio 3 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su V. M., M. S., viešoje vietoje - bare, esančiame Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis vieną kartą smogė V. Č. į veidą, tuo tarpu V. M. tris kartus smogė kumštimi ir vieną kartą koja spyrė J. Č. į veidą bei M. S. smogė nemažiau vieną kartą kumštimi bei vieną kartą užsimojo smogti mediniu suolu V. Č. į galvą, vieną kartą smogė J. Č. į veidą, tokiais bendrais veiksmais jis padarė nukentėjusiajam V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

K. V. Marčiukaitis 2010 m. spalio 3 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su L. B., M. S. ir A. U., viešoje vietoje - bare, esančiame Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis tris kartus smogė kumštimi ir vieną kartą spyrė koja J. Č. į veidą, tuo tarpu L. B. vieną kartą smogė V. Č. į veidą bei M. S. smogė nemažiau vieną kartą kumštimi bei vieną kartą užsimojo smogti mediniu suolu V. Č. į galvą, vieną kartą smogė J. Č. į veidą, be to tęsdami savo įžūlius veiksmus išėję į aikštelę, esančią prie baro, jis vieną kartą smogė kumštimi V. Č. į veidą bei nemažiau du kartus smogė kumštimi ir šešis kartus spyrė koja J. Č. į veidą, o tuo tarpu M. S. nemažiau penkis kartus smogė kumštimi ir du kartus spyrė koja V. Č. į veidą, o A. U. vieną kartą spyrė J. Č. į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja V. Č. į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, V. Č. pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, o J. Č. pasireiškusį, muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimu, nosies kaulų lūžimu, lengvos formos traumine galvos smegenų liga, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis A. U. 2010 m. spalio 3 d. apie 13.30 val., veikdamas bendrai su V. M. ir M. S., viešoje vietoje - aikštelėje prie baro, esančio Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis vieną kartą spyrė J. Č. į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja V. Č. į galvą, o tuo tarpu M. S. nemažiau penkis kartus smogė kumštimi ir du kartus spyrė koja V. Č. į veidą, V. M. vieną kartą smogė kumštimi V. Č. į veidą bei nemažiau du kartus smogė kumštimi ir šešis kartus spyrė koja J. Č. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, V. Č. pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, o J. Č. pasireiškusį, muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimu, nosies kaulų lūžimu, lengvos formos traumine galvos smegenų liga, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

K. M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad V. Č. ir J. Č. pažįsta iš matymo, jokių konfliktų su jais anksčiau neturėjo. 2010 m. spalio 3 d. apie 11 val. bare, esančiame „Dvariuko“ rajone, į kurį jis atėjo su L. B., išgėrė degtinės. Parodė, kad tarp jo ir V. Č. prasidėjo konfliktas dėl to, kad V. Č., kuris taip pat buvo išgėręs, pradėjo jį moralizuoti bei įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. K. V. Č. pradėjo jį įžeidinėti, tai supykęs mojavosi rankomis ir pataikė jam kelis smūgius, tiksliai nurodyti kur negali, nes buvo rankų miškas, visi tarpusavyje stumdėsi, mosikavosi. Medinį suolą buvo pakėlęs nuo žemės, bet juo V. Č. nepataikė. Parodė, kad baro viduje jis sudavė tik V., J. nebent lauke galėjo ranka suduoti, nes šis lauke jį puolė. Kuriuo momentu atsirado J. Č. prisiminti negali, nes nepastebėjo. Justas, atėjęs ginti tėvo, pradėjo gąsdinti, kad jiems blogai baigsis, tai jis galbūt smogė jam vieną ar daugiau smūgių į veidą. Baro viduje konfliktas pasibaigė kai V. Č. ir J. Č. išėjo iš baro į lauką. Nežinojo, kad ta vieta bare yra filmuojama. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.61, 64-67). Nurodė, kad civiliniai ieškiniai per dideli.

K. L. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. spalio 3 d. jis kartu su M. S. atvyko į barą, esantį Vaitkaus gatvėje, Prienuose. Vėliau prisijungė V. M., o A. U. tik įvykių pabaigoje atsirado. Atvykę atsisėdo prie stalo, tuo metu bare buvo daug žmonių. M. S. atsisėdo priešais jį, o šalia sėdėjo neblaivus V. Č.. Pamatė, kad vyksta muštynės tarp M. S. ir V. Č.. Nežino, kuris iš jų pirmas pradėjo konfliktą. Jis pagalvojo, kad V. Č. muša silpnesnį M., todėl V. Č. dešinės rankos kumštimi sudavė vieną smūgį ranka, pataikydamas į kairę veido pusę. Tuo momentu kai prasidėjo muštynės J. Č. bare nebuvo. Justui jis nesudavė nei vieno smūgio. Kuriuo momentu J. Č. įėjo į barą jis nepastebėjo, mano, kad jį tėvas V. Č. jį pasikvietė. Muštynės baro viduje vyko kelias sekundes, todėl nespėjo visko sužiūrėti. Parodė, kad, sudavęs smūgį, jis nuėjo prie baro ir nusisukęs stovėjo, į kitus įvykius nesikišo. Jokio susitarimo iš anksto sumušti V. Č. nebuvo. V. Č. prieš tai su jais kartu bare sėdėjo kelias valandas. Gailisi dėl šio poelgio. Mano, kad ieškiniai per dideli.

K. V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. spalio 3 d. vienas atvyko į barą, esantį Vaitkaus gatvėje, Prienuose, kuriame buvo jo draugai. Atėjęs į barą jame rado daug žmonių, visi draugiškai bendravo, besivaišinant jo draugas M. S. pradėjo konfliktuoti su V. Č., abu keikėsi, gadino pasisėdėjimą. M. S. negalėjo nusileisti V. Č.. Parodė, jog, kuris pirmas pradėjo muštynes, jis nematė. Jie abu tarpusavyje mosikavosi, Mindaugas jam pasirodė fiziškai silpnesnis. Visi buvo išgėrę, nes prieš tai bendravo apie dvi valandas iki prasidėjo muštynės. Pirmąją konflikto dalį jis pasyviai stebėjo, pasijungė tik tada kai atsirado J. Č., kuris buvo agresyvus, įlėkęs įžūliai šaukė „kas prieš tėvą“. Tada jis atsakė, kad jis ir abu sustojo vienas priešais kitą. V. M. parodė, kad tada vieną smūgį sudavė J. Č. kumščiu į žandikaulį ir kelienimi į krūtinę pataikė. Nuo smūgio, suduoto keliniu, Justas atsitrenkė galva į sieną ir nuo suduotų smūgių susmuko. Parodė, kad J. atsikėlė pats ir jį, kaip nepageidaujamą asmenį, kartu su tėvu išprašė iš baro. Daugiau smūgių J. jis nesudavė. Parodė, kad jis prieš V. Č. jokios fizinės jėgos nenaudojo, M. S. pagalbos nesuteikė. Ant tėvo kraujo pėdsakų nematė, o J. buvo kruvinas nuo jos suduoto smūgio. V. M. parodė, kad į lauką jis išėjo paskutinis, lauke tuo metu vyko konfliktas tarp M. S. ir abiejų Č. Lauke jis vėl sudavė J. smūgius rankomis ir kojomis, tiksliai nepamena kiek ir į kurias vietas, nes abu nukentėjusieji vėl pradėjo pulti M. S.. Sutiktų nusikaltimu padarytai žalai J. Č. atlyginti 3000 Lt, o V. Č. 1000 Lt. Siūlė tokias pinigų sumas prieš posėdį, bet susitarti nepavyko, nes nukentėjusiųjų tokios sumos netenkino.

Kaltinamasis A. U. dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. spalio 3 d. jis atvažiavo iki parduotuvės, esančios Prienų mieste, parsivežti V. M. iš baro. Atvykęs pamatė, kad lauke J. Č. rėkauja, keikiasi, vartoja necenzūrinius žodžius. Išėjęs į lauką M. S. liepė J. ir tėvui eiti namo. Išėję kiti kaltinamieji klausė, kodėl nukentėjusieji neina namo, tada J. vėl šoko ant M. S., visi susistumdė. Jis norėjo juos skirti, tačiau tuo metu vieną kartą koja įspyrė J. Č. į krūtinę ir vieną kartą sudavė rankos kumštimi, tiksliai į kurią vietą, nepamena. J. J. stovintį tąsė, kad nešokinėtų, nes jis labai užsidegęs buvo. Nežino ar lauke mušėsi L. B. ir V. M.. Sutinka, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, kad V. Č. sudavė, tai galėjo taip būti (t.2, b.l.29; 33). Jis pirmą kartą V. į galvą, o antrą kartą į užpakalį pataikė. V. Č. jam į petį prieš tai pataikė, o J. jam pirmiau į veidą smūgiavo, dėl to jam buvo nosis sulaužyta, kraujosruvos po abejomis akimis. Jis pats dėl to į policiją nesikreipė. Matė, kad po visko J. lūpa buvo prakirsta, po nosim matėsi kraujo. Civilinis ieškinys per didelis, sutiktų sumokėti J. 3000 Lt, o V. 1000 Lt padarytai žalai atlyginti.

N. V. Č. parodė, kad 2010 m. spalio 3 d. užėjo į barą, esantį Vaitkaus g. 82, Prienuose, išgerti alaus. Tenai buvo visi keturi kaltinamieji ir M. S., kuris nesimušė. Jis pažinojo L. B. ir V. M., o M. S. ir A. U. nepažinojo. Jam pasiūlė prisijungti prie jų kompanijos. Paskui M. S. pradėjo jį užgaulioti, jis liepė jam nesikabinėti prie šalimais sėdinčio A. Tada M. S. kumščiu kirto jam į krūtinę, jis atbula ranka kirto jam atgal. Tada visi sušoko prie jo. M. S. į jį užsimojo suoliuku. Parodė, kad kuomet jis dengėsi galvą, kad negautų smūgio su suolu, kažkas kitas smūgiavo į veidą. Jam buvo suduota ne mažiau 5-8 smūgiai į galvą. Kai gulėjo ant žemės, buvo spardomas kojomis. Po to jis nugriuvo ir prarado sąmonę. Mano, kad viduje jį trise mušė. Patvirtino, kad A. U. teisybę sako, kad jo viduje nebuvo, jis tik lauke atsirado. Kada į barą įėjo jo sūnus J. Č. jis nematė, nes tuo momentu buvo be sąmonės. Kai atsigavęs išėjo iš baro į lauką pamatė, kad kruvinas svyruoja jo sūnus J. M. S. lauke pradėjo grasinti, liepė dingti ir šoko muštis, prie jo prisidėjo A. U.. Jam lauke vėl kirto V. M., M. S., A. U.. Lauke į galvą sudavė A. U., be to, jis spyrė kai gulėjo ant žemės, kiek kartų neprisimena. Kiek ir kur smūgių buvo suduota sūnui jis nematė. Šio nusikaltimo metu jam buvo sumuštas žandikaulis, prakirsta lūpa, buvo guzai galvoje, patinusios akys. Jis gydėsi namuose, o sūnus 8 dienas gulėjo ligoninėje, po to namuose tęsė gydymą. Kadangi žmona seselė, todėl paaiškino kokius vaistus ar tepalus reikia naudoti. Sūnui buvo trūkusi lūpa, prakirsta galva, išmuštas priekinis dantys. J. dėl sumušimo skaudėjo galvą, jis negalėjo vykti dirbti į Norvegiją, reikėjo danties protezą daryti, be to, reikės ir danties implantą dėti. Nusikaltimu jam padaryta 10000 Lt moralinė žala, mėnesį laiko jis dėl sumušimų negalėjo išeiti iš namų, nes baisiai atrodė. Jis pats yra medžiotojų klubo pirmininkas, buvo nemalonu sumuštam vykti į susirinkimus. Paaiškino, kad neįgalumas iš anksčiau jam yra nustatytas, nes turi stuburo ligą, užpraeitais metais turėjo infarktą, gauna neįgalumo pensiją.

Nukentėjusysis J. Č. parodė, kad 2010 m. spalio 3 d. apie 13.30 val. jam paskambino jo tėvas V. Č., kuris pakvietė atvykti jį parvežti į namus. Iki jis atvyko į barą praėjo 20-30 minučių. Atvykęs pamatė ant grindų gulintį savo tėvą. M. S. smogė jam smūgį ranka į kairį žandą. Jis dar bandė prisidengti rankomis veidą, tačiau tuo momentu jam buvo smogtas antras smūgis nuo V. M. į lūpų sritį. Nuo šių dviejų smūgių nukrito, prarado sąmonę. Tėvas tuo metu liko už nugaros, todėl kas su juo vyko , nematė. Kaip jį ištempė į lauką neprisimena. Kas vyko lauke jis taip pat neprisimena. Nuo šių dviejų smūgių jam buvo išmuštas priekinis dantis. Atsigavo ligoninėje kai siuvo pakaušį dviejose vietose ir lūpą, buvo stipriai sumušta galva, reanimobiliu vežė į Kauną. Ligoninėje gulėjo 8 dienas, po to gydėsi namuose. Dėl išmušto priekinio danties reikės implantą dėti. Paaiškino, kad prieš dvi savaites iki įvykio jis buvo grįžęs iš Anglijos, kurioje dirbo. Dėl sumušimo jis turėjo atidėti savo suplanuotą kelionę į Norvegiją. Į Norvegiją dirbti išvyko tik 2011-01-21, per tą laiką tenai būtų uždirbęs 20000 Lt. Paaiškino, kad duomenų apie numatomas Norvegijoje gauti pajamas neturi, nes darbo sutartis yra jo asmeninis reikalas, darbo sutartį turi norvegų kalba, ji neišversta, jos, nukentėjusiojo manymu, J. Č. neprivalo niekam rodyti. Dėl fizinių sužalojimų ir patirto psichologinio streso netekus danties jautė nepatogumus, jam skaudėjo, reikės ateityje implantą dėti. Paaiškino, kad šiuo metu tik laikinas dantys įdėtas, nes neturi lėšų implantui. Reiškia 40000 Lt civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje „Bijuma“, esančioje Vaitkaus g. 82, Prienuose. Baras, kuriame įvyko įvykis, yra toje pačioje parduotuvėje, tai įvyko apie pietus, šviesi paros metu. Kadangi tenai yra maisto prekių parduotuvė, todėl pirkėjai nuolat ateina ir išeina, buvo vienas mažas berniukas, kuris išsigandęs prašėsi išleidžiamas pro kitas duris Visi kaltinamieji buvo bare. Alkoholį vartojo ir nukentėjusysis V. Č., nes jis taip pat sėdėjo prie baro. .Ji išgirdo, kad bare mušasi, išsigando. Prisimena kuomet J. Č. buvo numuštas kampe prie sienos. Ji nematė kas konkrečiai J. Č. sudavė. J. Č. pradžioje pasirodė lyg negyvas. Jis buvo kampe, užlenktomis kojomis, atrodė visai be sąmonės. Paaiškino, kad ji išsigando pamačiusi J. Č. tokioje jo būsenoje, sumuštą ir gulintį baro kampe. Tada paspaudė policijos mygtuką, galbūt, po penkių minučių atvyko policijos pareigūnai. Paaiškino, kad yra filmuota medžiaga, kurioje viskas aiškiai matosi. Iškvietus policiją parduotuvėje esančiu mygtuku, jie visi jau lauke toliau mušėsi. Lauke jie visi rėkavo. Dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus. Paaiškino, kad buvę konfliktinių situacijų, tačiau toks įvykis pirmasis.

L. M. S. parodė, kad viskas vyko bare, esančiame parduotuvėje Vaitkaus g., Prienuose. Tenai visi šventė, gėrė alų, baliavojo. Paskui pasirodė ir V. Č., visi draugiškai bendravo. P. V. Č. prisijungti prie bendro stalo, išgerti. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, begerdami šnekučiavosi. K. V. Č. padaugino, prasidėjo nesutarimai tarp M. S. ir V. Č.. Vienu momentu M. S. kalbėjosi su kitu žmogumi, juokavo, o V. Č., nesupratęs juokų, pradėjo jį plūsti visokiais žodžiais „piemuo, snarglys“ ir pan. žodžiais. Tada M. S. švelniai sakė V. Č. ramintis. V. Č. toliau plūdo M. S., pradėjo kabinėtis. Konfliktas prasidėjo geru pusvalandžiu prieš muštynes. V. Č. pastūmė M. S.. Pirmas konfliktą pradėjo nukentėjusysis V. Č.. J. V. Č. būna išgėręs, tai jis tampa konfliktiniu žmogumi ir mėgsta įžeidinėti jaunus žmones. Nematė, kad kuris nors iš kaltinamųjų ar kitų buvusių bare žmonių su suoliuku būtų trenkę per galvą V. Č.. N. V. Č. sūnus J. Č. atvyko į barą įsibėgėjus konfliktui. Toliau kas vyko nematė, nes buvo į lauką išėjęs. Lauke konfliktas vėl užsimezgė tarp M. S. ir V. Č.. Vyko stumdymąsis ir žodinis konfliktas. J. Č. bėgiojo aplink M. S., vienu momentu ir bandė jam smogti, buvo kažkuriuo tai momentu pats nugriuvęs. M. S. patvirtino, kad konfliktas vyko ir baro viduje, ir lauke. Paeiliui visi žmonės išėjo iš baro į lauką. Buvo ir kitų žmonių be kaltinamųjų, kurie taip pat išėjo į lauką. Jis pats į konfliktą nesivėlė ir nesimušė, smūgių niekam nesudavė. Parodė, kad M. S. gynė A. U., bet kokius konkrečiai veiksmus jis atliko, pasakyti negali.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis (liudytojas S. R. išvykęs į užsienį, prašo vadovautis jo pirmiau duotais parodymais) pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas S. R. parodė, kad 2010 m. spalio 3 d. apie 13.20 val. jis su savo draugu T. G. atėjo į barą, esantį Vaitkaus g. 82, Prienuose. Pastebėjo, kad prie sustumtų stalų sėdėjo iš matymo pažįstami vaikinai, tarp kurių pažino M. S. bei Č. Sėdint prie baro jis išgirdo, kad kažkoks prie stalo sėdintis vyriškis pradėjo ginčytis ir jį pradėjo vyti iš to baro. Tada vyresnysis Č. užsistojo tą žmogų ir tuo momentu prasidėjo muštynės. Kas kam pirmas smogė smūgius jis nepastebėjo, nes nenorėjo veltis į konfliktą, tik pastebėjo, kai prie sienos Č. muša vienas iš vaikinų stambesnis ir vienas aukštas ir smulkaus kūno sudėjimo. Šiai dienai atpažinti jis jų negalėtų, nes juos matė trumpai ir neįsidėmėjo.Po kiek laiko įbarą atėjo J. Č.. Tuo momentu jo tėvas gulėjo ant žemės. Įbėgęs jis pradėjo šaukti, kas čia atsitiko, kas padarė. J. niekam smūgių nesudavė, o jį iš karto puolė lieso sudėjimo vaikinas ir kitas asmuo. Kiek jam buvo smogta smūgių jis nematė, tik pamatė kaip vienas iš jų trenkė J. galva į sieną. Kas po to įvyko lauke jis nematė, kadangi padėjo sutvarkyti kavinės vidų (t.1, b.l.52).

L. T. Z., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėręs, be to, praėjo daug laiko. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai. Matė, kad susistumdė, o kas konkrečiai km smūgius sudavė, nematė. V. Č. pradžioje sėdėjo bare, o sūnus vėliau atėjo. Pagarsinus jo parodymus (t.1., b.1.53)., duotus ikiteisminio tyrimo metu, T. G. juos patvirtino, tyrėjai jis parodė analogiškai S. R..

Be kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, kaltinamųjų kaltę patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, o būtent:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra maisto prekių parduotuvės pastate esančiame bare (Vaitkaus g. 82, Prienuose). Prie baro yra automobilių stovėjimo aikštelė. Patalpos viduje kairėje ir dešinėje pusėse nuo įėjimo yra stalai, priešais įėjimą yra įrengtas baras (t.1, b.l.5-10).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad M. S. parodė parduotuvę, , esančią Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienų mieste, ir prie jos esantį barą, kuriame įvyko muštynės; vietą bare, kurioje visi sėdėjo prie stalų bei vietą baro viduje, kurioje jie mušėsi. Taip pat parodė vietą lauke, kurioje tęsėsi muštynės(t.1, b.l.72-75).

Parodymų patikrinimo protokole nurodyta, jog L. B. parodė parduotuvę, esančią Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienų mieste, prie jos esantį barą, kuriame įvyko muštynės; vietą bare, kurioje visi sėdėjo prie stalų bei vietą baro viduje, kurioje mušėsi (t.1, b.l.118-121).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu V. M. parodė parduotuvę, esančią Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienų mieste, prie jos esantį barą, kuriame vyko muštynės; vietą bare, kurioje visi sėdėjo prie stalų bei vietą baro viduje, kur mušėsi. Taip pat parodė vietą lauke prie baro, kurioje toliau tęsėsi muštynės (t.2, b.l.14-17).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. U. parodė parduotuvę Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienų mieste, gretimai esantį barą, kur įvyko muštynės ir vietą šalimais baro lauke, kurioje vyko muštynės (t.2, b.l.38-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2712/10(02) pažymėta, kad V. Č. konstatuota kairio žando sumušimas, paviršinė muštinė žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu penkių ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2010-10-03. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 941/10(06) konstatuota, kad J. Č. kliniškai nustatyta muštinės žaizdos pakaušio srityje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimas, nosies kaulų lūžimas, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią pagrindą, mažai tikėtina. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimo (danties netekimo), nukentėjusysis prarado 5 procentus bendrojo darbingumo. Kliniškai įtartas kaktinio ančio lateralinės sienelės lūžimas nepatvirtintas rentgenologinio tyrimo duomenimis, todėl neimamas domėn kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą (t.1, b.1.32-34).

Reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš parduotuvės - baro savininko paimtų apsaugos vaizdo kamerų įrašais matyti nufilmuotas įvykis baro viduje ir lauke prie baro, šias aplinkybes patvirtina apžiūros protokolas (t.1, b.11-13).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatomis, peržiūrėjus vaizdo įrašus teisiamojo posėdžio metu, matyti įvykio vieta, užfiksuoti kiekvieno iš kaltinamųjų atlikti veiksmai. Kaltinamieji atpažino save, patvirtino faktines bylos aplinkybes, prieštaravimų bei pasiūlymų dėl to nepareiškė, kas taip pat patvirtina faktines bylos aplinkybes dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo.

V. Č. pareiškęs civilinį ieškinį, dėl fizinės ir neturtinės žalos 10000 Lt (t.1, b.l.20-23).

J. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl fizinės ir neturtinės žalos atlyginimo 40000 Lt suma(t.1, b.l.29-30).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškusi 699,54 Lt civilinį ieškinį dėl J. Č. gydymo išlaidų (t.1, b.l.42-48). Kaltinamieji žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino, šias aplinkybes patvirtiną į bylą pateikti įmokų sumokėjimo kvitai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais saugomas baudžiamojoje byloje supakuotame voke (t.1, b.l.11-13, t.2, b.l.75).

Surinktais bylos duomenimis, ištirtais teisiamajame posėdyje teismas laiko įrodyta, kad M. S., L. B., V. M., A. U. kalti padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokia, kad savo įžūliais veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Įžūlus elgesys moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, suvokdami, jog elgiasi netinkamai, 2010-10-03 viešoje vietoje - bare, esančiame Birutės g. Prienų m., bei šalia jo sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiesiems V. Č., J. Č. į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, padarė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė minėtą nusikaltimą. Dėl aiškaus žmogaus bei visuomenės negerbimo, neesant rimto pagrindo, kaltinamieji, būdami išgėrę, nekontroliuodami savo emocijų, pykčio proveržių vedami, elgėsi įžūliai tiek baro viduje, tiek, tęsdami nusikalstamą veiką, lauke prie baro, įtūžio pasekoje, be jokios dingsties panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų Vytauto ir J. Č. atžvilgiu, matant aplinkiniams, tame tarpe nepilnamečiams vaikams, dėl ko, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, ką būtent patvirtina specialisto išvados, pateiktos byloje. Ta aplinkybė, kad neva nukentėjusysis, kuris taip pat kartu sėdėjo su kaltinamaisiais už vieno stalo, bendrai vartojo alkoholinius gėrimus, po ko neva tarpusavyje susiginčiję sukonfliktavo, nesudarė pagrindo kaltinamiems tokiu būdu aiškintis tarpusavio santykių ir naudojant fizinį smurtą spręsti konfliktinę situaciją. Tokie kaltinamųjų veiksmai neabejotinai sudaro nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtį.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino. Jų nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja J. B.. Jos parodymais nustatyta, kad viešoji rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta, nes muštynių metu keliamas triukšmas buvo girdėti ir gretimoje patalpoje - parduotuvėje ir lauke. Ji pati buvo išsigandusi, taip pat buvo išgąsdintas mažas berniukas, kuris prašėsi išleidžiamas pro kitas duris. L. M. Semenec parodymais nustatyta, kad be nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų bare buvo ir kitų žmonių, kurių akivaizdoje buvo smurtaujama. Pačių nukentėjusiųjų priekabų bei provokuojantį elgesį kaltinamųjų atžvilgiu, t.y. tokią tiek kaltinamųjų versiją, tiek liudytojo M. S. nurodytas aplinkybes, kuris beje yra geruose tarpusavio santykiuose su kaltinamaisiais, dėl ko jo parodymai vertintini kritiškai, paneigia peržiūrėta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad bare pirmasis smūgius nukentėjusiajam V. Č. sudavė M. S., po to M. S. suolu smūgiavo V. Č., kuriam pasitraukus į šalį, juo nepataikė. L. B. vieną kartą smūgiavo V. Č. dešine ranka į veidą, po ko V. Č. susmuko ant grindų. Tada M. S. smūgiavo į barą atėjusiam J. Č. su kumščiu vieną kartą į veidą. V. M. smūgiavo tris kartus J. Č. į veidą, po ko J. Č. dėl jam suduotų smūgių susmuko ant grindų. T. V. Marčiukaitis trenkė J. Č. į sieną ir spyrė jam su koja vieną kartą. Kitoje vaizdo kameroje, kuri fiksavo įvykius lauke, prie įėjimo į barą, matyti kaip M. S. dešine ranka kumščiu smūgiuoja V. Č. į galvą, V. M. vieną kartą kumščiu smūgiuoja V. Č. į kairę veido pusę, A. U. vieną kartą spiria J. Č. į pilvą, M. S. du kartus smūgiuoja V. Č. į veidą, taip pat vieną kartą dešinės kojos keliu smūgiuoja V. Č. į pilvą, V. M. vieną kartą kairės kojos keliu smūgiuoja J. Č. į galvą, taip pat dar vieną kartą dešinės kojos keliu smūgiuoja J. Č. į galvą ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogia J. Č. į veidą, po ko J. Č. pargriūna. T. V. Marčiukaitis tris kartus spiria gulinčiam J. Č. į galvą, o A. U. vieną kartą dešinės kojos keliu smogia V. Č. į krūtinę, po ko V. Č. pargriaunamas. Tada A. U. vieną kartą spiria V. Č. į galvą, M. S. spiria V. Č. į galvą ir du kartus smogia į veidą. Visi kaltinamieji savo kaltės iš esmės neneigia, t.y. prisipažįsta sudavę rankomis ir kojomis smūgius vienam ar kitam Čekavičiui. Prisipažįsta tiek, kiek leidžia jų atmintis, nes teigia, kad visi buvo išgėrę alkoholio. Nors kaltinamųjų gynėja nurodė, kad nesant įgarsinimo pagrindo teigti, kad nukentėjusysis V. Č. pirmasis neinicijavo konfliktinės situacijos, nėra, tačiau tokias aplinkybes patvirtina ne tik filmuota medžiaga, bet ir T. G. bei S. R. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei vaizdo įraše užfiksuotų duomenų pagrindu yra pagrindo teigti, kad kaltinamieji elgėsi chuliganiškai, tokie jų veiksmai į gynybą panašūs nebuvo. M. S. ir V. M. elgesys buvo brutalesnis lyginant su kitais kaltinamaisiais, jų suduotų smūgių intensyvumas didesnis. Visi kaltinamieji veikė tyčia, aiškiai suvokdami, kad smūgių sudavimas rankomis bei kojomis, mostas mediniu suolu į  gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą - galvą, gali sukelti ypatingai sunkias, ir, atskirais atvejais, netgi negrįžtamas pasekmes. Nepaisant to, iš anksto neplanavus ir nenorėjus konkrečių kilsiančių pasekmių, kaltinamieji sąmoningai leido joms kilti. Specialisto išvadomis, kurioje konstatuoti abiems nukentėjusiesiems padaryti sveikatos sužalojimai, kurie vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas abejoti pagrindo neturi, nes jokias kitais faktiniais bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusieji būtų buvę prieš tai kieno nors sumušti ar patys susimušę. Taip pat kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais paaiškinimais, vaizdo įrašu, kuris buvo ištirtas teisiamajame posėdyje jį peržiūrint, pagarsintais liudytojų parodymais, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, kaltinamųjų nusikalstamos veikos yra tinkamai kvalifikuotos, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. M. S. ir V. M. kaltinimai patikslintini dėl rašymo apsirikimo, nurodant, kad tuose epizuoduose, kuomet veiksmas vyko lauke, įvykio vietoje buvo A. U., o ne A. U., kaip, kad dėl rašybos klaidos nurodyta kaltinamojo akto dalyje. Kaltinamiesiems kaltinimas yra suprantamas, tą jie paaiškino ir teisiamajame posėdyje, nurodydami, kad į įvykio vietą buvo atvykęs A. U., kito Urbanavičiaus įvykio vietoje nebuvo. M. S. veiksmai dėl kaltinamajame akte nurodyto smogimo mediniu suolu V. Č. į galvą patikslintini pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes, nurodant, kad jis užsimojo mediniu suolu. Be to, L. B. iš kaltinimo pašalintina aplinkybė dėl J. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes bylos duomenimis nepasitvirtino, kad jis būtų sužalojęs nurodytą asmenį. Iš esmės buvo tiriamos tos pačios aplinkybės ir kaip matyti iš parodymų viseto buvo analizuojami aukščiau aptarti veiksmai.

Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius - V. Č. 10000 Lt, o J. Č. 40000 Lt sumai. Turtinė žala, padaryta valstybinei ligonių kasai yra atlyginta (t.2, b.l.143-144), likusi neatlyginta žala nukentėjusiesiems Justui ir V. Č.. Kaltinamieji civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, nurodydami, kad jie (nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai) yra nepagrįstai dideli, visi sutinka atlyginti 1000 Lt V. Č. ir 3000 Lt J. Č. padarytai žalai atlyginti.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Bylos duomenimis matyti, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta žala neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, tarp kaltinamųjų padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (žalos) yra priežastinis ryšys. Kadangi kaltinamųjų bendrais veiksmais nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamieji M. S., L. B., V. M., A. U. solidariai atsakingi už žalos, padarytos V. Č., atlyginimą, o M. S., V. M., A. U. už žalos, padarytos J. Č., atlyginimą. Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų buvo sužaloti, dėl to jie patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, kentė skausmą, gydėsi, sužalojimai kurį laiką buvo pastebimi, buvo apribotos bendravimo galimybės. Nukentėjusysis J. Č. ligoninėje buvo gydomas 8 dienas, po to, kaip nurodė jis pats, tęsė gydymą namuose. V. Č. gydėsi namuose žmonos, kuri yra medicinos darbuotoja, padedamas.

Turtinė žala - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, o taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, pagal kurias civilinis ieškinys privalo būti pagrįstas tinkamais įrodymais. Nukentėjusieji teisiamajame posėdyje nurodžius pateikti įrodymus (t.1, b.l.29-30, 20-23), pagrindžiančius turtinę žalą, per visą bylos nagrinėjimo laiką teismui jokių kitų duomenų nepateikė. J. Č. nurodė, kad, jo manymu, įrodymų apie jo darbinius santykius, gautinas pajamas jis teismui teikti neprivaląs, nes tai yra jo asmeninis reikalas. Duomenų, kad turėjo išlaidų dėl danties protezo, įrodymų, kad reikės dėti danties implantą, jo dėjimo kaštus patvirtinančių įrodymų, teismui jis nepateikė. V. Č. medicininių duomenų dėl to, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo būtų pablogėjusi sveikata (neįgalimas nustatytas iš anksčiau), dėl ko būtų patyręs išlaidų gydymuisi, nepateikė, duomenų apie vartotus vaistus, tepalus byloje nėra. Tokia nukentėjusiųjų pozicija duoda pagrindo išvadai, kad jie atsisakė įrodinėti civilinio ieškinio, kaip savaime suprantamo ir neįrodinėtino dalyko, turtinėje dalyje pagrįstumą.

Atskirai aptartina civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos, kuri J. Č. neįvertinta konkrečia pinigų suma, atlyginimo už ateityje numatomą dėti danties implantą. Į turtinės žalos sąvoką, be kita ko, įeina išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (CK 6.249 str.). Šiuo atveju tai yra išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė dėl jo gydymo. Nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad J. Č. negali reikalauti, kad kaltinamieji jam atlygintų tariamą žalą, kurios realiai nėra, o, kuri galbūt ateityje atsiras, tačiau jam išaiškintina galimybė reikalauti tokios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka po atliktos operacijos, už kurią sumokėtų jis pats ir pateiktų teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinį.

Baudžiamojo proceso paskirtis visų pirma yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad tokią veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 str., 3 str. 1 d. 2 p.). Priimdamas, apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6  d.1 p.). Tik išimtinais atvejais gali būti taikomos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatos, tačiau tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo vadovaujasi CK 6.263 str. numatytais pagrindais. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės, 2) žalą padariusio asmens kaltė. 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis, 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, 6) teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Abiems nukentėjusiesiems konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusieji pasveiko, jiems nėra padaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai, jų gyvenimo kokybė iš esmės nesuprastėjo, bendravimo galimybės nesumažėjo, jie gali pilnumoje realizuoti save gyvenime. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatymo nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertintinos konkrečios bylos neturtinės žalos padarymo aplinkybės bei kiti faktai, reikšmingi nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Pagal byloje surinktus duomenis kaltinamieji yra darbingo amžiaus, fizinės ar psichinės negalios neturintys žmonės, o ta aplinkybė, kad šiuo metu jie nedirba, registruojasi darbo biržoje, brangaus turto neturi, L. B. turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas, o A. U. mokosi, negali būti laikomos išskirtinėmis sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes aukščiau nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo minimalizuoti neturtinės žalos atlyginimą, vertinat tai, kad jaunas ir darbingas asmuo privalo dirbti, gauti pajamas, atitinkančias amžių bei išsilavinimą, save išlaikyti ir juolab atlyginti tyčiniu nusikaltimu asmeniui padarytą neturtinę žalą. Todėl, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisminę praktiką analogiškose bylose, kaltės formą ir rūšį, sužalojimo mąstą, aplinkybes, kuriomis, buvo padaryta nusikalstama veika, sukeltas pasekmes, liekamuosius reiškinius, ankstesnę nukentėjusiųjų sveikatos būklę, jų pačių veiksmus, protingumo ir teisingumo kriterijus, interesų pusiausvyrą ir pan., ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš kaltinamųjų M. S., L. B., V. M., A. U. solidariai priteistina V. Č. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamųjų M. S., V. M., A. U. solidariai priteistina 3000 Lt J. Č. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatas bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį. Taigi, skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamųjų asmenybes, jų atliktų veiksmų intensyvumą, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

K. M. S. kaltu prisipažino, sutinka atlyginti nukentėjusiesiems visų jų pasiūlyto dydžio nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas kaltinamojo prisipažinimą nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltės pripažinimas turi būti ne savitikslis dalykas, siekiant palengvinti savo padėtį, o nuoširdus, rodantis kaltės suvokimą, kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos sukeltus padarinius. Kaltinamojo padėtį lengvina tai, kad jis kartu su kitais kaltinamasis atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą žąlą. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis ir padaryta žala kito asmens sveikatai (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos motyvai - nevaldomas pyktis, įniršis, elementarių moralės bei dorovės normų ignoravimas, žmogaus ir visuomenės negerbimas. Bylos duomenimis matyti, kad M. S. nevedęs, niekur nedirba, jis registruotas darbo biržoje, pragyvena iš gaunamos socialinės 315 Lt pašalpos. Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka 17 kartų, kas charakterizuoja jį kaip asmenybę, linkusią pažeidinėti visuotiniai pripažintas nusistovėjusiais elgesio taisykles. M. S. nusikalto būdamas praeityje teistas du kartus, neišnykus teistumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, po šio nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kas rodo, kad M. S. antivisuomeninių nuostatų nekeičia, yra linkusi nusikalsti asmenybė, išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų nepadarė. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo skirti kaltinamajam kaip vieną iš lengviausių straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bausmės rūšių - viešuosius darbus, nors pastarasis juos ir sutiktų atlikti, nėra. Taigi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai nubausti bei prevenciškai pataisyti nusikaltusį asmenį, atsižvelgiant į jo jauną amžių, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, numatytą straipsnių, numatančių atsakomybę, sankcijoje, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu - laisvės apribojimą, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 48 str. numatytus draudimus bei įpareigojimus.

K. L. B. kaltę pripažino, sutinka atlyginti nukentėjusiesiems pasiūlyto dydžio nusikaltimu padarytą žalą. Teismas kaltinamojo prisipažinimą nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltės pripažinimas turi būti ne savitikslis dalykas, siekiant palengvinti savo padėtį, o nuoširdus, rodantis kaltės suvokimą, kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos sukeltus padarinius. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo padėtį lengvina tai, kad jis kartu su kitais kaltinamasis atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą žąlą. K. L. B. praeityje teistas 1 kartą, jis administracine tvarka baustas 12 kartų, kas charakterizuoja jį kaip asmenybę, linkusią ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, turi šeimą, kurioje auga nepilnametė dukra, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant bausmė dydį, nors kaltinamasis ir sutiktų atlikti viešuosius darbus, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad, kaip matyti bylos duomenis, L. B. yra teisiamas antrąjį kartą, kas rodo, kad asmuo išvadų dėl įstatymo laikymosi nepadarė, darytina išvada, kad tokia bausmės rūšis būtų neadekvati, siekiant ne tik nubausti, bet ir pataisyti nusikaltusį asmenį. Todėl, teismo manymu, vertinant kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą paskyrus straipsnio dispozicijoje, numatytą švelniausią bausmės rūšį - viešuosius darbus, kaip, kad prašė gynėja, būtų neatsižvelgta į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 55 str., taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir bausmės tikslų paskirtį. Kaltinamajam įvertinus jo atliktų veiksmų intensyvumą skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei vidurkis. paskiriant Lietuvos Respublikos BK 48 str. numatytus draudimus bei įpareigojimus.

K. V. Marčiukaitis kaltę iš esmės pripažino, jis atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą žąlą. Su civiliniais ieškiniais iš dalies sutinka. K. V. Marčiukaitis vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokų negauna. Jis administracine tvarka baustas 2 kartus, VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, nusikalto pirmą kartą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo padėtį lengvina tai, kad savo noru atlygino civilinį ieškinį valstybinei ligonių kasai. Veikos padarymo esminių aplinkybių, keik prisiminė kaltinamasis, nurodymą teismas taip pat nelaiko V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes bylos duomenimis akivaizdu, kad visi kaltinamieji kaltę pripažino dėl byloje pateiktos filmuotos medžiagos, kurioje akivaizdžiai užfiksuoti kiekvieno iš kaltinamojo padaryti veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Kaltinamasis sutinka atlikti viešuosius darbus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisimam asmeniui, skirtina bausmė - viešieji darbai (BK 46).

Kaltinamasis A. U. administracine tvarka baustas 4 kartus, VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, teisiamas pirmą kartą, mokosi A. P. rengimo centre, šeimos nesukūręs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes bylos nenustatyta, kad, kaip kiti kaltinamieji, jis nusikalto būdamas neblaivus. A. U. kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą žąlą, kas lengvina jo padėtį. Kaltinamasis savarankiško pajamų šaltinio neturi, jis sutinka atlikti viešuosius darbus, su civiliniais ieškiniais sutinka toje pačioje apimtyje kaip ir kiti kaltinamieji. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris yra jauno amžiaus, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei prevenciškai jį pataisyti, skirtina bausmė - viešieji darbai (BK 46).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 304-307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Skirti nuteistajam M. S. įpareigojimus:

1) per visą paskirtosios bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti;

2) per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatomis į paskirtosios bausmės atlikimo laiką įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-10-06 iki 2010-10-08.

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Skirti nuteistajam L. B. įpareigojimus:

1) per visą paskirtosios bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti;

2) per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. M. S. ir L. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. Č. ir J. Č. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš M. S., L. B., V. M., A. U. V. Č. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš M. S., V. M., A. U. 3000 Lt J. Č. neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

M. S., L. B., V. M., A. U. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus - kompaktinius diskus - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                     L. R.