Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-462/2010

Teisėja Irena Vilkienė                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.;

                           (S) 2.1.15.3.3.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Rasos Valentinienės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,

nuteistojo gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,

nukentėjusiesiems J. J., E. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal  civilinio atsakovo ŽŪK „Piktupėnų Javas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Priteista iš ŽŪK „Piktupėnų Javas“ po 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems J. J., E. J. ir R. J..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

D. L. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 14 d., apie 17.15 val., Traksėdžių k., Šilutės r., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 186 km, vairuodamas ŽŪK ,,Piktupėnų Javas“ priklausantį automobilį ,,Scania P93 ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairėje esantį šalutinį kelią (Šilutės aplinkkelį) neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido (nedavė kelio) priešinga kryptimi (priešpriešiais) atvažiuojančiam E. J. priklausančiam automobiliui ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. J., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žuvo D. J., o kartu su juo važiavusiai R. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas ŽŪK „Piktupėnų Javas“ prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir diferencijuotai sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems J. J., E. J. ir R. J.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra nustatyta neturtinės žalos ribų, įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo diskrecijai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl nustatė neteisingą piniginę prievolę už ieškovų neturtinio pobūdžio praradimus, patirtus dėl D. L. neteisėtų veiksmų. Civilinis atsakovas teigia, kad dėl brolio žūties seseriai teismas galėjo priteisti mažesnę pinigų sumą neturtinei jos žalai atlyginti, lyginant su žuvusiojo tėvams priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Civilinis atsakovas ŽŪK „Piktupėnų Javas“ apeliaciniame skunde pabrėžia, kad į reisą kooperatyvo vairuotoją D. L. išleido techniškai tvarkingu automobiliu ir tik dėl neatidaus šio vairuotojo jų kooperatyvui priklausančios transporto priemonės vairavimo įvyko tragiškas autoįvykis, o jų tiesioginės kaltės dėl žmogaus žūties nėra. Apeliantas pažymi, kad organizuodami darbą, užtikrino saugias D. L. darbo sąlygas ir savo veiksmais objektyviai negalėjo kontroliuoti savo darbuotojo veiksmų, jam nesant įmonės teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino, kad jų kooperatyvo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, taip pat neatsižvelgė į tiesioginio eismo įvykio kaltininko asmenybę, jo sunkią turtinę padėtį, kadangi jokio savo turto jis faktiškai neturi, o pragyvena vien iš jų kooperatyve gaunamo atlyginimo, bei į tai, kad jis ne tik kad neteistas praeityje, tačiau anksčiau administracine tvarka nebaustas. Civilinis atsakovas ŽŪK „Piktupėnų Javas“ teigia, kad maksimali suma, kurią jie galėtų sumokėti nukentėjusiesiems, būtų apie 50000 Lt, šios sumos sumokėjimą išskaidant ne trumpesniam nei šešių mėnesių terminui.

Atsikirsdamas į civilinių atsakovų ŽŪK „Piktupėnų Javas“ apeliacinį skundą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtime nurodo, kad dėl sūnaus, brolio D. J. tragiškos netekties ieškovai patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, ilgalaikį emocinį stresą. Įvykio metu taip pat buvo sužalota R. J., kuri dėl brolio tragiškos žūties patyrė ne tik dvasinį sukrėtimą, bet ir fizinį skausmą. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų R. J. ir E. J. buvo priverstos kreiptis į gydytojus, gydymo kursas tęsiamas iki šiol. Atsakovai iki šiol neišreiškė geranoriškumo atlyginti bent dalį neturtinės žalos, todėl kiekvienam nukentėjusiajam priteista po 30000 Lt neturtinė žala nėra aiškiai per didelė. Atsikirtime teigiama, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį yra pasisakęs, jog kaltininko turtinė padėtis nenulemia neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 5K-237/2009).

Civilinis atsakovas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, mažinti nukentėjusiesiems J. J., E. J. ir R. J. skundžiamu nuosprendžiu priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių civilinio atsakovo ŽŪK „Piktupėnų Javas“ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Padarytos žalos neįmanoma kompensuoti, todėl įstatymai numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti tokią padarytą žalą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusieji J. J., E. J. ir R. J. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 100000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji J. J., E. J. ir R. J. dėl sūnaus ir brolio mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, fizinį skausmą taip pat į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, civilinio atsakovo ŽŪK „Piktupėnų Javas“ turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiesiems J. J., E. J. ir R. J. priteisė po 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, patirtas sūnaus ir brolio praradimas nukentėjusiesiems yra labai reikšmingas. Dėl to jie neabejotinai patyrė labai didelių išgyvenimų, nusikalstama veika buvo negrįžtamai pakeistas jų gyvenimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 30000 Lt iki 90000 Lt, tuo tarpu analogiškose bylose, kai žūva žmonės, yra priteisiamos daug didesnės sumos. Taigi kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., mano, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems J. J., E. J. ir R. J. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina civilinio atsakovo ŽŪK „Piktupėnų Javas“ bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Keisti šią nuosprendžio dalį civilinio atsakovo ŽŪK „Piktupėnų Javas“ apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

civilinio atsakovo ŽŪK „Piktupėnų Javas“ apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                              Remigijus Preikšaitis

Teisėjai                                                                                    Rasa Valentinienė

                                                                                                Eduardas Maškevičius