Administracinė byla Nr. eI-1581-609/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1., 1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovui advokatui Raimondui Mažuliui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovui Tomui Barysui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, jam priteisti 625,48 Eur turtinės ir 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodė, jog 2013-09-24 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-16 nutartimi 2013-09-24 administracinio teisės pažeidimo protokolą ir surinktą medžiagą grąžino protokolo patikslinimui. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti teisės aktai, kurių pažeidimu A. M. kaltinamas, todėl byla negali būti nagrinėjama teisme. 2013-09-24 administracinis teisės pažeidimo protokolas nebuvo tikslinamas, tačiau 2013-12-11 dėl to paties įvykio buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jo veiksmai kvalifikuoti jau pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį. Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimu jis buvo nubaustas 1750,00 Lt bauda ir 2013-09-24 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 3LK4003651 nurodytų daiktų konfiskavimu. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimas panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimas panaikintas ir byla perduota iš naujo tirti Klaipėdos teritorinei muitinei. 2014-07-28 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jo 2013-09-24 atlikti veiksmai kvalifikuoti jau pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir 2093 straipsnio 7 dalį. Pakartotinai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės rajono apylinkės teisme, Klaipėdos teritorinė muitinė 2014-10-08 raštu administracinio teisės pažeidimo protokolą patikslino. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymą jam paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 3000,00 Lt bauda su 2014-09-24 daiktų paėmimo protokole Nr. 3LK4003651 nurodytų daiktų konfiskavimu. Nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu, apeliaciniu skundu jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, tačiau apeliacinės instancijos teismo 2015-01-23 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistu, o skundas atmestas. Jis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (toliau – ir LAT) su prašymu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos proceso atnaujinimo. LAT 2015-10-06 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartis dalyje, kurioje pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį jam paskirta 3000,00 Lt bauda su prekių konfiskavimu, buvo panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) teigia, kad savo veiksmais Klaipėdos teritorinė muitinė pažeidė ATPK 7, 35, 248, 259 straipsnių reikalavimus – akivaizdžiai nesilaikė teisėtumo, operatyvaus administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimų, dalis Klaipėdos teritorinės muitinės procesinių sprendimų (pvz. protokolas ir nutarimas dėl kontrabandos, surašyti akivaizdžiai nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties – ir tai Klaipėdos teritorinė muitinė pati pripažino savo apeliaciniame skunde), pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Argumentuoja, jog įvykis, dėl kurio jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įvyko 2013-09-24, tačiau galutinis sprendimas dėl jo administracinės atsakomybės buvo priimtas tik 2015-10-06, t.y., praėjus daugiau nei dvejiems metams. Mano, jog užsitesęs administracinio teisės pažeidimo bylos procesas iš esmės buvo susijęs su Klaipėdos teritorinės muitinės netinkamai atliktais ir ATPK normų neatitinkančiais veiksmais, t.y.: tuo, kad nebuvo vykdoma Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutartis. Apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinė muitinė pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tariamos kontrabandos buvo surašytas nekvalifikuotai, administracinio teisės pažeidimo byla perduota ne tam teismui, kuriam byla teisminga, todėl procesas buvo užvilkintas. Mano, kad nuo 2014-03-24 (suėjus 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui) administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas nepagrįstai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pareiškėjas prašo priteisti 625,48 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 434 Eur atstovavimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje, 26,54 Eur palūkanos dėl nepagrįsto teisės naudotis piniginėmis lėšomis suvaržymo (pagal CK 6.210 straipsnį 5 procentai metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2015-02-25 iki 2015-10-06 nuo 868 Eur sumos, t.y. sumokėtos paskirtos baudos); 64,94 Eur kelionės išlaidos (po 2014-03-24, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui, administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės rajono apylinkės teisme vyko 3 posėdžiai, į kuriuos pareiškėjas vyko iš Klaipėdos savo transportu ir nuvažiavo 660 km); 100 Eur sudaranti konfiskuotų vaistų kaina ir jų pabrangimas. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, kuri, jo teigimu, pasireiškė nepatogumais dėl ilgalaikio buvimo teisinio neapibrėžtumo būsenoje, išgyvenimais dėl nepagrįsto apkaltinimo kontrabandos padarymu, taip parodant didelį jo pavojingumą visuomenei.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atsiliepime į skundą nurodyta, jog Klaipėdos teritorinė muitinė su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2013-09-24 pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutartimi administracinio teisės pažeidimo protokolas ir surinkta medžiaga grąžinta institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui. Atlikus papildomą administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimą, 2013-12-11 buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, pareiškėjo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi minėtas nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei iš naujo tirti. Atlikus tyrimą, 2014-07-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. 2014-11-12 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda įspėjimas.
O už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje padarymą- 3000,00 Lt (868 Eur) bauda su prekių konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir pareiškėjui paskirta 3000,00 Lt (868,00 Eur) bauda su muitinės sulaikytų prekių konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas paliktas nepakeistu. LAT 2015-10-06 nutartimi nutarta Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimo Nr. A2.11.-1697-799/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutarties Nr. ATP-21-174/2015 dalį, kuria pareiškėjas pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, panaikinti, bei konstatuota, jog spendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį klausimą, nebuvo padaryta materialiosios ar proceso teisės pažeidimų. Pripažinta, kad pareiškėjo veiksmai pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti pagrįstai.
Teigiama, jog teismai nepaneigė, kad pareiškėjo veiksmuose buvo administracinės teisės pažeidimo požymių.
Nesutinka su skundo argumentu, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai pažeidė ATPK normų reikalavimus. Nesutinka, kad administracinio teisės pažeidimo bylos procesas užsitęsė dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų netesėtų veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad praktikoje pasitaiko proceso operatyvumo principo konfliktų su kitais proceso principais, nes nei šalys, nei teismas dėl proceso operatyvumo negali nesivadovauti teisėtumo, rungimosi, objektyvumo ir kitais principais. Mano, kad LAT konstatavus, jog ATPK 35 straipsnio normos, susijusios su administracinės nuobaudos terminų skaičiavimu, buvo pažeistos ir taikytos netinkamai, tai nereiškia, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė neteisėtai.
Teigiama, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktą. Dėl konfiskuotų prekių nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, konfiskuoti vaistai buvo perduoti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui, kur prekės buvo įtrauktos į apskaitą, saugomos, o vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartį sunaikintos. Pažymi, kad LAT nesustabdė Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutarties Nr. ATP-21-174/2015 vykdymo, o pareiškėjas į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių su prašymu vaistus grąžinti nesikreipė.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Konstatuojama
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš veiksmų, susijusių su administracinių teisės pažeidimo protokolų, pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, surašymu, priteisimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-09-24 pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-16 nutartimi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir surinktą medžiagą grąžino institucijai patikslinimui. Atlikus papildomą administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimą, 2013-12-11 buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-01-21 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, pareiškėjo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei iš naujo tirti. Atlikus tyrimą, 2014-07-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymą- 3000,00 Lt (868,00 Eur) bauda su prekių konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3000,00 Lt (868,00 Eur) bauda su muitinės sulaikytų prekių konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas paliktas nepakeistu. LAT 2015-10-06 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutartis dalyje, dėl nuobaudos pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį panaikino ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavus, jog administracinė nuobauda buvo paskirta, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (pvz., LVAT 2010-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010, 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) (LVAT 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. LVAT praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina, kad nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai LAT aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).
LVAT praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).
Pareiškėjas teigia, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė neteisėtai, nes surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolus, pažeidė ATPK 7, 35, 248, 259 straipsnių nuostatas.
Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 2591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto pagal ATPK 2092 straipsnio 7 dalyje, Klaipėdos teritorinė muitinė buvo ne teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, o teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turinti institucija, todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu buvo laikytasi ATPK nuostatų.
Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (ATPK 259 straipsnis). Aiškinant nurodytą normą pažymėtina, kad prieš surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, organas privalo įsitikinti, kad tam yra pagrindas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas svarbiu procesiniu dokumentu, kuriuo ir pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena, t.y. konstatuojama, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio l dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius, asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš esmės dėl 2013-09-24 įvykio, kada pareiškėjas 11 kartų vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pėsčiųjų taku ir gabeno įvairių vaistinių preparatų (iš viso 478 vnt. Už 1118 Lt (323,80 Eur) pažeisdamas prekių gabenimo tvarką, buvo surašyti trys administracinio teisės pažedimo protokolai- 2013-09-24, 2013-12-11 ir 2014-07-28. Nagrinėdamas Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutarimo panaikinimo, 2014-06-19 nutartyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog administracinė byla A. M. atžvilgiu nutraukta per anksti ir skubotai, nes turėdamas duomenų apie kito pažeidimo sudėtį, teismas turėjo ne bylą nutraukti, o grąžinti ją institucijai iš naujo tirti ir naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Kaip pažymėjo LAT 2015-10-06 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015, tai, kiek kartų, kokiomis dienomis pareiškėjas nuo 2013-08-24 iki 2013-09-23 (įskaitytinai) vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą ir po kiek pakuočių bei už kokias pinigų sumas gabeno vaistinius preparatus, muitinės įstaigai buvo žinoma 2013-10-25. Kadangi nurodyta aplinkybė neginčijama, vertintina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas baigėsi 2014-04-25, t.y. kada pareiškėjo administracinio teisės pažedimo byla buvo nagrinėjama teisme.
Nors LAT 2015-10-06 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-23 nutarties dalis, kuria A. M. nubaustas pagal ATPK 2092 straipsnio 7 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, teismui konstatavus, jog pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nutarimu pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį nubaustas pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui, darytina išvada, jog nurodytu būdu pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimas išspręstas ne dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga surašyta, pažeidžiant ATPK normų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, reikalavimus, o dėl teisės taikymo klaidų, padarytų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog nėra konstatuota, kad pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms vertintina, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmai negali būti laikytini neteisėtais.
Konstatavus, jog administracinio teisės pažeidimo protokolus surašiusių pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir remiantis ja pareiškėjui priteisti žalą, patirtą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Eglė Kiaurakytė