Administracinė byla Nr. eA-247-1188/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01946-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (SK-126) SPR-100 „Dėl D. Z. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Inspektorių išnagrinėti pareiškėjo skundą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Inspektorius nusprendė atsisakyti nagrinėti jo skundą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo ginčijama informacija paskelbta 2014 m. spalio 11 d. (atnaujinta 2018 m. sausio 27 d.) (yra suėjęs 2 metų senaties terminas), pareiškėjas jokiais įtikinamais objektyviais duomenimis nepagrindė praleistą 2 metų skundo nagrinėjimo senaties terminą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad visuomenės informavimo priemonė Lrytas.lt interneto svetainėje www.lrytas.lt 2014 m. spalio 11 d. paskelbė publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija). Ši Publikacija interneto svetainėje Lrytas.lt. vis dar yra skelbiama skaitytojams, t. y. pažeidimas, prasidėjęs nuo 2014 m. spalio 11 d., trunka iki šiol. Publikacijos turinys apie pareiškėją, jo asmens duomenis prieinamas (skelbiamas) visiems skaitytojams internete nuo 2014 m. spalio 11 d. iki pat dabar. Pareiškėjo teisės šiuo metu yra pažeidžiamos tiek pat, kaip ir 2014 m. spalio 11 d., nes pažeidėjas savo veiksmų nenutraukęs.
4. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo kreiptis į atsakovą anksčiau nei sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Nepaisant to, kad Publikacija Lrytas.lt interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbta 2014 m. spalio 11 d., vėliau atnaujinta 2018 m. sausio 27 d., nežinodamas apie Publikaciją, pareiškėjas negalėjo kreiptis dėl pažeidimo. Jis skunde atsakovui nurodė, kad apie Publikaciją sužinojo šių metų sausio mėnesį. Prie skundo pateikė 2021 m. sausio 26 d. susirašinėjimo elektroninėmis priemonėmis ištrauką, iš kurios matyti, kad yra pateikiama Publikacijos teksto dalis, bei remiantis pateikta informacija pareiškėjas yra raginamas atsistatydinti. Pareiškėjas apie Publikaciją sužinojo 2021 m. sausio 26 d., kai grupei asmenų susirašinėjant elektroninėmis priemonėmis, vienas iš susirašinėjime dalyvaujančių asmenų parašė, ką „Lietuvos rytas“ yra rašęs apie pareiškėją bei nurodė dalį Publikacijos turinio. Gavęs minėtą informaciją, pareiškėjas susipažino su Lrytas.lt interneto portale www.lrytas.lt skelbiama Publikacija ir joje esančia informacija apie jį. Sužinojęs apie Publikaciją, nedelsiant kreipėsi į visuomenės informavimo priemonės Lrytas.lt redaktorių su prašymu nustoti skelbti tokią informaciją apie pareiškėją bei netvarkyti jo asmens duomenų, o šiam atsisakius, kreipėsi su skundu į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Inspektoriaus sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1592-520/2018). Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai.
6. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime nėra nustatyta, jog visuomenės informavimo priemonei Lrytas.lt būtų išnykusi pareiga laikytis įstatymų reikalavimų dėl informacijos rengimo ir skleidimo, arba, kad pati visuomenės informavimo priemonė Lrytas.lt, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai daromą pažeidimą (Publikacijos skelbimą) būtų nutraukę. Priešingai, 2014 m. spalio 11 d. prasidėjęs pažeidimas trunka iki šiol. Publikacija Lrytas.lt interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbta 2014 m. spalio 11 d., vėliau atnaujinta 2018 m. sausio 27 d, ir yra skelbiama šiuo metu.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Sprendime nenurodė ir jokių duomenų, pagal kuriuos jis būtų sprendęs, kad pareiškėjui apie Publikaciją buvo ar turėjo būti žinoma anksčiau nei 2021 m. sausio 26 d., nepateikė.
8. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovo atsisakymas priimti nagrinėti jo skundą akivaizdžiai pažeidžia teisę reikalauti iš kompetentingos valstybės institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) – vykdyti įstatymo pavestą valstybinę priežiūrą bei užtikrinti, jog būtų pašalinti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, asmens duomenų tvarkymo pažeidimai. Laikantis priešingo aiškinimo būtų sudaromos prielaidos visuomenės informavimo priemonėms piktnaudžiauti teise, elgtis nesąžiningai (informaciją skelbiant interneto svetainėse mažai pastebimose vietose), o privatūs asmenys turėtų jaustis nesaugiai, nuolat tikrinti ar apie juos interneto svetainėse nėra paskelbta kažkokios informacijos.
9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundžiama informacija buvo paskelbta interneto tinklalapiuose prieš septynerius metus iki pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dienos. Atsakovas Sprendime pasisakė, jog Visuomenės informavimo įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinti terminai žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši situacija laikoma teisės spraga, kuri sprendžiama pritaikius įstatymo analogiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos, nes poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Taigi suėjus įstatymų nustatytam senaties terminui, poveikio priemonės skyrimas nebegalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A662-996/2014, Nr. A-1435-624/2015).
11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog negalima pripažinti pažeidimo, neskiriant įstatyme numatytos sankcijos dėl suėjusios senaties, nes tai prieštarauja viešojo administravimo principams (viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kitų principų, vadovaujasi įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), todėl yra neteisėta. Atsakovo funkcijos nustatytos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sprendimo rūšių, kuriuos žurnalistų etikos inspektorius priima atlikdamas minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad, esant praleistam terminui priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, žurnalistų etikos inspektorius galėtų konstatuoti (pripažinti skundą pagrįstu / iš dalies pagrįstu) pažeidimą, tačiau neskirti poveikio priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-1435-624/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad toks teisės aktuose nenumatytas sprendimas sukuria tam tikrą neapibrėžtumą, kas nėra priimtina gero administravimo principo požiūriu: viena vertus, toks viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo jokios poveikio priemonės nėra taikomos, nesukelia asmeniui jokių teisinių pasekmių, todėl, pagal vyraujančią administracinių teismų praktiką, negalėtų būti ginčo dalyku administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015, 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018), kita vertus, tokiame sprendime yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas / nebuvimas, jis (sprendimas) gali būti naudojamas kaip įrodymas kitoje byloje, todėl jau savaime gali apsunkinti asmeniui galimybę ginti savo teises arba saugomus interesus.
12. Atsakovas, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teigė, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pažymėjo, kad negalėjo taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų Visuomenės informavimo įstatyme ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, o pateikto skundo detalesnė analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, todėl būtų neteisėtas.
13. Atsakovas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei, kad jis neturėjo galimybės per septynerių metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikta susirašinėjimo ištrauka (be konteksto) nėra įtikinantis objektyvus duomuo, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo ir pats žinoti šios informacijos: nėra fiksuota pareiškėjo ligos atvejo ar kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo, kaip kiti asmenys (skaitytojai), žinoti apie jį viešai skelbiamą informaciją. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą tik kilus darbinio pobūdžio problemoms, tačiau tokios subjektyvios aplinkybės negali lemti piktnaudžiavimo įstatymų nustatyta tvarka dėl skundų teikimo.
14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių teisiškai pagrįstų pagrindų nukrypti nuo ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.
15. Atsakovas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jis neprivalo taikyti nuobaudų pagal jam įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją, t. y. tyrimo metu nustačius ginčijamos informacijos neteisėtumą.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 29 d. pateikė skundą Tarnybai dėl Lrytas.lt paskelbtos publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ (autorė T. A.). Pareiškėjas skundu prašė: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją), už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį, dėl visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio www.lrytas.lt publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ (autorė T. A.) pašalinti tiesos neatitinkančią, asmens privatumą pažeidžiančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją, nurodytą skundo 2.1–2.5 punktuose; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią, D. Z. garbę ir orumą žeminančią, informaciją interneto tinklalapyje www.lrytas.lt arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 3) reikalauti sunaikinti visą turimą informaciją, kuri surinkta apie pareiškėją, jo asmeninį gyvenimą, be jo sutikimo, ir netvarkyti jo asmens duomenų. Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti D. Z. skundą, kadangi pareiškėjo ginčijama informacija paskelbta 2014 m. spalio 11 d. (atnaujinta 2018 m. sausio 27 d.) (yra suėjęs 2 metų senaties terminas). Sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skunde nurodytos Publikacijoje paskelbtos informacijos turinį buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Inspektorius administracinio poveikio priemones gali taikyti ne vėliau kaip per 2 metus nuo informacijos paskelbimo dienos.
18. Teismas apžvelgė Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklai ir priimamiems sprendimams yra taikomos ne tik Visuomenės informavimo įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Atsakovas savo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu bei jame įtvirtintais viešojo administravimo principais, o jo priimami ir individualiems administraciniams aktams priskirtini sprendimai turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
19. Teismas iš pareiškėjo 2021 m. balandžio 29 d. skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas Inspektoriaus prašė įgyvendinti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą funkciją, t. y. išnagrinėti jo skundą dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.
20. Teismas pažymėjo, kad Inspektoriaus sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
21. Teismas vertino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 pateiktus išaiškinimus bei priėjo prie išvados, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
22. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjo skunde minima Publikacija buvo paskelbta virš 2 metų iki pareiškėjo skundo Inspektoriui pateikimo dienos, tai yra 2014 m. spalio 11 d., vėliau atnaujinta 2018 m. sausio 27 d., o pareiškėjas su skundu į atsakovą kreipėsi tik 2021 m. balandžio 29 d., todėl Sprendime atsakovas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju jis negalėtų taikyti jokių Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų poveikio priemonių, o nesant galimybės jų taikyti pareiškėjo skundo analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams ir būtų neteisėtas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms Inspektorius Sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl jame nurodytos Publikacijos.
23. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad Inspektorius netinkamai taikė termino skaičiavimo taisykles, nes esant trunkamajam pažeidimui terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o pareiškėjas apie Publikaciją sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d. ir nedelsiant su skundu kreipėsi į Inspektorių. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju Publikacija buvo paskelbta viešai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu Publikacija paskelbta bei, kad jis neturėjo galimybės per 2 metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Publikacija skelbta viešai, todėl buvo prieinama laisvai. Todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, tai yra Publikacijos paskelbimo diena. Teismas šiuo aspektu vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021.
24. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis neturėjo galimybės su viešai paskelbta informacija susipažinti per naikinamąjį terminą. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad jis nėra viešas asmuo, apie save neteikė jokios informacijos žurnalistams, taigi net negalėjo numanyti ar tikėtis, kad be jo sutikimo viešai visuomenės informavimo priemonėje gali būti paskelbti jo asmens duomenys bei iškraipyta, tiesos neatitinkanti informacija apie jo asmeninį gyvenimą, tačiau šis teiginys paneigiamas ginčo Publikacijos turiniu. Tokia pagrįsta abejonė kyla išnagrinėjus paskelbtos Publikacijos turinį, kuriame yra nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, taigi akivaizdu, kad pareiškėjas dar iki Publikacijos paskelbimo žurnalisto buvo informuotas apie tai, kad domimasi jo tam tikromis asmeninio gyvenimo detalėmis.
25. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Taip pat atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo skundą.
III.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
27. Pareiškėjas akcentuoja, kad trunkamojo pažeidimo atveju senaties termino skaičiavimas siejamas su pažeidimo pabaigos momentu – veiksmu, kuriuo pažeidimas nutraukiamas paties pažeidėjo ar kitų asmenų, arba nelieka teisei priešingo elgesio, nes išnyksta pareiga. Publikacija Lrytas.lt interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbta 2014 m. spalio 11 d., vėliau atnaujinta 2018 m. sausio 27 d., ir yra skelbiama šiuo metu. Pareiškėjo teisės šiuo metu yra pažeidžiamos lygiai tiek pat, kaip ir 2014 m. spalio 11 d. Skundžiamame Sprendime nėra nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonei Lrytas.lt būtų išnykusi pareiga laikytis įstatymų reikalavimų dėl informacijos rengimo ir skleidimo, arba, kad pati visuomenės informavimo priemonė Lrytas.lt, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai daromą pažeidimą (Publikacijos skelbimą) būtų nutraukę. Tokia situacija negali būti pateisinama, t. y. negali būti toleruojami esami (toliau daromi) teisės pažeidimai tik todėl, kad jie buvo pradėti daryti anksčiau nei prieš 2 metus. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra aktualūs Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl Konstitucijos 25 straipsnio, pagal kurį asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus nėra absoliuti.
28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nustatydamas sužinojimo apie viešai paskelbtą Publikaciją momentą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra viešasis asmuo, politikas, kurio veikla ir gyvenimo aplinkybės domintų žurnalistus, visuomenę, ar būtų įprasta viešinti jo veiklą, kitas gyvenimo detales. Jis apie save neteikė jokios informacijos žurnalistams, taigi neturėjo pagrindo manyti ar tikėtis, kad žurnalistai elgsis neteisėtai ir be pareiškėjo sutikimo (t. y. be jokio teisinio pagrindo), viešai visuomenės informavimo priemonėje skelbs jo asmens duomenis bei pramanytą informaciją apie jo asmeninį gyvenimą.
29. Pareiškėjas nurodė, kad neturi jokio intereso domėtis žiniasklaidos priemonėse, portaluose ar kitur internete skleidžiamu turiniu. Jis taip pat neturi pareigos skaityti ar tikrinti internete skelbiamo turinio atitikties teisės aktams, t. y. ar žurnalistai, kiti informacijos rengėjai ir skleidėjai informaciją skelbia nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teisinėje valstybėje gyvendamas asmuo būdamas sąžiningas pagrįstai tikisi, jog ir kiti asmenys laikysis įstatymų ir nepažeidinės jo teisių, todėl neturi būti sukuriami neproporcingi reikalavimai ir pareigos asmeniui domėtis, ar kiti apie jį kažkur internete nėra neteisėtai paskelbę jo asmens duomenų, tiesos neatitinkančios, jį menkinančios ir pan. informacijos.
30. Pareiškėjas pastebi, kad internete yra skelbiamas neaprėpiamas kiekis įvairių duomenų, publikacijų ir kitos informacijos, jų visų pastebėti, perskaityti objektyviai neįmanoma, todėl prezumpcija, kad pareiškėjas turi žinoti internete skelbiamą informaciją nuo jos paskelbimo dienos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
31. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis neturėjo galimybės su viešai paskelbta informacija susipažinti per naikinamąjį terminą. Pažymi, kad nurodė aplinkybes, kokiu būdu ir kada jam tapo žinoma apie paskelbtą Publikaciją bei pateikė tai patvirtinantį asmenų susirašinėjimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sužinojęs iš kitų asmenų apie Publikaciją, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į visuomenės informavimo priemonės Lrytas.lt redaktorių su prašymu nustoti skelbti tokią informaciją bei netvarkyti jo asmens duomenų, o šiam atsisakius, kreipėsi su skundu į Tarnybą.
32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad informacija apie pareiškėją Publikacijoje yra gana paslėpta. Publikacijos tema nėra tiesiogiai apie pareiškėją, jos pavadinime nėra sąsajų su tokiais duomenimis, iš kurių būtų galima identifikuoti, kad turinyje rašoma apie pareiškėją. Publikacija nėra pagrindiniame informacijos skleidėjo puslapyje (ar kitoje aiškiai matomoje vietoje), jos antraštė, turinys, struktūra nesudaro pagrindo tikėtis turinyje skelbiant tokią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, tam tikras asmeninio gyvenimo detales). Tik skaitant Publikacijos turinį, galima pastebėti neteisėtai naudojamus pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjas apie Publikaciją nežinojo anksčiau ir nėra jokio pagrindo daryti prielaidos, kad jis turėjo žinoti nuo Publikacijos paskelbimo.
33. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
34. Atsakovas akcentuoja, kad ginčui yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
35. Atsakovo teigimu, nėra ginčo, jog Publikacija buvo paskelbta praėjus daugiau nei 2 metams iki pareiškėjo skundo atsakovui pateikimo dienos, todėl atsakovas negalėtų taikyti jokių Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų poveikio priemonių, o nesant galimybės jų taikyti pareiškėjo skundo analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams ir būtų neteisėtas. Atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Publikacijos.
36. Atsakovas nesutinka su pareiškėju dėl netinkamai skaičiuojamo termino, esant trunkamajam pažeidimui. Pažymi, kad Publikacija buvo paskelbta viešai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu Publikacija paskelbta bei, kad jis neturėjo galimybės per 2 metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgtina į tai, kad Publikacija skelbta viešai, buvo prieinama laisvai, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, tai yra Publikacijos paskelbimo diena. Teismas pagrįstai šiuo aspektu vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021.
37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atsakovo tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių teisiškai pagrįstų pagrindų nukrypti nuo ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles. Pareiškėjo pateikiami argumentai dėl informacijos sklaidos internete senaties taikymo yra išvestiniai ir neturi nieko bendro su nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tai, ar asmuo turi viešojo ar privataus asmens statusą, yra svarbi aplinkybė jo neturtinių teisių gynimo kontekste, bet ne skundo padavimo senaties skaičiavimo taisyklių taikyme.
38. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis neturėjo galimybės su viešai paskelbta informacija susipažinti per naikinamąjį terminą. Ginčo Publikacijos turinyje nurodyta aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad pareiškėjas dar iki Publikacijos paskelbimo žurnalisto buvo informuotas apie tai, kad domimasi jo tam tikromis asmeninio gyvenimo detalėmis. Be kita ko, pareiškėjas, pateikęs skundą atsakovui praėjus daugiau nei 7 metams nuo Publikacijos paskelbimo, jokiais įtikinamais objektyviais duomenimis nepagrindė praleisto 2 metų senaties termino.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (SK-126) SPR-100 „Dėl D. Z. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių išnagrinėti pareiškėjo skundą pagrįstumo.
40. Skundžiamu Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo 2021 m. balandžio 29 d. pateiktą skundą dėl Lrytas.lt 2014 m. spalio 11 d. paskelbtos (atnaujintos 2018 m. sausio 27 d.) publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ (autorė T. A.) atsisakyta priimti dėl praleisto 2 metų senaties termino.
41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus ginčijamą Sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minima Publikacija buvo paskelbta virš 2 metų iki pareiškėjo skundo Inspektoriui pateikimo dienos, sprendė, kad atsakovas negalėtų taikyti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų poveikio priemonių. Teismas pažymėjo, kad senaties termino skaičiavimo pradžia yra Publikacijos paskelbimo diena. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis neturėjo galimybės su viešai paskelbta informacija susipažinti per naikinamąjį terminą. Be to, Publikacijos turinys patvirtina, kad pareiškėjas dar iki Publikacijos paskelbimo žurnalisto buvo informuotas apie tai, kad domimasi jo asmeninio gyvenimo detalėmis.
42. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad trunkamojo pažeidimo, kaip ir šiuo atveju, senaties termino skaičiavimas siejamas su pažeidimo pabaigos momentu. Publikacija yra skelbiama ir šiuo metu, todėl pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos lygiai tiek pat, kaip ir 2014 m. spalio 11 d., t. y. Publikacijos paskelbimo dieną. Dėl internete skelbiamos informacijos gausos negalima vadovautis prezumpcija, kad pareiškėjas turi žinoti apie skelbiamą informaciją nuo jos paskelbimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui apie paskelbtą Publikaciją tapo žinoma iš kitų asmenų, po ko jis nedelsdamas kreipėsi į visuomenės informavimo priemonės redaktorių su prašymu nustoti skelbti tokią informaciją bei netvarkyti jo asmens duomenų, o šiam atsisakius, kreipėsi su skundu į Tarnybą.
43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
44. Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 29 d. Tarnybai pateiktame skunde, be kita ko, nurodė, kad jam šių mėtų sausio mėnesį iš kitų asmenų tapo žinoma, kad Publikacijoje pateikiama asmeninio pobūdžio informacija apie jį, tikrovės neatitinkantys, asmens garbę ir orumą žeminantys teiginiai, taip pat skleidžiama ir privataus pobūdžio informacija apie jį, jo asmeninius santykius, privatų gyvenimą.
45. Kaip teisingai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas Inspektoriaus prašė įgyvendinti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą funkciją, t. y. išnagrinėti jo skundą dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimo bei taikyti poveikio priemones, įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje, t. y. įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (1 p.); reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (2 p.)
46. Atitinkamai, sprendžiant dėl atsakovo sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą su paminėtais reikalavimais dėl senaties, yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 pateikti išaiškinimai. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad Visuomenės informavimo įstatyme nėra įtvirtinti terminai Žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, t. y. šiame įstatyme nėra nustatytas įspėjimo bei įpareigojimo paneigti informaciją skyrimo senaties terminas, ir tai laikytina teisės spraga. Ši teisės spraga privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Įvertinus tai, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriamas įspėjimas laikytinas poveikio priemone, o panašaus pobūdžio poveikio priemonės (įspėjimas) yra numatytos ir kituose įstatymuose (Vertybinių popierių įstatyme, Draudimo įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Mokėjimo įstaigų įstatyme, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Bankų įstatyme, Kredito unijų įstatyme, Centrinės kredito unijos įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, kt.), yra pagrindas, taikant įstatymo analogiją, atsižvelgti būtent į šiuose įstatymuose įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo terminų skaičiavimo taisykles. Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir kituose įstatymuose. Visuomenės informavimo įstatyme konstatavus teisės spragą, būtent ši bendro pobūdžio taisyklė pagal įstatymo analogiją taikytina Žurnalistų etikos inspektoriui pagal Visuomenės informavimo įstatymą sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriant poveikio priemones (įspėjimą bei įpareigojimą paneigti informaciją).
47. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis ir kitose vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr. pvz., 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015; 2016 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2169-662/2016; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje eA-1592-520/2018; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-304-525/2022; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-799-422/2022). Nenustatyti jokie teisiškai pagrįsti pagrindai nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.
48. Nagrinėjamu atveju ginčo Publikacija buvo paskelbta 2014 m. spalio 11 d., atnaujinta 2018 m. sausio 27 d., pareiškėjas su skundu į atsakovą kreipėsi 2021 m. balandžio 29 d. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, tai yra Publikacijos paskelbimo diena. Nors pareiškėjas nurodo, kad apie Publikaciją sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d., ką jo teigimu, patvirtina teismui pateiktas susirašinėjimas, tačiau šis susirašinėjimas vienareikšmiškai nepatvirtina susižinojimo momento. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į tai, kad Publikacija buvo paskelbta viešai, į tai, kad pareiškėjas iki Publikacijos paskelbimo žurnalisto buvo informuotas apie tai, kad domimasi jo tam tikromis asmeninio gyvenimo detalėmis, ką patvirtina Publikacijos turinys, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas apie galimai savo neturtinių teisių pažeidimą sužinojo vėliau negu Publikacija paskelbta bei, kad jis negalėjo žinoti apie jį viešai skelbiamą informaciją, neturėjo galimybės per 2 metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka.
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog paskelbta informacija pažeidė pareiškėjo neturtines teises, pareiškėjo prašomos taikyti poveikio priemonės negalėtų būti taikomos, nes yra pasibaigęs 2 metų senaties terminas.
50. Asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis, o asmens garbės ir orumo gynimą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis. Šis apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui ginti galimai Publikacija pažeistas neturtines teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis