Administracinė byla Nr. I-4075-244/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02619-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, 

dalyvaujant atsakovo atstovui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Masada“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. ATK2-97/18 bei panaikinti pareiškėjai UAB „Masada“ skirtą piniginę nuobaudą. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 30 Eur žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad jai priklauso baras „Lyra“ (toliau – ir baras), esantis adresu Lyros g. 13, Šiauliai, ir turintis galiojančią licenciją prekiauti alkoholiniai gėrimais. Pareiškėja paaiškina, kad jai buvo pateiktas 2018 m. gegužės 3 d. Departamento 2018 m. gegužės 3 d. protokolas Nr. ATK2-117, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos darbuotoja pardavėja-barmenė S. M., veikdama įmonės vardu, pirkėjui A. B., kuriam buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas, pardavė šešis vieno litro talpos butelius pilstomo alaus, taigi padaryta išvada, kad pareiškėjos darbuotoja neužtikrino, kad parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, t. y. įmonės bare, dėl to konstatuotas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 2 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, Departamentas 2018 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-97/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo konstatuoti pareiškėjos pažeidimai bei paskirta 578,50 Eur bauda.

Pareiškėjos teigimu, ji turi licenciją Nr. 1-591 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, leidžiančią vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais bare kasdien iki 3 val. Bare vykdomos veiklos realumą patvirtina nurodytas darbo laikas, išrašas iš buhalterinės apskaitos programos, jog alkoholiniams gėrimams yra taikomas antkainis, taip pat tai, kad bare sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, kiekvienam klientui pasiūloma atsisėsti. Alkoholiniai gėrimai parduodami ne gamyklinėje taroje, pagal klientų poreikius jie išpilstomi į vienkartines stiklines, bokalus ar plastikinius grafinus, kurie yra be kamštelių. Alus parduodamas tik pilstomas iš alaus statinių su specialia pilstymo įranga, kad būtų užtikrintas alkoholio vartojimas vietoje. Patalpose įrengta televizija su interaktyvia loterija, muzika, taip pat patiekiamas šiltas maistas. Viduje iškabinti įspėjamieji pranešimai, o taip pat klijuojami ant plastikinės taros. Pasak pareiškėjos, gėrimai yra išpilstomi į vienkartinę plastikinę tarą, kuri yra rūšiuojama. Bare po 20 val. o sekmadieniais po 15 val. alkoholiniai gėrimai parduodami mililitrais, taigi parduodami tik pilstomi ne gamyklinėje taroje alkoholiniai gėrimai. UAB „Masada“ apskaitoje taip pat yra nurodyta, kad alkoholiniai gėrimai klientams parduodami ir visos kainos nurodomos tik po 100 ml. arba po 500 ml. Skunde nurodoma, kad pirkėjas A. B. atsisėdo prie staliuko, prieš tai vartojo degtinę, įsigyjant alų paėmė vienkartinę stiklinę, todėl šios aplinkybės pardavėjai pagrįstai leido manyti, kad alkoholis bus vartojamas vietoje.

Pareiškėjos teigimu, baro darbuotojai negali suvaržyti pirkėjų laisvės, o stiklinės padavimas yra pakankama priemonė užtikrinant alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Be to, jeigu alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami vartojimui vietoje, jie būtų parduodami uždaryti, nenuimtas kamštelis. 2018 m. kovo 13 d. alkoholinį gėrimą su draugu išsinešęs iš baro A. B., veikė priešiškai ir nepaisė rašytinių įspėjimų esančių bare ir darbuotojos žodinio perspėjimo, taigi dėl tokių veiksmų UAB „Masada“ ir darbuotojai negali būti atsakingi.

Skunde nurodoma, kad padavėja 2018 m. kovo 13 d. pardavė pilstomą alų ir šį pilstomą alų supylė į kitą tarą, kuri buvo be kamštelių. Taigi Nutarime užfiksuota ir konstatuota, kad pareiškėja ir jos darbuotoja užtikrino Įstatymo reikalavimą, kad parduodamas pilstomas alkoholinis gėrimas būtų išpilstytas. Įstatyme nėra reglamentuota, į ką turi būti išpilstyti alkoholiniai gėrimai, todėl nėra teisinio pagrindo bausti pareiškėją už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto neįvykdymą. Pareiškėjos teigimu, Departamentas nepagrįstai plastikinį grafiną vertina kaip patogią tarą gėrimams išsinešti, kadangi nėra jokių būdų ją uždengti, taigi galimybės išsinešti iš baro patalpų yra apsunkintos.

Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį, kad Nutarimas prieštarauja įsiteisėjusiam Šiaulių apylinkės teismo nutarimui, priimtam byloje Nr. 11-59-1002/2018. Minimoje byloje, administracinio nusižengimo protokolu UAB „Masada“ darbuotojai panašiu atveju paskirta bauda už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir Administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kuris Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo panaikintas, pareiškėjos teigimu, šis nutarimas turėtų būti laikomas esminiu įrodymu sprendžiant šioje byloje dėl Nutarimo teisėtumo. Skunde teigiama, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai, o būtent, jog ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti Įstatyme įtvirtintą pareigą. Departamentas nenurodė jokių konkrečių priemonių, kokių pareiškėja nesiėmė, ar ėmėsi nepakankamai, kad būtų užtikrinamas alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje, taip pat pažymėta, kad baro darbuotoja negali numatyti kiekvieno kliento veiksmų, ar jų sulaikyti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad licencijoje nurodytas alkoholio pardavimo būdas vartoti vietoje yra ne pardavimo apribojimas, tačiau ribojimas, skirtas pirkėjams.

Pareiškėja skunde taip pat nesutinka su Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimu. Tą pagrįsdama nurodo, kad nors buvo nustatytas A. B. girtumas, tačiau jis buvo sulaikytas kartu su G. G., tačiau nėra jokios informacijos, kad būtų buvęs nustatytas pastarojo asmens neblaivumas. Dėl šios priežasties egzistuoja abejonės, ar alkoholinius gėrimus pirko būtent A. B.. Pareiškėjos teigimu, bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnai nustatė, kad gėrimus pirko būtent A. B., o ne G. G., taip pat kaip buvo nustatytas A. B. neblaivumas, todėl nepagrįstai konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimas. Pasak baro darbuotojos, pirkėjai atrodė blaivūs, abejonių dėl to nekilo.

Pareiškėjos teigimu, Departamento surinkta medžiaga yra prieštaringa. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK VS) tyrėja V. K. – K. nurodė, kad tyrimo byla (medžiaga ROIK 0118000122541) pradėta 2018 m. kovo 14 d., o baigta 2018 m. balandžio 23 d. Tuo tarpu, A. B. ir G. G. buvo sulaikyti ir nustatinėtas vieno jų neblaivumas 2018 m. kovo 13 d., todėl nurodytas tyrimo atlikimo laikotarpis yra neteisingas ir pernelyg ilgas. Be to, Šiaulių AVPK viršininko R. S. patvirtino Plano dėl tikslinės prevencinės priemonės organizavimo 2 punkte numatyta, kad minėtos priemonės vykdymas bare numatytas 2018 m. kovo 13 d. nuo 20 val. iki 24 val. Ši aplinkybė patvirtina, kad neteisingai nurodomas atlikto tyrimo terminas, t. y. jis buvo pradėtas nuo 2018 m. kovo 14 d., todėl nėra pagrindo vadovautis įrašais apie 2018 m. kovo 13 d. fiksuotus pažeidimus. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad egzistuoja prieštaravimai tarp A. B., G. G. duotų parodymų bei tyrėjos V. K. – K. 2018 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo, taip pat nepašalinti prieštaravimai tarp A. B. 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. kovo 15 d. duotų paaiškinimų. Tik 2018 m. balandžio 19 d. minėtos tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. B. buvo sulaikomas ir jam nustatytas 2,42 promilių girtumas, tačiau nei A. B. nei G. G. paaiškinimuose apie blaivumo nustatymą nieko neminėjo. Skunde taip pat keliama abejonė dėl 2018 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad A. B. 2018 m. kovo 13 d. 22 val. 59 min. alkotesteriu nustatytas 2,42 promilių girtumas, nors tyrimas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., taigi tarnybinis pranešimas parengtas po tyrimo bei praėjus itin ilgam laiko tarpui.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad 2018 m. gegužės 3 d. protokole Nr. ATK2-117 nėra nurodyta, kokia konkrečia neteisėta veika pareiškėja ir jos darbuotoja pažeidė Įstatymo nuostatas, nenurodyta, su kokiu kiekiu alkoholinių gėrimų buvo sulaikytas A. B., nėra įrodymų, kad minėti plastikiniai grafinai buvo pilni. Skunde pareiškėja teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

A. N., tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK VS 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 40-S-13895-(1.19) pateikta medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame bare pirmadieniais - šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, taip pat parduodami alkoholiniai gėrimai neblaiviems asmenims. Atsakovas taip pat paaiškina, kad 2018 m. kovo 13 d. (antradienį) apie 22 val. 50 min. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje darbuotoja, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, neblaiviam pirkėjui A. B., kuriam nustatytas 2,42 promilės girtumas, įvertinus alkotesterio paklaidą - 2,38 promilės girtumas, pardavė 6 plastikinius vieno litro talpos butelius alkoholinio alaus. Darbuotoja alkoholinį alų supylė į šešis plastikinius vieno litro talpos butelius, kamšteliais jų neužsuko ir atidavė pirkėjui A. B.. Pirkėjas šių gėrimų viešojo maitinimo vietoje nevartojo, juos iš viešojo maitinimo vietos išsinešė, tokiu būdu buvo padarytas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Taip pat, įmonė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, draudžiantį parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Atsakovo teigimu, pareiškėja skunde pateikia nepagrįstas prielaidas ir gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės, o surinktų objektyvių įrodymų visuma patvirtina padarytų pažeidimų faktą.

Atsakovo teigimu, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto redakcijoje neliko alternatyvios sąlygos, leidusios draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietose parduoti „pilstomus alkoholinius gėrimus“ arba „alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje“. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nustatyto draudimo išimtimi leistina pasinaudoti tik parduodant „pilstomus alkoholinius gėrimus“, taigi, siekdami pasinaudoti įtvirtinto draudimo išimtimi ūkio subjektai nebeturi teisės nustatytu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais gamyklinėse pakuotėse, visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus pilstant viešojo maitinimo įstaigai būdingoje taroje bei tik vartojimui vietoje. Nagrinėjamu atveju parduotas didelis alkoholinių gėrimų kiekis bei pats prašymas parduoti tokį kiekį pardavėjai turėjo leisti suprasti, kad alkoholiniai gėrimai gali būti perkami išsinešimui. Departamento nuomone, toks viešojo maitinimo veiklos modelis, kai alkoholiniai gėrimai draudžiamu laiku perpilami į standartinius plastikinius butelius yra apsimestinis Įstatymo reikalavimų laikymasis. Ūkio subjektui nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinių butelių į kitus butelius, nebent sudarant sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėja nepagrįstai laiko minėtą plastikinę vieno litro tarą (plastikinius butelius) plastikiniu „grafinu“ ir alkoholinių gėrimų išpilstymą į tokią tarą pateisina saugumo motyvais, juo labiau, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikinta Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto alternatyvi sąlyga parduoti „atidarytus alkoholinius gėrimus“. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog pirkėjas įsigijo ir išsinešė šešis vieno litro butelius, į kuriuos pardavėja išpilstė alų, patvirtina, kad pateikiama tara yra patogi išsinešimui, taigi tokiais veiksmais tik imituojamas Įstatymo reikalavimų laikymasis, nesiimant efektyvių priemonių Įstatymo nuostatų laikymuisi.

Departamento teigimu, pareiškėjos skunde pateikiamą versiją dėl Įstatymo pažeidimų paneigia byloje surinkti nuoseklūs A. B. ir G. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie patvirtina, kad alkoholinius gėrimus pirko A. B., o ne G. G.. Pažymėtina, kad pirminį 2018 m. kovo 13 d. rašytinį paaiškinimą A. B. patikslino 2018 m. kovo 15 d. rašytiniu paaiškinimu ir nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. įsigijo šešis butelius alaus, taip pat nurodė, kad pardavėja įspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, paaiškino, kad pirminiai paaiškinimai buvo klaidingi, kadangi buvo stipriai išgėręs. Surinkta medžiaga taip pat patvirtina, kad įsigydamas alkoholinius gėrimus A. B. buvo neblaivus. Departamentas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, esminių procedūrinių pažeidimų dėl asmens neblaivumo nustatymo nenustatė, o taip pat Departamento 2018 m. gegužės 3 d. protokolo Nr. ATK2-117 turinys atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus. Be to, atsakovas atsiliepime kritiškai vertina skundo teiginius, kad nenustatyta, su kokiu kiekiu alkoholio pirkėjai sulaikyti, o tai, kad šeši vieno litro buteliai buvo parduoti pilni, jie nebuvo vartoti vietoje, patvirtina surinktų įrodymų visuma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. birželio 28 d. Nutarimo Nr. ATK2-97/18 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2018 m. kovo 14 d. tyrėjos V. K. – K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. kovo 13 d. pagal 2018 m. kovo 9 d. planą Nr. 40-IL-4423-(1.52E) „Dėl tikslinės prevencinės priemonės organizavimo Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje“, apie 22 val. 50 min. pastebėti iš baro, esančio UAB „Šiaulių lyra“ išeinantys A. B., kuris rankose nešėsi du vieno litro talpos plastikinius butelius be kamštelių su alumi, bei G. G., kuris rankose nešėsi keturis vieno litro plastikinius butelius be kamštelių su alumi (1 t., b. l. 49).

V. Š. AVPK Šiaulių m. ir r. PK VS surinkta bei pateikta medžiaga, Departamentas 2018 m. gegužės 3 d. surašė protokolą Nr. ATK2-117 (1 t., b. l. 36 – 37), kuriame nustatė, kad UAB „Masada“ jai priklausančiame bare, kurio adresas Lyros g. 13, Šiauliai, pirmadieniais - šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešo maitinimo vietoje, taip pat parduoda alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. 2018 m. kovo 13 d. (antradienį) apie 22 val. 50 min.. įmonės bare darbuotoja S. M., veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, neblaiviam asmeniui, kuriam nustatytas 2,42 promilės girtumas, įvertinus alkotesterio paklaidą - 2,38 promilės girtumas, pardavė šešis plastikinius vieno litro talpos butelius alkoholinio alaus, kuriuos pirkėjas A. B. išsinešė iš baro. Tokiu būdu, įmonė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais - iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vieloje. Taip pat, įmonė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, draudžiantį parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

Departamentas, išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą, 2018 m. birželio 28 d. priėmė Nutarimą Nr. ATK2-97/18 (1 t., b. l. 23 – 30), kuriame konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą bei 18 straipsnio 4 dalies 22 punktą, dėl šių pažeidimų nutarta skirti 578,50 Eur baudą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.).

Įstatymo

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka reglamentuota Įstatymo 18 straipsnyje. V. Į. 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Iš aptariamos normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, kad ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, o kita – įtvirtina išimtį iš bendrosios taisyklės, t. y. nustato, kad draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos: visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus bei tik vartojimui vietoje. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, konstatuotinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.

Kaip matyti iš D. N. turinio, pareiškėja neįgyvendino būtent antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Tokią išvadą Departamentas grindžia aplinkybe, kad pareiškėja neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, nesiėmė efektyvių priemonių, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami bare, o priešingai – sudarė sąlygas gėrimus išsinešti.

Įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatydamas alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pareigą užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, siekė, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių Įstatymo reikalavimų ir prekiauti alkoholiniais gėrimais išsinešimui visą parą, taip paneigdami alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Kaip teisingai nurodo pareiškėja savo skunde, Įstatyme nėra atskleidžiamas konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas prekybos alkoholiu išsinešimui draudimas, turinys, pobūdis ir apimtis. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-705/2014)

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančiam ūkio subjektui nustatyta pareiga imtis efektyvių ir pagrįstų priemonių, iš tikrųjų apribojančių pirkėjui galimybę nustatytu laiku nupirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš pardavimo vietos. Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas be kita ko dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo bei Tabako kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini ūkio subjekto padarytais pažeidimais (LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-678/2009, 2011 m. liepos d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2732/2011). Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

Administracinėje byloje nustatyta, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė baro pardavėja–barmenė, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Pareiškėjos darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Šiame kontekste galima pažymėti ir tai, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi LVAT suformuotoje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).

Pareiškėjos teigimu, negalima vertinti 2018 m. kovo 13 d. fiksuotų pažeidimų, kadangi tyrimas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d., iki 2018 m. balandžio 23 d., tačiau su tokiais skundo argumentais negalima sutikti, kadangi tą paneigia byloje esantis Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Planas (1 t., b. l. 53), kurio 2 punkte būtent ir numatyta, jog 2018 m. kovo 13 d. nuo 20 val iki 24 val. bus atliekamas patikrinimas UAB „Masada“ priklausančiame bare, būtent nurodytu metu ir buvo užfiksuotas pažeidimas.

Alkoholinių gėrimų pardavimą po 20 val. draudžiamu metu ir vartojimui išsinešti patvirtina byloje esantys įrodymai – jau minėtas tyrėjos V. K. – K. 2018 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl 2018 m. kovo 13 sulaikytų asmenų, iš kurių vienas asmuo – G. G. nešė keturis vieno litro talpos butelius, o kitas asmuo – A. B. – du vieno litro talpos butelius (1 t., b. l. 49 – 50). Šią tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją patvirtina fotonuotraukos (1 t., b. l. 51 – 52), iš kurių akivaizdžiai matosi 2 asmenys, laikantys pilnus plastikinius butelius. 2018 m. kovo 13 d. pateiktame paaiškinime A. B. nurodo, jog prieš išeidamas iš baro įsigijo aštuonis vieno litro talpos plastikinius butelius pilstomo alaus, ant butelių Įmonės darbuotoja uždėjo vienkartines stiklines. Įmonės viešojo maitinimo vietoje dirbusi darbuotoja pilstomą alų įpylė į permatomus plastikinius butelius ir jo neįspėjo, kad alų reikia vartoti vietoje (1 t., .b. l. 54). 2018 m. kovo 15 d. A. B. patikslino savo prieš tai duotus paaiškinimus (1 t., b. l. 58) bei paaiškino, kad kartu su draugu atėjo barą ir įsigijo šešis vieno litro talpos plastikinius butelius pilstomo alaus, darbuotoja nurodė alų vartoti viešojo maitinimo vietoje. Paaiškinimuose nurodyta, kad jis ne vieną kartą yra pirkęs alkoholinius gėrimus ir išsinešęs ne laiku, todėl ir šį kartą netrukdomai išsinešė iš viešojo maitinimo vietos, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Paaiškinimuose nurodyta, kad pirminiuose paaiškinimuose galėjo duoti netikslius parodymus, kadangi buvo stipriai išgėręs. Priešingai pareiškėjos teiginiams, jog nėra nustatyta, kas būtent pirko alkoholinius gėrimus, teismui nekyla pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, kadangi, kaip nurodo A. B., jis pats pirko alkoholinius gėrimus, taip pat tuo metu buvo neblaivus. A. B. paaiškinimus patvirtina ir G. G. 2018 m. kovo 13 d., duoti paaiškinimai (1 t., b. l. 56), kuriuose teigiama, kad A. B. norint įsigyti alaus, jie nuvyko į barą, kuriame A. B. įsigijo pilstomo alaus, supilstyto į šešis vieno litro talpos plastikinius butelius, buteliai nebuvo užsukti kamšteliais. Įmonės darbuotoja įspėjo, kad alų išsinešti iš baro draudžiama, tačiau įmonės viešojo maitinimo vietoje įsigytus alaus butelius jis su A. B. išsinešė. Nors pareiškėja ir teigia, kad tokie paaiškinimai yra prieštaringi, tačiau teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie kaip tik yra nuoseklūs ir tikėtinai 2018 m. kovo 13 d. A. B. galimai netiksliai nurodžius tam tikras faktines aplinkybes, o būtent įsigyto alkoholio kiekį, šie prieštaravimai pašalinti G. G. bei vėlesniais A. B. pateiktais paaiškinimais.

Šias aplinkybes be to patvirtina ir kiti įrodymai, o būtent tyrėjos V. K. – K. 2018 m. balandžio 19 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 67), kuriame nurodyta, kad A. B., jį sulaikius išėjusį iš baro, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad jam alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0213 nustatytas 2,42 promilių girtumas. Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog šis tarnybinis pranešimas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi jame išdėstyta informacija nėra pagrindo netikėti, juo labiau, kad pats A. B. duodamas paaiškinimus nurodė, jog buvo stipriai išgėręs, o vien ta aplinkybė, kad tarnybinis pranešimas surašytas praėjus laiko tarpui nuo 2018 m. kovo 13 d. įvykio, nesudaro pagrindo abejoti tokių duomenų netikslumu, juo labiau, kad pareigūnai, tiriantys pažeidimus, turi teisę tikslinti bei pildyti renkamą medžiagą viso atliekamo tyrimo metu. Pažymėtina, kad iš dalies ir pačios baro pardavėjos 2018 m. balandžio 23 d. pateikti paaiškinimai patvirtina minėtas aplinkybes, jog pirkėjai buvo neblaivūs, tačiau nesusidarė įspūdžio, kad stipriai neblaivūs. Taip pat atmestini pareiškėjos teiginiai, kad A. B. girtumas įvykio metu galimai net nebuvo tikrinamas vien dėl tos priežasties, jog nei A. B., nei G. G. paaiškinimuose neminėjo šios aplinkybės, kadangi paaiškinimai duodami asmens laisva valia, apie tas aplinkybes, kurios, pačių asmenų nuomone, yra svarbios.

Pareiškėja teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-59-1002/2018 (1 t., b. l. 133 – 137), kuriuo panaikintas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimas dėl O. B. (pareiškėjos darbuotojos) veiksmų, turėtų būti taikomas vertinant skundžiamo Nutarimo pagrįstumą.

Šie pareiškėjos skundo argumentai atmestini, nes administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-59-1002/2018 buvo vertinami kitos, nei šioje byloje, pareiškėjos pardavėjos (O. B.) veiksmai, o nagrinėjamoje byloje pirkėjui alkoholinius gėrimus pardavė pardavėja-barmenė S. M..

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde teigia, jog ėmėsi visų galimų priemonių užtikrinti, kad bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik patalpose (baras vykdo realia veiklą ir siekia, kad klientai kuo ilgiau būtų bare (pvz. tiekia šildytą maistą, įrengtas televizorius, pareiškėjos klientams taikomas aptarnavimo mokestis), salė pritaikyta didesniam klientų skaičiui, parduodamus alkoholinius gėrimus išpilsto į vienkartines stiklines, bokalus ar plastikinius grafinus, klientų užsakymus priima tik prie baro, po 20 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais, alkoholiniai gėrimai išpilstomi iš gamyklinės taros ir yra parduodami mililitrais, ant kiekvieno plastikinės taros papildomai klijuoja lipdukus, kuriais įspėjama, jog alkoholinius gėrimus išsinešti draudžia. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (1 t., b. l. 89 – 104).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi (LVAT 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-845/2013). 

Teismo vertinimu, pareiškėja nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik barui priklausančiose patalpose, o priešingai – pati sudarė palankias sąlygas išsinešti išpilstytą alkoholinį iš baro, t. y. pareiškėjos darbuotoja alkoholinius gėrimus išpilstė į šešias plastikinius butelius (1 l) – į taras, patogias išsinešimui, kurias nepagrįstai vadina plastikiniais grafinais, kadangi, įvertinus pateiktų fotonuotraukų turinį (1 t., b. l. 89), fotonuotraukoje pavaizduotas plastikinis butelio formos gaminys, su siauru kakliuku, akivaizdžiai pritaikytu kamšteliui užsukti bei gėrimui išsinešti jo neišliejus. Kaip teisingai nurodyta Nutarime, akivaizdu, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinių butelių į kitus. Tokio veiksmo tikslas gali būti tik vienas – sudaryti sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomos tokios aplinkybės, kaip kad bare esantys televizoriai su loterija, pateikiamas pašildytas maistas, salės pritaikymas dideliam klientų skaičiui, alkoholinių gėrimų išstatymas lentynose, muzika ir kt. nelaikytinos aktyviomis priemonėmis, siekiant užtikrinti Įstatyme nustatytų nuostatų laikymąsi. Tai, kad pareiškėja parduoda alkoholinius gėrimus mililitrais, juos išpilstydama, nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, kadangi pareiškėjai būtent buvo inkriminuota draudimo išimties antros sąlygos „parduoti vartoti vietoje“ neužtikrinimas.

Pareiškėja teismui pateikė fotonuotraukas (1 t., b. l. 89 – 93), patvirtinančias, kad pareiškėja baro patalpose yra pakabinusi pranešimus apie tai, jog alkoholiniai gėrimai po 20 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais gali būti vartojami tik vietoje, draudžiant juos išsinešti, ant plastikinių butelių taros papildomai klijuoja įspėjamuosius lipdukus. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pranešimų ir skelbimų pakabinimas laikomas pasyviomis ir neefektyviomis priemonėmis siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina ir tai, kad pardavėja įspėjo A. B., jog alkoholinius gėrimus privaloma vartoti baro patalpoje, šią aplinkybę patvirtina A. B., G. G. ir pačios pardavėjos duoti paaiškinimai, tačiau tai nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, kadangi tokia priemonė nelaikytina efektyvia priemone, užtikrinant minėto straipsnio laikymąsi. Tai, kad minėta priemonė nelaikytina efektyvia priemone, patvirtina aplinkybė, jog A. B., įsigijęs šešis vieno litro talpos butelius alkoholinio gėrimo pasišalino iš baro patalpų.

Pareiškėja teismui pateikė fotonuotraukas su plastikiniais buteliais (1 t., b. l. 95), kvitų kopijas (1 t., b. l. 105 – 110), kitus duomenis, patvirtinančius plastikinės taros naudojimą ir rūšiavimą (1 t., .b. l. 112 – 113; 149 – 157), tačiau šie duomenys skundžiamame Nutarime pagrįstai įvertinti kaip nepanaikinantys pažeidimo padarymo fakto, priešingai, patvirtina plastikinės taros, tame tarpe ir taros, pritaikytos gėrimams išsinešti (1 t., .b. l. 89), naudojimą baro veikloje.

Teismas konstatuoja, kad formalus pardavėjos veiksmas – alkoholio išpilstymas į šešis vieno litro plastikinius butelius siauru, užsukimui pritaikytu kakliuku, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo šiuos butelius išsinešti, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja neįvykdė reikalavimo parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje, ir šiais konkliudentiniais veiksmais asmeniui, įsigijusiam alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik baro patalpose. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, o kartu ir neįvykdė antrosios Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos kumuliatyvios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo, todėl teismas daro išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Pažeidimo padarymo fakto taip pat nepaneigia pareiškėjos dėstomi argumentai, jog pirkėjas alkoholinius gėrimus iš pradžių vartojo baro patalpose, kadangi, kaip minėta, tokio didelio kiekio alkoholinių gėrimų įsigijimas turėjo baro pardavėjai leisti suprasti pirkėjo ketinimus su šia tara pasišalinti iš baro patalpų.

Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog Departamentas negalėjo konstatuoti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo, kadangi, kaip minėta anksčiau, A. B. neblaivumas įvykio metu neginčytinai patvirtintas byloje esančiais įrodymais: 2018 m. kovo 15 d. A. B. rašytinis paaiškinimas, pačios pardavėjos S. M. rašytinis paaiškinimas, Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r, PK VS tyrėjos V. K. – K. 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. gegužės 4 d. tarnybiniai pranešimai.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, neva Departamento 2018 m. gegužės 3 d. protokole Nr. ATK2-117 nėra konkretizuota pareiškėjos veikla ir nėra įvertinti pareiškėjos padaryti veiksmai. Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, nustatę, kad Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Protokolas atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus protokolo turiniui, tame tarpe, nurodyti neteisėti pareiškėjos veiksmai. Teismas daro išvadą, kad toks protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, o visi pareiškėjos veiksmai yra detalizuoti bei teisiškai įvertinti skundžiamame Nutarime, kurio teisėtumas ir pagrįstumas būtent ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2018 m. birželio 28 d. priimtas Nutarimas Nr. ATK2-97/18 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir išsamiai nustačius pažeidimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai jas įvertinus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Įstatymo

Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime (Įstatymo 34 straipsnio 7 dalis).

Teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai įvertino visas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė proporcingą bei adekvačią padarytam pažeidimui baudą.

Pareiškėja skunde taip pat prašo iš atsakovo priteisti 30 Eur žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                          Liudmila Zaborovska